Merzo reitingai nukrito iki naujo žemiausio lygio – 82 procentai nepatenkinti kancleriu

 

Vis daugiau žmonių yra nepatenkinti Friedrichu Merzu. Tik 13 procentų kancleriui skiria teigiamą įvertinimą. Taip pat toliau mažėja ir „Sąjungos“ reitingai. „AfD“ partija išlieka stipriausia jėga, turėdama didelį pranašumą.

BERLYNAS. Federalinio kanclerio Friedricho Merzo (CDU) asmeniniai reitingai nukrito iki naujo žemiausio lygio. Remiantis naujausia viešosios nuomonės tyrimo instituto „Insa“ apklausa, 82 proc. vokiečių dabar yra nepatenkinti 70-mečio kanclerio darbu. Taigi neigiamas įvertinimas, palyginti su spalio pradžioje atliktu tyrimu, padidėjo dar dviem procentiniais punktais. Nuo savo kadencijos pradžios F. Merzas dar niekada neturėjo susitaikyti su tokiu prastu įvertinimu.

Tuo pačiu metu toliau mažėja pritarimas vyriausybės vadovui. Tik 13 procentų apklaustųjų pareiškė esą patenkinti jo darbu. Sausio mėnesį šis rodiklis dar siekė 24 procentus. Tuomet 67 procentai buvo nepatenkinti Merzu.

Taip pat ir visai federalinei vyriausybei vertinimas yra katastrofiškas. 82 procentai apklaustųjų yra nepatenkinti juodai-raudonojo kabineto darbu. Tai reiškia, kad, palyginti su spalio pradžia, rodiklis padidėjo trimis procentiniais punktais. Tik 13 procentų teigiamai vertina Sąjungos ir SPD vyriausybės darbą – tai yra vieno punkto sumažėjimas.

Dauguma mano, kad jų padėtis pablogėjo

Spalio mėnesį Vokietijos darbdavių asociacijų federacijos surengtoje Vokietijos darbdavių dienoje Merz dar pabrėžė, kad neturi ketinimų „tapti tautos numylėtiniu“. Vietoj to jis norėtų nukreipti šalį teisinga linkme, „kad visų pirma vėl galėtume pasiūlyti jaunosios kartos atstovams perspektyvą“. Atrodo, kad tuo tiki vis mažiau žmonių.

Mat, akivaizdu, kad viena iš pagrindinių augančio nepasitenkinimo priežasčių yra piliečių asmeninė gyvenimo padėtis. Šeši iš dešimties apklaustųjų teigia, kad jų asmeninė padėtis pablogėjo valdant juodai-raudonajai federalinei vyriausybei. Tuo tarpu tik šeši procentai teigia, kad padėtis pagerėjo. 29 procentų nuomone, jų padėtis liko nepakitusi.

Blogi rezultatai ne tik Merzui, bet ir Sąjungai

Toks pats vaizdas atsispindi ir politinėje nuotaikoje. Naujausioje „Insa“ sekmadienio apklausoje dėl Federalinės rinkimų tarybos rinkimų „AfD“ su 29 procentais neabejotinai išlieka lyderė. Palyginti su spalio 31 d. apklausos rezultatais, Sąjunga praranda vieną procentinį punktą. Kartu CDU ir jos Bavarijos seserinė partija surenka tik 19 procentų ir taip nusileidžia žemiau 20 procentų ribos.

„Union“ reitingas smarkiai nukrito iki 19 procentų. „AfD“ išlieka neginčijama stipriausia jėga. Šaltinis: „Insa“. Grafika: „JF“

Palyginti su praėjusia savaite, „Žalieji“ išlieka nepakitę – 15 procentų, SPD – 14 procentų, o „Kairiųjų partija“ – 10 procentų. FDP išlieka 5 procentų lygyje. BSW, turėdama nepakitusius 3 procentus, nebūtų atstovaujama Vokietijos Bundestage. Kitos partijos pagerino savo rezultatus vienu procentiniu punktu iki 5 procentų. (rsz)

https://jungefreiheit.de/politik/deutschland/2026/merz-stuerzt-auf-neuen-tiefstand-82-prozent-unzufrieden-mit-kanzler/

Stanislovas Buškevičius. Kerštas vietiniams Vilniaus vairuotojams

Kreipimasis į merą Valdą Benkunską.

Gavau informaciją iš savivaldybės darbuotojo, kurią panaudojau savo laiške Vilniaus merui.

Vilniaus merui Valdui Benkunskui

Neseniai „MadeinVilnius“ paskelbė, jog Vilniuje buvo įdarbinta apie 70 svetimšalių – Ganos piliečių.

2022 m. gruodžio mėn. vyko savivaldybės įmonės VVT vairuotojų streikas.

Vairuotojai norėjo: pietų pertraukų, geresnių sąlygų, kolektyvinės sutarties, 10% atlyginimo pakėlimo ir susitarimo dėl priedų.

Susitarimas įvyko. Tačiau kas atsitiko po to?

Savivaldybei vežimo paslaugas teikiantis „Transrevis“ nuo 2023 m. pabaigos (po metų) pradėjo vežti vairuotojus iš Ganos.

Šiuo metu jų yra apie 70.

Ganos piliečiai neprašo nieko, jiems vergiškos sąlygos, jų supratimu, yra tiesiog rojus, ir jie dirba bei neprotestuoja.

Štai tokiu antivalstybiniu ir antisocialiniu būdu buvo išspręstas tariamas darbuotojų trūkumas.

Jei tai vyksta bei toleruojama valstybinėse ir savivaldybių įmonėse, tai reikia įsivaizduoti, kas darosi privačiame versle.

Europos Sąjungoje galioja aiškus ES piliečių pirmumo principas, bet tai nerūpi kontroliuojančioms institucijoms.

Lietuvos vairuotojų reikalavimai tikrai nebuvo pertekliniai.

Vairuotojų iš Ganos įdarbinimas yra neteisėtas.

Fiodoras Lukjanovas: Rusija balansuoja tarp dviejų pasaulio tvarkų

Fiodoras Lukjanovas yra Užsienio ir gynybos politikos tarybos pirmininkas, Aukštesniosios ekonomikos mokyklos mokslinių tyrimų profesorius ir žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius.

https://www.youtube.com/watch?v=J-ux7Fw5wzM 

https://www.youtube.com/watch?v=MJsQuGxQ0i8

Gailestinga Europos Komisija... Tuskui? Kalbama apie imigrantus

Europos Komisija penktadienį pranešė, kad Lenkija iki 2027 m. gruodžio 31 d. gali būti atleista nuo ES įsipareigojimo priimti migrantus. Teoriškai kalbama apie „kumulatyvinius migracijos padarinius“ per pastaruosius metus, susijusius su ukrainiečių antplūdžiu. Tačiau sunku paneigti, kad šios „išimties“ naudos gavėjas bus Donaldas Tuskas... o jei jis prarastų valdžią, Europos Komisija vėl galės gąsdinti vyriausybę imigrantų primetimu ir grasinti baudomis.

Kaip pranešė EK, be Lenkijos, taip pat Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija ir Austrija yra sudėtingoje migracijos situacijoje dėl sukauptų migracijos padarinių per pastaruosius penkerius metus.

Pasaulio atlasas

Praėjusiais metais, Lenkijai pateikus tokį prašymą, valstybės narės atleido ją nuo pareigų, kylančių iš šio mechanizmo.

Komisijos sprendimą penktadienį Briuselyje paskelbė vidaus reikalų komisaras Magnusas Brunneris. Kaip jis teigė, Lenkija yra viena iš valstybių narių, susiduriančių su rimta migracijos situacija. Tai susiję su ukrainiečių priėmimu ir migracijos naudojimu kaip spaudimo priemonės prie sienos su Baltarusija, – sakė jis.

– Lenkija, žinoma, priklauso toms valstybėms narėms, kurios susiduria su rimta migracijos situacija. Tai susiję su tuo, kad Lenkija priėmė šimtus laikinos apsaugos statusą turinčių asmenų, atvykusių iš Ukrainos. Be to, ji susiduria su iššūkiais, susijusiais su migracijos naudojimu kaip spaudimo priemone prie sienos, – sakė jis.

– Šiuo atžvilgiu Lenkijos padėtis (...) nuo praėjusių metų nepasikeitė. Atsižvelgdama į šiandienos sprendimą, Lenkija gali kreiptis į ES Tarybą dėl įnašo pagal solidarumo mechanizmą sumažinimo, o Taryba priims atitinkamą sprendimą šiuo klausimu, – pažymėjo komisaras.

Pasaulio atlasas

Šios šalys galės kreiptis į valstybes nares per ES Tarybą, prašydamos suteikti visišką arba dalinę išimtį dar vieneriems metams nuo vadinamojo privalomojo solidarumo mechanizmo.

Privalomojo solidarumo mechanizmas, numatytas Migracijos ir prieglobsčio pakte, įpareigoja ES valstybes nares teikti paramą šalims, susiduriančioms su migracijos spaudimu. Tai apima finansinių lėšų skyrimą, techninės ir materialinės pagalbos teikimą, taip pat migrantų perkėlimą. Kaip vykdyti solidarumo įsipareigojimus, sprendžia pačios valstybės narės.

2026 m. Europos Komisija paskelbė apie 21 tūkst. asmenų perkėlimą ir valstybių finansinį įnašą, siekiantį 420 mln. eurų. Tačiau ES šalys įsipareigojo perkelti vos mažiau nei 9 tūkst. asmenų, iš kurių daugiausia turėjo priimti Vokietija – 4,5 tūkst. asmenų. Praktiškai Berlynas prisiėmė pareigą nagrinėti prieglobsčio prašymus asmenų, atvykusių į Vokietiją iš Italijos ir Graikijos. Pagal ES teisę tokia pareiga tenka pirmajai ES valstybei, į kurią atvyko migrantas.

Keliauti Europoje

https://pch24.pl/wiadomosci/laskawa-komisja-europejska-dla-tuska-chodzi-o-imigrantow,741803

Mano komentaras: Turime "politiką su kedais", todėl Lietuvoje nėra kam rūpintis nelegalių migrantų neperkėlimo  iš kitų ES valstybių klausimu, nors Lietuva, kaip ir Lenkija, yra slegiama migrantų antplūdžio iš Ukrainos ir Baltarusijos. 

Pasaulio atlasas