Juokdariai: nuo seniausių laikų iki senelio ir anūko dvaro

Juokdariai egzistavo nuo antikos laikų. Pirmą kartą jie paminėti Plinijaus Vyresniojo pasakojime apie Apelleso apsilankymą karaliaus Ptolemėjaus I rūmuose. Juokdarių klestėjimas prasidėjo viduramžiais. Visi karališkieji dvarai turėjo savo juokdarius, kurie linksmino monarchus ir jų dvariškius muzika, žongliravimu, anekdotais, įvairiausiais pokštais ir žaidimais.

Tradiciškai jie vaizduojami su kepuraitėmis su varpeliais. Trys ilgi kepurės galai simbolizuoja asilo ausis ir uodegą - romėnų Saturnalijų ir ankstyvųjų viduramžių "asilų procesijų" karnavalinių kostiumų atributus.

Anglijos karalienės Elžbietos Pirmosios valdymo laikotarpiu Viljamas Šekspyras (1564-1616) rašė savo pjeses, kuriose juokdarys dažnai būdavo vienas iš lyrinių personažų. Juokdariai sutinkami šiuose Šekspyro kūriniuose: "Karalius Lyras"; "Otelas"; "Hamlete"; "Kaip jums patinka"; "Dvyliktoji naktis"; "Venecijos pirklys": "Vasarvidžio nakties sapnas": "Audra": "Meilės nevaisingos pastangos": "Viskas gerai, kas gerai baigiasi"; "Atėnų Timonas"; "Troilas ir Kresida"; "Klaidų komedija";"Du veroniečiai".

Po ryškiais, bufonados drabužiais autorius pastebėjo didelį protą ir širdį; gilius ir patrauklius charakterius. Jo juokdariai seka paskui šeimininką kaip ištikimi draugai, pagalbininkai ir patarėjai, pasižymintys neišsenkančiu sąmoju ir puikia vaizduote.

Anglijoje 1649 m. nuvertus Karolį I. Oliveris Kromvelis (Oliver Cromwell) įkūrė puritonišką respubliką, kurioje dvaro juokdariamstokiam neliko vietos.

Atėjus Renesansui ir Reformacijai, juokdarių samdymo tradicija nutrūko visoje Europoje.

Lietuvoje senelio ir anūko dvaras atgaivino juokdarių samdymo tradiciją

Lietuva valdantis senelio ir anūko dvaras išsiskiria profesine nekompetencija, nemeile Lietuvai, lietuvių tautai, kalbai, tradicijoms ir šeimai. Dvarui tarnauja tie, kuriems "etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos". Senelis ir jo dvariškiai meistriškai geba regzti intrigas, kurti paralelinę realybę, demoralizuoti ir nukvailinti visuomenę. Savo nešvariems pasipelnymo ir viešpatavimo siekiams šie žmogos panaudoja net kitų tautų nelaimes, lietuvių empatijos jausmus. Lietuvių kvailinimui nusamdytas visas būrys juokdarių, vagiančių labdarą ir penimų iš valdžios lovio.

Prof. Povilas Gylys FB: 

ekonomikos ir viešųjų finansų pagrindų egzamino pas mane neišlaikytų nė vienas Seimo narys.

Seimo narė Agnė Širinskienė FB: 

Šimonytės, Armonaitės ir co "performancas" su Premjerės patarėju tituluojamu prieštaringos reputacijos asmeniu Seime baigėsi 25 eurų bauda. Tiek gaus sumokėti opozicijai priklausančius Seimo narius koneveikęs oficialus dvaro juokdarys, nes tiek Lietuvos policija įvertino grupės Lietuvos Seimo narių, kaip valstybės pareigūnų, garbę ir orumą. Mažiausia įmanoma bauda, nors nusižengimą padaręs asmuo nei atsiprašė, nei gailėjosi, nei kas nors girdėjome, kad įsipareigojo daugiau nenusižengti.

Prof. Ignas Vėgėlė dabartinę valdžią vadina „Sankcija Lietuvai“: 

Nesusikalbėjimas ir betvarkė tęsiasi. Net ir Valstybės gynimo taryboje: posėdyje dalyvaujantys Lietuvos Prezidentas, NSGK Pirmininkas ir KAM ministras nesutaria, ką vakar sutarė. (...) Abejingumas žmonėms – tarsi šios valdžios simbolis negebėjimo klausytis, nesikalbėjimo, empatijos stokos, apatijos ir neūkiškumo.

Arturas Grigas FB: Aktualus humoras

Pasvajokime kartu, juk svajonės pildosi!

Koliažas iš facebook platybių: Geriausia, kas galėtų nutikti Lietuvai!

Tiesiog humoras

- Žemėje septyni milijardai žmonių ir nei vienas negali vietoj manęs nueiti į darbą. Aš šoke ..., - pagalvojo kareivis Šveikas.

Publicistas Edvardas Čiuldė rašo: 

Kaip tai galėjo įvykti, kad nepriklausomoje Lietuvoje teisėtai išrinkta valdžia savo antilietuvišku nusiteikimu jau kartais pranoksta net okupacinių valdžių, visomis išgalėmis kovojusių prieš tautos idėją, pagiežingumą, kodėl atsitiko taip, kaip negalėjo būti iš principo?

Ar juokdariai padės kompradoriniam dvarui išlikti, naikinti Lietuvą, kaupti turtą, ar dvaro ponus ištiks nukirsdintų Europos monarchų likimas?