2023 m. liepos 31 d., pirmadienis

Transseksualas Kanadoje prašo eutanazijos dėl skausmo po lyties keitimo operacijos

 

Po operacijos transseksualus kanadietis paprašė, kad socializuota sveikatos priežiūros sistema suteiktų jam mirtiną injekciją, kad būtų nutrauktos ilgalaikės kančios ir skausmai, atsiradę po "neovaginos" formavimo operacijos, rašoma portale "Breitbart".

Lois Cardinal, save vadinanti "sterilizuota pirmųjų tautų pooperacine transseksuale", išreiškė didžiulį apgailestavimą dėl 2009 m. atliktos operacijos, kurios metu iš apverstos varpos buvo sukurta vaginos imitacija, ir teigė, kad eutanazija būtų geriau nei nuolatinis skausmas dėl naujoviškos operacijos. Po operacijos daugelis žmonių dažnai kenčia skausmą, o atsiradusi "neovagina" yra atvira žaizda, kurią reikia kasdien plėsti, kad ji neužsidarytų.

"Daily Mail" nelaimėlis eksperimentatorius sakė: "Tai užkrauna man psichologinę naštą. Jei negalėsiu gauti tinkamos medicininės priežiūros, nenoriu toliau to daryti".



Cardinal kreipėsi dėl Kanados eutanazijos programos MAiD (medical assistance in dyin - medicininė pagalba mirštant), tačiau, nepaisant to, kad progresyvi socializuota sveikatos apsaugos sistema yra viena iš liberaliausių pagalbinių savižudybių srityje, 35 metų Albertos valstijos gyventojo prašymas iš pradžių buvo atmestas.

"Remiantis dabartine klinikine informacija ir konsultacijomis, [pacientas] neatitinka dabartinių MAiD kriterijų", - rašė gydytojas.

Medicininiuose dokumentuose, kuriuos Cardinal paskelbė socialinėje žiniasklaidoje, gydytojas rašė, kad "remiantis dabartine klinikine informacija ir konsultacijomis [pacientas] neatitinka dabartinių MAiD kriterijų".

Manoma, kad transseksualus asmuo neatitiko eutanazijos programos, kurioje gali dalyvauti asmenys, sergantys nepagydomomis ligomis ar turintys negalią, reikalavimų, nes yra galimybių sumažinti lyties keitimo operacijos sukeltą skausmą.

Pasak oponentų, šis atvejis parodė ne tik transseksualų operacijų, bet ir 2021 m. Kanadoje liberalizuotų eutanazijos įstatymų spąstus, kurie atvėrė kelią maždaug 13 500 valstybės remiamų savižudybių skaičiui, o 2021 m. jų buvo 10 064. Kampanijos dalyviai išreiškė susirūpinimą, kad dėl šios programos kreipsis daugiau tokių žmonių kaip Cardinal, o ne tradiciškai nepagydomai sergančių pacientų.





Cardinal teigė, kad eutanazija yra vienintelė likusi išeitis, nes paskirtas nuskausminamasis kremas nesumažino chirurginiu būdu sukurtos "vaginos" sukeliamo skausmo.

"Man negerėja ir nesulaukiu nei geresnės medicininės priežiūros, nei jokios medicininės priežiūros", - sakė Cardinal. "Ji taip užvaldyta lyties ideologijos, kad jiems labiau rūpi mano įvardžiai".

Transseksualas po operacijos tapo aktyviu radikalios LGBT ideologijos kritiku ir perspėjo, kad vaikai ir kiti pažeidžiami kanadiečiai, įskaitant Cardinal vietinę bendruomenę, gali tapti "medikalizuotos tendencijos aukomis".

"Nesutinku su dabartine translyčių bendruomenės retorika, - sakė kardinolas. "Daug vadinamosios trans neapykantos kursto trans bendruomenė, nes mums neleidžiama sąžiningai ir griežtai kalbėtis."


Šį mėnesį Floridos universiteto ir Brooks Rehabilitation mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad keturi iš penkių (81 proc.) žmonių, kuriems per pastaruosius penkerius metus buvo atlikta lyties organų keitimo operacija, patyrė ilgalaikį skausmą po operacijos. Jie taip pat nustatė, kad 57 proc. respondentų nurodė, jog po operacijos lytiniai santykiai buvo skausmingi.



Dienraštis "Respublika" skelbia Seimo narių apklausą. Buvo klausiama:

1.Kiek yra lyčių? 

2.Ar lytį galima pasikeisti?

3.Ar Lietuvos mokyklos vaikams dėstomose programose turėtų būti atsisakoma lytį nurodančių sąvokų "moteris", "vyras", "mama" ir "tėtis" ir pan.

Kai kurių Seimo narių atsakymai rodo, kad Lietuvoje sėkmingai diegiama genderizmo beprotybė, o tokių nelaimėlių, kaip Cardinal iš Kanados, greitai bus ir Lietuvoje.

https://www.breitbart.com/europe/2023/07/30/transsexual-requests-euthanasia-in-canada-over-pain-from-sex-change-surgery/

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/klausiame-seimo-nariu-kiek-yra-lyciu-kai-kurie-atsakymai---tikrai-nustebins/


2023 m. liepos 30 d., sekmadienis

Lietuvos šviesuomenė apie landsbergyną, dergiantį ant Tautos poeto Justino Marcinkevičiaus



Žemiau pateikiu Antaninos Strumilienės, Arturo Orlausko, dr.Nidos Vasiliauskaitės pasisakymus apie Vytauto Landsbergio ir jo pakalikų puolimą prieš Tautos poektą Justiną Marcinkevičių.
(LRT nuotrauka)

Antanina Strumilienė FB

Vakar, klausantis „Panoramos”, man užvirė kraujas, kai LRT ruporas klausinėjo Senelio Vytauto Landsbergio nuomonės apie Justiną Marcinkevičių.
Gal dvaro „skalikai” geriau paprašytų Senelį papasakoti apie save.
Gal jis galėtų pakomentuoti dokumentus, kurie yra nuotraukose apačioje?
Gal geriau LRT „žurnalistai” paprašytų Senelį prisiminti ne Justino Marcinkevičiaus kūrybą, o savo praeitį.
Gal Senelis galėtų prisiminti, pavyzdžiui, savo klasioką, kurį jis įskundė KGB?
Kodėl taip atsitiko? Juk liudytojai neišsigalvoja?
Paklausinėti Senelio ir daugiau yra apie ką.
Pavyzdžiui. Ar paties Vytauto Landsbergio nestebina bandymas perrašyti mūsų šalies istoriją, pradedant nuo Sąjūdžio gimimo?
Kaip jis pats vertina tos istorijos personifikaciją per vieną asmenį, užmirštant, kad dar gyvi tų įvykių liudininkai bei dalyviai, kurie širdimi taip ir liko Sąjūdžio pirmeiviais.
Šiems žmonėms drasko širdį netiesa apie įvairius Sąjūdžio veiklos momentus ir tik VIENO žmogaus iškėlimas ir garbinimas per keturias kartas į priekį.
Kai kiti, ne mažiau nusipelnę sąjūdiečiai, marginalizuojami to paties V. Landsbergio.
Galėtų dvaro „klapčiukai” iš LRT Senelio paklausti: „Ar Sąjūdžio dienomis susitarimas dėl rotacijos buvo?”
BUVO. Ir dėl vicepirmininko buvo. Abu kartus Vytautas Landsbergis išdavė.
Gal Senelis galėtų papasakoti, kokiais KGB metodais buvo braunamasi prie valdžios?
Kodėl tai mes sužinome tik po 30 metų?
Kodėl taip sunku apginti Sąjūdį nuo autoritarinio pasisavinimo?
Kai buvo paviešinti faktai, kad iš KGB užvestos Vytauto Landsbergio bylos yra išplėšyta virš 100 lapų, – pusė visos bylos, – ir kai televizijos ekrane Senelis viešai aiškino, kad „apie KGB užvestą bylą jis nieko nežino”, – internete pasipylė faktai ir dokumentai, kurių, aišku, neparodys LRT ir nepakomentuos dvaro „klapčiukai”.
O vertėtų. Tauta juk turi teisę žinoti.
Juk buvo paviešinti oficialūs KGB darbuotojo D. Abromaičio parodymai.
Apklausoje dalyvavo ir Sakalas. Klaipėdos ligoninėje. Buvo daromas ir audio – video įrašas. Kodėl jis dingo iš LRGP?
Dokumentuose pasakojant apie Vytautą Landsbergį kelis kartus minimas žodis „agentas”. Matyt, neatsitiktinai.
Daug ką pasako įrašai ir knygoje „Durnių laivas”.
Kodėl visa tai buvo paneigta ir uždrausta?
Juk žmogus su tiesa rankoje visada atsilaikys prieš tą, kuris rankoje laiko valdžią ir ginklą.
Kam reikia kasmet Vasario 16 – ąją iš garso kolonėlių po balkonėliu skleisti neperrėkiamą: „Ačiū. Ačiū?”
Kodėl per Valstybines šventes, kuriose dalyvauja „šaikos” „talibai” ir Vytautas Landsbergis, policijos privežama tiek, lyg į Vilnių būtų susirinkę viso pasaulio teroristai?
Kam reikalingos tos patikros kiekviename skersgatvyje, kam tas žmonių apžiūrinėjimas, apčiupinėjimas, iškratymas iki triusikų?
„Mes jums parodysim „demokratiją”. Mes žinom, kur jūsų lizdas.”
Ane?
O tuo metu V. Landsbergis rėžė:
„Su laisvės diena, šunauja, runkeliai ir fašistai.”
O apie švilpiančius tautiečius žurnalistams sakė: „Čia – ne žmonės. Pamišėlių daug. Jų neverta vadinti žmonėmis”.
Tuo metu LRT „skalikai” per bet kokį skandalą – solidariai subėga „pavizginti uodegyčių” šeimininkui – juk taip norisi „skanuko”.
Ištikimybė šeimininkui daro savo.
„Šaikos” ruporų žvygavimo lenktynės tęsiasi.
Vakarykštė „Panorama” – to įrodymas.
Žema. Ciniška. Šlykštu.
Geriau paklauskite, LRT ruporai, savo senojo Karaliaus: „Kaip atsitiko, kad Vytautą Landsbergį pavyko Karalystės Valdovu atbuline data paskelbti?”
Kokie aitvarai sunešė Lietuvos Karalių šeimai turtus, nes Landsbergių šeimyna – turtingiausia Lietuvoje.
„Nacionalinis transliuotojas” su savo parsidavusiais „skalikais” iš visų jėgų gina juos maitinančią valdžios ranką. Normalių jutimų žmogui tai kelia pasipiktinimą ir šypseną.
Bet ateis diena, kai stipri prožektoriaus šviesa smogs ir į jų langus.
Neamžinai gi Lietuvą valdys genderinė Landsbergių koalicija.
Niekas neleis jiems Justino Marcinkevičiaus ir kitų garbingų žmonių volioti pamazgose.
O jų beprotybės kadenciją prisiminsime kaip buvusios valdžios psichozę.
Nes didesnio edukuoto chamizmo ir didesnės valdžios idiokratijos pasaulis nematė.
Jiems svarbiausia – sava nauda, turtai, nesveikos visuomenės dalies vaivorykštiniai „praidai”.
Jų beprotybės pridengiamos karu.
Kieta jų režimo ranka pirmiausia paliečia vieną, paskui – sekantį, po to ateis eilė kiekvienam.
Negalime tikėtis, kad iš despotijos į laisvę būsime pernešti pataluose.
Tačiau nereiškia, kad tai – neįmanoma.
Ne „šaika” spręs, kam mes turime statyti paminklus ir kaip mums gyventi.
Neteko matyti šalies, kuri pataikautų ir laižytų padus režimui.
Brangi šalie, sunku į Tave žiūrėti.
Labai sunku…
Neteko matyti, kad žurnalistai ir šviesuomenė džiūgautų matydama, kaip išsigimsta ir parsiduoda valdžia ir kaip tautai ji veržia ant kaklo kilpą.
Tai pakeisti – brangiai kainuoja.

Bet juk tiesa ir laisvė kainos neturi. 

(dokumentai priede)

Politikas Arturas Orlauskas

nuo 16 min.




dr.Nida Vasiliauskaitės (video)






Puikios Nida Vasiliauskaitė įžvalgos:
„Jau antra savaitė tęsiasi kampanija prieš Justiną Marcinkevičių. Rašiau apie tai nemažai FB, o dabar, naujausiems dar neaptartiems posūkiams pakomentuoti, manau, verta skirti ir laidelę. Mat, iš pradžių išleidę į priekį etatinius vulgarius rėksnius ir situacijai pakrypus kita linkme, nei tikėtasi, kampanijos užsakovai bando skubiai ją gesinti reikalaudami tylos.
Ko tikėtasi? Patikrinti vieną paskutinių ribų ir pamatyti, kad ir ji pralaužta. Parodyti, kad visi simboliniai orientyrai, visi gerbiami vardai verti tik tiek, kiek juos palaiko Dvaras – nes tikrasis verčių nustatinėtojas ir autoriteto šaltinis yra jis. Bet kuris minedas gali tapti gyvu klasiku – jei Dvaras lieps, ir bet kuris gyvas ar miręs klasikas – virsti „marginalu“ ar būti pamirštas. Nes „klasikas“ ar ne, „talentingas“ ar ne, menininkas ar ne - yra tik epitetai, žymintys politinės investicijos vietas, savaime jie tušti, nereiškia nieko: visi vienodai esą yra niekas, ir tapti kažkuo turi šansų tik jei pasirodys naudingi politinei valiai.
Čia, beje, ką tik suformulavau glaustai visą Dvaro „filosofiją“: tai vienintelis dalykas, ką jie rimtai, iš tikrųjų mano (į tarpus tarp kikenimų) ir kuo rimtai tiki (nes asmeniškai neturi receptorių pamatyti skirtumą: mus valdo žmonės, kurie rimtai neįgalūs suvokti kuo ir kodėl kokybiškai skiriasi tarkime, Ezra Poundo poezija nuo mūsų „valstybės vadovo“ kūrybos, nes visą poeziją – ir visą literatūrą, ir visą meną, ir filosofiją - laiko jų dėmesio nevertais, bet kartais politiškai naudingais kaupiant bei išsaugant galią tauškalais).
Taigi, tikėtasi, kad pajudinus Justiną Marcinkevičių – viešai iškoneveikus, pasmerkus ir išjuokus – šis požiūris įsitvirtins kaip naujasis edukuotasis. O vienas taip pat ir politiškai svarbiausių XX a II pusės Lietuvos autorių, tas, kurio vardu ir padrąsinimu iš esmės atkurta Nepriklausomybė, bus likviduotas, galutinai nutraukiant ryšius su tais žmonėmis, kurie gynė Seimą ir TV bokštą aną sausio 13 – jau ir taip išvadintais „marginalais“ bei „penktaja kolona“. Taip likviduojant ir Laisvės pažadą bei vis dar šiek tiek rusenančią jos iliuziją. Taip, kol kas dar neformaliai, paskelbiant, kad dabartinė mūsų valstybė tikrai nebeturi nieko bendra su ta, kurią tikėtasi kurti prieš 30 metų ir tais, kurie ją kūrė – tik teritoriją.”


PRIEDAS














2023 m. liepos 29 d., šeštadienis

Juokdariai: nuo seniausių laikų iki senelio ir anūko dvaro


Juokdariai egzistavo nuo antikos laikų. Pirmą kartą jie paminėti Plinijaus Vyresniojo pasakojime apie Apelleso apsilankymą karaliaus Ptolemėjaus I rūmuose. Juokdarių klestėjimas prasidėjo viduramžiais. Visi karališkieji dvarai turėjo savo juokdarius, kurie linksmino monarchus ir jų dvariškius muzika, žongliravimu, anekdotais, įvairiausiais pokštais ir žaidimais.

Tradiciškai jie vaizduojami su kepuraitėmis su varpeliais. Trys ilgi kepurės galai simbolizuoja asilo ausis ir uodegą - romėnų Saturnalijų ir ankstyvųjų viduramžių "asilų procesijų" karnavalinių kostiumų atributus.

Anglijos karalienės Elžbietos Pirmosios valdymo laikotarpiu Viljamas Šekspyras (1564-1616) rašė savo pjeses, kuriose juokdarys dažnai būdavo vienas iš lyrinių personažų. Juokdariai sutinkami šiuose Šekspyro kūriniuose: "Karalius Lyras"; "Otelas"; "Hamlete"; "Kaip jums patinka"; "Dvyliktoji naktis"; "Venecijos pirklys": "Vasarvidžio nakties sapnas": "Audra": "Meilės nevaisingos pastangos": "Viskas gerai, kas gerai baigiasi"; "Atėnų Timonas"; "Troilas ir Kresida"; "Klaidų komedija";"Du veroniečiai".

Po ryškiais, bufonados drabužiais autorius pastebėjo didelį protą ir širdį; gilius ir patrauklius charakterius. Jo juokdariai seka paskui šeimininką kaip ištikimi draugai, pagalbininkai ir patarėjai, pasižymintys neišsenkančiu sąmoju ir puikia vaizduote.

Anglijoje 1649 m. nuvertus Karolį I. Oliveris Kromvelis (Oliver Cromwell) įkūrė puritonišką respubliką, kurioje dvaro juokdariamstokiam neliko vietos.

Atėjus Renesansui ir Reformacijai, juokdarių samdymo tradicija nutrūko visoje Europoje.




Lietuvoje senelio ir anūko dvaras atgaivino juokdarių samdymo tradiciją

Lietuva valdantis senelio ir anūko dvaras išsiskiria profesine nekompetencija, nemeile Lietuvai, lietuvių tautai, kalbai, tradicijoms ir šeimai. Dvarui tarnauja tie, kuriems "etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos". Senelis ir jo dvariškiai meistriškai geba regzti intrigas, kurti paralelinę realybę, demoralizuoti ir nukvailinti visuomenę. Savo nešvariems pasipelnymo ir viešpatavimo siekiams šie žmogos panaudoja net kitų tautų nelaimes, lietuvių empatijos jausmus. Lietuvių kvailinimui nusamdytas visas būrys juokdarių, vagiančių labdarą ir penimų iš valdžios lovio.

Prof. Povilas Gylys FB: 

ekonomikos ir viešųjų finansų pagrindų egzamino pas mane neišlaikytų nė vienas Seimo narys.


Seimo narė Agnė Širinskienė FB: 

Šimonytės, Armonaitės ir co "performancas" su Premjerės patarėju tituluojamu prieštaringos reputacijos asmeniu Seime baigėsi 25 eurų bauda. Tiek gaus sumokėti opozicijai priklausančius Seimo narius koneveikęs oficialus dvaro juokdarys, nes tiek Lietuvos policija įvertino grupės Lietuvos Seimo narių, kaip valstybės pareigūnų, garbę ir orumą. Mažiausia įmanoma bauda, nors nusižengimą padaręs asmuo nei atsiprašė, nei gailėjosi, nei kas nors girdėjome, kad įsipareigojo daugiau nenusižengti.


Prof. Ignas Vėgėlė dabartinę valdžią vadina „Sankcija Lietuvai“: 

Nesusikalbėjimas ir betvarkė tęsiasi. Net ir Valstybės gynimo taryboje: posėdyje dalyvaujantys Lietuvos Prezidentas, NSGK Pirmininkas ir KAM ministras nesutaria, ką vakar sutarė. (...) Abejingumas žmonėms – tarsi šios valdžios simbolis negebėjimo klausytis, nesikalbėjimo, empatijos stokos, apatijos ir neūkiškumo.




Arturas Grigas FBAktualus humoras

Pasvajokime kartu, juk svajonės pildosi!
Koliažas iš facebook platybių: Geriausia, kas galėtų nutikti Lietuvai! 😊



Tiesiog humoras
- Žemėje septyni milijardai žmonių ir nei vienas negali vietoj manęs nueiti į darbą. Aš šoke ..., - pagalvojo kareivis Šveikas. 😊



Publicistas Edvardas Čiuldė rašo

Kaip tai galėjo įvykti, kad nepriklausomoje Lietuvoje teisėtai išrinkta valdžia savo antilietuvišku nusiteikimu jau kartais pranoksta net okupacinių valdžių, visomis išgalėmis kovojusių prieš tautos idėją, pagiežingumą, kodėl atsitiko taip, kaip negalėjo būti iš principo?

Ar juokdariai padės kompradoriniam dvarui išlikti, naikinti Lietuvą, kaupti turtą, ar dvaro ponus ištiks nukirsdintų Europos monarchų likimas?





Australų tyrimai: koronės marmalai sukėlė 24 kartus daugiau nepageidaujamų reakcijų

 


JAV portalas Zerohedge perspausdino Jessie Zhang The Epoch Times straipsnį apie Australijoje atliktus tyrimus, kurie atskleidė, kad skiepijant COVID-19 vakcinomis nepageidaujamų reakcijų buvo 24 kartus daugiau nei skiepijant kitomis vakcinomis. 

Remiantis Vakarų Australijos vakcinų saugumo priežiūros ataskaita (pdf), COVID-19 vakcinos parodė, kad 100 000 COVID-19 vakcinų buvo užregistruoti 264 nepageidaujami reiškiniai po imunizacijos (adverse events following immunisations - AEFI).

Visų kitų skiepų atveju užregistruota 11,1 AEFI, taigi COVID-19 vakcinų nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo tikimybė yra 23,8 karto didesnė nei ne COVID-19 vakcinų.



Lentelėje pateikiamas įskiepytų vakcinų ir praneštų nepageidaujamų reiškinių skaičius, taip pat nepageidaujamų reiškinių dažnumas su ne COVID-19 vakcinoms ir su COVID-19 vakcinoms, 2021 m. (Vakarų Australijos sveikatos departamento nuotrauka)

Nepageidaujamų reiškinių dažnis tarp skirtingų COVID-19 vakcinų tipų skyrėsi.

Spikevax (Moderna) vakcinos 100 000 dozių teko 281,4 AEFI, Comirnaty (Pfizer) - 244,8, o Vaxzevria (AstraZeneca) vakcinos, kuri buvo pašalinta iš vakcinų programos pasirodžius pranešimams apie kraujo krešėjimą jaunesniems žmonėms, - 306 AEFI.

Nepageidaujami reiškiniai po skiepijimo gali būti įvairūs - nuo lengvų, pavyzdžiui, rankos skausmas, iki sunkių būklių, pavyzdžiui, anafilaksijos, trombozės su trombocitopenijos sindromu (TTS), Guillain-Barré sindromo (GBS), miokardito ir perikardito.

Straipsnio autorė pažymi, kad nepaisant šių nuogąstavimų, Australijos vyriausybės partnerystė su "Moderna" gaminant vakcinas naudojant eksperimentinę pasiuntinių RNR technologiją, siekiant pasirengti kitai pandemijai, reiškia, kad šios vakcinos išliks.

Įmonė formuoja trigubą vakciną, skirtą pagrindiniams kvėpavimo takų virusams - gripui, COVID-19 ir RSV, kad išlaikytų savo rinkos dalį mažėjant vakcinas gaminančių įmonių pajamoms, kai sveikatos krizė atslūgsta.

Tikimasi, kad "Moderna" vakcinos COVID-19 pardavimai 2022 m. sieks 18,4 mlrd.

Neseniai Australijos vaistų institucija suteikė pagreitintą patvirtinimą jos mRNA-1345 (RSV vakcinai), o tai reiškia, kad bendrovė galės pradėti gaminti vakcinas Australijoje anksčiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.




Nuotraukoje: Registruota slaugytoja Emma Ahearn 2022 m. sausio 11 d. Sidnėjuje, Australijoje, ant motinos Marijos Persic kelių sėdinčiai Millie Persic suleidžia "Pfizer" COVID-19 vakciną. (Jenny Evans/Getty Images)

Australijos terapinių prekių administracijos atstovas spaudai laikraščiui "Epoch Times" sakė, kad kovo 30 d. vakcinai "Moderna" buvo suteiktas pagreitintas patvirtinimo procesas. 

Tačiau "Moderna" sezoninės gripo vakcinos mRNA versijos 3 fazės klinikinių tyrimų rezultatai buvo nepatenkinami, nes pasireiškė daug šalutinių poveikių.

Nors vakcina sukelia stiprų imuninį atsaką prieš A gripo padermes, jos veiksmingumas prieš B padermes nėra geresnis nei esamų patvirtintų vakcinų. 

Be to, 70 proc. bandymų dalyvių, gavusių šią vakciną, pranešė apie nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip galvos skausmas, patinimas ir nuovargis, palyginti su 48 proc. įprastos gripo vakcinos dalyvių.






2023 m. liepos 28 d., penktadienis

Vytautas Radžvilas. Būtinas atsakas į Valstybinės kalbos inspektoriaus puolimą



Prasideda organizuotas Valstybinės kalbos inspekcijos viršinininko (VKI) A. Valotkos puolimas. Tai daro prezidentas G. Nausėda ir Seimo pirmininkė V. Čmil – du aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai.

Puolamas Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje nurodymu už tai, kad sąžiningai vykdo savo tarnybinę pareigą ir reikalauja laikytis veikiančių šalies įstatymų.

Maža to, apkaltintas „peržengęs raudonas linijas” ir „politikuojantis” už tai, kad pasakė tiesą apie Pietryčių Lietuvos istorinę praeitį ir Lietuvoje prieš valstybę vis atviriau ir įžūliau veikiančių niekur neišnykusių „autonomininkų” tikruosius kėslus.


Taip kalbėti nėra joks politikavimas. Ginti valstybę yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Ypač tada, kai jos negina aukščiausi šalies vadovai, kurie elgiasi kaip Lietuvos vadovybė pasielgė 1940 m., palikusi paprastus piliečius likimo valiai ir pasmerkusi juos ilgametei beviltiškai kovai su daug galingesniu okupantu.

Kad neįvyktų ko nors panašaus ir kad lietuviams netektų vieną gražią dieną trauktis iš Vilniaus kaip kadaise teko bėgti iš Klaipėdos, būtinas tvirtas griežtas visuomenės atsakas į vykstantį VLKI viršininko, o kartu ir pačios lietuvių kalbos puolimą. Šis puolimas turi būti vadinamas tikruoju vardu – valstybės strateginių interesų ir lietuvių kalbos išdavimu aklai pataikaujant 1938 m. Lenkijos elgesį su Lietuva verčiančiam prisiminti kaimyninės šalies spaudimui. Tik kovojant už savo teisę išlikti gal pamažu atsiras supratimas, kodėl kalbos ir istorinės atminties gynimas yra visų Lietuvos problemų sprendimo raktas.

Mūsų bėda yra ta, kad būdami pernelyg praktiški blogąja to žodžio prasme, ne tik nevertiname, bet net nesuvokiame to, kas iš tiesų yra svarbiausia. Juk visa istorija rodo, kad siekiant išlaikyti pavergtas tautas paklusniomis ar suvaldyti kolonijas niekada nebuvo remiamasi vien jėga. Tai pernelyg brangu ir neefektyvu. Visais laikais stengtasi įdiegti nevisavertiškumo kompleksą ir iš jo kylantį kultūrinio ir kalbinio menkavertiškumo bei tautinės saviniekos jausmą. Ir visai nebūtina tai daryti kaip XIX a. Rusijos imperijoje, kai Lietuvos įstaigose tiesiog kabėjo įspėjimai, jog draudžiama kalbėti lietuviškai.


Tarpukariu kiek atgautas tautinis orumas ir išpuoselėta valstybinė savigarba sovietmečiu buvo kryptingai griaunami ir vėl smarkiai sunyko. Nesvarbu, kad kalba nebuvo oficialiai draudžiama – kiekvienas lietuvis turėjo susiprasti, kada ir kaip reikia parodyti pagarbą „vyresniųjų brolių” kalbai.

Dabar einama dar suktesniu – kalbos sumenkinimo ir karikatūrinimo keliu. Daroma viskas, kad net Dainų dainelėje vaikučiams dainuoti lietuviškai atrodytų prasčiokiška, o štai angliškai – cool. Apie tai taikliai rašo dr. Rita Miliūnaitė.

Ir neatsitiktinai išgaruoja 35 mln., skirti kalbos skaitmeninimo projektams. Kad mieli lietuviukai gėdintųsi kalbos, kuri jiems atrodytų tokia „pasenusi ir primityvi”, kad tariamai niekaip „nesugyvens” su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Būtinas platus lietuvių kalbos sąjūdis, turintis peraugti į Tautos savigynos sąjūdį.

Panašu, kad toks sąjūdis galutinai susiformuos tada, kai atsiras iš pažiūros skirtingų problemų gelminio ryšio suvokimas ir, pvz., prigimtinės šeimos gynėjai pradės dalyvauti kalbos gynimo akcijose. Tai absoliučiai būtina, nes genderizmo ideologijai sugriauti prigimtinę šeimą nėra vienintelis ir svarbiausias tikslas. Tikrasis ir galutinis tikslas — pakeisti pačią tikrovės ir žmogaus sampratą ir įvykdyti šuolį į būklę, kurią neomarksistinės revoliucijos teoretikas H. Marcuse apibūdino kaip valdomą jau ne Tikrovės, bet Malonumo principo.


Toji absoliutaus malonumo tikrovė galutinai gali būti įtvirtinta tik kalboje ir per kalbą – pakeitus žodyną Dž. Orvelo aprašytu būdu. Taigi lietuvių abėcėlės „turtinimas” naujomis raidėmis ar vietovardžių (toponimų ir hidronimų) rašybos užsienio kalbomis įteisinimas yra ne kas kita, o dirvos purenimas „žmogai” bei kitiems formuojamos ir vis įžūliau brukamos ideologinės naujakalbės burtažodžiams.

Beje, kartais to gelminio ryšio tarp ideologijos ir kalbinių „inovacijų” neįžvelgia ir tikrai geri kalbininkai. S. Tumėnas nuoširdžiai ir tvirtai gina lietuvių kalbą, bet iniciatyvą įteisinti moteriškų pavardžių rašybą su galūne „a” vadindamas pavardžių slavinimu nepastebi dar pavojingesnių rašybos „reformatorių” užmačių:

Stasys Tumėnas. Kanopos žmona nenori būti Kanopa | Pozicija

Mat nors „modernizuotos” pavardės su galūne „a” būtų išoriškai šiek tiek panašios į slaviškas moterų pavardes, pati iniciatyva įteisinti tokią rašybą turi visai kitą tikslą ir prasmę. Bent šiuo atveju tai nėra rimčiau susiję su užmojais slavinti moterų pavardes.

Iš tikrųjų tai yra mėginimas lietuvių kalboje įgyvendinti pamatinį genderizmo ideologijos principą, kad šiame pasaulyje nėra tokių būtybių kaip moterys ir vyrai. Genderizmo ideologija kalba ne apie žmones, kurie pasiskirstę į prigimtines lytis, bet apie individus, kurie neturi jokių įprastinių žmogaus savybių. Visi individai laikomi lygiais ypatinga prasme – jie laikomi vienodais. Tai reiškia, kad visos moterims ir vyrams būdingos savybės ir su jomis susiję lyčių skirtumai yra laikomi iliuziniais, o jų pripažinimas – proto paklydimu, tai yra prietarais ir stereotipais.

Lietuvių kalba tapo tokio aršaus puolimo taikiniu būtent todėl, kad savo laimei ar nelaimei, turi ne tik gimines, bet ir jas žyminčias moteriškų ir vyriškų pavardžių galūnes. Jos yra tikra rakštis genderizmo ideologijos skleidėjoms. Šito bruožo neturinčios kalbos trukdo daug mažiau – daugiausia užkliūva įvardžiai.

Kad genderizmo „tiesa” sušvytėtų ir lietuvių asmenvardžiuose, reikia bent vieno tipo pavardės, kuriose būtų ištrinta moters ir vyro skirtis. Ir tai gali būti tik tokios pavardės kaip Alekna, Kanopa, Šarna, etc., nes ideologiškai „pertvarkyti” kitas pavardes kol kas pernelyg keblu.

Bet nesunku numatyti, kad šis ideologinis projektas reikalauja brutaliai pašalinti visas kalbines kliūtis pažangos kelyje. Anksčiau ar vėliau bus užsimota radikaliai spręsti šią problemą net neatpažįstamai sudarkant lietuvių kalbą – bus pareikalauta beatodairiškai trumpinti ir „nukapoti” visas lytį nurodančias asmenvardžių galūnes. Lietuviškos pavardės be galūnių turės tapti gramatine „norma” ir privalės būti laikomi nauju „apažangos” laimėjimu.

Tokie antropologinės ir socialinės inžinerijos projektai gali būti sustabdyti ir nutraukti tik valingai ir drąsiai pasipriešinus „naujojo žmogaus” kūrėjų planams.

https://www.propatria.lt/2023/07/vytautas-radzvilas-butinas-atsakas-i.html


Viktoras Orbanas: Europoje mums gresia pavojus

  Briuselyje, vadovaujant Manfredui Weberiui, susiformavo promaskvietiška, proimigracinė ir prieš ekonomiką nukreipta koalicija, penktadienį...