Nuo 2027 m. bus draudžiami anoniminiai mokėjimai, viršijantys 3000 eurų – ar tai reiškia, kad ruošiamasi įvesti bendrą grynųjų pinigų draudimą?

 

Nuo 2027 m. grynųjų pinigų mokėjimai euro zonoje bus reglamentuojami griežtomis taisyklėmis. Sandoriai, kurių vertė viršija 3000 eurų, bus griežtai dokumentuojami, o mokėjimai, kurių vertė viršija 10 000 eurų, bus visiškai uždrausti. Tuo pačiu metu bus mažinama grynųjų pinigų infrastruktūra ir skatinamas skaitmeninis euras.

Nuo 2027 m. liepos mėn. visoje ES bus taikomos griežtos grynųjų pinigų mokėjimų taisyklės (pranešė „Apollo News“). Konkrečiai, įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims bus draudžiama verslo sandoriuose atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei mokėjimo suma viršija 10 000 eurų. Kritikai mano, kad grynųjų pinigų operacijų apribojimas yra ne tiek saugumo priemonė, kiek žingsnis link grynųjų pinigų mokėjimų kriminalizavimo, kol galiausiai bus visiškai panaikintas šis seniai įsitvirtinęs mokėjimo būdas.

Privačioms investicijoms, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar tauriųjų metalų įsigijimui, ES nenumato jokių išimčių. Atvirkščiai, nuo 2020 m. jau draudžiama anonimiškai pirkti tauriuosius metalus už daugiau nei 2000 eurų, o nuo 2023 m. nekilnojamojo turto pirkimai nebegalės būti atliekami grynaisiais pinigais. Tačiau grynaisiais pinigais pirkti automobilį, kurio vertė viršija 10 000 eurų, ir ateinančiais metais bus leidžiama pagal įstatymą.

Be to, nuo 2027 m. komerciniai mokėjimai grynaisiais pinigais bus kontroliuojami žymiai griežčiau. Išsamios taisyklės bus taikomos jau nuo 3000 eurų vertės sandorių. Identifikavimo ir dokumentavimo prievolės įpareigoja įmones, prekybininkus ir savarankiškai dirbančius asmenis aiškiai identifikuoti pirkėjus, pavyzdžiui, pateikiant asmens tapatybės dokumentą, pvz., asmens tapatybės kortelę ar pasą.

Taigi didelių grynųjų pinigų sandorių anonimiškumas bus visiškai panaikintas. Įtartinais atvejais arba esant padidintai rizikai, pavyzdžiui, neįprastų sandorių atveju, gali būti reikalaujama papildomų įrodymų, pavyzdžiui, apie lėšų kilmę. Duomenys, surinkti atliekant klientų identifikavimą, turi būti saugomi iki penkerių metų.

Dėl to atsiranda nemažai biurokratinių sunkumų. Oficialus ES Komisijos įvestų griežtų reikalavimų pagrindas yra terorizmo finansavimo ir pinigų plovimo prevencija pagal ES pinigų plovimo reglamentą 2024/1624.

Hannes Märtin

Šaltinis.

Kaip Amerika tapo pasauline „išlaikytine“ ir kaip Trumpas kovoja už „teisingumą“. Prof.Valentinas Katasonovas

 

Amerikos ekonominiai ryšiai yra neteisingi visam likusiam pasauliui

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgsta kartoti, kad kitos šalys gyvena Amerikos sąskaita. Tokias pretenzijas Trumpas ne kartą pareiškė Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau, siūlydamas šiaurės kaimynei tapti 51-ąja JAV valstija. O Senojo pasaulio šalis Trumpas vadina „parazitais“ ir „našlaičiukais“. Taip, praėjusių metų kovo mėnesį Trumpas sukritikavo Europos šalis, apkaltindamas jas parazitavimu klausimais, susijusiais su Ukraina, Jemeno husiitais ir NATO.   Tuomet jis pareiškė: „Taip, manau, kad jie elgiasi kaip parazitai. Europos Sąjunga elgiasi su mumis visiškai siaubingai“. 

Tačiau Trumpas piktas ne tik ant Kanados ir Europos. Jis piktas ant viso pasaulio. Praėjusių metų vasarį jis pareiškė: „Jungtinės Valstijos buvo apiplėštos beveik kiekvienos pasaulio šalies. Mes visiems padedame. Mes visiems padedame jau daugelį metų. Sąžiningai sakau, manau, kad niekas to nevertino. Mes tai greitai pakeisime.“

Praėjusių metų kovo mėnesį laidoje „Greg Kelly Reports“ jis pareiškė: „Mes visada buvome švelnūs ir silpni. Tai beveik taip, lyg turėtume žmonių, kurie nežino, ką daro. Mes tiesiog buvome apgauti kaip šalis, kaip niekas kitas anksčiau nebuvo matęs.“ Be to, jis pažymėjo, kad šis apgaudinėjimas tęsėsi per pastaruosius 45 metus. Tai reiškia, kad maždaug nuo 1980 metų. 

 2025 m. balandžio 2 d. per dekretą dėl vadinamųjų veidrodinių importo muitų įvedimo pasirašymo ceremoniją Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Dešimtmečiais mūsų šalį plėšė, niokojo ir naikino tiek sąjungininkės, tiek priešiškos valstybės. Bet tai baigėsi.“ 

Trumpą galima cituoti ir toliau. Tačiau jo emocinguose pareiškimuose balta pateikiama kaip juoda ir atvirkščiai. Nemanau, kad jis klysta. Kadangi jis, kaip patyręs verslininkas, turėtų suprasti, kuo finansiniai įsipareigojimai ir skolos skiriasi nuo turto ir finansinių reikalavimų. Juo labiau, kad artimiausioje Trumpo aplinkoje yra Howard Lute, vadovaujantis prekybos ministerijai, kuris aprūpina Baltųjų rūmų šeimininką visa reikalinga informacija. 

Priminsiu, kad JAV prekybos ministerijoje yra padalinys, vadinamas „Ekonominės analizės biuru“ (įkurtas 1972 m.), kuris užsiima JAV makroekonomine statistika. Tai apima JAV prekybos balanso, mokėjimų balanso ir tarptautinės investicinės pozicijos statistiką. Šie statistiniai dokumentai leidžia suprasti, kokią vietą JAV užima pasaulio ekonomikoje, ir atsakyti į klausimą, ar tikrai Amerika buvo likusio pasaulio apiplėšimo objektas, kaip teigia 47-asis JAV prezidentas? 

Pirmus trisdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV prekybos balansas buvo stabiliai teigiamas, t. y. eksportas viršijo importą. Žinoma, buvo atskirų momentų, kai per mėnesį (kartais net per ketvirtį) buvo fiksuojamas deficitas.

 2025 m. balandžio 2 d. per dekretą dėl vadinamųjų veidrodinių importo muitų įvedimo pasirašymo ceremoniją Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Dešimtmečiais mūsų šalį plėšė, niokojo ir naikino tiek sąjungininkės, tiek priešiškos valstybės. Bet tai baigėsi.“ 

Trumpą galima cituoti ir toliau. Tačiau jo emocinguose pareiškimuose balta pateikiama kaip juoda ir atvirkščiai. Nemanau, kad jis klysta. Kadangi jis, kaip patyręs verslininkas, turėtų suprasti, kuo finansiniai įsipareigojimai ir skolos skiriasi nuo turto ir finansinių reikalavimų. Juo labiau, kad artimiausioje Trumpo aplinkoje yra Howard Lute, vadovaujantis prekybos ministerijai, kuris aprūpina Baltųjų rūmų šeimininką visa reikalinga informacija. 

Priminsiu, kad JAV prekybos ministerijoje yra padalinys, vadinamas „Ekonominės analizės biuru“ (įkurtas 1972 m.), kuris užsiima JAV makroekonomine statistika. Tai apima JAV prekybos balanso, mokėjimų balanso ir tarptautinės investicinės pozicijos statistiką. Šie statistiniai dokumentai leidžia suprasti, kokią vietą JAV užima pasaulio ekonomikoje, ir atsakyti į klausimą, ar tikrai Amerika buvo likusio pasaulio apiplėšimo objektas, kaip teigia 47-asis JAV prezidentas? 

JAV prekybos balansas pirmus trisdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo stabiliai teigiamas, t. y. eksportas viršijo importą. Žinoma, buvo atskirų momentų, kai per mėnesį (kartais net per ketvirtį) buvo fiksuojami deficitas, bet per metus visada buvo pliusas. Pirmą kartą JAV prekybos balansas už visus metus buvo neigiamas 1976 m. Tai nebuvo atsitiktinumas. Nuo to laiko Amerika turėjo chronišką prekybos balanso deficitą. 

Jei 1976 m. prekybos balanso deficitas sudarė 9 mlrd. dolerių, tai 2023 m. jis išaugo iki 1 062,1 mlrd. dolerių. O 2024 m. jis siekė 918,4 mlrd. dolerių. Tarp prekybos balanso ir mokėjimų balanso yra gana glaudus ryšys. Pastarojo balansas skaičiuojamas kaip einamosios sąskaitos balansas (JAV didžiąją dalį einamosios sąskaitos sudaro prekybos sąskaita). JAV Ekonomikos analizės biuro duomenimis, 2024 m. einamosios sąskaitos deficitas pasiekė 1,13 trilijono JAV dolerių ir sudarė 3,9 % šalies BVP (2023 m. – 3,3 %).

Beveik trečdalis JAV prekybos balanso deficito 2024 m. (295,4 mlrd. JAV dolerių) teko prekybai su Kinija. Dideli deficitas taip pat buvo prekyboje su šiomis šalimis (mlrd. JAV dolerių): Meksika (171,8); Vietnamas (123,5); Vokietija (84,8); Japonija (68,5); Pietų Korėja (66,0); Kanada (63,3).

Koks bus 2025 m. rezultatas JAV, kol kas nežinome. BEA skaičiuoja prekybos balansą kas mėnesį. Paskutiniai duomenys – už spalio mėnesį. Susumavus prekybos balanso deficitą už praėjusių metų 10 mėnesių, gaunama 782,9 mlrd. dolerių suma. Greičiausiai, visų metų rezultatas bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Tačiau Trumpas žadėjo revoliucinį JAV prekybos su kitomis šalimis pusiausvyros atkūrimą. Tai nepavyko, nepaisant to, kad Trumpo įvesti muitai buvo tikrai beprecedentiškai dideli. 

Visada buvo manoma, kad aktyvus prekybos balanso balansas yra šalies donorystės požymis, o prekybos balanso deficitas – įrodymas, kad šalis gyvena skolose, t. y., Trumpo žodžiais tariant, yra „parazitė“. Taigi, prekybos ministerijos BEA statistika rodo, kad jau beveik pusę amžiaus Amerika yra „parazitė“ kitų pasaulio šalių atžvilgiu. Ypač (pastaraisiais metais) minėtų šalių atžvilgiu: Kinijos, Meksikos, Vietnamo, Vokietijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Kanados. Ankstesniais metais buvo ir kitų šalių, kurios dideliu mastu „maitino“ Ameriką.

Dar aiškiau apie Amerikos „priklausomybę“ liudija toks statistinis dokumentas kaip šalies tarptautinė investicinė pozicija (TIP). Ji susideda iš dviejų dalių – „Aktyvų“ ir „Įsipareigojimų“. Turtas – bendra turto vertė už šalies ribų, susidariusi dėl kapitalo išvežimo. Įsipareigojimai – ne rezidentų turtas šioje šalyje, susidaryęs dėl užsienio kapitalo įplaukimo į šalį.

BEA svetainėje pateikiami JAV tarptautinės investicinės pozicijos statistiniai duomenys nuo 1976 m. 1976 m. pabaigoje turto vertė buvo 371,4 mlrd. JAV dolerių, o įsipareigojimų vertė – 290,9 mlrd. JAV dolerių. Turto perteklius virš įsipareigojimų sudarė 80,5 mlrd. JAV dolerių. Tai yra JAV grynoji tarptautinė investicinė pozicija (GITP). Daugiau nei du dešimtmečius buvo fiksuojamas turto perteklius virš įsipareigojimų. 1988 m. paskutinį kartą buvo užfiksuota teigiama GITP – 21,5 mlrd. JAV dolerių.  O jau 1989 m. įsipareigojimai viršijo turtą ir JAV NIIP tapo neigiamas – minus 33,7 mlrd. dolerių.   

Taigi, sprendžiant iš prekybos balanso, Amerika buvo likusio pasaulio donorė iki 1976 m. O sprendžiant iš NIIP rodiklio – iki 1989 m. Skirtumas paaiškinamas tuo, kad, vaizdžiai tariant, Amerika nuo 1976 iki 1989 m.  toliau „maitino“ pasaulį savo investicijomis, kurių šaltinis buvo „riebalų sankaupų“ iš ankstesnių metų aktyviojo prekybos balanso perteklius. Nuo 1970-ųjų vidurio „riebalų atsargos“ jau nebesikaupė. O iki 1980-ųjų pabaigos jos baigėsi. 

Taigi, 1976–1989 m. Amerikoje vyko metamorfozė – Amerika iš „donoro“ tapo „parazitu“ ir „našlaičių“.  1976 m. – labai reikšmingi metai naujausioje pasaulio istorijoje. Kaip jau rašiau anksčiau, lygiai prieš pusę amžiaus, 1976 m. sausio mėn. Jamaikoje įvyko susitikimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas pereiti nuo Bretton Woods valiutos ir finansų sistemos (pavadintos pagal 1944 m. Bretton Woods konferenciją) prie naujos sistemos, pavadintos „Jamaikos“. Pereigos esmė – aukso ir dolerio standarto pakeitimas popieriniu doleriu. Vaizdingai tariant, nuo JAV Federalinės rezervų sistemos „spausdinimo mašinos“ buvo nuimtas „auksinis stabdys“. Tai reiškė, kad Federalinis rezervas galėjo išleisti neribotą kiekį „žalios popieriaus“ – JAV dolerio.  JAV doleris – tai ne kas kita, kaip skolos raštas. Tiesa, raštas be aiškiai nustatytos skolos grąžinimo datos. Amerika be jokio apmąstymo ėmė mokėti už savo importą šiuo skolos raštu, visiškai nesusimąstydama apie tai, kad kada nors skolą reikės grąžinti. 

Tam tikra prasme skola vis dėlto buvo grąžinta. Bet labai savotišku būdu. Užsienio prekių eksportuotojai į Ameriką gaudavo dolerius ir investuodavo juos į Amerikos ekonomiką. Nerezidentų turtas Amerikos ekonomikoje sparčiai augo; kartu su juo augo ir neigiama JAV investicinė pozicija. Štai paskutinė JAV tarptautinės investicinės pozicijos ataskaita 2025 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje. 

Turtas (JAV sukauptos investicijos užsienyje) – 41,28 trilijonai dolerių.

Įsipareigojimai (sukauptos užsienio investicijos JAV) – 68,89 trilijonai dolerių.

Grynoji JAV tarptautinė investicinė pozicija – minus 27,61 trilijonai dolerių. Galima sakyti, kad tai yra bendra grynoji Amerikos skola likusiam pasauliui. 

Kaupiamos investicijos (tiek MIP aktyvai, tiek įsipareigojimai) skirstomos į keletą kategorijų. Toliau pateikiama trijų pagrindinių investicijų rūšių paskirstymas (trilijonais JAV dolerių).

Tiesioginės investicijos: aktyvai – 13,22; įsipareigojimai – 19,90; balansas – minus 6,68.

Portfelio investicijos atitinkamai: 18,56; 37,26; minus 18,70. 

Kitos investicijos (daugiausia tai kreditai ir paskolos) atitinkamai: 6,38; 9,88; minus 3,50.

Kaip matome, visų trijų investicijų rūšių atžvilgiu Jungtinių Valstijų tarptautinė pozicija yra neigiama, tačiau ypač didelis neigiamas rezultatas yra portfelinių investicijų atžvilgiu. Beveik pusė visų JAV ekonomikoje sukauptų užsienio investicijų tenka portfelinėms investicijoms. Galima daryti prielaidą, kad Vašingtonas nelabai norėjo, kad užsienio investuotojai kontroliuotų Amerikos ekonomiką. Todėl didžiausio palankumo režimas buvo taikomas ne tiesioginėms užsienio investicijoms (suteikiančioms investuotojui teisę kontroliuoti įmonę), o portfelinėms investicijoms (suteikiančioms investuotojui tik teisę į dividendus, bet ne kontrolę). 

Taigi, jau daugiau kaip tris su puse dešimtmečio Amerikos ekonomika palaiko „nesąžiningus“ ekonominius santykius su likusiu pasauliu, tačiau jie yra nesąžiningi ne JAV, o likusiam pasauliui. 

Trumpas savaip supranta, kas yra „teisingumas“ Amerikos ekonomikai. Jis mano, kad JAV prekybos balansas turi būti išlygintas, beveik trilijono dolerių užsienio prekybos deficitas turi būti sumažintas iki nulio. Šiam tikslui jis ėmėsi drastiškai didinti importo muitus, o tai iš esmės peraugo į Amerikos prekybos karą su likusiu pasauliu. Tačiau norint išlyginti prekybos balansą reikia ne tik riboti importą, bet ir didinti eksportą. Tam jis siekia susilpninti JAV dolerį, kas turėtų padidinti JAV įmonių tarptautinį konkurencingumą. Trumpas jau pasiekė nemažai šioje srityje. Praėjusiais metais dolerio indeksas (skaičiuojamas remiantis šešių pagrindinių valiutų krepšeliu) smuko 10 %. Tačiau jam to nepakanka. Trumpas spaudžia Federalinę rezervų sistemą, reikalaudamas toliau mažinti bazinę palūkanų normą (praėjusių metų pabaigoje ji buvo sumažinta du kartus; šiuo metu bazinė palūkanų norma yra 3,75–4,0 %). Tokiu sumažinimu Trumpas siekia išspręsti keletą uždavinių. Tarp jų – toliau silpninti dolerį ir skatinti eksportą. Taip pat didinti valstybės skolą (esant žemai palūkanų normai, biudžeto išlaidos jos aptarnavimui bus mažos). 

Nuo aukštų tribūnų 47-asis JAV prezidentas kalba apie būtinybę išsaugoti ir stiprinti JAV dolerį. Taigi, praėjusių metų vasarį Donaldas Trumpas pažadėjo griežtą „atsaką“ toms šalims, kurios kėsinsis į pasaulinį dolerio statusą.  Matyt, tai buvo Trumpo reakcija į BRICS šalių diskusijas dėl alternatyvios doleriui valiutos sukūrimo arba atsisakymo naudoti dolerį tarpusavio atsiskaitymuose. Trumpas tokioms šalims pagrasino įvesti 150 proc. muitus. 

Argi Trumpas nesupranta, kad pagrindinės palūkanų normos sumažinimas ir valstybės skolos didinimas lems tokį dolerio susilpnėjimą, kad jis neteks pasaulinės valiutos statuso? 

O čia dar ir Naujojo pasaulio santykių su Senuoju pasauliu paaštrėjimas dėl Grenlandijos. Europoje jau tyliai diskutuojama, ar tikslinga toliau padėti Amerikai didinti valstybės skolą, perkant jos iždo vekselius. Europos centrinių bankų ir kitų investuotojų portfeliuose šių vekselių jau yra daugiau nei 4 trilijonai dolerių. Kad ir kaip žiūrėtum į situaciją aplink JAV dolerį, prieini prie tos pačios išvados: Trumpas daro viską, kas įmanoma, kad susilpnintų, o paskui ir visiškai nugriautų šį dolerį. 

Pabandykime įsivaizduoti, kad Trumpui pavyko atkurti „teisingumą“, stebuklingu būdu panaikindamas milžinišką prekybos balanso deficitą. Kaip po to JAV doleris pateks į tarptautinę apyvartą? Doleris išplito už Amerikos ribų, nes jo pagalba buvo padengiamas prekybos balanso deficitas. O jei tokio deficito nebus, nebus ir dolerio kaip pasaulinės valiutos. 

https://www.fondsk.ru/news/2026/02/02/kak-amerika-prevratilas-v-globalnogo-izhdivenca-i-kak-tramp-boretsya-za

BZ: Lenkija nėra supervalstybė, bet Vokietija jau seniai ją pralenkė

Vakaruose Lenkija šlovinama kaip nauja supervalstybė. Šis mitas nepasitvirtina. Tačiau skaidrumo, skaitmeninės valstybės ir kasdienio efektyvumo srityse Varšuva aiškiai lenkia Berlyną.

"Berliner Zeitung" autorius – Klausas Bachmannas

Mūsų nesaugiame, greitai kintančiame pasaulyje lengva sukurti naujus didvyrius. Dažnai jie jau kitą dieną būna pamiršti arba netgi, kaip jauniausioji Nobelio taikos premijos laureatė, su pasipiktinimu nuverčiami nuo naujai pastatyto paminklo pjedestalo. Kartais tai nutinka netgi su visa šalimi ar tauta. Ir ne, aš dabar nekalbu apie JAV, kurios per vienerius metus savo pasaulio policininko reputaciją pakeitė pasaulio piktadario reputacija.

Kalbama apie Lenkiją, kuri šiuo metu eina priešingu keliu: mūsų žiniasklaidoje ji iš juodosios skylės Rytų Europoje tapo šviesiu pavyzdžiu Vakarams.

Kaip Lenkijos įvaizdis keitėsi laikui bėgant

Visi, kurie dejuoja dėl Vokietijos ir Lenkijos santykių, turėtų akimirksniu prisiminti, nuo ko mes iš tikrųjų pradėjome: dešimtajame dešimtmetyje, kai beveik kiekvienas, kuris Vokietijos gatvėse kalbėjo lenkiškai, buvo laikomas potencialiu automobilių vagimi, nelegaliu darbuotoju arba „lenkų mafijos“ nariu, kai laikraštis „Bild“ rašė antraštę „vos pavogtas, jau Lenkijoje“, o vokiečių satyrikai geriausiu televizijos laiku šaipėsi: „Važiuok į Lenkiją, tavo automobilis jau ten“. Tuo metu Vokietijos muitininkai lenkų keliautojus vadino „tu“, rėkė ant jų, tarsi Trečiasis Reichas niekada nebūtų žlugęs. Tuo metu sunkvežimio vairuotojas bandė nustumti mūsų „Polski Fiat“ nuo greitkelio, o traukinio keleivė, stebėjusi, kad aš Frankfurte prie Oderio neišlipau iš traukinio į Varšuvą, pakomentavo mano paaiškinimą, kad turiu šeimą Lenkijoje, žodžiais: „Na, lenkai juk irgi žmonės.“

Tuomet vokiečių pabėgėliai išsiuntė lenkų namų ūkiams „teisines išlygas“, kuriose (žinoma, vokiečių kalba) pareikalavo nedaryti jokių pakeitimų jų namuose, nes jie netrukus grįš namo ir vėl perims namus. Tai, kad vokiečiai buvo išvaryti iš Žemutinės Silezijos, nereiškia, kad jie atsisakė savo namų ten. Tuo metu Aukštutinės Silezijos iškeldintųjų sąjungos aktyvistai rinko parašus dėl naujo referendumo dėl priklausymo Vokietijai ar Lenkijai: „Kodėl Aukštutinės Silezijos gyventojams neleidžiama tai, kas buvo leista VDR vokiečiams“, – tuomet manęs paklausė vienas iš jų.

Tai buvo pradžia. Šiandien Lenkija ir Vokietija yra ES, NATO, ESBO narės, (beveik) nėra sienų kontrolės, vizų formų ir muitinės kliūčių, niekas Lenkijos nebesieja su vagimis ir nelegaliais darbininkais. Mūsų didžiausia problema šiandien yra tai, kad Varšuvos ir Berlyno vyriausybės nieko nedaro, taigi, pasak Maxo Frischo, „ir nieko gero“.

Kiek pasikeitė vėjas, svyravimai ir nuotaikos, galima suprasti pažvelgus į Lenkijos feniksą, kuris šiuo metu mūsų žiniasklaidoje yra iškeliamas iš pelenų. „Lenkija kadaise buvo komunistinė trečiojo pasaulio šalis“, – rašoma britų laikraščio „The Telegraph“ antraštėje, „dabar ji yra Europos supervalstybė“. Sloganą apie supervalstybę, kuri netrukus pralenks Didžiąją Britaniją, perėmė ir žurnalas „Focus“, kuriame Lenkija netgi pralenks Vokietiją. Žurnalas „Der Spiegel“ atrado, kad dabar daugiau lenkų grįžta iš Vokietijos į Lenkiją, ir daro aštrią išvadą, kad tai turi būti dėl visko, kas vokiečiams ir „Der Spiegel“ nepatinka Vokietijoje. Dabar jau visi žino, kad Lenkija turi didžiausią armiją Europoje, daugiau nei bet kuri kita Europos NATO šalis išleidžia savo gynybai, pasiekia didesnį nei vidutinis ekonomikos augimą ir pritraukia imigrantus iš viso pasaulio.

Jūs turbūt jau supratote: aš nebūčiau to visko išvardijęs, jei tai būtų tiesa. Kiekvienas iš šių teiginių turi foną, dėl kurio, atidžiau pažvelgus, iš pelenų prisikeliantis feniksas atrodo šiek tiek apgadintas ir reikalaujantis makiažo.

Lenkija turi karą, bet Vokietija yra pavargusi nuo karo

Pradėkime nuo to, kad tiek ekonomikos augimas, tiek karinės išlaidos finansuojamos kreditais ir yra priimtinos tik todėl, kad Lenkija yra didžiausia ES paramos gavėja absoliučiais skaičiais. Griežtai tariant: tai, ką ES (ir, kaip žinoma, didžiąja dalimi Vokietijos mokesčių mokėtojai) pumpuoja į Lenkiją, kitame gale išleidžiama gynybai ir tankams bei naikintuvams, kurie nėra pagaminti ES šalyse. Ankstesnė vyriausybė užsakymus paskirstė taip teisingai, kad dabar naudos gauna ne tik JAV, bet ir Švedija bei Pietų Korėja. Lenkija pati negamina sunkiųjų ginklų, tokių kaip koviniai tankai, kariniai lėktuvai, lėktuvnešiai ir povandeniniai laivai.

Istorija apie imigraciją yra teisinga: Lenkija dabar yra imigracijos šalis, tačiau, kaip ir Vokietija, tampa vis labiau priešiška užsieniečiams, todėl iš imigrantų neturi daug naudos, nes jie užima beveik tik žemiausius darbo rinkos sluoksnius. Koks gerai išsilavinęs indas, pakistanietis ar afrikietis imigruos į priešišką užsieniečiams šalį, jei to daryti neprivalo? Ir netgi istorija apie lenkų grįžimą į tėvynę nėra tokia paprasta.

Nors britų laikraštis „The Telegraph“ pastebėjo, kad Lenkija netrukus pasivys Jungtinę Karalystę pagal infliacija pakoreguotą BVP vienam gyventojui, jo redaktoriai pamiršo atsižvelgti į „Brexit“ pasekmes: kol Lenkijos BVP vienam gyventojui nuolat augo, Jungtinės Karalystės BVP smarkiai sumažėjo, o viena po kitos konservatorių vyriausybės kurstė neigiamą nuomonę apie imigrantus.

Kitaip tariant, lenkai palieka Didžiąją Britaniją ne todėl, kad Lenkija tapo tokia patraukli ir turtinga, bet todėl, kad Didžioji Britanija tapo tokia priešiška užsieniečiams ir skurdi. Vokietijoje situacija yra sudėtingesnė, nes čia yra tik nedidelė dalis lenkų, turinčių tik Lenkijos pilietybę ir kurių migracijos judėjimus galima įvertinti. Tai, ką žiniasklaida dažniausiai laiko „lenkais“, yra labai skirtingi žmonės: pabėgėliai, vėlai atsikėlę imigrantai, jų palikuonys, politinių pabėgėlių iš „Solidarność“ laikų palikuonys ir darbo migrantai, kurie naudojasi ES laisvu judėjimu, nereikalaudami vizos ar darbo leidimo, ir dažnai netgi neturi registruotis. Daugelis jų turi dvigubą pilietybę (bet kiek tiksliai – niekas nežino), labai daugelis kalba abiem kalbomis, todėl niekas negali tiksliai pasakyti, kiek iš jų iš tiesų yra vokiečiai, lenkai ar abu ir kiek iš jų iš tiesų grįžta arba emigruoja. Praėjusiais metais iš Lenkijos piliečių pirmą kartą daugiau grįžo į Lenkiją nei atvyko į Vokietiją, bet skirtumas yra vos 12 000 žmonių.

Viena yra aišku: jei jie tai daro, tai ne todėl, kad Lenkija procentais skiria daug daugiau lėšų gynybai nei Vokietija ar yra „Europos supervalstybė“. Taip pat tai nėra dėl nedarbo, kuris praėjusiais metais Vokietijoje siekė 6,3 proc., o Lenkijoje – 5,6 proc. Tačiau nuotaika yra kitokia. Vokiečiai daugiausia gyvena dabartimi ir yra nusivylę savo valstybe, o lenkai dažniausiai didžiuojasi savo istorine valstybe ir dabartine padėtimi, kurią jie priima gana abejingai. Vokiečiai bijo karo, kuris yra toli, o lenkai to nedaro, nors karas yra tiesiog už jų durų. Kas keletą dienų skrydžiai iš Rzeszów ir Lublin oro uostų turi būti visiškai sustabdyti, nes tada dangus priklauso tik Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Nyderlandų ir Italijos kariniams lėktuvams, kurie užtikrina, kad jokios nuklydusios Rusijos raketos nepatektų į Lenkijos oro erdvę. Lenkijoje nukreiptos Rusijos raketų dalys žudo ūkininkus, Vokietijoje keletas civilinių dronų sukelia skrydžių atšaukimus. Lenkija turi karą, bet Vokietija turi karo baimę.

Tačiau yra priežastis, apie kurią, tikriausiai, daugelis lenkų (nesvarbu, ar jie gyvena čia, ar ten) net nesusimąsto, o ji yra atsakinga už daugelį priežasčių, dėl kurių lenkai iš Vokietijos gali būti traukiami atgal į Rytus: Mes čia, Lenkijoje, lėtai, bet užtikrintai lenkiame jus, Vokietiją, ne kaip supervalstybė, ne savo nesuvaldyta ekonomine galia ar didžiausia armija Europoje, bet kažkuo daug banalesniu, kas yra daug svarbiau ekonomikos augimui, gyvenimo kokybei ir piliečių artumui. Istorija, kuri už to slypi, yra iš tikrųjų labai paprasta ir tuo pačiu parodo, kas šiuo metu Vokietijoje yra negerai ir kaip lengvai tai būtų galima ištaisyti. Tam net nereikėtų to, ką Vokietijoje taip mėgstama vadinti „politika“.

Vokietija, tau padėsime!

Viena iš priežasčių, kodėl Lenkija lenkia Vokietiją, yra tai, kad mes turime tai, prieš ką vokiečių duomenų apsaugos specialistai, vartotojų teisių gynėjai, žmogaus teisių aktyvistai ir lobistai dešimtmečiais kovojo: skaidrų pilietį.

Šiandien kiekvienas Lenkijos pilietis gali turėti skaitmeninį asmens tapatybės kortelę, kuria ne tik gali patvirtinti savo tapatybę, bet ir skaitmeniniame portfelyje patikrinti, kiek baudos taškų jis turi kaip vairuotojas, iki kada jo automobilis yra apdraustas, kokia yra jo automobilio istorija ir kokia yra jo, kaip vairuotojo, istorija. Ar tai nėra baisu?

Tai turi privalumą, kad tapo daug sunkiau apgaudinėti parduodant naudotus automobilius. Kas nori rankiniu būdu atsukti atgal odometro rodmenis, turėtų žinoti: kasmetinio techninės apžiūros metu šis skaičius užregistruojamas ir išsaugomas. Taigi, kas atsuka tachometrą daugiau nei vienerius metus atgal, turi tikėtis prokuroro vizito. Kadangi tai žino visi, niekas to nedaro. Susirūpinę tėvai neturi samdyti automobilių mechanikų, kad šie patikrintų autobusą, kuriuo jų vaikai vežami į vasaros stovyklą ar kaimo mokyklą. Pakanka, kad vairuotojas parodytų savo ir autobuso skaitmeninį piniginę.

Bet tai dar ne viskas: naudojantis M-Obywatel (taip vadinamas skaitmeninis asmens tapatybės kortelė) galima užpildyti e. formą apie eismo įvykį (jei kaltė nėra ginčytina ir policijos pagalba nėra reikalinga) ir nuslėpti savo asmens kodą. Anksčiau sukčiai galėjo pasinaudoti svetimais vardais (ir kodais) norėdami gauti paskolas. Šiandien pakanka vieno paspaudimo, ir jie lieka tuščiomis rankomis. Šiandien asmens kodas yra užblokuojamas, o norint gauti banko paskolą, jį reikia trumpam atrakinti, ir viskas.

Kai gimė mūsų jauniausia dukra, Varšuvoje buvo įvestas griežtas pandemijos karantinas ir visos įstaigos buvo uždarytos. Tačiau jos gimimą užregistruoti, gauti asmens kodą ir (žinoma, elektroninę) gimimo liudijimą man pavyko be išėjimo iš namų, kreipusis į Varšuvos savivaldybę. Yra ir nemažai kitų viešųjų paslaugų, kuriomis galima pasinaudoti tokiu būdu, įskaitant socialines išmokas: keletas paspaudimų, ir vaiko pašalpa jau yra. Ach, kaip ramūs būtų debatai apie socialinės pašalpos gavėjus, kurie nenori eiti į įstaigas, jei jiems būtų suteikta galimybė tiesiog prisijungti.

Tai, kad ankstesnė vyriausybė šalies paštus pavertė sandėliais, kuriuose laikomi neparduodami (nors ir subsidijuojami) patriotinio kičo ir nacionalistinės propagandos gaminiai, labai paskatino šią tendenciją. Kuo blogiau dirbo valstybinis paštas, tuo daugiau atsirado privačių pašto paslaugų teikėjų. Jie pasirinko lengvą (ir pigų) kelią: visur pastatė automatus, iš kurių galima pačiam pasiimti pašto siuntas. Lenkijoje pašto dėžutės yra tarsi gatvėje. Užsisakoma internetu į automatą (kurie dažniausiai stovi ten, kur galima lengvai pastatyti automobilį, prie prekybos centrų ar degalinių), gaunamas kodas, kuriuo galima atidaryti atitinkamą dėžutę. Tai nėra gera žinia paštininkams, bet visiems kitiems – puiki. Be to, vis daugiau institucijų pereina prie saugių elektroninių laiškų su gavimo patvirtinimu siuntimo vietoj registruotų laiškų.

Tokiu būdu galiu pateikti savo metinę mokesčių deklaraciją ir internetu. Elektroninė forma yra tokia patogi, kad pati apskaičiuoja visas tarpines sumas, algoritmus, galutinę mokesčių naštą ir galimą grąžinamą sumą arba papildomą mokėjimą. Jei vis dėlto kažkas yra ne taip, atsakinga pareigūnė (šis profesija Lenkijoje yra itin feminizuota) pirmiausia man atsiunčia neoficialią žinutę į mobilųjį telefoną arba elektroninį laišką su prašymu ištaisyti klaidą. Tik jei tai nepadeda, gaunamas oficialus pranešimas. Nuo tada, kai taip yra ir nebereikia stovėti eilėje mokesčių inspekcijoje, mokesčių mokėjimas tapo tikru malonumu. Norintys vis tiek gali užsiregistruoti mokesčių inspekcijoje ir susitikti asmeniškai. Tai taip pat galima užsisakyti internetu.

Niekas neturėtų nerimauti, jei Varšuvos viešajame transporte žmonės, įlipę į transporto priemonę, žvelgia į lubas su šiek tiek išsiblaškusiu žvilgsniu: jie negarbina svetimų dievų, o ieško QR kodo, kuriuo gali patvirtinti skaitmeninį bilietą savo programėlėje. Konservatyvūs keleiviai, žinoma, ir toliau gali pirkti popierinius bilietus – arba iš lauko automatų, arba kiekviename tramvajuje ir autobuse, taip pat kreditine kortele.

Netrukus net mūsų atliekos taps skaitmeninės. Ant šiukšlių konteinerio bus pritvirtintas lustas, kuris fiksuos atliekų rūšiavimo būdą ir tikrins, kas netinkamai rūšiuoja atliekas. Tada greičiausiai bus išsiųstas įspėjimas elektroniniu paštu arba bauda, žinoma, skaitmeninė. Bet dar tiksliai nežinome, lustas dar nėra įdiegtas.

Skaidrus pacientas greičiau pasveiksta

Lenkų požiūriu, kai kurie dalykai Vokietijos visuomeninėje televizijoje yra keisti. Keisčiausi yra reklaminiai laidų vedėjo Günterio Jaucho reportažai apie „Shop Apotheke“ ir elektronines receptas – du vokiškus išradimus, dėl kurių net po dešimtojo pakartojimo vis dar negaliu susilaikyti nuo juoko. Jau kelerius metus iki pandemijos kiekvienas Lenkijos gydytojas galėjo išrašyti skaitmeninį receptą, kuris automatiškai patekdavo į vaistinės debesį. Tada pacientas su savo išmaniuoju telefonu eidavo į bet kurią vaistinę, įvesdavo vienkartinį PIN kodą ir gaudavo vaistą, kuris debesyje buvo iškart užregistruojamas kaip parduotas. Dabar jis netgi gali prieš išeidamas iš namų patikrinti, kurioje vaistinėje yra jo vaistas. Taigi jam nereikia sergant ir kankindamasis vaikščioti po miestą ir eiti į visas vaistines.

Ta pati programa leidžia mums susitarti dėl Covid-19 vakcinacijos. Aš galiu internete pasirinkti, kada, kur, kokia vakcina ir kas man ją suleis. Paskutinį kartą Varšuvoje nebebuvo laisvų vietų, todėl nuvažiavome į kaimą už miesto: ten buvo bažnyčia, savivaldybės pastatas, dvi parduotuvės, baras ir daugybė ūkių. Tačiau klinika vis tiek turėjo rezervacijų sistemą, kuri siuntė naujus terminus, kai kas nors atšaukdavo savo vizitą. Kas atostogauti vyksta ne į kaimą, o į užsienį, gali gauti Europos sveikatos draudimą vienu mygtuko paspaudimu savo programėlėje arba el. paštu.

O dabar geriausia dalis: bekontaktė mokėjimo sistema, kuri gali pakeisti amerikietiškas kredito korteles, čia jau seniai veikia. Ji vadinasi „Blik“, yra išmaniojo telefono programa ir leidžia ne tik apsipirkti internete, bet ir greitai pervesti pinigus iš vieno išmaniojo telefono į kitą. Ja galima sumokėti už picą, laikraščius (jei jie nėra skaitmeniniai), saldumynus, pietus valgykloje ir bilietą. Iš tikrųjų už viską. Jei norite apsipirkti viename iš mūsų skaitmeninių prekybos centrų, kuriuose nėra personalo, atsisiųskite „Blik“. Parkavimui jos nereikia, tam turime daugybę konkuruojančių programėlių, kuriomis galima pačiam nustatyti parkavimo laiką. Kartais miesto savivaldybė į eismo srautą išsiunčia futuristiškai atrodančius automobilius, kurie nuskaito stovinčių automobilių numerius.

Po dešimties minučių jie pravažiuoja dar kartą, ir jei jūsų automobilis vis dar nėra užregistruotas stovėjimui, jums išrašomas baudos kvitas, žinoma, elektroniniu paštu. Vokietijoje, kaip ką tik sužinojau, tai daroma tik kaip bandomasis projektas Heidelberge su vienu automobiliu. Bundestagas dabar turi tai patvirtinti įstatymu, tada Vokietijoje dar neturėsime skaidrių piliečių, bet turėsime skaidrius automobilių savininkus.

Lenkijoje jis taip pat yra matomas vairuojant. Mano techninės apžiūros centras kasmet, likus savaitei iki termino pabaigos, siunčia man priminimą, kad nepamirščiau atvykti. Jis turi su tuo interesų, nes tarp techninės apžiūros centrų vyrauja konkurencija. Ir aš neturiu jokių problemų su policija. Ji neturi manęs sustabdyti, kad patikrintų mano lipduką, nes ji yra įrašyta Lenkijos techninės apžiūros tarnybos debesyje. Todėl Lenkijoje man nebereikia vežtis automobilio dokumentų – policija juos mato ekrane. Tas pats mechanizmas, kuris užkerta kelią sukčiavimui perkant naudotus automobilius, užtikrina, kad vairuotojai laiku atvyktų į techninės apžiūros tarnybą. Ar tai nėra baisu?

Kaip galėjo taip atsitikti?

Draugiški pareigūnai, kurie nėra stresuoti, institucijos be eilių ir gydytojai be skaitmeninių ribų – visa tai buvo įmanoma, nes nuo seno, t. y. nuo Lenkijos Liaudies Respublikos laikų, kiekvienam piliečiui gimimo metu suteikiamas numeris, kuris lydi jį visą gyvenimą. Dabar jis suteikiamas ir visiems, kurie turi teisę legaliai gyventi šalyje, ES piliečiams, ukrainiečių pabėgėliams ir žmonėms, turintiems leidimą gyventi ir dirbti. Tai buvo tam tikra prasme skaitmeninimo pradžia, dar gerokai prieš jo atsiradimą.

Tada atėjo skaitmeninimo banga dėl koronaviruso pandemijos, kai valstybė vykdė sudėtingas vakcinacijos akcijas, kurios vyko be klaidų. Kai Vokietijos vaistininkai sudėtingai rankiniu būdu perkeldavo skiepų duomenis į geltonas skiepų knygeles (o vėliau iš ten į debesį), kad jų klientai turėtų skiepų pažymėjimus, skiepyti lenkai gaudavo ES masto debesies QR kodą, kuriuo jie galėjo įrodyti, kad yra skiepyti ar ištyrinėti, net ir užsienyje. Kai tada Varšuvos nacionalinėje ligoninėje slaugytojams parodžiau savo geltoną skiepų knygelę, jie pažvelgė į mane tarsi būčiau išprotėjęs. Jie norėjo man padėti, bet neturėjo analoginio antspaudo – viskas vyko per debesį.

Dėka tokių išradimų, Lenkijos pasienio apsauga šiandien Varšuvos oro uoste per kelias minutes gali išduoti pakaitinius pasus lenkams, kurie pamiršo savo pasus namuose, bet nori išskristi į ne ES šalis. Tačiau jei lenkas nori vykti į Vokietiją su savo skaitmenine asmens tapatybės kortele, jam gali būti sunku. Pagal Šengeno taisykles, patikrinimo metu jam reikalingas dokumentas, patvirtinantis jo tapatybę. Tai yra asmens tapatybės kortelė. Tiktai federalinė policija nepripažįsta Lenkijos skaitmeninės asmens tapatybės kortelės kaip galiojančio tapatybės dokumento. Ji nori matyti popierinę kortelę, kurią daug lengviau suklastoti.

Tačiau didžiausias visos istorijos paradoksas yra tai, kad visos šios inovacijos buvo įgyvendintos dviejų itin konservatyvių, populistinių, pažangai priešiškų vyriausybių, vadovaujamų vyro, kuris pats daugelį metų neturėjo net banko sąskaitos, jau nekalbant apie paskyrą „X“ ar „Facebook“ (ir iki šiol jos neturi), nemoka užsienio kalbų ir yra toks analogiškas, tarsi būtų itin technologijoms priešiškas vokietis.

Jūs teisingai išgirdote, brangūs skaitytojai: tai, kad šiandien Lenkija lenkia Vokietiją piliečių artumo, biurokratijos mažinimo ir skaitmeninimo srityse, yra Kaczyński ir jo PiS partijos nuopelnas. Ar jie tikrai to norėjo, drįstu abejoti. Tikrai nebuvo jų tikslas skatinti skaitmeninimą, bankrutuojant viešąją televiziją ir paštą ir taip atveriant kelią privatiems pašto paslaugų teikėjams, siuntinių automatams ir internetinei televizijai. Bet taip ir atsitiko. Tačiau šios istorijos moralas nėra toks: balsuokite už AfD (vokišką Kaczyńskio partijos atitikmenį) ir Vokietija bus atsisakyta biurokratijos ir skaitmenizuota. Jis yra toks: depolitizuokite skaitmeninimą ir biurokratijos mažinimą ir pašalinkite juos iš partijų politinės konkurencijos ugnies linijos.

Skaitmeninimas Lenkijoje pavyko ne todėl, kad PiS to norėjo, bet todėl, kad partijai tai buvo nesvarbu. Skaitmeninimo ministerija atiteko nepriklausomai ekspertė, kuri po kelerių metų buvo atleista ir pakeista partijos nare, kuri buvo pernelyg užsiėmusi galios kovomis, kad galėtų sugadinti tai, ką sukūrė jos pirmtakė. Skaitmeninimas ministerijose ir savivaldybėse pavyko, nes niekas į tai nekreipė dėmesio, taigi niekas ir nesukėlė baimės.

Opozicija buvo labiau užsiėmusi puolimu PiS vyriausybių dėl jų užsienio politikos, teismų reformų, abortų draudimo ir praeities politikos. Kas žino, kas būtų nutikę, jei ji būtų puolusi dėl nesėkmingos skaitmeninimo politikos. Aš spėju: vyriausybė būtų padariusi tai prioritetiniu klausimu, skaitmeninimo ministerijos vadovu paskyrusi lojalų, bet nekompetentingą partijos karį, kuris būtų sukėlęs vieną politinę audrą po kitos, siekdamas įrodyti, kad Lenkija skaitmeniniu požiūriu yra tūkstančius kartų geresnėje padėtyje nei Vokietija.

Lenkijos nacionalistai yra apsėsti Vokietija. Kad ir ką jie darytų, jie lygina tai su tuo, ką daro vokiečiai (nesvarbu, ar vokiečiai tai tikrai daro, ar lenkai tik taip sau įtikinėja). Lenkija privalo turėti didesnę kariuomenę nei Vokietija, net jei ji negali jos apginkluoti. Lenkija privalo pastatyti didesnį nei Frankfurto oro uostą ir turėti didesnį nei Hamburgo uostą, net jei jame negali švartuotis dideli konteineriniai laivai. Lenkijos nacionalistai taip pat nuolat jaučia nepatenkinamą poreikį didžiuotis viskuo, kas įmanoma, ypač tuo, kas yra praeityje: kad 1920 m. jie tariamai išgelbėjo Europą nuo komunizmo, kad jie pirmieji kovėsi su nacių Vokietija, kad jie tariamai turėjo didžiausią partizanų armiją Antrojo pasaulinio karo metu ir išgelbėjo daugiau žydų nuo holokausto nei bet kuri kita šalis.

Visada didžiuojasi netinkamais dalykais

Jie niekada didžiuojasi tuo, kad ne kokia nors Lenkijos vyriausybė praeityje, o jie, nacionalistai, vadovaujami savo mesijo Kaczyńskio, sukūrė kažką, kas veikia geriau nei Vokietijoje, kad jie iš tikrųjų, o ne tik savo vaizduotėje ir iškraipytoje istorijoje, aplenkė Vokietiją. Galbūt skaitmeninimas ir artumas piliečiams nėra pakankamai įspūdingi? Galbūt jie taip pat nujaučia, kad tai pasiekė tam tikra prasme netyčia. Gali būti.

Vokietijai iš to galima išvesti dvi svarbias išvadas: pirma, nebūkite bailūs. Skaidrus pilietis, kurio dešimtmečiais bijojote, turi geresnę gyvenimo kokybę, nei galite įsivaizduoti. Antra, vietoj to, kad pradėtumėte pompastiškas skaitmeninio pakto ir biurokratijos mažinimo kampanijas, tiesiog išimkite šį klausimą iš partijų ginčų, perduokite jį nepartiniams ekspertams ir tada užkaskite. Nenukreipkite nuolatinės vyriausybės atsakomybės į tai, kiek „aklųjų taškų“ dar yra greitajame internete Vokietijoje (jų yra pakankamai ir Lenkijoje). Pažanga vyksta ne tik tada, kai to nori vyriausybė, bet ir tada, kai vyriausybei tai nerūpi, ir net tada, kai vyriausybė bando ją sustabdyti. PiS yra geriausias to pavyzdys, bet panašus atvejis buvo ir prieš karą Ukrainoje, kuri, stebėtina, yra dar labiau skaitmenizuota nei Lenkija. Paimkite temas, kurios jums tikrai rūpi, iš partijų politikos ir rinkimų kampanijų ir palaidokite jas. Po kurio laiko būsite nustebinti, kas iškils iš tų kapų: skaitmeninis feniksas iš didžiulės pilkos biurokratijos pelenų.

https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/geopolitik/polen-ist-keine-supermacht-aber-deutschland-laengst-einen-schritt-voraus-li.10016836

Epsteino laiškai atskleidžia: Billas Gatesas duodavo žmonai antibiotikų, nes buvo užsikrėtęs nuo prostitutės

Naujausi Epsteino laiškai atskleidžia, kad Billas Gatesas davė žmonai antibiotikų nuo lytiniu keliu plintančių ligų, kurias jis užsikrėtė nuo rusų prostitutės.  

Demokratai manė, kad Epsteino bylų paviešinimas „galiausiai“ nuvers Trumpą. Tačiau ne tik tai neįvyko (galima teigti, kad naujausia dokumentų partija dar labiau sustiprina Trumpo teiginį, kad jis pastaraisiais dešimtmečiais pakankamai atsiribojo nuo Espteino, kaip atskleidžia pats Epsteinas savo mėgstamam rašytojui Michaelui Wolffui), bet ir nuverčia demokratų „minties titanus“, vieną didesnį už kitą: pirmiausia tai buvo Larry Summers, tada Billas Clintonas, dabar – Billas Gatesas.

Tai, ką galima apibūdinti tik kaip naujausią skyrių nesibaigiančioje elito ištvirkavimo sagos istorijoje, Teisingumo departamentas iškėlė daugiau nei tris milijonus puslapių Jeffrey Epsteino purvinų dokumentų – tai tikras lobis, kupinas nešvankybių, skandalų ir pasitenkinimo kito nelaime, kuris vėl atkreipia dėmesį į milijardierių vakcinų propaguotoją ir „Microsoft“ magnatą Billą Gatesą. Penktadienį paskelbti dokumentai apima Epsteino sau pačiam siųstų elektroninių laiškų juodraščius, kuriuose Gatesas vaizduojamas kaip vyras, įpainiotas į nesantuokines meilės nuotykius su „rusėmis merginomis“, desperatiškai prašantis antibiotikų, kad paslėptų lytiniu keliu plintančią ligą nuo savo tuometinės žmonos Melindos, ir netgi keistais anatominiais aprašymais, kurių niekas neprašė. Gateso stovykla, kaip ir buvo galima tikėtis, garsiai šaukia apie „netikras naujienas“, bet panagrinėkime šį purvą ir pažiūrėkime, ar tai neatrodo kaip dar vienas bandymas nuslėpti tiesą.

Pagal naujai atskleistus elektroninius laiškus, parašytus 2013 m. liepos 18 d., bet neaišku, ar kada nors išsiųstus, Epstein piktinasi, kad Gates nutraukė ryšius su juo, kaltindamas technologijų titaną veidmainyste, nes šis tariamai pasinaudojo jo nešvariu tinklu. „Kad dar labiau įžeistum mane, tu tada su ašaromis akyse maldauji manęs ištrinti laiškus apie tavo lytiniu keliu plintančią ligą, tavo prašymą man suteikti antibiotikų, kuriuos tu galėtum slapta duoti Melindai, ir tavo varpos aprašymą“, – rašė Epstein vienas iš daugybės klaidų kupinų laiškų. Jis toliau tvirtino, kad padėjo Gatesui „susitvarkyti su pasekmėmis, kilusiomis dėl sekso su rusėmis“, užsimindamas, kad Epstein buvo šių tariamų pasimatymų suteneris. Vienintelis klausimas FTB: ar jos buvo nepilnametės?

Epstein, kuris savo mintyse visada laikė save nukentėjusia šalimi, pozicionuoja save kaip apleistą pagalbininką, kuris išgelbėjo Gatesą iš bėdų, bet buvo ignoruotas, kai situacija tapo pernelyg įtempta. „Aš patekau į rimtą Melindos ir Bilo santuokinį konfliktą“, – jis skundžiasi kitoje pastaboje, pridurdamas, kad Gatesas paprašė jo dalyvauti „veiksmuose, kurie buvo nuo morališkai netinkamų iki etiškai nepriimtinų“ ir „galimai peržengė ribą į neteisėtus“. Tai vyksta tuo metu, kai Epstein tariamai atsistatydina iš pareigų, susijusių su Gateso fondu ir BG3, Gateso analitiniu centru.

Btw: The Bill Gates STD email was in July, 2013 pic.twitter.com/qCvmAThSOI

— Retard Finder (@IfindRetards) January 30, 2026

Gateso atstovas nesikuklino: „Šie teiginiai, kuriuos skleidžia žinomas piktavalis melagis, yra visiškai absurdiški ir visiškai neteisingi“. Teisingai, bet nepamirškime, kad Gatesas daugelį metų nutylėjo apie savo ryšius su Epsteinu. 2021 m. interviu CNN jis pavadino šiuos vakarienes su finansininku pedofilu „didžiule klaida“, sumenkindamas jų reikšmę iki paprasto lėšų rinkimo.

Prisiminkime mūsų 2019 m. publikaciją „Bill Gates buvo daug artimesnis Jeffrey Epsteinui, nei jis iš pradžių tvirtino“, kurioje išsamiai aprašėme Gateso skrydžius Epsteino liūdnai pagarsėjusiu „Lolita Express“ lėktuvu, taip, po to, kai 2008 m. Epšteinas buvo nuteistas už nepilnametės išžaginimą. Vėliau pasirodė straipsnis „Kodėl Billas Gatesas skrido Epšteino „Lolita Express“ po pedofilo įkalinimo?“. Ir kas galėtų pamiršti šią 2023 m. sensaciją: „Bill Gates „pasidavė šantažui“ Jeffrey Epstein dėl romano su rusų sukčiautoja bridže“, kuriame atskleidžiama, kad Epšteinas tariamai šantažavo Gatesą dėl jo romano su Mila Antonova, jauna rusų kortų sukčiautoja, kurią pristatė niekas kitas kaip pats Epšteinas. Ši istorija buvo susijusi su pranešimais, kad Epsteinas mokėjo už Antonovos programavimo kursus, o vėliau šį faktą panaudojo šantažui, kai Gatesas atsisakė dalyvauti abejotinoje investicinėje schemoje. 

Rusijos aspektas toliau pasirodo kaip atsparus virusas, be jokių kalambūrų. Mūsų 2021 m. straipsnyje „„Pikta“ Melinda Gates įspėjo Billą apie Jeffrey Epsteino išdaigas“ pabrėžėme, kad Melinda, kaip pranešama, buvo įsiutusi dėl to, kad Billas flirtuodavo su Epsteinu, o susitikimai prasidėjo dar 2011 m. ir prisidėjo prie jų skyrybų 2021 m. Grįžkime prie praėjusių metų straipsnio „Pakalbėk su manimi apie Bilą Gatesą“: Kaip JP Morgan prisidėjo prie Jeffrey Epsteino nusikaltimų, surengė susitikimą su Netanyahu“, straipsnyje, kuriame buvo teigiama, kad Epsteinas minėjo Gatesą pokalbyje su JPMorgan vadovais, taip dar labiau įtraukdamas milijardierių į savo machinacijas su įtaka.

Šis naujausias Teisingumo departamento informacijos išpylimas, į kurį taip pat įtraukti tokie asmenys kaip buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius lordas Peteris Mandelsonas (Epsteinas tariamai siuntė pinigus jo vyrui po kalėjimo), princas Andrius (pakviestas į rūmus nepaisant naujų skandalų) ir netgi nuotraukos, kuriose Epsteinas bendrauja su Trumpu, Clintonu ir Gatesu, atrodo kaip nenoriai prisipažinimas iš valdžios pusės. Teisingumo departamento pavaduotojas Todd Blanche paskelbė apie informacijos paviešinimą praėjus daugiau nei mėnesiui po 2025 m. gruodžio 19 d. termino, nustatyto Epsteino bylų skaidrumo įstatymu, didžiąją dalį informacijos išredagavęs arba jau paviešinęs. Bet Gateso laiškai? Nauja mėsos gabalas sąmokslo malūnui.

Šis naujausias Teisingumo departamento informacijos atskleidimas rodo, kad „Epsteino sąrašo“ nėra, tačiau mes turime vardus. Nepamirškime ir mūsų neseniai paskelbto straipsnio „Niekada nematytos nuotraukos iš Jeffrey Epsteino bauginančios vilos“, kuriame buvo pateikta įrėmintas 1 dolerio banknotas su Gateso ranka užrašytu tekstu: „Aš klydau!“ – galbūt tai pranašiška?

Ir nors straipsnyje „Prieštaringas požiūris į Epsteino bylą“ mes abejojome, ar visas šantažo tinklas nebuvo pervertintas, šie nauji laiškai rodo ką kita: Epsteinas nebuvo tik iškrypėlis, jis buvo kerštingas galingųjų nuodėmių kronikininkas. Gatesas gali atmesti tai kaip „nepatenkinto melagio“ kliedesius, bet atsižvelgiant į šį naują „atskleidimą“, pridėtą prie jo istorijos su Epsteinu, paneigimai skamba tuščiai.

Lieka klausimas: kiek dar Gatesas galės žaisti filantropo kortą – arba, tiksliau, kiek dar pasaulis jam tai leis daryti – kol jo Epsteino skeletai toliau barškės? Net Larry Summers buvo priverstas palikti mandagios visuomenės sceną po to, kai praėjusiais metais buvo atskleisti jo skandalai.

Kol rinkos virškina šį elito dramą, stebėkite „Microsoft“ akcijas, nes jei yra kažkas, ko mes išmokome, tai tai, kad tokie skandalai gali paveikti net pačius geriausius „blue chip“ akcijas. Laukite naujienų, nes ši triušio ola tik gilėja.

Šaltinis.

Anna Bryłka įspėja: Lenkija finansuos indų „socialinę apsaugą“

 

Sausio 27 d. Briuselis paskelbė apie derybų dėl prekybos susitarimo su Indija pabaigą. Indijos prekybos ministerija paskelbė kai kurias susitarimo detales, iš kurių matyti, kad ES pareiškė, jog privers valstybes nares įvesti socialines privilegijas studentams, atvykstantiems į ES šalis.

Naują informaciją socialiniuose tinkluose pasidalijo Europos Parlamento narė iš Konfederacijos Anna Bryłka. Laisvosios prekybos susitarimas, be kita ko, nustato garantuotą laikino atvykimo ir gyvenimo sistemą specialistams, įskaitant verslo vizitų dalyvius, įmonių vidaus perkeltus darbuotojus, sutartinius paslaugų teikėjus ir nepriklausomus specialistus.

Indija ir ES taip pat susitarė dėl „konstruktyvios sistemos, skirtos per penkerius metus sudaryti socialinės apsaugos susitarimus su visomis ES valstybėmis narėmis, ir palankios sistemos, skirtos Indijos studentams atvykti studijuoti“. Valstybės narės taip pat turi palengvinti vizų išdavimą tokiems asmenims.

ES ir Indijos susitarimas apims teritoriją, kurioje gyvena 2 milijardai žmonių ir kuri sudaro ketvirtadalį pasaulio BVP. Išsamus laisvosios prekybos susitarimas (LPS) ir lygiagreti mobilumo partnerystė praktiškai reikš, kad daug daugiau indų nei dabar galės atvykti į ES šalis „studijuoti ir dirbti“. Mainais už tai didžiulė Azijos šalis sumažins muitus Europos automobiliams, mašinoms ir vynui. Analitikai atkreipia dėmesį, kad svarbiausias šio susitarimo aspektas iš tiesų yra egzotiškų naujokų judėjimo palengvinimas.

Šaltinis: PCh24.pl 

FB nuotr.

Ar ES nepasprings?

Indų skaičius Europoje nuolat auga. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis padidėjo nuo maždaug 86 000 2015 m. iki maždaug 280 000 2025 m. Panaši tendencija stebima ir kitose šalyse.

Iki 2021 m. ES teisėtai gyveno daugiau nei 600 000 Indijos piliečių. 2022 m. ES valstybės narės išdavė daugiau nei 180 000 pirmųjų leidimų gyventi Indijos piliečiams, todėl jie tapo viena didžiausių migrantų iš ne ES šalių grupių. Indija taip pat tapo didžiausia ES mėlynosios kortelės, skirtos aukštos kvalifikacijos darbuotojams, gavėja.

Indija numato, kad per ateinantį dešimtmetį turės didelį aukštos kvalifikacijos darbuotojų perteklių. Darbo rinkos tyrimuose šis perteklius iki 2030 m. vertinamas 245 mln. žmonių.

1973 m. Jean Raspail savo romane „Šventųjų stovykla“ prognozavo, kad Europa bus užtvindyta ir sunaikinta masinės migracijos iš Indijos subkontinento.

Šaltinis.

Hamburgas: Sudanietis stumia 18-metę merginą prieš atvažiuojantį metro traukinį

 

Vokiečiai mano, kad net ir šis sudaniečio poelgis metro stoties Wandsbek-Markt perone nesukels seniai reikalingos diskusijos apie migrantų smurtą.

Vėl visuomenę sukrėtė žiaurus smurto aktas – ir vėl jo kaltininkas yra iš tų, kurie tariamai atvyko pas mus „ieškodami prieglobsčio“. Ketvirtadienio vakarą, apie 22 valandą, visiškai nesusijusi 18-metė vokietė laukė metro stoties Wandsbek-Markt perone savo traukinio. Staiga ir be jokios matomos priežasties 25-metis vyras iš Pietų Sudano puolė ją, sugriebė ir nutempė ant bėgių – tiesiai prieš įvažiuojantį metro. Abu buvo pervažiuoti ir mirė nelaimės vietoje.

Nužudymų skyrius perėmė tyrimą dėl nužudymo. Policijos duomenimis, abu asmenys stovėjo perone visiškai nepriklausomai vienas nuo kito – tarp jų nebuvo jokio ankstesnio ryšio, jokio ginčo, jokios konfliktinės situacijos. Pietų Sudano pilietis stovėjo „atokiau“, tada staiga priėjo prie jaunos merginos ir įvykdė mirtiną nusikaltimą.

Vokietijos valdžia desperatiškai ieško paaiškinimo, kuris neturėtų nieko bendro su migracija ir nesėkminga integracija. 

Tuo tarpu 18-metė mergina guli negyva ant geležinkelio bėgių, o politikai toliau tyli apie akivaizdžius nevaržomos imigracijos iš didelio pavojaus regionų keliamus pavojus. Ilsėkis ramybėje, jaunoji mergina.

- rašoma Pi-news.

Tai nėra pirmas tokio pobūdžio incidentas, ir jie tampa vis dažnesni. 

Vokiečių portalas Remix News aprašo kitus migrantų įvykdytus analogiškus nusikaltimus.

Šis mirtinas incidentas prisideda prie pastaraisiais metais Vokietijos geležinkelio ir metro stotyse įvykusių smurtinių išpuolių serijos. Praėjusių metų rugpjūtį 31 metų irakietis Friedlando stotyje pastūmė 16 metų ukrainietę, kuri stovėjo perone ir kalbėjosi telefonu su savo seneliu Ukrainoje, į 100 kilometrų per valandą greičiu važiuojančio prekinio traukinio bėgius. Mergina mirė iš karto. Šį mėnesį vyras buvo nuteistas privalomam psichiatriniam gydymui, išvengdamas laisvės atėmimo bausmės.

2023 m. sausio mėn. 27-erių metų Sirijos pilietis buvo suimtas po to, kai, kaip pranešama, Altenos stotyje Šiaurės Reino-Vestfalijoje į geležinkelio bėgius įmetė 16-metę moksleivę. Policijos ataskaitoje teigiama: „Staiga jaunas vyras puolė ją vytis, sugriebė iš nugaros ir numetė nuo perono ant 1 perono priešais apstulbusius keleivius“, taip pat priduriama: „Tada jis pats šoko paskui ją ir tvirtai laikė merginą ant bėgių.“ Vėliau įtariamasis vėl užlipo ant perono ir įsėdo į traukinį.

Visai neseniai, 2025 m. lapkričio mėn., Hudayfa Al-Mashhadani, Vokietijos ir Arabų mokyklos Berlyne direktorius ir žinomas radikalios islamo kritikas, papasakojo, kad metro stotyje „Neukölln“ kažkoks vyras bandė jį pastumti ant bėgių. „Tada vyras trenkė man ranka per galvą. Viskas baigėsi per kelias sekundes“, – pasakojo Al-Mashhadani žurnalui „Focus“, pridurdamas, kad jam pavyko atsikirsti, kai traukinys jau artėjo. Berlyno policija pranešė, kad byla perduota valstybės saugumo tyrėjams, kurie paėmė vaizdo įrašus ir apklausė liudytojus.

Kitu atveju, 2023 m. kovo mėn., du užsieniečiai buvo suimti Pforzheimo centrinėje geležinkelio stotyje, kai, kaip įtariama, pastūmė 49 metų vyrą ant bėgių, nes šis atsisakė duoti jiems cigaretę. Vietos žiniasklaida pranešė, kad auka buvo vėl užpulta, kai bandė lipti atgal ant perono. Įtariamieji, 33 metų alžyrietis ir 31 metų tunisietis, buvo apkaltinti pavojingu kūno sužalojimu.

Analogiški nusikaltimai ankstesniais metais:

Frankfurte pabėgėlis iš Eritrėjos nužudė 8 metų vaiką, nustūmęs jį su motina po traukiniu (video)

https://lebionka.blogspot.com/2019/07/frankfurte-pabegelis-is-eritrejos.html

Berlyne Merkel svečią iranietį po metro traukiniu nustūmė du jos svečiai „pietiečiai“

https://lebionka.blogspot.com/2019/10/berlyne-merkel-svecia-iranieti-po-metro.html

Per Kūčias Niurnberge irakietis atbėgėlis nustūmė po metro traukiniu savo tautietį

https://lebionka.blogspot.com/2019/12/per-kucias-niurnberge-irakietis.html

Nipah virusas. Apsaugos taisyklės

 

Mano ankstesnės publikacijos Nipah tema (1, 2).

Išvardytos taisyklės, kaip apsisaugoti nuo Nipah viruso. Kai kuriais atvejais Nipah virusas sukelia negrįžtamus smegenų pokyčius.

Neseniai buvo kalbama apie naują virusą – Nipah, kuris gali sukelti didelį mirtingumą. Specialistų duomenimis, jis gali sukelti iki 75 % užsikrėtusių žmonių mirtį. 

Kuo pavojingas Nipah virusas?

Virusas yra infekcinis patogenas, kurį perneša šikšnosparniai. Kai kuriais atvejais jis sukelia negrįžtamus smegenų pokyčius. Ekspertai mano, kad 75 % užsikrėtusiųjų mirs. Kiti susidurs su neurologinėmis problemomis, įskaitant traukulius ir asmenybės pokyčius.

Svarbu suprasti, kad virusas gali išlikti organizme latentinėje būsenoje ir aktyvuotis po kelių mėnesių ar net metų.

Kaip perduodamas virusas?

Daugeliu atvejų žmogus užsikrečia vartodamas vaisius ar iš jų pagamintus sulčių, kurie gali būti užteršti sergančių šikšnosparnių šlapimu, išmatomis ir seilėmis. Toliau infekcija gali būti perduodama iš žmogaus žmogui per artimą kontaktą ir biologines skysčius. 

Pagrindiniai infekcijos simptomai

Viruso pradžia paprastai primena staigų gripą su karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmais, vėmimu ir gerklės skausmu. Pasekmės gali būti encefalitas arba meningitas. Jie paprastai išsivysto 3–21 dieną nuo ligos pradžios. 

Kai kyla bet kokios infekcinės ligos protrūkis, visada reikia būti budriems.

Vaistų tiesiog nėra. 

Prevencijos priemonės: kaip patikimai apsisaugoti nuo viruso

Kad nesusirgtumėte, keliaudami į endemines zonas reikia laikytis nesudėtingų prevencijos taisyklių:

1. Visus vaisius prieš vartojimą kruopščiai nuplaukite švariu vandeniu, nulupkite odelę. 

2. Vaisius, rastus ant žemės, iškart išmeskite, nusiplaukite rankas. 

3. Jei pasireiškia užsikrėtimo simptomai, nedelsiant kreipkitės į medicinos darbuotoją. 

Žmonių užsikrėtimo virusu atvejai buvo nustatyti tik Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Naujausias protrūkis Indijos Vakarų Bengalijos regione paskatino kai kurias šalis įvesti Covid laikotarpio oro uostų patikrinimus, siekiant sustabdyti jo plitimą.

Protrūkis yra susijęs su privačia ligonine Vakarų Bengalijoje, kur šį mėnesį užsikrėtė mažiausiai penki sveikatos priežiūros darbuotojai.

Apie 110 žmonių, kurie turėjo kontaktų su užsikrėtusiais pacientais, dabar yra izoliuoti kaip atsargumo priemonė, teigė pareigūnai.

Iki šiol už Indijos ribų nebuvo pranešta apie jokius atvejus, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas spaudai „Daily Mail“ sakė, kad jie nesitiki, jog liga išplis už Indijos ribų.

Jie sakė: „Remiantis turima informacija, PSO mano, kad tolesnio infekcijos plitimo iš šių dviejų atvejų rizika yra maža.

Indija turi pajėgumų sustabdyti tokius protrūkius, kaip parodė ankstesni protrūkiai.

Rekomenduojamos visuomenės sveikatos priemonės yra bendrai įgyvendinamos nacionalinių ir valstijų sveikatos komandų. Kol kas nėra įrodymų, kad virusas plinta tarp žmonių.

Tačiau infekcijos šaltinis dar nėra visiškai aiškus. Atsižvelgiant į žinomą Nipah viruso rezervuarą šikšnosparnių populiacijoje kai kuriose Indijos ir Bangladešo dalyse, įskaitant Vakarų Bengaliją, yra galimybė, kad gali įvykti tolesnis užsikrėtimas Nipah virusu.

Reikia stiprinti bendruomenės informuotumą apie rizikos veiksnius, pvz., datulių palmių sulos vartojimą.“

Tačiau, reaguodama į naujus atvejus, Tailando sveikatos apsaugos ministerija pagrindiniuose oro uostuose įvedė sveikatos patikrinimus keleiviams, atvykstantiems iš Vakarų Bengalijos.

Keliautojai tikrinami dėl karščiavimo ir kitų Nipah viruso simptomų, įskaitant galvos skausmą, gerklės skausmą, vėmimą ir raumenų skausmą, ir jiems išduodamos sveikatos „atsargumo“ kortelės, kuriose patariama, ką daryti susirgus.

Pranešama, kad Puketo tarptautinis oro uostas taip pat yra valomas dažniau dėl tiesioginių skrydžių maršrutų, o Nepalas padidino pavojaus lygį.

Nipah virusas yra zoonozinis virusas, kuris perduodamas žmogui iš gyvūnų. Jis pirmą kartą buvo identifikuotas 1999 m. Malaizijoje. Pagrindiniai natūralūs nešiotojai yra šikšnosparniai, kurie gali perduoti virusą žmonėms tiesiogiai per artimą kontaktą arba per biologines skysčius (kraują, šlapimą, seiles, išmatas). Dažniausiai žmonės suserga suvalgydami vaisius, ant kurių pateko užsikrėtusio gyvūno seilės. Po užsikrėtimo patogenas gali būti perduodamas iš žmogaus žmogui.

Infekcija gali pasireikšti įvairiai – nuo besimptomės eigos iki encefalito (smegenų uždegimo). Po inkubacijos laikotarpio, kuris gali trukti iki 45 dienų, atsiranda gripui būdingi simptomai: aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmas, kosulys, dusulys, vėmimas ir viduriavimas.

Pagrindinis pavojus yra nervų ir kvėpavimo sistemų pažeidimas. Liga gali sparčiai progresuoti, sukeldama sąmonės sutrikimus, mieguistumą, traukulius, encefalitą ir komą. Virusas taip pat pažeidžia plaučius, inkstus ir blužnį, o tai gali sukelti daugelio organų nepakankamumą. Išgyvenę pacientai gali turėti sunkių neurologinių komplikacijų: paralyžių, psichikos sutrikimų, kognityvinių funkcijų pablogėjimą.

Epidemiologo, Rusijos mokslų akademijos akademiko, Nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro N. F. Gamalejos vardo mokslinio vadovo Aleksandro Gincburgo nuomone, pasveikimas priklauso nuo sergančiojo imuninės sistemos. Jei imunitetas silpnas, liga gali sukelti komplikacijas – sepsis, plaučių uždegimas, meningitas, kurie gali baigtis mirtimi.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mirtingumas užsikrėtus Nipah virusu yra nuo 40 iki 75 %. Šiuo metu nėra specifinio gydymo ar vakcinos. Gydymas apsiriboja palaikomosiomis priemonėmis ir simptominis gydymas. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija Nipah virusą priskiria prie pavojingiausių patogenų pasaulyje.

Indijai tai nėra pirmasis protrūkis: anksčiau Nipah viruso užsikrėtimo atvejai buvo registruoti Vakarų Bengalijos ir Keralos valstijose, kur mirė dešimtys žmonių. Vietiniai protrūkiai taip pat periodiškai pasitaiko Pietų ir Pietryčių Azijoje. 

Dėl aktyvių oro susisiekimo ryšių su Indija ir turistų srauto (šiuo metu Goa, žinomiausiame šalies kurorte, yra turizmo sezono įkarštis) viruso pernešimo į Europą tikimybė nėra atmesta.

Nesant vakcinų ir specifinio gydymo, pagrindinė apsaugos priemonė yra infekcijos židinių kontrolė, kontaktų nustatymas ir sergančiųjų izoliavimas, ką šiuo metu ir daro valdžios institucijos.  

Rusijos mokslų akademijos akademikas Sergejus Netesovas paaiškino, kodėl mirtinas Nipah virusas nekelia grėsmės rusams, ir įvertino realią pavojingų tropinių infekcijų užsikrėtimo riziką populiariuose kurortuose.

„Šis virusas žinomas jau 27 metus. Protrūkiai – arba, pastaraisiais metais, mikroprotrūkiai – Indijoje ir Bangladeše pasitaiko beveik kasmet. Rusijai šis virusas nėra pavojingas. Per visus 27 stebėjimo metus nebuvo užregistruotas nė vienas šios ligos atvejo iš minėtų šalių. Problema daugiausia išpūsta žiniasklaidos“, – pažymėjo S. Netsovas.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Nipah virusas nekelia epidemiologinės grėsmės rusams, yra jo perdavimo būdas. Virusologas paaiškino, kad jis neperduodamas oro lašelių būdu, o perduodamas maisto keliu.

„Užsikrėtimas įvyksta, kai žmonės valgo vaisius, įkandusius skraidančios lapės, arba valgo neplautus vaisius, paimtus tiesiai nuo žemės tose vietose, kur gyvena ir tuštinasi šie gyvūnai. Indijoje, atrodo, vaisių rinkimas nuo žemės yra paplitusi praktika tarp vargingų gyventojų sluoksnių, o tai ir sukelia užsikrėtimą. Mirtingumas šiuo atveju yra tikrai didelis – iki 70 %“, – apibendrino N. Netesovas.

Taigi, turistui, kuris laikosi elementarių higienos normų ir nevalgo neplautų vaisių endeminiuose regionuose, rizika yra artima nuliui.

Tropikai kviečia: kokios infekcijos yra tikrai pavojingos kurortuose?

Rusams, planuojantiems atostogas, daug aktualesnė yra tropinių infekcijų tema. Populiariausi kelionių tikslai išlieka Tailandas, Vietnamas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Maldyvai, Šri Lanka, Indonezija. Į ką verta atkreipti dėmesį?

„Pagrindinės pavojingos tropinės virusinės infekcijos: geltonoji karštligė, Dengo karštligė, japonų encefalitas, Zika virusas. Jos visos yra tropinėse šalyse, jos ten atsirado ne prieš penkias minutes ar metus, bet lydi žmoniją jau dešimtis tūkstančių metų. Jos perduodamos per tropinių uodų įkandimus, todėl kurortinėse zonose ir miestuose teritorija nuo uodų yra privalomai apdorojama. Tropikai yra žmonijos gimtinė ir, žinoma, virusų gimtinė“, – pažymėjo N. Netesovas.

Ekspertas pabrėžia, kad apie šias grėsmes puikiai žinoma Rusijos specializuotose institucijose, tokiose kaip Rospotrebnadzor, Gamalejos centras ir Medicinos parazitologijos ir tropinių ligų institutas prie Sechenovo universiteto.

Kokia yra tikimybė, kad rusai užsikrės šiomis infekcijomis kurortuose? Sergejus Netesovas pateikia dviprasmišką, bet labai svarbų atsakymą.

„Jei terminą „tikimybė“ vartoti matematiškai, tai ji yra nereikšminga. Jei rusas nelips į džiungles be apsaugos ir repelentų, rizika yra minimali. Taigi viskas priklauso nuo žmogaus elgesio. Norite plaukti upe Vietname? Tokiu atveju tikimybė užsikrėsti Dengo karštlige gali siekti apie 30 %. Būtent taip ir yra“, – pasakojo virusologas.