Italai netiki į migracijos susitarimus su Afrikos valstybėmis, o lenkai nesiruošia paklusti ES migracijos diktatui

Vakar ES ir Tunisas susitarė dėl migracijos stabdymo. Tokie susitarimai jau buvo su Turkija, Libija, Alžyrų ir pan., bet esminių pokyčių neįvyko, nes ES migracijos politika yra blefas, europiečių akių dūmimas. Socialinės sistemos išlaikytinių skaičius ES auga, auga nusikalstamumas, teroras, atvykėliai neatneša naudos darbo rinkai ir yra Europą skandinantis balastas. Pastarieji įvykiai Prancūzijoje tai dar kartą patvirtino. Lenkija kategoriškai atsisako įsileisti nelegalius migrantus, bet atvėrė duris karo pabėgėliams iš Ukrainos. Žemiau pateikiu trumpą užsienio spaudos apžvalgą šiuo opiu klausimu.

Užkariautojai

Italų dienraštiyje „Il Giornale“atkreipia dėmesį rašoma: "Memorandumo aidas skamba Afrikoje ir palieka pėdsaką tarp migrantų, kurie meta iššūkį Europai: "Mes eisime iki galo."

Per pastarąją parą į Italiją atvyko 1450 migrantų. Didžiausią spaudimą patiria Lampedūzos sala, į kurią vien per pastarąją parą atvyko 1 150 migrantų, o jų skaičius šiame karštajame taške viršija 2 600. Saloje kasdien sulaukiama daugiau nei 750 asmenų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei anksčiau. 

Vyriausybės tikslas - bendradarbiaujant su kilmės šalimis sustabdyti išvykimą arba bet kuriuo atveju jį sulėtinti. Tokiu būdu galima pasiekti keletą tikslų: pašalinti nelegalius imigrantus iš nelegalių prekeivių žmonėmis tinklo, išvengti mirčių jūroje ir valdyti imigrantų atvykimą į Europą reguliariais srautais. Atsižvelgdama į tai, Europa, atstovaujama Giorgia Meloni, Marko Rutte ir Ursulos von der Leyen, ir Tuniso prezidentas Kais Saied pasirašė Tuniso memorandumą. Europa įsipareigojo skirti šaliai 100 mln. eurų finansavimą, kuris taptų pagrindu partnerystei, "galinčiai integruotai spręsti migracijos krizę". Taip paaiškino Giorgia Meloni per bendrą spaudos konferenciją po memorandumo pasirašymo, kurioje Italija atliko pagrindinį vaidmenį siekiant šio rezultato.

Pasiekto susitarimo atgarsiai pasklido po visą Afrikos žemyną, o migrantai, kurių planai pasiekti Europą komplikuojasi, netrūko piktų žodžių. "Pirmyn, kareiviai, nesitraukite, kad ir kas nutiktų", - skamba kovinis šūkis, skatinantis vis tiek bandyti keliauti, nepaisant visų pavojų ir problemų, ženklas, kad tai yra paprotys ir praktika, jau įsitvirtinusi Užsachario tautų kultūroje. "Tegul jie būna prakeikti", - šaukia kitas, kuris visą savo pyktį meta ant Europos atstovų ir Tuniso prezidento. Ir vėl: "Kelio atgal nėra, mes eisime iki galo", "Kol jie nepašalins jūros, mes praeisime. Nulis nusivylimo". Propaganda giliai įleido šaknis, išugdė ištisas kartas subsahariečių, kurie dabar perėjimą į Italiją laiko asmeniniu iššūkiu ir yra pasirengę jį įveikti, įrodyti, kad yra drąsūs vyrai.

Italų atsiliepimai skeptiški:

Centred13 liepos 17 d. - 12:48 val.

Nenaudingas susitarimas, jis nepasitarnaus jokiam tikslui. Pirmiausia reikėtų masiškai atsisakyti, kol visa Afrika nepradėjo gyventi iš Italijos žmonių nugaros. Tam reikėtų tikros valdančiosios klasės, o ne išdavikiškų geradarių dešiniųjų, kaip ši!
Rodyti atsakymus (2)
Avataras mimmo1960

mimmo1960 Lie 17 - 12:52

"Migrantai, metę pirštinę Europai: "Mes eisime iki galo" - Pamažu, po truputį, nuo priėmimo perėjome prie kolonizacijos. Atvykėlių kasdien vis daugėja, kada italai ir europiečiai susivoks? Terminas kolonizacija: veikla, kuria tauta plečiasi į jai nepriklausančias teritorijas, kolonizuoja regioną arba įkuria jame koloniją. Ačiū geriems žmonėms!!!

subpozicija Lie 17 - 15:37

Absoliučiai niekas nepasikeis, jie ir toliau atvyks vis didesniais kiekiais, kol visiškai mus užvaldys ir Italija taps Afrikos priedu. Tai skaičiaus klausimas: mes nebeturime vaikų, Afrikoje šiandien gyvena 1,5 mlrd. gyventojų, 2050 m. jų bus 2,5 mlrd., o 2100 m. - 5 mlrd. Tai jau pabaiga. Mūsų tūkstantmečius brandinta civilizacija išnyks mažiau nei per šimtmetį. Amen.

Iš Libijos į Europą ruošiasi keliauti pusė milijono nelegalių migeantų rašoma portale "Unser-Mitteleuropa".

Tai neregėto masto migracijos apokalipsė. Libijoje, pagrindiniuose nelegalių migrantų vartuose į Europą, "pabėgimo" į Europą laukia beveik neįtikėtinas skaičius - pusė milijono žmonių, teigiama įvairiuose pranešimuose. Šimtai tūkstančių prieš juos buvusių nelegalių migrantų, kuriems tai pavyko padaryti pastaraisiais metais, yra jų pavyzdys. Italija, vadovaujama "dešiniųjų" vyriausybės vadovo Meloni", kuri tuo tarpu priima visus migrantus be jokių pasekmių, vaidina svarbią paskatą.

Italijos "migrantų saloje" Lampedūzoje dabar yra ant žlugimo ribos. Saloje yra daugiau nelegalių migrantų nei vietinių italų. Visi jie laukia, kol galės toliau keliauti į žemyninę Italiją, o tada - į Vakarų Europą.

Pazderski Twitter vertimas: Lampedūzoje tūkstančiai migrantų laukia, kol galės tęsti kelionę į Vokietiją. Tai ne vaikai, ne moterys, ne pabėgėliai, ne kvalifikuoti darbininkai. Tai karinio amžiaus jauni vyrai, kurie migruos į mūsų socialinę sistemą.

Šimtai tūkstančių laukia invazijos - kaip parašyta Korane

Kaip matyti iš vaizdo įrašų, Libijos pakrantės miestuose matyti ištisos sunkvežimių kolonos, iškraunančios mases nelegalių migrantų. Šie, savo ruožtu, laukia progos sudaryti sandorį su kontrabandininkų mafija ir keliauti į Europą per Viduržemio jūrą.

Tikslas yra ne kas kita, o islamiška migracija, vadinama hidžra. Tai islamo plitimas per emigraciją. Griežtai tikintieji tiesiog seka Mahometo (savo religinio, politinio ir karinio vadovo) ir jo pasekėjų pavyzdžiu iš Mekos į Mediną. Hidžra ir šiandien yra pavyzdys džihadistams, norintiems apgyvendinti ir valdyti naujas žemes. 

 

Lenkija mokosi iš Vakarų Europos 

Lenkų dienraštyje "wPolytice" rašoma, kad užmerkdami akis prieš problemą ir naiviais pranešimais slopindami visuomenės susirūpinimą nepadėsime išspręsti krizės. Būtina suprasti jos priežastis, išanalizuoti jos esmę ir apdairiai nustatyti kryptis, atsižvelgiant į Vakarų Europos šalių patirtį. Nereflektuotas atsivėrimas masinio migrantų antplūdžio procesui baigsis katastrofa. Būtina mokytis iš kitų patirties.

Lenkai džiaugiasi, kad yra privilegijuotoje padėtyje. Prancūzija, Vokietija ir daugelis kitų šalių šiandien kovoja su prieš kelis dešimtmečius priimtų sprendimų padariniais. Jos manė, kad rado lengvą būdą, kaip įveikti demografinę krizę, plačiai atvėrusios sienas migrantams iš tuometinių neturtingų (dažnai islamiškų) šalių ir savo ekonomiką pakurstyti naudodamos "pigią darbo jėgą". Šiandien matome rezultatus. Vakarų ekonomikai gali sektis gerai, tačiau daugiakultūriškumo ir "atviros visuomenės" politikos padariniai yra destruktyvūs. Destabilizacija apima ne tik socialinius ar politinius veiksmus, bet ir kainuoja. Paimkime pastarųjų dienų įvykius kaip pavyzdį. Savaitę trukusios riaušės Prancūzijoje atnešė didžiulių nuostolių. Verslo įmonių skaičiavimais, žala siekia apie milijardą eurų. Draudimo bendrovės iki šiol spėjo išnagrinėti 11 000 ieškinių ir įvertino juos mažiausiai 650 mln. eurų. Ir vis dėlto tai tik nedidelė dalis tikrovės, su kuria Vakarai susiduria jau kelis dešimtmečius.

Žvelgiant į Vakarus, galima pasimokyti. Nepakanka teisingai blokuoti skandalingą Europos Komisijos idėją priverstinai perkelti tose šalyse gyvenančius migrantus, bet reikia protingai analizuoti migracijos krizės, kuri jose kilo ne per vieną dieną, priežastis. Gerai, kad vyriausybė sustabdė techninį reglamentą dėl užsienio darbuotojų. Nes nors ir suprantama, kad reikia spręsti didėjančios paklausos darbo rinkoje problemą, tačiau projektas, numatantis vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą mažiausiai 400 000 migrantų, kurių didžioji dalis yra iš musulmoniškų šalių, gali kelti pagrįstą visuomenės susirūpinimą. Kol kas šis klausimas įšaldytas. Tačiau ar bus padarytos tinkamos išvados? Riaušes Prancūzijoje sukėlė jauni žmonės, migrantų vaikai ir anūkai. Pastaraisiais metais pasirodžiusiose ekspertų analizėse aiškiai matyti, kad didelė dalis musulmonų jau būnant Europoje radikalizuojasi.