Galimai vagiamos aukos ir klastojami buhalteriniai dokumentai

 

https://www.youtube.com/watch?v=ys3UB4lOe1s

Vakarykštis pokalbis su generolu Valdu Tutkumi "Komentaras TV" laidoje daugeliui lietuvių, manau, sukėlė sprogusios bombos efektą. Laidos vedėja Giedrė Gorienė pasakojo apie vaiką, paaukojusį "Mėlyna ir Geltona" 150 eurų, ir apie tūlą švedą Ohmaną, kuris už nakvynę Dnepropetrovsko viešbutyje sumokėjo 5300 JAV dolerių.

Šią sąskaitą-faktūrą radau Raimondo Šimaičio FB sienoje, Blue/Yelow komentaruose, po šiuo tekstu ir po ištrauka iš generolo Tutkaus ir Gorienės video:

Padarom! Keičiu profesiją.

Eisiu aukų Ukrainai rinkti. Geras aukų rinkėjas, toks kaip Ohmanas, apsistoja viešbučiuose mokėdamas po 1700 - 1800$ už kambarį nakčiai.

Mes, su Sakalas Gorodeckis ir Valdas Vižinis tai kažkokiam kambariuke , bendrose patalpose, nemokamai ant sofų pakritę pamiegojom, kiti mašinose, bet čia tikriausiai tik dėl to, kad blogi aukų rinkėjai esam ir LRT nereklamavo tos kilnios misijos...

Aukokite daugiau ir Ukraina nugalės!

P.s. Ar aš sakau, kad Tapinas vagis? Ne. Ar aš sakau, kad Ohmanas vagis? Ne.

Tad komentaruose prašau neabejoti aukų rinkėjų patikimumu, nes bent vienas iš jų, iš aukų gali paimti dar aukų advokatams ir užtampyti jus po teismus.

Auka aukai auka!

Blue/Yellow for Ukraine komentaras:

Sveiki, patiksliname informaciją dėl šios sąskaitos. Turbūt akivaizdu, kad sąskaitoje ukrainiečiai įvėlė klaidą ir vietoje grivinų nurodė dolerius. Atitinkama suma mokėta grivinomis, tai matosi ir prie tos pačios sąskaitos prisegto mokėjimo čekio - 5300 grivinų, kas šios dienos kursu būtų apie 129 eurus. Būsime dėkingi už informacijos patikslinimą ir klaidingos informacijos neplatinimą.  

Aš taip komentavau šitą Blue/Yelow komentarą:

O kaip atpalaiduojantis masažas už 500 eurų Birštone iš paaukotų lėšų? Gal Lietuvoje irgi grivinomis Ohmanas mokėjo?

Sąskaitoje-faktūroje aiškiai nurodyta USD, ne grivinos, yra parašas, antspaudas, todėl nereikia čia mums p.proto.

Sakalo Gorodeckio komentaras:

Čia galimai tipinė grynųjų išsiėmimo operacija, neapkraunat by... buhalterijos pertekliniais dokumentais.

Permoku už paslaugas, o dalį grąžina grynais, kad ochmanas ir ko turėtų dienpinigiams besiblaškydami po Ukrainą. Kam čia vargti su komandiruotpinigių apskaita, avansinėmis ir t.t.

Puikus Astros Astrauskaitės eilėraštis "Niekšams". 

Ištroškusi kraujo bastūnų gauja

Ginkluojasi *pandom ir automatais.

Jie lobsta iš karo apgaule nauja

Ir aklas jau žino, ir aklas jau mato!

Ir jaučias bejėgis šiandienos lietuvis

Prieš valkatų šlykščią, ištvirkusią gėdą,

Kur svetimas niekšas, morale pražuvęs,

Čia svaidos patyčiom ir karą čia gieda.

Ir kur ta jėga, tas vyrų rūstumas,

Kad išgamas, niekšus padėtų į vietą?

Sutraiškytų utėles, erkes nuo kūno

Dorovės, Garbės! Vien srutom aplietą

Regiu aš Tėvynę, jos grožį ir dvasią,

Dainas jos, darbštumą, taurumą!

Pradvokę bastūnai, gyvybėj užgesę,

Čia sumaištį skelia, ir ugnį ir dūmus.

Tebūna prakeikti jie tūkstantį kartų -

Tie niekšai nešvankūs, prasmirdę, ištvirkę!

Lai sprogsta lyg erkės už durų, už vartų

Vaikų mūsų ašarų, kraujo pritvinkę!

2024-01-27, „Niekšams“

*Panda - tarptautinis pedofilų simbolis, tad labai gaila, kai pedofilai, vaikeliams prisivilioti, naudoja tokius nekaltus, dieviškus sutvėrimus, reiškinius: meškiuką pandą, vaivorykštę, žydras gėlytes ir kt.

Larry C. Johnson: Neokonų iliuzijos dėl Ukrainos

https://www.youtube.com/watch?v=IMm_aoAgSRw

Larry Johnson: Neokonų iliuzijos dėl Ukrainos.

Vertimas į rusų kalbą:  https://youtu.be/Pxk2UdJoZEY?si

Litvinizmo anatomija

 

https://www.youtube.com/watch?v=xn0f2x5r2jk

Partijos "Nacionalinis susivienijimas" pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas pateikia mums "anatominę" analizę fašistinio "Litvinizmo" judėjimo, ypač pavojingo Lietuvai ir lietuvių tautai, bet toleruojamo dabartinės antilietuviškos valdžiukės, privežusios į Lietuvą 100000 baltarusių, tarp kurių nemaža dalis "Litvinizmo" apologetų. 

Dr.Vytautas Sinica apie šią laidą rašo:

„Neredaguota“ kanale pasirodė laida, kurioje, bent mano kuklia nuomone, iki šiol geriausiai ir aiškiausiai išdėstyta, kaip ir kodėl brandinamas separatizmas ir etniniai konfliktai Vilniuje ir Pietryčių Lietuvoje. Aiškiau niekur nemačiau. Laida ilga, bet nekantresniems ypač rekomenduoju antrąją pokalbio pusę. Ten esencija.

„Jeigu Vilnius yra visų, kaip dabar įrodinėjama, tai jis yra niekieno ir tik laiko klausimas, kada ir kas pirmas prisistatys ir pareikš į jį teises“

„Mėginama įtvirtinti supratimą, kad tai yra ne lietuvių tautos valstybė“

„Projektuojama vizija, kad Vilniuje lietuvių liks geriausiu atveju trečdalis. Lietuvos politinė klasė projektuoja tautinės Lietuvos išnykimą“

„Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politika tinka ir laikoma net būtina sąlyga centralizuotos Europos projektui, bet jeigu grįžtų Putinas, globalistai lygiai taip pat galėtų pasakyti: „mes gi ruošėmės“. Lietuva, kitaip nei Latvija ar Estija, ruošiama ne susitelkti ir stiprinti valstybės gynimą, o kaip patiekalas būsimam šeimininkui, kad ir kas juo bebūtų. Bet kuriam šeimininkui reikia tų pačių dalykų: kuo mažiau lietuvių, kuo mažiau tautinės savimonės ir kuo mažiau supratimo apie tai, kas apskritai vyksta pasaulyje.“

Viskas yra nelemtai susiję. Valstybinės mokyklos nevalstybine kalba, nuolatinės nuolaidos imigrantams dirbti nesimokant valstybinės kalbos, daugiau nei dukart išaugę atvykėlių iš posovietinių šalių srautai, abejingumas istoriniam ir kalbiniam separatizmui, o šalia to tarytum nesusijusi, bet viską pagrindžianti globalios Lietuvos vizija, kurioje nesvarbu nei tai, kur gyvena lietuviai, nei kas gyvena Lietuvoje. Galima būti tikriems, kad visos įprastos valdžios nuo „konservatorių“ iki „socialdemokratų“ stosis piestu prieš bet kokius bandymus šitą sovietmečiu užmaišytą daugiakultūrinę košę atmaišyti atgal.

Puiki Larry Johnson analitika: Rusija, NATO, JAV, Izraelis

https://www.youtube.com/watch?v=d-l61J86P8U

Larry C. Johnsonas yra CŽV ir Valstybės departamento Kovos su terorizmu biuro veteranas. Jis yra 1998 m. įsteigtos bendrovės "BERG Associates" įkūrėjas ir vadovaujantis partneris. Laris 24 metus rengė mokymus JAV kariuomenės specialiųjų operacijų bendruomenei. Jį šmeižė ir dešinieji, ir kairieji, vadinasi, jis turi kažką daryti teisingai. Jį taip pat galite sekti telegramoje (t.me/sonar_21 (https://t.me/sonar_21) ir https://sonar21.com.

Yra įgarsinimas rusų kalba: https://www.youtube.com/watch?v=rlcWmKox-do

Kun.A.Bulotas. Dievo žodis

 

Politikai, prisiekdami tarnauti juos išrinkusiems piliečiams, priesaikoje sako: „Tepadeda man Dievas“.

Sausio mėn. 21d. sekmadienis katalikams buvo skirtas paminėti Dievo Žodžio svarbą Švento Rašto tekstuose, liturginėse, atliekamose sakramentinėse apeigose. Tą sekmadienį buvo skaitoma iš pranašo JONOS knygos, perspėjimas Ninivės miestui (dabartiniam per karą sunaikintam Irako miestui Mosului), kad jis dėl savo nuodėmių bus sunaikintas. To meto Niniviečiai patikėjo Dievo žodžiu per pranašą JONĄ. Paklausęs pranašo, Ninivės karalius paskelbė atgailos pasninką ne tik miesto gyventojams nuo mažiausio iki didžiausio, bet ir gyvuliams, o patys miesto valdovai sėdosi į atgailos pelenus. Nusigręžus niniviečiams nuo nuodėmingo gyvenimo sugrįžo Ninivė į dorovingą gyvenimą, išlikusį iki mūsų dienų. Deja šių dienų Irako kare, kurį sukėlė savo tautos diktatorius, įsitvirtinęs Alepo mieste, Sirijoje prieš vyriausybines Irako pajėgas, po to įsiveržus sąjungininkams, pavertė Mosulą griuvėsiais, o garsią Ninivės istorinės kultūros biblioteką su pirmykštės rašysenos molio lentelėmis išvogė vadinami taikdariai – sąjungininkai. Sadamas Huseinas ir jo sąjungininkai atėjo ne taikyti žmonių (JAV turėjo žinių, kad Irakas gamina branduolinį ginklą), kaip pranašas JONA Dievo vardu, bet jiems rūpėjo nafta, kaip ir Persų įlankos karo metu 1990 m. rugpjūčio 2 d. Irakui užpuolus Kuveitą karas, virtęs pilietiniu ir tarp-religiniu, padarė daug žalos, buvo padaryti dideli karo nusikaltimai prieš civilius gyventojus. Alepo akių klinika, kuri buvo vienas geriausių gydymo centrų šiaurės Sirijoje, sukilėlių paversta kalėjimu. Mosulo krikščionių vyskupas, išplatintu laišku kreipdamasis į pasaulio tikinčiuosius, prašė melstis už Irako rikščionis ir taiką Irake.

Kai Šventų mišių metu sekmadieniais pamatau uždususius (vėluojant į pamaldas) vadinamus Dievo Žodžio liturginio naujadaro skaitovus prie Švento Rašto (taip vadinamą platesnę pasauliečių integracija į taip vadinamą dalyvavimą liturginėse apeigose), pamąstau, ar tikintieji teisingai išgirstą šitą Dievo Žodį, ir jo esmę iš kvapo neatgaunančių vaikų, per jų perskaitytą Dievo Žodį – žodžio mintis,
kurioms kunigai ruošiasi seminarijoje keletą metų su iškalbos taisyklėmis ir tekstų samprata. Vaikų perskaityti tekstai kaip grožinės literatūros, tarsi su lazda braukiant per tvoros štankietus, kažin ar įstringa į tikinčiųjų sąmonėje, kur svarbus dėmesys turi būti skiriamas iškalbai, tarsenai, skaitant skyrybos ženklų tekstuose prisilaikymą.

Šių dienų įvykių fone noriu plačiau paaiškinti apie Dievo Žodį. Kai Rusijos kariai suklupdyti šaltyje nežiniai, verkiant motinoms kalba, kad tai jie daro Dievo valia, kokius tuomet tekstus iš Dievo Žodžio jiems perteikia karo kapelionai?

Nei vienas okupacinis karas neneša taikos. Ar šito nežino karo kapelionai? „Nežudyk“- skelbia įsakymas Dievo, bet ne politinio vadovo, skelbiančio, kad šiuos karius laimina Dievas.

Dievo žodžio sekmadieniui gavau vieno dvasininko elektroninį pasvarstymą, kaip ir rekomendaciją, geriau pažymėti Dievo žodžio liturgiją (čia jokių išvedžiojimų nereikia, nes Tridento susirinkimas, tiek Popiežiui, kardinolams, vyskupams, nurodo iki amžių pabaigos laikytis nurodytos liturgijos), tarsi paverčiant apeigas šamanišku ritualu. Niekas neturi teisės iš Šventų Mišių liturgijos daryti teatralizuotus renginius, improvizacijas, Dievo Žodį apvilkti kažkokiu chalatu, kai jo esmė turi būti išgirstama.

Iki šių dienų žydai gyvena įvairiai aiškindami Šventraščius ir spjaudydami ant krikščionių vienuolių kojų Jeruzalės gatvėse. Ne veltui savo tautą Kristus Fariziejų akivaizdoje pavadindavo pabaltintais karstais ir t.t. Tai sprendžia Liturginė komisiją. Turime skaudžių pavyzdžių, kai pataikaudami pasauliečių (ne tikinčių) užgaidoms, kunigai su Liturgija bažnyčioje nuvažiuodavo į teatralizuotus nukrypimus. Zoologijos sode Kaune garsaus dvasininko R.M. buvo „pakrikštyti“ tigrai, dalyvaujant to meto kultūros žmonėms kaip krikštatėviams („Kauno diena“).

Kai Kaune buvo žiauriai nužudytas Kauno pasauliečių, vadinamų intelektualų, pamėgtas kunigas R.M., niekas nenorėjo prieiti ir atpažinti ar tai čia tas jų mylimas dvasininkas. Ar tokių jo skelbiamų Dievo žodžių buvote vedini: „mylėk artimą kaip save patį“,“ ką padarysite vienam iš mažiausių mano brolių, man padarysite“ moko Kristus.“ Jis buvo palaidotas neatpažintų asmenų kapinėse be Kauno „intelektualų“. Pasirodo, kad niekas nebuvo priėjęs jo atpažinti.

Ar jau nenorime šito prisiminti? Kokia klaikia gyvenimo veidmainyste yra paverčiamas dievo Žodis? Kitas kunigas šventino prezidentinio elito akmenį, niekaip nesusijusį su šventumu? Tad kokį Dievo žodį sako šiandieną žydų kapelionas kariams, kai renkamos aukos nuo genocido nukentėjusiems palestiniečiams, kai jų žydiškas Šventas raštas liepia kalavijus perkalti į arklus. Iš šitos šalies prieš 2024metus po Kristaus gimimo Šventų Kalėdų po visą pasaulį pasklido visai kitoks Dievo žodis, kuriame surašyti visi socialiniai ir tarpvalstybiniai reikalai, o Izraelis iki šiandien nenori jo klausyti. Tai tarsi antros Ninivės šventoje žemėje, kur vaikščiojo

Kristus, naikinimas. Žydų kapelionas šiomis karo dienomis žiniasklaidoje pasakė, kad kiekvieną priešą reikia žudyti ar jis būtų moteris ar vaikas. Rusų jaunuoliai apkvailinti prisidengiant Dievo vardu, atlieka Rusijos valdžios įsakymus žudyti ukrainiečius, giminingą slavų tautą?

Ką sako nepriklausomos Lietuvos kapelionai Lietuvos kariams, kai Lietuva su neapykantos kurstymu kaimynams (kurių nepasirinksi) stumia Lietuvą į provokacinį karą. Tad ką sakė lietuviška žiniasklaidai prieš keletą metų lietuvis kapelionas, pabuvęs kaip svečias Afganistano mėsmalėje? Sugrįžęs „Kauno dienoje“ pasakojo, kad NATO ten atlieka labai svarbų vaidmenį, dalyvaujant ir Lietuvos kariams. Ačiū Dievui, kad Lietuvos kariams neteko to svarbaus NATO vaidmens, nereikėjo kabintis ant lėktuvų ratų ir kristi ant betono, kuomet JAV bėgo iš Afganistano. Reikia skirti NATO, kaip karinę instituciją kuriai priklauso ir Lietuva, nuo JAV peršamos moralinės ideologijos - vyrus daryti moterimis ir moteris vyrais, įteisinant negimusių kūdikių žudymą.

Dievo Žodis maišomas ten kur iš pagarbos, kaip kad skelbė sekmadienis, neturi būti netinkamai naudojamas. Kaip kapelionas, baigęs stažuotes tarptautiniuose kapelionų kursuose, dalyvavęs Jugoslavijos kare, vaikščiojęs siaurais nuo minų atlaisvintais takais, bendravęs su iškankintais ir svetimtaučių supriešintais karo gyventojais, tiek musulmonais, tiek katalikais kroatais, kur žuvo Lietuvos karys Valteris užvažiavęs ant minos, galiu pasakyti, kad politikai kartais pridengiant negerus dalykus, prašydavo manęs ką nors paskaityti iš Švento Rašto, taip pridengdami nedoro net nusikaltėlio asmens gyvenimą palydint į amžinybę, iškeliant jį į šventumo šviesą. Vis tai man draudė daryti kardinolas V. Sladkevičius.

Pastovėti, pagerbti, pareikšti užuojautą – žmogiška velionio artimiesiems, bet nerodžiusiam gyvenime atgailos, sėjant nusikaltimus ir juos nuplauti prisidengiant dalyvaujančio dvasininko asmeniui – netinkama. „Nedera perlų mėtyti šunyčiams“ (Šv.Raštas). Liaudies posakis sako: “Koks gyvenimas, tokia ir mirtis”. Klausykime Dievo žodžio kol galime klausyti ir su juo kasdienybėje gyventi. Sunku jį išgirsti tada, kai jau griūva namai, sprogsta minos, kai palikę savo tėvynę negindami teroristai veža sprogmenis į Lietuvą. Ką daro specialiosios tarnybos, kad to nepastebi?

Labai akyla žiniasklaida pastebi tik prof. Gydytojo E.Vaitkaus, kaip būsimo Lietuvos prezidento, kitokią nuomonę, prašydama ją pakeisti. Į kieno nuomonę? Lietuvą pardavinėjančių? Ar nori išgirsti krikščioniška save vadinanti Lietuva Dievo žodį iš savo išsirinktų gerovės Lietuvai politikų?

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kai jo kankinio skelbiamo Dievo žodžių nenorėjo išgirsti netgi katalikiška lietuviška žiniasklaida, jis pradėjo spausdintis rusų kalba leidžiamoje Lietuvos žiniasklaidoje, tema: Kiek galima mušti Lietuvą? Atsisveikinant su Monsinjoru paklausiau, tai kas dabar prašys ir rašys tikinčių vardu, kad nebūtų mušama Lietuva? Negali būti, kad tiek kovos aukų už Lietuvos laisvę patyrus, KGB-istų vaikų, anūkų istorija būtų paversta klastote, naikinant laisvą žiniasklaidą, bažnyčios tarnus traukiant į politikų finansinius sandorius, užuot klausius jų skelbiamo Dievo žodžio. Garsinant tik tuos, kurie skelbia, kad Lietuvos nebus po 100 metų kapitalo ir ginklų pramonės valdomame pasaulyje.

Ninivė-Mosulas neišgirdo Jonos pranašystės - įvyko tai, ką Jona pranašavo: „dar keletas dienų ir Ninivė bus sunaikinta. Ano meto Jonos pranašystė pakeitė valdovų elgseną, paklausius Dievo perspėjimo, Ninivė buvo išgelbėta. Šiandieną, prisiklausius teroristų žodžių - sunaikinta. Tada Dievo pranašus užmušinėdavo akmenimis, dabar sodina į kalėjimus. Dabartiniai „pranašai“ klauso neteisėtų vyriausybių ir eina koja į koją į žmonijos susinaikinimą. Pasaulis žudomas vakcinomis, melu, skurdu, badu, baime, prievarta, ideologija, korupcija, negimusios gyvybės žudymu, amoraliu gyvenimu. Pasirinkimas platus siekiant vieno tikslo, kad tik nesigirdėtų Dievo žodis. JAV už Dievo žodžio maldas prie ligoninių, kur žudomi negimę kūdikiai, piliečiai ir pilietės sodinami į kalėjimus. Tad ne veltui naikinama ta laisvoji demokratinė katalikiška žiniasklaida, kurioje pateikiama neiškreipta Dievo Žodžio tiesa. Mat Dievo tiesos žodis yra kaip dviašmenis kalavijas pagal Šventą Raštą. Vienas katalikiškos žiniasklaidos fotografas, jausdamas atsisveikinimą su viskuo kuo jis gyveno ir skleidė tiesą kiek galėjo pro cenzūrą, atnešė man kaip atgailą prieš mirtį, pluoštą uždraustų nuotraukų su draudžiamais dvasininkais spausdinti katalikiškoje žiniasklaidoje. Tada supranti, kodėl nėra Lietuvos katalikų Bažnyčios 11 tomo Kronikos? (Išleista 10 tomų). Gal ir 12 ar dar daugiau būtų, juk bažnyčios gyvenimas nesustojo su Berlyno sienos griuvimu ir užslaptintais Lietuvos kagėbistais.

Ar viskas taip gerai kad ištuštėjo Lietuvos katalikų kunigų seminarijos? Tuo net susirūpino Lietuvos televizija savo žiniose. Ilgai egzistavo LKB kronika, kol kagėbistams prašant Maskvos vis daugiau pinigų, jos likvidavimui ir cheminių priemonių uolių kunigų nuodijimui, pinigai nusėsdavo lietuviškųjų kagėbistų kišenėse, o Kronikos sekimas, buvo jų pelnas. Dabar kagėbistams Kronika jau neįdomi. Neįdomi ir tiems, kurių seminarijos tuštėja, o įvairūs JAV bidenai, liepia sekti krikščionis besimeldžiančius bažnyčiose ir specialioms tarnybos pateikti juos kaip ekstremistus. Šiandienos kagėbistai gauna maišais pinigų iš kitų ponų, naikinant ne pavienius kunigus, (Monsinjoras Alfonsas Svarinskas taip ir netapo vyskupu?), bet prekiauja Lietuva. Kur kankinimų kalėjimui vietą įkurti, kur poligonui iškirsti miškų plotus, vardan „sergančių“ medžių, kur užsienio atliekų deginimo pramonę įrengti, ar cheminę gamyklą kaimo gyvenvietėje prie Ramučių kaimo pastatyti, skalūnų dujas Žemaitijoje „pigiai“ paleisti, užnuodijant gruntinius vandenis. Juk tai darbo rinka. Emigrantai sugrįš? Lietuva kryždarbių ir žemės ūkio kraštas ir manau, kad tą baisią ir lemiamą Sausio 13 naktį Vilniui neatsitiko taip, kaip Ninivei – Mosului, nes suprato V. Landsbergis, žvelgdamas pro Aukščiausios tarybos langą, kad jau rimtai reikia Dievo žodžio Lietuvos laisvei. Pakvietė kun. A. Keiną kalbėti Dievo Žodžius susirinkusiems piliečiams ginant Lietuvos laisvę.

Prezidente, kuris visų akivaizdoje bučiavote Ukrainos vėliavą ir bendravote su Ukrainos prezidentu Zelenskiu, papasakokite jam, kaip maža Lietuva išsiveržė be didelių aukų ir aukotojų antroji Europoje po Berlyno sienos griuvimo iš galingesnės TSRS, nei dabartinė ekonomiškai ir morališkai pavargusi Rusija, kurios pakraščiuose vyksta protestai. Atiduokime visas Lietuvos santaupas Ukrainai, nuo to, manau, neatsiras taika Ukrainoje. Reikia politikų sprendimų, kurių galvose, manau, būtų ne pinigai, o smegenys. Paprašykite, kad draugiškai jo tautiečius priimanti Lietuva netaptų sprogmenų arsenalu, nes dar Lietuva nėra paskelbusi karo stovio kariauti su kuo?

Kvieskite Lietuvos saugumo tarybą į maldos pusryčius išklausyti Kariuomenės kapelionų Dievo žodžio. (Estijos kapelionai dalyvauja posėdžiuose ir aš gaudavau iš Vyr. Estijos kapeliono posėdžių dokumentus ko nedarė Lietuvos saugumo taryba, ne tik nekviesdama kapelionų, bet neteisiškai pašalindama iš kapelionų tarnybos, garsų disidentą pulkininką monsinjorą A. Svarinską, tiek mane.) Ten su kariuomenės vyskupu ir kapelionais paklausti Dievo Žodžio, kurį mums priminė vyskupai sausio 22 d. sekmadienį, per Jonos pranašystę Ninivei. Papasakokite tikrų pavyzdžių dabartiniams užsienio reikalų ministrams, kaip tarpukario Lietuvos 1938 metų užsienio reikalų Ministras J.Urbšys, būdamas okupantu kankinys, laikomas daugelį metų kalėjimo vienutėje neišprotėjo? Jį klausiantiems atsakė, kad “aš tada kalbėjau Dievo Žodžius- Šventą rožančiaus maldą, todėl ir neišprotėjau”. Ar nematote, kaip išprotėjęs pasaulis elgiasi ir jokios raketos ir sąjungininkų tankai neneša valstybėms taikos, tik vis daugiau jaunų žmonių pakviečiama mirčiai ir belaisvių kančioms. Sulaužė pasaulis tikrą Dievo Žodį- NEŽUDYK. Pakvieskite ir V. Landsbergį pasidalinti gyvu prisiminimu (Veidmainis. Kai pavojus, tai prie Dievo, kai Laisvė – prie „velnio“- KGB prezidentė), ką reiškė tada, vidurnaktį nurimusiems gynėjams aplink Aukščiausią tarybą, išgirsti per garsiakalbius tariami kun. A. Keinos Dievo žodžiai: „teateinie tavo karalystė“ ir „neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto“. Ir prašvito naujas Sausio 13 Sekmadienio, Lietuvos laisvės rytas. Rusijos tankai pasitraukė nuo Vilniaus gatvių, likdami dar apsupę televizijos bokštą ir radijo bei televizijos administracinius pastatus. Mes laimingai ir su laisvės pakylėtais nukentėjusiais nuo okupantų laisvės gynėjais ankstų laisvės rytą sugrįžome į tuščias Kauno gatves. 10 valandą, pilnoje Kauno katedroje prieš šventas Mišias susirinkusiems pasakiau, kad Lietuva jau laisva. Tikinčiųjų džiaugsmo ašaros ir plojimai (radijas ir televizija dar buvo okupuoti prezidentės D. Grybauskaitės bendraminčių) ir skaičiau tikintiems ta proga laisvei pritaikytą padėkos Dievui Žodį.

Pagarbiai, vyr. LR kariuomenės kapelionas maj. A. Bulotas  

Izraelio generolas J.Kedmi apie situaciją Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose (video)

https://www.youtube.com/watch?v=xbNx_zAzIis

Į projekto "Temoje" klausimus atsako karinis ekspertas, politologas, buvęs Izraelio žvalgybos "MOSAD" padalinio "NATIV" vadovas generolas Jakovas Kedmi.

Už kiek Kijevo režimas pardavė ukrainiečių gyvybes? Ar Rusija gali įveikti NATO kariuomenę? Ar Trečiasis pasaulinis karas Artimuosiuose Rytuose yra feikas? Ar JAV po rinkimų atsiribos nuo Europos? Už ką baltarusiai dėkingi Lukašenkai?

00:00 Anonsas;

01:05 Ukraina gali nustoti egzistuoti? // Apie Putino pareiškimą;

02:01 "Korupcija yra tvarkos Ukrainoje motina!". // Net žmonės parduodami?

03:30 "Ne tik kareivių nebėra - nėra ir žmonių!" // Ukraina. 

05:13 "Ant staigaus pagerėjimo slenksčio!" // Ukraina. // Ar viskas pasirengę Rusijos kariuomenės puolimui?

07:40 "Ukrainos pozicijose neliks nė vieno gyvo žmogaus!" // "Ukrainos pozicijose neliks nė vieno gyvo!";

09:05 "Niekas neturi vundervafės!" (kart.) // Apie F-16 ir Vakarų nesėkmę: jie negalėjo padėti Ukrainai?

11:37 MiG-29 ar F-16: kuris naikintuvas geresnis?

11:58 "Kariuomenę reikia perkelti, aprūpinti!" (kart.). 

13:20 "Jie nieko negali padaryti!" (kart.) // Apie Europos kariuomenes;

15:23 "Visada buvo isteriški ir rusofobiški!" (kart.) 

17:14 "Tai kaip jums padėjo prancūzų ir anglų kalbos, jakai?" // "Kaip jums padėjo prancūzai ir anglai?";

18:05 "Iranas pasakė, kad visai nesikiša!" (kart.). // Apie karą Artimuosiuose Rytuose;

19:57 "Trumpui Europa nereikalinga kaip našta!" // Koks Europos Sąjungos likimas?

22:14 "Yra tik viena išeitis - Rusija!" // Baidenas neturi šansų?

23:40 Ką bijo pripažinti Europos vadovai?

24:16 "Baltarusija už tai turėtų būti dėkinga Lukašenkai!" // Ką pasiekė prezidentas?

25:52 "Baltarusija padarė tai, ką Europa atsisakė padaryti!" // "Baltarusija padarė tai, ką Europa atsisakė padaryti!";

26:53 "Daug kas pamiršo!" // "Daug kas pamiršo! // O kaip dėl Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso?

27:38 Kaip išspręsti pasaulio konfliktus?

Nauja JAV strategija Ukrainai

 

Jei demencija serga vienas žmogus, tai nėra katastrofa, net jei jis yra į pasaulinę hegemoniją pretenduojančios supervalstybės prezidentas.

Džozefo Robineto Baideno jaunesniojo, dabar einančio JAV prezidento pareigas, patirtis rodo, kad net ir tokiu atveju atidi aplinkos priežiūra ir patikima kontrolė gali padėti išvengti katastrofos, apsiribojant tik keliais linksmais kuriozais, pavyzdžiui, bendravimu su šešėliais ar nuolatiniu ėjimu ne ta kryptimi.

Tikroji problema iškyla tada, kai demencija paveikia pačią supervalstybę, pretenduojančią į pasaulinę hegemoniją savo aparato lygmeniu. Tokiu atveju tikėkitės problemų, nes neadekvati supervalstybė planetoje yra tarsi dramblys porceliano parduotuvėje. Pastarųjų metų JAV elgesys yra geriausias to įrodymas.

Dar visai neseniai dauguma politikų ir ekspertų buvo linkę neadekvatų Baltųjų rūmų elgesį laikyti logišku, nors ir iškreiptu. Tačiau naujausi pranešimai iš Vašingtono verčia abejoti visos Amerikos valstybės (aparato lygmeniu) gebėjimu adekvačiai įvertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus.

Jei medikai įrodytų, kad politinė šizofrenija yra užkrečiama, net manyčiau, kad JAV užsikrėtė nuo Ukrainos ir, kaip ir Kijevas, persikėlė į virtualų pasaulį. Net ne į viešųjų ryšių pasaulį, kur svarbu, kaip įtikinamai pateiki savo požiūrį tikslinei auditorijai, o į virtualios meditacijos pasaulį, kur pats esi savo PR tikslinė auditorija.

Nieko daugiau negaliu paaiškinti laikraštyje "The Washington Post", kuris, remdamasis Baltųjų rūmų ir JAV gynybos pareigūnais, praneša, kad Bideno administracija rengia strategiją Ukrainai 2024 metams.

Nesigilinsiu į preambulę, kurioje pranešama, kad strategiją sudarys keturi etapai: kovoti, kurti, atstatyti ir reformuoti. Tai užkalbėjimas, o ne strategijos elementas. Visiems žinoma, kad karo metu reikia kovoti, o po karo - atstatyti. Strategijos užduotis - paaiškinti, kaip, kada ir kokiais ištekliais visa tai bus daroma.

2023 m. Ukrainos ir JAV strategija buvo paini (t. y. neįgyvendinama dėl objektyvių priežasčių - savo pajėgumų pervertinimo ir Rusijos Federacijos pajėgų ir galimybių neįvertinimo), tačiau joje vis tiek buvo aiškiai numatytas jos nuostatų įgyvendinimo algoritmas:

1. Parengti (taip pat ir Vakarų poligonuose) ir apginkluoti (taip pat ir vakarietiškais ginklais bei įranga) tris ar keturis rezervinės kariuomenės korpusus, kurių bendras pajėgumas siektų 60-80 tūkst. žmonių. Šovinių, raketų, kitos amunicijos ir eksploatacinių medžiagų, įskaitant vakarietiškos įrangos atsargines dalis, kaupimas.

2. Jų įvedimas į mūšį siaurame pietinio fronto ruože (nuo Orechovo iki Vremjevkos) su išankstiniais diversiniais smūgiais giliame šiauriniame (Kupjanskas) ir pietiniame (Chersonas) flanguose, taip pat centre (Bachmutas), siekiant suvaržyti rusų rezervus.

3. Pralaužti Rusijos gynybą ir greitai pasiekti Azovo jūrą, atkirsti RF ginkluotųjų pajėgų Tavričeskaja grupuotę nuo Donecko grupuotės, blokuoti Melitopolį ir Berdianską bei priėjimą prie Mariupolio.

4. Bandymas nugalėti "Tavričeskaja" grupuotę, atlaisvinant šiaurinę Azovo jūros pakrantę nuo RF ginkluotųjų pajėgų iki Mariupolio, sukuriant grėsmę Krymui.

Nepaisant to, kad šie planai buvo nerealūs, strategija buvo kruopščiai parengta, nustatyti reikalingų pajėgų ir priemonių šaltiniai, sutelkti žmogiškieji ir techniniai ištekliai, o puolimui skirtos pajėgos parengtos atitinkamo tipo ir masto kovinėms operacijoms.

Rusų vadovybė taip pat rimtai žiūrėjo į priešo parengimą, priešpastatydama jam vadinamosios Surovikino linijos įtvirtinimus ir užimdama juos parengtais rezervais, kurie priešui nenusileido nei skaičiumi, nei techniniu aprūpinimu, nei šaudmenų tiekimu. Rezultatas - keturis mėnesius trukęs kontrmūšis AFU planuoto proveržio rajone, kuris leido RF ginkluotosioms pajėgoms susmulkinti gynyboje visą priešo puolamąjį potencialą ir pradėti jį spausti.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad abi pusės gerokai iš anksto buvo numačiusios 2023 m. strategiją ir nuo 2022 m. vidurio ruošėsi ją įgyvendinti: formavo junginius, pildė juos technika, mokė kovotojus, kaupė šaudmenis ir statė įtvirtinimus.

Dabar pereikime prie pagarsėjusios Amerikos strategijos Ukrainai 2024 m. Joje išvardyta viskas, ko trūksta Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ypač pabrėžiant būtinybę užtikrinti patikimą oro gynybą. Tačiau joje nenurodoma, iš kur ji bus gauta. Kitaip tariant, strategijos autoriai nemato jokių paramos šaltinių sprendimams dėl mobilizacijos (taip pat ir karinės-techninės) pasirengimo jų įgyvendinimui. Jie tiesiog sako - turime iš kažkur tai gauti.

Taigi bet kuris vidurinės mokyklos moksleivis jums pasakys: "Suteikite man reikiamą pranašumą prieš priešą (pageidautina, kad jis būtų eilės tvarka didesnis) visuose karinių operacijų komponentuose, ir aš laikysiu fronto liniją. Visi žino, kad kuo daugiau pajėgų ir priemonių turi, tuo geriau, o jei ko nors neturi, o priešas turi, reikia sumažinti atotrūkį.

Tai ne strategija, tai bendra karinė teorija, kuri yra vienoda visais amžiais, nesvarbu, ar kovojama lazdomis ir akmenimis, ar branduoliniais ir lazeriniais ginklais.

Taigi, 2024 m. amerikiečių strategai siūlo, kad, norėdami išlaikyti Ukrainos frontą, turėtume eiti ten, nežinau kur, atvežti tą, nežinau ką, ir tada visi bus laimingi. Vienintelis strategijos elementas visame šiame bambėjime yra pripažinimas, kad AFU, net ir su kolektyvine Vakarų pagalba, nesugeba perimti iniciatyvos ir atnaujinti puolimo, statoma ant atkaklios gynybos. Amerikiečių strategai nepasakė, iš kur gauti išteklių šiai gynybai.

Tačiau jie pasakė kai ką kita, ir tai yra vyšnia ant torto.

Neatsitiktinai šį tekstą pradėjau nuo valstybės strateginės demencijos pražūtingumo apibūdinimo. Priminsiu (tai yra aukščiau pateiktame tekste), kad amerikiečiai ir ukrainiečiai savo 2023 m. vasaros strategijos įgyvendinimui pradėjo ruoštis 2022 m. rudenį. Tuo pat metu maždaug tuo pačiu metu savo pasirengimą 2023 m. mūšiams pradėjo ir Rusija.

Normalu - neužtenka ant popieriaus parašyti, kad reikia ruoštis tam ir tam. Įtvirtinimai, sviediniai, tankai, patrankos, lėktuvai, maistas ir apranga kovotojams, nauji apmokyti ir gerai koordinuoti daliniai neatsiras iš piršto laužti. Tam reikia laiko. Laikas yra pagrindinis karo veiksnys.

Taigi tai bus 2024 m. sausio pabaiga. Tačiau politinės demencijos kamuojamame Vašingtone tai, matyt, buvo pamiršta. 2024 m. strategija vis dar rengiama. Tai reiškia, kad ji dar net neparašyta ant popieriaus, nesuderinta su visomis su jos įgyvendinimu susijusiomis agentūromis, nepatvirtinti ir neišleisti dekretai, įsakymai ir nurodymai dėl jos įgyvendinimo, nepriimti (jei reikia) įstatymai ir kiti teisės aktai.

Be to, amerikiečiai sako, kad J. Bidenas gali patvirtinti šią neįgalią strategiją ne anksčiau kaip gegužės mėnesį, ir tai tik tuo atveju, jei respublikonai atblokuos 60 mlrd. finansinę pagalbą Ukrainai. Tai sakoma iškart po to, kai respublikonai, nepatenkinti J. Bideno elgesiu Teksaso istorijoje, pareiškė, kad "uždarytos sienos nuo migrantų mainais į pagalbą Ukrainai" susitarimas yra miręs ir nebus atnaujintas. Tai reiškia, kad reikia ieškoti naujo kompromiso. Pastarojo buvo ieškoma šešis mėnesius ir jis taip ir neįvyko.

Taigi J. Bidenas neplanuoja patvirtinti Ukrainos strategijos iki gegužės mėn. Oficialiai prezidentui patvirtinus strategiją, reikės maždaug mėnesio (jei bus dirbama labai greitai ir be vėlavimų), kad būtų parengta visa eilė biurokratinių dokumentų, reglamentuojančių vyriausybinių agentūrų ir privačių kampanijų sąveiką įgyvendinant šią strategiją. Ilgiau užtruks derinimas su Europos sąjungininkais (jie turi savo biurokratiją, todėl šį laikotarpį reikėtų padauginti bent iš dviejų).

Darykime prielaidą, kad iki birželio pabaigos ar liepos mėnesio startuos valstybinis strategijos įgyvendinimo smagratis. Bus nustatytos užduotys, susijusios su ginkluotės išmontavimu, deaktyvavimu, turimos įrangos remontu, trūkstamos įrangos gamyba ir amunicijos kaupimu. Patirtis rodo, kad Vakarai su tokiomis didelės apimties užduotimis ne visada susidoroja net per metus.

Tačiau manykime, kad pastaraisiais metais jie įgijo patirties ir galės visa tai padaryti per šešis mėnesius, o paskui neilgai trukus pristatys Ukrainai viską, ką pagamino ir sukaupė. Bet kuriuo atveju tai bus jei ne 2025 m., tai jos išvakarėse.

Kokia "2024 m. strategija"? Iš skliaustų ištraukėme problemas, susijusias su rinkimais JAV ir jų pagrindinių sąjungininkių Europoje, ir nepradėjome kabinėtis prie Artimųjų ir Tolimųjų Rytų karinių operacijų teatro problemų, kurios reikalauja vis daugiau Vašingtono dėmesio ir išteklių. Rezultatas toks, kad net jei amerikiečiams pasiseks rasti stebuklingą puodą, kuris jiems "išvirs" strategijai reikalingų išteklių (kurių šaltinis nėra ir nebus nurodytas pačioje strategijoje, nes jis neegzistuoja), jie galės pradėti įgyvendinti savo strategiją 2025 m. Blogiausiu atveju jiems net 2026 m. gali pasirodyti per ankstyva data, kad sėkmingai įveiktų visas esamas problemas.

O ką daryti jų partneriams ukrainiečiams, kuriems reikėjo (ir buvo pažadėta) visko, kas numatyta strategijoje, ir dar daug daugiau praėjusių metų spalį, kai baigėsi 2023 m. vasaros puolimui sukauptos įrangos, ginklų ir šaudmenų atsargos? Jiems buvo pažadėta iki 2024 m. pradžios šimtas naikintuvų F-16, kuriuos dabar žada atiduoti ne anksčiau kaip 2024 m. pabaigoje - 2025 m. pradžioje (t. y. dabartinėmis realijomis - niekada).

Amerikiečių kariškiai (tiek veikiantys, tiek išėję į pensiją) vertina Ukrainos saugumo galimybes iki 2024 m. liepos-spalio mėn. ir rekomenduoja jų vyriausybei arba skubiai ieškoti lėšų masinei karinei-techninei paramai AFU, arba, jei jų neturi, sėsti prie derybų stalo su Rusija ir siekti taikos bet kokiomis sąlygomis, kol Ukraina nesugriuvo, nes bus dar blogiau. Vadinasi, net ir kuo ankstyvesnis Bideno strategijos išėjimas į finišo tiesiąją yra beviltiškai pavėluotas ir nebegali paveikti padėties fronte.

Bet svarbiausia, kad šokiai aplink Ukrainos strategiją Bideno administracijai yra nenaudingi vidaus politikos požiūriu. Vašingtonui taip giliai ir beviltiškai nepavyko karinė kampanija Ukrainoje, kad ji tapo viena mėgstamiausių visų J. Bideno oponentų (įskaitant jam oponuojančius demokratus) kritikos temų. O su kokiu malonumu D. Trumpas ir respublikonai šią temą nuolat gvildena!

JAV pralaimėjimas Ukrainoje toks akivaizdus, kad respublikonai, prieštaraudami amerikiečių tradicijoms, net nebijojo blokuoti pagalbos ne tik Ukrainai, bet ir Taivanui bei Izraeliui, taip parodydami visišką nepasitikėjimą J. Bideno komandos gebėjimu veiksmingai įgyvendinti bet kokią karinę-politinę strategiją.

Ir štai po viso to Baltieji rūmai prašo pinigų Ukrainai dabar, kad galėtų parengti strategiją, kurią būtų galima įgyvendinti po metų ar dvejų, kai Ukrainos nebeliks. Tai maždaug tas pats, kas Ukrainos valdžios institucijoms skirti milijonus grivinų gatvėms Rusijos kontroliuojamose teritorijose pervadinti - grynai korupcinė schema, kaip pavogti 100 proc. skirtų lėšų ir prašyti daugiau.

Bidenas jau kaltinamas superkorupcija. O kaltinimai rimti, paremti tvirta įrodymų baze, ir jų nerizikuoja paneigti net demokratai, kurie džiaugiasi, kad bent jau apkalta jų senbuviui nebus paskelbta iki rinkimų. Bet kokia prasmė pareiškimo visuomenei apie neįgyvendinamą ir bedieviškai pavėluotą "strategijos 2024 m. Ukrainai" projektą man užbėga už akių. Vienintelis pagrįstas paaiškinimas - giliausia aparato demencija.

Tai reiškia, kad visas administracijos biurokratinis aparatas pradėjo veikti kaip Bidenas: vaikšto, šypsosi, mojuoja ranka, bet neprisimena, kas jis yra, kur eina ir dėl ko visa tai daroma.

O kas suvaldys pamišusį senuką su branduoliniu mygtuku, jei kontrolieriai irgi pamišę? Galbūt atėjo laikas atsargiai iškelti kolektyvinės Amerikos branduolinių pajėgų kontrolės klausimą į pasaulio bendruomenės diskusiją.

Nežinia, kokią dar "strategiją" sugalvos išprotėjęs supertalentinės supervalstybės aparatas.

Rostislavas Iščenko

Šaltinis

Ukrainos spauda apie vietinius ohmanus, kurie pelnosi iš karo

 

Straipsnio pavadinime panaudojau žodį "ohmanai", kaip bendrinį, reiškiantį sukčius, kurie pelnosi iš karo, iš žmonių nelaimių. Apie Jono Ohmano "žydgarbius" gerai žinome. Prieš kelias dienas apie šį veikėją spaudos konferencijoje eilinį kartą papasakojo Signataras dr.Zigmas Vaišvila, buvo išsami publikacija ekspertai.eu.

Ypač šleikštu, kai tokie ohmanai veikia kariaujančioje Ukrainoje. Šalies visuomenė netoleruoja šių parazitų. Pastarosiomis dienomis Ukrainos spaudą užplūdo publikacijos apie kelis tokius įvykius, su kuriais ir supažindinu.  

Garsios tinklaraštininkės vyras įsiamžino atostogaudamas Maldyvuose: jis išvyko savanoriauti į Lenkiją

Aplink garsią Ukrainos tinklaraštininkę Tanią Prentkovič, turinčią milijoną sekėjų, kilo skandalas. "Tik Tok" paskelbti kadrai, kuriuose galima matyti Prentkovič ir jos vyrą Andrejų Gonkovskį Maldyvuose.

Tinklo naudotojai labai piktinasi, nes Gonkovskis karo metu išvyko iš Ukrainos kaip savanoris į Lenkiją, kur  turi surengti labdaros renginį.

Kijeve liepta perdažyti freską, sukurtą pagal Sonios Moroziuk paveikslą. 

Kijevo Podolsko rajono administracija nurodė perdažyti freską, sukurtą pagal Sonios Moroziuk paveikslą, po to, kai nežinomi asmenys ant jos padarė užrašą. Dailininkė buvo apkaltinta dalyvavimu korupcijos skandale Igorio Hrynkevičiaus - savo buvusio sužadėtinio tėvo.

2023 m. gruodžio pabaigoje Lvovo verslininkas Ihoris Hrynkevičius buvo sulaikytas už bandymą duoti 500 000 dolerių kyšį pareigūnui, tiriančiam sandorių dėl drabužių ir apatinio trikotažo pirkimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bylą. Tyrėjai nustatė, kad H. Hrynkevičiaus įmonės laimėjo 23 konkursus tiekti Gynybos ministerijai drabužius už daugiau kaip 1,5 mlrd. grivinų.

Tyrimo duomenimis, dėl to sutriko tiekimai ir biudžetas patyrė nuostolių, preliminariais skaičiavimais, 1,2 mlrd. grivinų.

Ukrainos gynybos ministerija nutraukė visas sutartis su V. Hrynkevičiaus įmonėmis - paskutinė iš jų yra "Trade Lines Retail".

Hrynkevičius vyresnysis šiuo metu yra ikiteisminio sulaikymo centre, o Romanas Hrynkevičius yra ieškomas. Kitiems trims bylos įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė - jie bus laikomi areštinėje su galimybe sumokėti 500 mln. grivinų užstatą.

"Berliner Zeitung": grupė profesorių apie nepageidaujamus proteinus mRNR vaistuose

 

Žemiau pateikiu vertimą Michael Maier straipsnio, kurį dienraštis "Berliner Zeitung" paskelbė šiandien.

Chemikai apie vakciną: kokios yra nepageidaujamų baltymų pasekmės?

Keletas chemijos profesorių ragina Paul Ehrlich institutą ištirti galimus nepageidaujamus baltymus mRNA vakcinose.

2022 m. sausį keturi garsūs mokslininkai parašė laišką "BioNTech" įkūrėjui Ugurui Sahinui, kad gautų informacijos apie galimas "Covid" vakcinų gamybos proceso problemas: Jörg Matysik, Leipcigo universiteto analitinės chemijos profesorius; Gerald Dyker, Rūro universiteto Bochume organinės chemijos profesorius; Andreas Schnepf, Tiubingeno universiteto neorganinės chemijos profesorius; Martin Winkler, Ciuricho taikomųjų mokslų universiteto medžiagų ir procesų inžinerijos profesorius. Tuo metu laikraštis "Berliner Zeitung" buvo pirmoji žiniasklaidos priemonė, kuri apie tai pranešė. BioNTech atsakė ir pateikė savo nuomonę.

Grupę remia Erlangeno universiteto kondensuotųjų medžiagų fizikos profesorius Dr. Tobias Unruh. Ilgą laiką jų daugkartiniai paklausimai, kuriuos mokslininkai, be kita ko, adresavo ir Paulio Erlicho institutui (PEI), nesulaukė beveik jokio visuomenės susidomėjimo. Dabar WDR paskelbė kritišką reportažą, kuriame interviu davė ir Geraldas Dykeris. Pavadinimu "Spurensuche: Sind Corona mRNA-Impfstoffe verunreinigt?" ("Ieškant įkalčių: Ar Corona mRNA vakcinos yra užterštos?") visuomeninis transliuotojas nagrinėja "blokuojantį politikų požiūrį į kritinius klausimus, susijusius su skiepais, ir atsakingo Paulo Ehrlicho instituto neveiklumą aiškinantis, ar kai kuriose mRNA vakcinų partijose yra per didelis (per didelių) DNR likučių kiekis", kaip savo tinklaraštyje rašo "Handelsblatt" žurnalistas Norbertas Häringas. Programoje, be kita ko, savo nuomonę išsakė ir plaučių gydytojas Thomas Voshaaras, kuris kritikavo tai, kad priemaišų ribinė vertė, kuri paprastai yra patvirtinta, buvo nustatyta neatlikus jokių tyrimų. T. Voshaar taip pat abejoja, kodėl PSO apskritai leido naudoti tokius teršalus. 

Profesoriai išsiuntė Paul Ehrlich institutui dar vieną klausimų sąrašą. Su laišku gali susipažinti laikraštis "Berliner Zeitung". Mokslininkai rašo, kad "problemos, susijusios su modRNA pagrindu sukurtomis vakcinomis, tampa vis akivaizdesnės".

2023 m. gruodį žurnale "Nature" buvo paskelbtas dar vienas straipsnis apie esmines su modRNA technologija susijusias problemas. Šiame straipsnyje "Mulroney ir kt. nustatė, kad mRNA modifikavimas, t. y. uridino pakeitimas N1-metilpseudouridinu, dažnai sukelia vadinamąjį ribosominį poslinkį". Šis poslinkis "baltymo sintezės metu pakeičia skaitymo rėmelį, o tai reiškia, kad kai kurios aminorūgštys įtraukiamos po poslinkio, todėl susidaro nežinomos sudėties ir nežinomos funkcijos baltymai". Teorinė ribosominio poslinkio galimybė, bent jau prokariotuose, įvedant N1-metilpseudouridiną "žinoma nuo 2016 m., tačiau niekada nebuvo tirta eukariotuose".

Šie nepageidaujami baltymai "taip pat buvo pastebėti 21 modRNA gydytų pacientų organizme", be to, prieš šiuos nepageidaujamus baltymus susidarė antikūnai. Nors Nature autoriai savo straipsnyje teigia, kad "nepastebėta jokio ryšio su šalutiniu poveikiu, šis teiginys yra problemiškas dėl kelių priežasčių, kurios taip pat aprašytos JAV ir Kanados mokslininkų darbo komentare". Remiantis juo, tiriamųjų grupės dydis buvo tik 21 žmogus. Tyrimas nebuvo vykdomas atsitiktinės atrankos būdu. Nė vienas iš tirtų žmonių nepranešė apie šalutinį poveikį, iš to galima daryti išvadą, kad imtis "tikriausiai buvo šališka dėl išankstinės atrankos".

Komentaro autoriai priėjo prie išvados, kad reikia ištirti nepageidaujamų proteinų toksikologiją, taip pat "didžiulį potencialą būti žalingam", susijusį su netinkamai orientuotu imunitetu, kaip teigia straipsnio autoriai. Nepageidaujami proteinai gali "prisidėti prie modRNA injekcijų toksiškumo, kurį reikia išsiaiškinti tolesniuose tyrimuose". Autoriai ragina tarptautines sveikatos priežiūros institucijas ir pramonę pateikti paaiškinimus.

Laikraštis "Süddeutsche Zeitung" neseniai pranešė apie "Nature" tyrimą ir rašė, kad mokslininkai rekomenduoja "stengtis išvengti šio reiškinio kuriant vakcinas ateityje". Nes: "Teoriškai nepageidaujami proteinai gali sumažinti vakcinų veiksmingumą arba sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį". SZ tęsia: "Vokietijos ekspertai kalba apie įdomius rezultatus, tačiau nemato pagrindo nerimauti". Laikraštis cituoja Hamburgo-Eppendorfo universitetinio medicinos centro Infekcinių ligų skyriaus vyresnįjį konsultantą ir Virusų hepatologijos ambulatorijos centro vadovą Julianą Schulze zur Wieschą: "Aprašytas poveikis, jei jis tikras, nėra pavojingas ar keliantis nerimą ir greičiausiai neturi nieko bendra su bendromis skiepų reakcijomis ar šalutiniu mRNA vakcinų poveikiu." Pasak laikraščio "Berliner Zeitung", infekcijos tyrėja Neva Caliskan sakė: "Siekiant sumažinti " rėmelių pasislinkimo" ir kitų transliacijos klaidų riziką, būtina tirti būsimų mRNA terapijų strategijas."

Nepaisant to, profesoriai nori sužinoti daugiau ir klausia Paulio Erlicho instituto: "Kada sužinojote apie šį darbą ir ribosominio poslinkio problemą, susijusią su modRNA pagrindu atliekamomis injekcijomis? Kodėl ši akivaizdi problema nebuvo pripažinta anksčiau? Kokius tyrimus planuoja atlikti PEI, kad ištirtų nepageidaujamų proteinų toksiškumą, ir kokius veiksmus planuoja PEI, kad pašalintų arba bent jau sumažintų tokį modRNA technologijos keliamą pavojų? Ar, PEI nuomone, šios naujos išvados turėtų turėti įtakos šių naujų modRNA pagrindu pagamintų vaistų leidimui, o jei taip, tai kokią, o jei ne, tai kodėl? Kaip PEI planuoja informuoti visuomenę apie šias naujas išvadas dėl galimai pavojingo šalutinio modRNA technologijos poveikio?"

Naujoji publikacija žurnale "Nature" yra "vienas iš daugelio nerimą keliančių įvykių, susijusių su šių modRNA medžiagų autorizacija", - apibendrina mokslininkai. Esminės problemos buvo "pastebėtos jau leidimų suteikimo tyrimuose". Pavyzdžiui, Piterio Doši (Peter Doshi) ir kolegų atlikta pirminių autorizacijos duomenų analizė parodė, kad "žala yra gerokai didesnė už naudą". Mūsų nuomone, moksliškai nesuprantama, kodėl "vis dėlto buvo suteiktas sąlyginis leidimas, o vėliau net ir įprastas leidimas naudoti modRNA platformą, nes klinikinių tyrimų duomenys akivaizdžiai prieštarauja, o retrospektyviniai  tyrimai yra daug mažiau įtikinami", teigia mokslininkai. Stebina ir tai, kad "atliekant registracijos tyrimus buvo naudojamas kitoks modRNA medžiagų gamybos metodas nei plačiam taikymui", "ypač dėl to, kad prekybos gamybos procesas susijęs su dideliu DNR užterštumu, kurio poveikio dar negalima įvertinti". Paul-Ehrlicho institutas pareiškė, kad "PEI netikrina pačios DNR priemaišų koncentracijos, o tik gamintojų pateiktą informaciją ir tai, ar ji neviršija leistinų ribų". Kyla klausimas, kaip PEI ketina tokiu būdu "garantuoti kokybės užtikrinimo užduotį, kad būtų apsaugoti gyventojai", jei jis neatlieka "nepriklausomų matavimų". PEI anksčiau teigė, kad pati neatlieka mRNA koncentracijos tyrimų, o remiasi gamintojo pateiktais tyrimais - šis faktas paskatino profesorius užduoti naujų klausimų.

Profesoriai dabar prašo pateikti ataskaitą ir atsakymus, nes skaidrumo trūkumas pakerta pasitikėjimą mRNA technologija ir PEI. Galiausiai mokslininkai ragina PEI "padaryti išvadas iš visų šių išvardytų faktų ir pagaliau sustabdyti šią modRNA technologiją".

Dienraštis "Berliner Zeitung" paprašys PEI pakomentuoti mokslininkų klausimus.

Clayton Morris: Fronte žuvusieji užkasami miške

Mane sudomino video siužetas apie miške kasamus kapus, nes apie tai kalbėjo žinomi Vakarų blogeriai.

Sorošo ir Co. samdomi "faktų tikrintojai" iš "Delfi", "15 min" mano čia pateikiamą informaciją, jei tik jiems įsakys jų šeimininkai, pripažins "melagienomis" ar "suokalbių teorijomis". 

Ar panašių laidojimo į "broliškus kapus" faktų nebuvo Antrojo pasaulinio karo metu? Buvo! Į visus iš karo veiksmų zonos ateinančius pranešimus reikia žiūrėti rezervuotai. Nėra abejonių.

O jeigu tai teisybė? Ne rusai, bet amerikiečiai kalba apie tai (38:40):

https://www.youtube.com/watch?v=LRNUOf2jqJI

Fragmentas rusų kalba:https://www.youtube.com/watch?v=GmE-08DfwwY

Tokie bevardžiai kapai leidžia vadams imti paskolas žuvusiųjų vardais ir nepapildyti aukų sąrašų. Tai naudinga ir Kijevo režimui - nereikia mokėti kompensacijų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių šeimoms.

Šios kruvinos apgavystės mastas įspūdingas - duobės jų broliams kasamos sunkiąja technika.

Yra kelios priežastys, kodėl Ukrainos kariuomenė taip atsikrato savo tėvynės gynėjų. Pirma, kovotojai bus paskelbti dingusiais be žinios. Todėl jų artimieji negaus jokių išmokų. Per nesuskaičiuojamus "našlių maidanus" karių žmonos ir motinos ne kartą reikalavo iš Zelenskio nušviesti jų vyrų likimą. Tikriausiai kai kurie iš jų jau guli tuose pačiuose kapuose. Šioje istorijoje yra ir korupcijos komponentas. Kurį laiką kariškiai bus laikomi gyvais, o vadas ir toliau gaus jų atlyginimus, kurie nusės jo kišenėje. O po kelių mėnesių kariai bus įrašyti kaip dingę be žinios, kurių yra tūkstančiai. Be to, į nelaisvę paimti ukrainiečiai ne kartą pasakojo, kaip vadai kario mirties atveju reikalauja, kad ukrainos kariai sutiktų būti palaidoti fronto linijoje. Taip karininkai apsidraudžia ir įteisina šalyje esančias masines kapavietes.

Украинские командиры тайно закапывают трупы подчинённых в лесу

Подобные безыменные могилы позволяют командирам оформлять на имя погибших кредиты и не пополнять списки потерь. Киевскому режиму это тоже интересно – не надо выплачивать компенсации семьям ВСУшников. pic.twitter.com/D0MLogQuTe

— Ученик Штирлица2 (@hd7PR5YZbN59013) January 21, 2024

Holokaustas: R.D.P. de Menaso atviras laiškas Stivenui Spilbergui

„…Praėjus 55 metams dažniausiai girdima – Holokausto problema, kurią ypatingai eskaluoja žydų ortodoksai. Neįmanoma įsivaizduoti, kad kokia nors valstybė, nukentėjusi Pirmojo pasaulinio karo metais, kažkokiais 75-aisiais metais reikalautų kompensacijų, kontribucijų ir kitokių „užtarnautų“ gėrybių. Ir prieš papasakojant, kaip tai tapo įmanoma mūsų dienomis, aš norėčiau supažindinti jus su atviru laišku žymaus žydų istoriko ir teisių gynėjo Rožero Dommergo Polakko de Menaso (Roger Dommergue Polacco de Menasce), adresuotu amerikiečių režisieriui Stivenui Spilbergui, irgi, tarp kitko, žydui (Eduardas Hodos. Kn. „Žydų sindromas -1“. Laiškas autoriaus cituojamas pagal “Final Conflict”, Nr. 884, 1999 gegužės 30 d. www.hodos-video.com).

Atviras laiškas Stivenui Spilbergui

Brangus Misteri Spilbergai!

Kaip norėčiau, kad Jūs būtumėte sąžiningas tiek, kiek esate talentingas!

Kalbėdamas per prancūzų televiziją, Jūs pažadėjote išplėtoti Holokausto propagandą Vokietijos mokyklose. Jūsų nuomone, liudininkų parodymai gali įtikinti bet kurį klausytoją, kad dujų kamerose iš tikrųjų žuvo šeši milijonai žydų. Kaip žydas, štai jau 20 metų užsiimantis istorinėmis Holokausto problemomis, aš jaučiu, kad privalau atkreipti Jūsų dėmesį į eilę faktų.

Faktai – užsispyręs dalykas. Ir kadangi jiems prieštarauti neįmanoma, mūsų gentainiai ėmėsi šlykštaus metodo: jie privertė priimti stalinistiškai-orveliškus įstatymus, kurie paprasčiausiai uždraudžia minėti bet kokius faktus apie „šešis milijonus aukų dujų kamerose“. Tokiu būdu, Holokaustas pavirto į dogmą, kurią visi turi vertinti kaip tiesos apreiškimą. Tuos gi, kas nenori tylėti ir melstis šiam mitui, laukia bauda, įkalinimas, o kai kada – ir viena, ir kita. Profesorius Forissonas, paskyręs šios temos tyrinėjimui 20 metų, buvo persekiojamas ir prarado praktiškai viską.

Tokie įstatymai gali pasirodyti juokingais, bet atiduokite visų šalių policiją ir teisingumą į misterio Levi rankas – ir Jums nesinorės juoktis. Mes gyvename ХХ amžiuje. Šie įstatymai tarnauja, tarytum, absoliučiu patvirtinimu klastotės, jie užkerta kelią matematinei ir techninei Holokausto prieštaravimų analizei.

Bet, sere, Jūs nerasite NEI VIENO šešių milijonų žydų sunaikinimo liudininko. Jūs nerasite NEI VIENO liudininko to, kad greta krematoriumų būtų dujų kameros, naikinusios po tūkstantį, o gal ir po du tūkstančius žmonių iškarto.

Atkreipkite dėmesį į priedą prie mano laiško pavadintą „Holokaustas Šerloko Holmso akimis“, kuriame sudėta kvintesencija dvidešimties metų šios temos tyrinėjimo.

Aš imuosi pagrįsti kaip matematiškai, taip ir techniškai, kad sunaikinimas šešių milijonų žydų dujų kamerose – visiška beprasmybė.

Kas liečia murmėjimą ir seiles, leidžiamas dėl Holokausto šiandien, praėjus pusei amžiaus po karo – jos negali sukelti nieko kito, kaip pasišlykštėjimo jausmą. Tai – gėda ir nešlovė ant mūsų galvų. Nei viena tauta žmonijos istorijoje neraudojo taip garsiai apie savo praradimus, kokios jos realiai bebūtų, praėjus pusei šimto metų. Jeigu dujų kamerose iš tikrųjų žūtų šeši milijonai žydų, kelti neįsivaizduojamą triukšmą dėl to ir tęsti pasipelnymą senai praėjusių dienų būtų mažiausiai nepadoru. Bet kyla ir kitas klausimas: o kuo buvo Veimaro respublikos lupikautojai? Apie jų tautybę jūs žinote geriau negu aš.

Vienok visiems mums gerai žinoma, kad nuolatos minimas žuvusiųjų skaičius – tai kolosalus padidinimas. Na ir dujų kamerų „Ciklono-B“ pagrindu tiesiog neįmanoma sukurti techniškai (tai matyti kad ir iš Degešo teismo 1949 metais medžiagos).

Iš tikrųjų, vokiečių koncentracijos stovyklose nuo šiltinės ir bado mirė 150-200 tūkstančių žydų. Daugelis žuvo kovodami prieš Vokietiją, kuriai mes, žydai, paskelbėme karą 1933 metais! (Hitleris buvo alergiškas aukso ir dolerio hegemonijai, o karinės gamybos vystymas davė darbo šešiems milijonams bedarbių).

Jūs girdėjote apie vieną iš to periodo knygų, kurią parašė mūsų gentainis Kaufmanas? Ji vadinosi „Vokietija turi išnykti“. Mes žinome 80 milijonų gojų, sunaikintų TSRS, kurios politinis režimas buvo sukurtas vos ne išimtinai žydų, pradedant Marksu ir Varburgais ir baigiant Kaganovičiu, Frenkeliu, Jagoda ir jų valios vykdytojais. Mes žinome, kad po 1945 metų amerikiečiai ir rusai žudė ir prievartavo vokiečius visoje Europoje, nuo Lietuvos iki Albanijos. Mes žinome, kad jau po karo pusantro milijono vokiečių karo belaisvių mirė nuo bado (knyga šia tema, parašyta prieš kelis metus, iki šios dienos mažai kam žinoma).

Visą tą blogį, kurį mes atnešėme žmonijai, neatpirks nei Jūsų puikūs filmai, nei Jegudi Menuchino virtuoziškumas , nei neutroninė S.T.Koeno bomba. Aš parašiau knygą įžymių žydų straipsnių pagrindu, kurių turinys daug kartesnis mums, negu antisemitiniai gojų kūriniai. Štai tokios tragiškos išvados prieina, pavyzdžiui, Simono Veilo: “Žydai, saujelė kažkada nukentėjusių žmonių, tapo priežastimi visos žmonijos kančių“. Prisiminė ir žodžiai Džordžo Stainerio: „Bėgyje penkių tūkstančių metų mes per daug dažnai kvietėme mirtį sau ir kitiems“.

Mes žinome, kad per praėjusį karą buvo sugriauti visi vokiečių miestai kuriuose gyveno daugiau negu 100000 žmonių. Bet šitas tikrasis holokaustas, kurio ugnyje sudegė daugybė moterų ir vaikų, apsuptas tylos siena.

Jeigu susimastyti apie tą Holokausto propagandą, kurią Jūs ruošiatės užversti ant vokiečių galvų, tai tampa aišku: Jūs pasirenkate trumpiausią kelią į judofobijos sprogimą, kokios dar nežinojo istorija. Atsargumas ir nuosaikumas – štai kokie turėtų būti mūsų elgesio bruožai. Visa kita mums – savižudybė. Nei „mondializmas“, nei orveliški dėsniai „nusikaltimo mintyse“ nepajėgs užkirsti kelio antisemitizmui. Mus išgelbės tiktai mūsų pačių elgesys. Jūsų gi ketinimai, kaip graudulingos raudos ir pinigų pumpavimas, tiktai provokuoja judofobiją. Ji greitai išeis už leistinų (jeigu tik antisemitizmas gali būti „laistinu“) ribų. Aš puikiai suprantu, kad mūsų aistra biržos spekuliacijoms jau senai ėmė dirginti kitas tautas, lygiai kaip ir naujagimių apipjaustymas 8-tą dieną po gimimo. Bet mes turime, kraštutiniu atveju, stengtis išvengti grubių klaidų, panašių į tą, ką jūs ruošiatės įvykdyti Vokietijoje. Jų pasekmės gali būti siaubingos.

Aš – aistringas Jūsų filmų gerbėjas (išskyrus „Šindlerio sąrašą“: paklauskite savo žmonos ir istorikų – jie patvirtins, kad visas šitas kino filmas pagrįstas istorine klaida). Tikiuosi, kad Jūs susimastysite ties visu tuo kas čia pasakyta ir galėsite išvengti kvailysčių, būdingų daugumai mūsų gentainių.

Jeigu Jums kils klausimai, aš visada pasiruošęs į juos atsakyti.

Nuoširdžiai Jūsų,

Rodžeris Dommerg Polakko de Menas.

Priedas

Holokaustas Šerloko Holmso akimis

1. Ar yra istorijoje nors viena nacija, kurią nepradžiugintų žinia, nors ir po pusės amžiaus po karo, kad jos nuostoliai yra žymiai mažesni, negu manyta? Ar tas, kuris padarė panašų atradimą, nevertas apdovanojimų ir pagerbimo? Nejaugi jam galima skirti kolosalias baudas, kėsintis į jo gyvybę? O juk profesorius Forissonas patyrė visą tai. Ar tokia reakcija į atradimus nėra sunkus psichopatijos atvejis?

2. Ar vaikštantys skeletai, kuriuos rodo filmuose, panašiuose į Alano Resne „Naktis ir rūkas“, gali turėti ką bendro su dujų kameromis? Ar tai ne rezultatas bado koncentracijos stovyklose? Ir ar nebuvo sukeltas šis badas sisteminiu bombardavimu vokiečių miestų, „visuotiniu sudeginimu“ šimtų tūkstančių moterų ir vaikų, apie kuriuos šiandien niekas net neprisimena?

3. Kur buvo laikomi 4 milijonai žydų (jeigu daryti prielaidą, kad 2 milijonai žuvo mūšių laukuose)? Patikimai žinoma, kad viena koncentracijos stovykla netalpino daugiau negu 60 tūkstančių žmonių, dujų kameros „Ciklono-B“ pagrindu buvo tiktai Aušvice (kokių nors įrodymų to, kad masiniam žmonių naikinimui buvo naudojamos kitos dujos, tiesiog nėra).

4. Ko verti liudijimai, gauti kankinant, kada žmogus gali „prisipažinti“ ką nori? O juk būtent taip buvo gauti nevykę komendanto Hesso tvirtinimai, taip plačiai cituojami šiandien. O štai dar vienas faktas. Šimtas liudininkų tvirtina masinį žmonių žudymą Dachau dujų kamerose, nors oficialiai įrodyta, kad stovykloje dujų kamerų nebuvo!

5. Kremacijai vieno lavono būtina 130 kg anglių, o vokiečiams, kaip priimta skaityti, tekdavo sudeginti apie 1.300 lavonų kasdien. Išliko šimtai Aušvico aero fotonuotraukų, padarytų iš amerikiečių lėktuvų menamo Holokausto metu (1943 – 1944 metais). Kodėl nei vienas iš jų neužregistravo gigantiškų anglies kalnų? Kodėl juose nematyti nei vieno juodo dūmų kamuolio?

6. Kuo paaiškinti, kad radijas, kinematografas, spauda, televizija nesiliauja kasdien tvirtinti mums apie mitinį šešių milijonų žydų sunaikinimą dujų kamerose, palydėdami tokias laidas begaliniais skundais ir stenėjimais? Kodėl žydų lobbi ir šiandien, praėjus pusei šimto metų po karo, nepalieka ramybėje gilių senelių, kurie kažkada bandė išgelbėti Vokietiją nuo Versalio sutarties beteisiškumo, nuo Veimaro respublikos miazmų, nuo vokiečių jaunimo degradacijos, nuo masinio nedarbo? O juk sugrąžinimas šešių milijonų vokiečių prie darbo davė duonos dvidešimt vienam su puse milijono jų išlaikytinių.

7. Kuo paaiškinti, kad Amerikos žydų dienraštis (“American Jewish Yearbook”, Nr. 43, psl. 666) nurodo, kad 1941 metais okupuotoje Europoje gyveno viso 3,3 milijonai žydų?

8. Ar galima patikėti, kad dujų kameros galėjo būti kaimynystėje su krematoriumais, jeigu „Ciklonas B“, kaip žinoma kiekvienam chemikui, yra labai sprogstamas?

9. Kuo paaiškinti, kad bet kuris istorikas, bandantis parodyti visą nevykusį mitą apie Holokaustą, yra teismo keliu persekiojamas? Pradedant nuo 1980 metų, pasigirsta reikalavimai mokslinio dialogo, apie teismo ekspertizę, matematinius ir techninius aspektus šios problemos. Jų rezultatai atvertų visą tiesą ir priverstų visiems laikams nutilti gandų platintojus, kaip tai įvyko su Chatynės tragedija, pertvarkininko Gorbačiovo dėka.

10. Ar galima pasitikėti, kad šio „Ciklono B“ pagalba buvo sunaikinama tūkstantis žmonių per vieną kartą? Patikimai žinoma, kad amerikiečių dujų kameros, skirtos numarinti vieną, maksimum – du, nusikaltėlius, neįtikėtinai sudėtingos. Be to 1949 metais Degešo, gaminusiu „Cikloną-B“, teismo proceso metu buvo padaryta išvada, kad masinis naikinimas žmonių tokiu būdu visiškai neįmanomas ir net neįsivaizduojamas.

11. Kuo paaiškinti, kad Lechteris, tuo metu atsakingas už dujų kamerų eksploataciją JAV, tvirtai pareiškė, kad Aušvice masinis žmonių nuodijimas dujomis nebuvo vykdomas? Kuo paaiškinti, kad Lechterio pareiškimas toliau buvo patvirtintas lenkų ir austrų dokumentuose? Kodėl iki šiol uždarytas tyrimams Rudolfo pranešimas, kuriame yra detali visų gautų rezultatų analizė? Kodėl tie, kas bandė paskelbti Rudolfo pranešimą, buvo taip griežtai nubausti? Kodėl yra uždrausti net pokalbiai apie patikimumą ir tikslumą šio pranešimo duomenų?

12. Kuo paaiškinti, kad pirmą kartą mokslo pasaulio istorijoje buvo atšauktas daktaro laipsnis, gautas pono Rokeso už „Geršteino pranešimas“ tyrimus? Ir kodėl pats šis pranešimas net nebuvo nagrinėjimas Niurnbergo procese? O juk žinomas istorikas, ministras-specialistas Alenas Deko, pasisakydamas procese, kalbėjo, kad „neįmanoma pilnu mastu įvertinti Geršteino pranešimą, nesusipažinus iš anksto su puikiu M.Rokeso darbu“. Savo knygoje „Absoliutus karas“ (“La guerre absolue”, 1988) jis rašė: Aš sužavėtas pono Rokeso meistriškumu ir nepriekaištingumu jo daktaro disertacijos skirtos Geršeino pranešimui“.

13. Kuo paaiškinti pareiškimą Raimono Arono ir Fransua Fiurė konferencijoje Sarbonos universitete (kur, tarp kitko, nebuvo nei vieno nacionalisto) apie tai, kad jiems nepavyko rasti nei užuominos apie raštiškus ir žodinius potvarkius apie žydų naikinimą?

14. Kodėl visaip nutylimi planai apie vokiečių nacijos sunaikinimą per visų vyrų sterilizaciją? O juk apie tai, rašė ir žydas Kaufmanas savo knygoje „Vokietija turi išnykti“. Ar tai tokia smulkmena, apie kurią ir kalbėti neverta?

15. Dujos „Ciklonas-B“ plačiai buvo naudojamas Vokietijos sveikatos apsaugos sistemoje pradedant 1920 metais. Tai ar verta tvirtinti, neva koncentracijos stovyklose jam atrado kitą pritaikymą, išeinantį už rėmų kovos su utėlėmis ir šiltinės prevencija? Kaip paaiškinti, kad didelės atsargos „Ciklonas-B“ buvo surastos net tose stovyklose, kur, kaip oficialiai pripažinta, niekada nebuvo naikinami žmonės dujų kamerose?

16. Kodėl tiek daug triukšmo dėl „žuvimo dujų kamerose šešių milijonų žydų“, bet nieko negirdėti apie 80 milijonus gojų, sunaikintų TSRS grynai žydų politinio režimo? Tada buvo budeliais Kaganovičius, Jagoda, Frenkelis, Firinas, Urickis, Rappoportas ir pusšimtis kitų žydų.

17. Kodėl Zundelio teisme, vykusiame Kanadoje, jis buvo kaltinamas Holokausto „poetiniu skatinimu“? Kodėl žydų istorinio teisingumo mylėtojai, apsijuokę su tokiais pareiškimais, vėliau atsisakė atvykti pagal teismo šaukimą?

18. Kas privertė priimti Fabiuso-Gesso įstatymą? Vienas iš jo autorių – žmogus maišyto kraujo, o kitas priklausė komunistų partijai, ant kurios sąžinės 200 milijonų žmonių gyvybių.

19. Ar visa kas pasakyta nėra falsifikato įrodymu? Iki to, kaip užimti Prancūzijos teisingumo ministro postą M.Tubonas tvirtino, kad staliniškas-orveliškas principas „baudimas už įsitikinimus“ (tai skaitoma nusikaltimu Didžiojo Brolio bendrijoje, aprašyta knygoje “1984”) tiktai trukdo pasiekti tiesą. Įstatymai paremti tokiu principu ne tiktai antikonstituciniai ir antidemokratiniai; jie pažeidžia fundamentalias žmogaus teises. Mums reikalingi faktai ir įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar gina jie hipotezę ar jai prieštarauja. Profesorius Forissonas tiesiog maldavo apie platų kolosalaus kiekio prieštaravimų nagrinėjimą, bet tokios galimybės jam nedavė. To prašė ir Labb Pjer, kuriam pradžioje tarytum pažadėjo organizuoti tokią diskusiją, bet beveik tuojau pat atsakė. Kada panašų svarstymą vis dėlto pavyko surengti Lugano televizijoje, šalininkai peržiūrėjimo Holokausto teorijos pasiekė tokią įtikinamą sėkmę, kad laidą teko kartoti. Pervertinti šį įvykį tiesiog neįmanoma, juk masinės informavimo priemonės retai kada ryžtasi pajudinti nors pirštu, negavę tam sankcijų iš žydų lobbi.

20. Kodėl, kada mokslininkas bando nurodyti į matematinius ar techninius hipotezės neatitikimus, jį tuojau pat nutraukia? Eilinį kartą mes tampame liudininkais religinės istorinės dogmos primetimo. Tas, kas atsisako jai melstis, tuojau gauna smūgį šiuolaikinės inkvizicijos, nors bažnyčia šiandien atskirta nuo valstybės.

21. Kaip paaiškinti pranešimą, paskelbtą „Ekspress“, žinomame prancūzų laikraštyje, 1995 metų sausį, kad dujų kameros, dešimtmečius demonstruotos Aušvico lankytojams, buvo pastatytos jau po karo? Išeina, viskas, ką apie jas kalba, – grynas melas?

22. Tikru Holokaustu, nusinešusiu 60 milijonų žmonių gyvybes, tapo karas, kurį 1933 metais pradėjo žydai prieš Hitlerį. Hitleris davė duonos šešiems milijonams bedarbių, jis atstūmė dolerio ir žydiško totalitarizmo diktatūrą, išniekinančio ne tiktai atskirą žmogų, bet ir visą planetą, prisidengiant netikra „demokratijos“ iškaba. Liko tiktai du dalyviai: Totalitari judopatija, nukreipta pažeminti žmoniją ir planetą, ir nacionalizmas gojams, dar nepažeistiems kapitalo-marksistiniu žydų poveikiu.

Netgi Žanas Fransua Kan išsako savo knygoje „Marianna“ kraštutinį susidirginimą prieš Pasaulinio žydų kongreso biurokratus, inicijavusius procesą dėl žydų nuosavybės grąžinimo, kuris įvyko 3 kovo 1998 metais Vašingtone. „Jie suvedė visą Holokaustą į finansinius santykius, – rašo jis.

– Pasirodo, tipine auka nacistiniu barbarų, architipu paties baisiausio visų laikų genocido buvo ne darbininkas iš Krokuvos, ne meistras iš Lodzės, ne valdininkas iš Kijevo, ne parduotuvės savininkas iš Riu de Rozje, ne bevardis namudininkas iš Rygos. Pagrindinių varguoliu čia pasireiškia milijardierius-kosmopolitas, kolekcionuojantis Rembrandtą ir Rubensą, miegantis ant aukso krūvos, valdantis daugybę pelningų draudimo akcijų, siunčiantis savo vaikus mokytis į JAV, kad jie galėtų padaryti puikią karjerą. Ką gi, šiam galingam lobbi Amerikos oligarchų nei kiek ne gėda pervesti visą Holokaustą į grynai verslo vagą“.

Jeigu šiuos žodžius parašytų ne Ž.F.Kanas, o Forissonas, mes būtume liudininkais dar vieno teismo proceso! Aš tuo nei kiek neabejoju.

R.Dommerg Polakko de Menas, žydas, kuriam nepriimtina totalitarinės judopatijos idėja.