Masiniai neramumai Prancūzijoje pasiekė Italiją: gatvių susirėmimai Milane

Po Prancūzijoje įvykusių scenų, primenančių pilietinį karą, teroras pasiekė Italiją. Meloni paskelbia apie griežtą valstybės atsaką. Kairiajai opozicijai pateikiamas ultimatumas: kas aiškiai nepasmerkia šio smurto, tas jį pateisina. Net tylėjimas šiuo klausimu daugiau nebeturi būti toleruojamas.

Žiaurių riaušių Prancūzijoje vaizdai šeštadienį, spalio 17 d., gavo bauginantį tęsinį Italijoje. Piazza del Duomo, pasaulyje žinomoje Katedros aikštėje pačioje Milano širdyje, šimtai chuliganų, daugiausia nepilnamečių, kraštutinių kairiųjų ir migrantų, įsitraukė į įnirtingas gatvių muštynes su policija. Žmonės su gobtuvais puolė policijos pareigūnus akmenimis, buteliais, petardomis ir išrautiomis grindinio plytelėmis, mėtė į pareigūnus stalus ir kėdes iš netoliese esančių kavinių bei statė degančias barikadas. Kaip ir Prancūzijoje, čia buvo apiplėšta daugybė parduotuvių, išdaužytos parduotuvių vitrinos, užpultos policijos mašinos. Policijai kartais tekdavo trauktis prieš minią ir kviesti pastiprinimą. 

Ekaterina Kovalenko, 20 metų Milane, yra šių įvykių liudininkė.

https://www.youtube.com/watch?v=KWfrOA90IDI

https://www.youtube.com/watch?v=PdmXVHgw1So

"Il Giornale" rašoma: "Tunisiečiai, ukrainiečiai, italai: kas yra tie jaunuoliai, kurie apsistojo Milane. Ašarojantys tėvai policininkui: „Mes nieko nežinojome.“ Iš 271 asmenų, sekmadienį pristatytų į policiją, 220 yra nepilnamečiai".  (...) "Policija ir karabinieriai dislokuoti priešais „Teatro La Scala“ Milane, siekdami užkirsti kelią bet kokiems įsilaužimams ar sugadinimams". 

John Mearsheimer: Rusijos egzistencinis karas ir postvakarietiško pasaulio iškilimas

Prof. John Mearsheimer yra R. Wendell Harrison garbės profesorius Čikagos universiteto politikos mokslų katedroje.

https://www.youtube.com/watch?v=szk3WrmG-xM

https://www.youtube.com/watch?v=7puJ_o3VR8w

Jeffrey Sachs: Ar Europa – daugiapoliame pasaulyje esanti fronto linija?

Džefris Saksas yra pasaulinio garso ekonomikos profesorius, bestselerių autorius, novatoriškas pedagogas ir pasaulinio lygio lyderis tvaraus vystymosi srityje.

https://www.youtube.com/watch?v=4Vud5oIz1QA 

https://www.youtube.com/watch?v=IFxYTHvfT8c

52,95 proc. užsieniečių privalomosiose mokyklose: Insbruko gyventojų pakeitimas baigtas

Dar niekada žmonijos istorijoje tauta savanoriškai neatsisakė savo gyvenamosios teritorijos. Dar niekada žmonijos istorijoje tauta savanoriškai nepasitraukė į šalį ir nesakė nekviestiems naujakuriams: „Štai, imkite, tai mūsų žemė, kurią jums atiduodame.“ Austrijoje per pastaruosius 20 metų būtent taip ir atsitiko.

Chriso Veberio komentaras

Remiantis Tirolio švietimo direkcijos duomenimis, 52,95 % Insbruko privalomojo švietimo mokinių (pradinė mokykla, vidurinė mokykla, politechnikos mokykla, specialioji mokykla) vokiečių kalba nėra pirmoji arba kasdieninė kalba. Tai reiškia ne ką kitą, kaip tai, kad Insbruko gyventojai, turintys tiroliečių šaknis, per vieną kartą taps mažuma savo pačių mieste. Gyventojų keitimas vyko ne tik Vienoje – netgi ramusis Insbrukas, esantis anksčiau tradicijas gerbiančiame Tirolio regione, tapo atvirų sienų ideologijos auka.

Visoje Vakarų Europoje vietinės tautos yra keičiamos imigrantais ir išstumiamos. Per visą žmonijos istoriją nežinau nė vieno kito atvejo, kai tauta savanoriškai atiduotų savo apgyvendinimo teritoriją. Nors sakyti „savanoriškai“ nėra visiškai teisinga. Ne tik Austrijoje yra stabilios gyventojų daugumos, prieštaraujančios atvirų sienų politikai ir „cunamio“ pobūdžio prieglobsčio prašytojų antplūdžio skatinimui.

Tik vyriausybėms, kaip ir virš visko viešpataujančiai ES Komisijai, gyventojų valia visiškai nerūpi. Priešingai. Tautos valia ne tik ignoruojama, bet ir per visas valstybines žiniasklaidos priemones jai daroma įtaka, kad ji yra rasistinė, jei savanoriškai neužleidžia vietos. Masinės invazijos kritikai persekiojami ir nuteisiami pagal specialiai sukurtus įstatymus „prieš neapykantą ir kurstymą“. Masinės imigracijos pasekmės yra nuslepiama, neigiamos ir nutylimos.

Tik nekalbėkime apie realybę

Kad Tirolio regione beveik 55 % socialinės paramos skiriama asmenims iš trečiųjų šalių. Ššš! Kad Insbruke du trečdaliai socialinių būstų skiriami asmenims iš trečiųjų šalių. Ššš! Kad naujieji imigrantai nusikalstamumo statistikoje yra gerokai per daug atstovaujami, ypač kalbant apie smurtinius ir seksualinius nusikaltimus. Dvigubas „Pssst!“ Kad prieglobsčio prašytojų antplūdis Austrijos mokesčių mokėtojams kainuoja apie 20 milijardų per metus, žinoma, taip pat negalima minėti.

Juk galiausiai masinė imigracija tarnauja gėriui ir grožiui. Kairieji tikisi, kad juos išrinks socialinės pašalpos gavėjai. „Woke“ aktyvistai tikisi postkolonialistinių, baltųjų ir rasistinių Europos visuomenių sunaikinimo. Kai kurios „Žaliųjų“ partijos moterys tikisi rasti seksualinius partnerius (taip, tai piktu, bet vis tiek tiesa). Nors „Žalieji“ pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kas yra moteris. Nėra visiškai aišku, ko tikisi tariami konservatoriai ir tariami liberalai, remdami prieglobsčio ieškančiųjų invaziją. Tikriausiai jie prisideda, nes irgi priklauso „Giesiems™“ ir nenori būti vadinami dešiniaisiais. Arba iš kvailumo. Arba iš galios troškimo, nes juk jie valdo kartu su „Giesiais™“.

Tik bijau, kad viltys dėl naujo spalvingumo ir įvairovės rojaus gali pasirodyti šiek tiek per ankstyvos. Nes ateina ne multikultūriškumas, o viena kultūra. Islamas. O jis nėra linkęs dalytis valdžia su niekuo, kaip istorijos eigoje ne kartą turėjo įsitikinti kairieji, „woke“ ir kiti naudingi idiotai. Tačiau jie niekada neišmoko pamokos.

„Integracija“ yra visiškai beviltiška

Net ir naujųjų gyventojų „integracija“ yra visiškai beviltiška, jei senbuviai sudaro tik mažumą. Kur gi jie turėtų integruotis, jei „Wokoharam“ visais kanalais skleidžia neapykantą savo pačių kultūrai ir civilizacijai? Ar įsitikinęs musulmonas, tikintis savo religijos absoliučiu pranašumu, turėtų prisijungti prie kokio nors lyties ribas peržengiančio, klimato neutralaus ir mėlynplaukio kažko be aiškios tapatybės per asimiliaciją? Vargu.

Prieglobsčio imigracijos kaina bus ne tik savo tapatybės išnykimas. Tai bus ekonominis nuosmukis dėl daugiausia nekvalifikuotų socialinės paramos gavėjų imigracijos. Socialinės sistemos žlugimas. Tikroji sienų atvėrimo kaina – visiškas vidaus saugumo praradimas. Mūsų pasitikėjimo visuomenės pabaiga. Naujoji Austrija bus organizuota pagal klanų, religinių ir genčių struktūras, kurios tarpusavyje kariaus kaip savo gimtosiose šalyse. Naujoji Austrija taps atsilikusia, atsiskiriančia ir islamiška valstybe, kurioje anksčiau čia gyvenusi vietinė gyventojų dalis galės džiaugtis, jei naujieji valdovai tiesiog toleruos jų egzistenciją. Pažvelkite į buvusios Šveicarijos, Levanto ir Libano likimą.

Ir jei dabar visa tai jums atrodo šiek tiek niūru, brangusis skaitytojau, brangioji skaitytoja, mes vis dar turime galimybę išvengti šio likimo. Visiškai pakeisdami katastrofiškai žlugusią prieglobsčio ir migracijos politiką. Per grįžimą į kilmės šalis. Nutraukdami išmokas prieglobsčio ieškotojams. Uždarydami sienas. Bet tik dar trumpą laiką. Kol dabartiniai prieglobsčio prašytojų vaikai užaugs. Nes tada valdžios perėmimas bus baigtas.

https://report24.news/5295-prozent-fremde-in-pflichtschulen-der-austausch-der-innsbrucker-ist-abgeschlossen/

Mercas tikrai nenorėjo išgirsti šios kalbos!

„Alternatyva Vokietijai“ partijos pirmininkės Alisos Weidel kalbos ištrauka, pasakyta Bundestage spalio 15 d.

Originalas vokiečių kalba –   • Merzas tikrai nenorėjo išgirsti šios kalbos!...

https://www.youtube.com/watch?v=rNQK-ZG-CTk

https://www.youtube.com/watch?v=jbilqN_t4C4

2026 m. spalio 15 d. Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AdG) lyderė Alisa Vaidel, kalbėdama Bundestage, griežtai sukritikavo Berlyno politiką dėl paramos Ukrainai. Ji pareiškė, kad Vokietijos Europos partneriai jau „pasitraukė iš lenktynių“, o Berlynas toliau vienas „veda proxy karą prieš branduolinę Rusiją“, griaudamas savo pačios ekonomiką. Vaidel paraginimo atnaujinti Rusijos energijos išteklių tiekimą ir pasiūlė surengti visos šalies referendumą dėl pagalbos Ukrainai nutraukimo.

Alisa Vaidel pažymėjo, kad kol Vokietija vieną po kito rengia pagalbos paketus, griaudama biudžetą ir ekonomiką, jos Europos partneriai „atsargiai traukiasi į šalį“. Jos teigimu, tuo tarpu JAV ir Rusija „ramiai derasi dėl dyzelino tiekimo – abipusės naudos vardan“. Vajdel pabrėžė, kad AfD reikia ne „karas iki paskutinio vokiečio“, o dyzelinas, dujos ir nafta iš Rusijos, kad palengvintų Vokietijos vartotojų ir įmonių gyvenimą.

Vaidel pasakė:

„Mes, kaip AfD, taip pat norime, kad būtų tiekiamas dyzelinis kuras, kad būtų sudarytas dyzelinio kuro sandoris Vokietijai, ir norime rusiškų gamtinių dujų bei naftos, siekdami palengvinti vokiečių vartotojų ir vokiečių įmonių naštą.“

Vaidel pabrėžė, kad tokie tiekimai yra būtini siekiant išgelbėti šalies ekonomiką ir sumažinti naštą piliečiams.

Ji pareiškė, kad Vokietijos piliečiai nebegali daugiau „į ją investuoti milijardų eurų“. Vajdel taip pat kritikavo kanclerį Friedrichą Mercą, kuris, jos teigimu, „skuba į užsienį vaidinti diplomatą, vos tik koalicija parodo savo apgailėtiną padėtį“. Ji apkaltino jį karingomis kalbomis Kijeve ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu, pabrėždama, kad jis „ten yra visų labui, išskyrus Vokietiją ir vokiečius“.

Maréchal: Jaunimo riaušės – „neintegruotų imigrantų“ ir „neapykantos Prancūzijai“ pasekmė

 

Prancūzijos Europos Parlamento narė Marion Maréchal pasmerkė „tabu“, susijusį su diskusijomis apie visoje šalyje plintančių jaunimo maištų priežastis, kurios, jos teigimu, yra imigrantų grupių nesugebėjimas integruotis į prancūzų kultūrą.

Demonstracijos ir riaušės, tariamai susijusios su mokyklų finansavimo trūkumu, šią savaitę švęs vieno mėnesio sukaktį, o chaosas ir smurtas tęsiasi nepaisant tūkstančių areštų.

Trečiadienį ministras pirmininkas Sébastien Lecornu Senato posėdyje pranešė, kad per smurtines demonstracijas iki šiol buvo sužeisti 937 policijos pareigūnai ir žandarai, 149 mokyklų darbuotojai ir 248 mokiniai. Tuo tarpu švietimo ministras Édouard Geffray atskleidė, kad per protestus buvo sulaikyti 7 950 žmonių, tarp jų – 6 773 nepilnamečiai.

Pasirodžiusi laidoje „La Chaîne Info“, Prancūzijos Europos Parlamento narė Marion Maréchal teigė, kad tradicinė žiniasklaida ir Paryžiaus politinis elitas nesugebėjo išspręsti neramumų priežasčių, kurios glūdi ne švietimo sistemos problemose, o imigracijos sistemos trūkumuose ir nesugebėjime integruoti užsienio gyventojų, įskaitant Prancūzijoje gimusius, į kultūrą, pavyzdžiui, tokiuose karštuose taškuose kaip Paryžiaus priemiestis Sen-Denis, kur jau dešimtmečius vyksta masinė migracija iš Šiaurės Afrikos Magrebo regiono.

„Šių smurto aktų sąsaja, mano nuomone, yra dar vienas masinės, neasimiliuotos imigracijos simptomas, kuris pasireiškia per vidurinių mokyklų mokinių mobilizaciją, lygiai taip pat, kaip jis pasireikštų per laimėtą ar pralaimėtą PSG rungtynę, per Bastilijos dieną ar per demonstraciją dėl Gazos“, – sakė ji.

Europos Parlamento frakcijos „Identité-Libertés“ pirmininkė pridūrė, kad yra dalis „jaunimo iš imigrantų šeimų, kuri pasinaudoja menkiausiu pretekstu, kad išlietų savo neapykantą Prancūzijai, jos institucijoms ir uniformai“.

Maréchal, Le Pen politinės dinastijos palikuonė, taip pat spėjo, kad smurtas nėra demonstracijų trūkumas, o jų bruožas, teigdama, kad tai yra „įrankis, kuriuo naudojasi kraštutinė kairė“, siekdama „kovų suartėjimo“, kad įgyvendintų savo marksistinę, revoliucinę darbotvarkę.

Nors tradicinė žiniasklaida dažnai bandė pavaizduoti riaušes kaip paprasčiausią spontanišką pasipiktinusių studentų pasipriešinimą, nuo pat pradžių buvo požymių, kad į jas įsiskverbė kraštutinė kairė. Paryžiaus policijos prefektūros žvalgybos padalinio ataskaitoje prezidento kandidato Žano-Luko Melanšono (Jean-Luc Mélenchon) vadovaujama radikalioji kairioji partija „La France Insoumise“ („Prancūzija maištininkė“ / LFI) buvo apkaltinta tuo, kad kurstė ir manipuliavo studentų grupes, skatindama jas dalyvauti riaušėse.

Šį ryšį tarp kraštutinių kairiųjų, daugybės tarptautinių judėjimų ir ilgalaikio imigracijos poveikio minėjo ir kiti, tarp jų – Europos Parlamento narė iš „Reconquête“ partijos Sarah Knafo, kuri šį mėnesį pažymėjo: „Koks ryšys tarp tariamų vidurinių mokyklų mokinių reikalavimų ir Alžyro, Maroko bei Palestinos vėliavų? Koks ryšys su šūksniais „Alacho vardu“, kuriuos girdime tiek daugelyje vaizdo įrašų?

„Ryšys su imigracija yra tas „dramblys kambaryje“, kurio žurnalistai nenori matyti!“

S. Knafo yra viena iš pagrindinių šalininkių, remiančių šiuo metu Prancūzijos įstatymų leidžiamajame organe svarstomą pasiūlymą „vandalai moka“, pagal kurį smurtiniuose ir destruktyviuose riaušėse dalyvavusiems asmenims, įskaitant tuos, kuriems nebuvo įrodyta, kad jie padarė kokią nors žalą, būtų skiriamos baudos iki 10 000 eurų. Knafo teigė, kad atsakomybė turėtų tekti „chuliganams“ ir jų šeimoms, o ne mokesčių mokėtojams, ir pažadėjo: „Šiuos pinigus atskaitysime iš kiekvienos jų gaunamos algos, iš pašalpų, kurias gauna jų tėvai.“

Kiti asmenys už Prancūzijos ribų taip pat susiejo riaušes su imigracija, tarp jų – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris praėjusią savaitę pareiškė: „Tai, kas vyksta Prancūzijoje, yra ne kas kita, kaip nekontroliuojama masinė migracija. Čia nekalbama apie mokyklas, čia kalbama apie islamą, siekiantį užvaldyti šią kadaise didžią šalį!“

https://www.breitbart.com/europe/2026/10/16/marechal-youth-riots-the-result-of-unassimilated-immigration-and-a-hatred-of-france/ 

„BlackRock“ rekordiškai didelis valdomas turtas sudaro pusę JAV ekonomikos dydžio

Remiantis spalio 14 d. JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateikta finansine ataskaita, „BlackRock“ trečiąjį ketvirtį užbaigė su rekordiniais 15,49 trilijono JAV dolerių vertės valdomais turtais, kuriuos papildė 205 milijardų JAV dolerių grynosios klientų lėšų įplaukos.

Pagal GAAP apskaičiuotas pelnas siekė 10,57 JAV dolerio už akciją, o pakoreguotas pelnas – 15,93 JAV dolerio. Pajamos išaugo 19 proc. iki 7,75 mlrd. JAV dolerių, o bendrovė teigė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių privačiose rinkose pritraukė 68 mlrd. JAV dolerių. Šio ketvirčio metu pirmą kartą buvo įgyvendintas bendrovės „AI Infrastructure Partnership“ projektas.

Pirmininkas ir generalinis direktorius Larry Finkas sakė, kad klientai „šį ketvirtį mums patikėjo 205 mlrd. JAV dolerių grynųjų įplaukų, o per pastaruosius metus – 869 mlrd. JAV dolerių“. Jis pridūrė: „Į sezoniniu požiūriu stipriausią ketvirtąjį ketvirtį įžengiame su vis didėjančiu pagreičiu.“

Kaip toliau pažymi „Epoch Times“, bendrovė pritraukė beveik 135 mlrd. JAV dolerių grynųjų naujų lėšų į savo pagrindinius „iShares“ biržoje prekiaujamus fondus, dar vadinamus ETF.

Be to, per šį ketvirtį bendrovė atpirko savo akcijų už 550 mln. JAV dolerių, taip suteikdama didesnę vertę esamiems akcininkams.

„Rinkos pagrindiniai rodikliai yra stiprūs ir gerai pagrįsti, o naujos technologijos skatina didesnius pelno maržos ir pelno augimo tempus“, – teigė generalinis direktorius Larry Fink savo pareiškime.

Žvelgdamas į paskutinius tris 2026 m. mėnesius, L. Finkas pažymėjo, kad „BlackRock“ turi didelį pagreitį ir platų galimybių spektrą įvairiuose verslo segmentuose, įskaitant privačias rinkas ir pensijų fondus.

„BlackRock“ akcijų kaina po pelno duomenų paskelbimo šoktelėjo net 5 proc., tačiau pelnas buvo prarastas sesijai įpusėjus.

Privačių kreditų rinkos pagerėjimas

Privačių kreditų sektorius šiais metais patyrė milžinišką spaudimą, atspindintį vadinamąją „SaaSpocalypse“ ir didėjančius susirūpinimus dėl skolintojų rizikos, susijusios su programinės įrangos įmonėmis.

Tai atsispindėjo išpirkimo prašymų bangoje.

Tačiau atrodo, kad „BlackRock“ plėtra į privačių kreditų rinkas nėra paveikta šio sektoriaus plačiai paplitusių sunkumų.

Pokalbio su analitikais metu finansų direktorius Martinas Smolas užsiminė, kad investuotojų paklausa privačių kreditų srityje išlieka tvirta.

Grynasis lėšų įplaukimas į bendrovės privačių kreditų fondus, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 5 mlrd. JAV dolerių.

„Manome, kad yra kur kas didesnė ir tvaresnė galimybė teikti aukštos kokybės privačius kreditus skolos finansavimui visoje mūsų platformoje ir laikui bėgant stiprinti ryšius su klientais“, – sakė M. Smolas.

Be to, „BlackRock“ klientų lėšų išpirkimai, į kuriuos nuo 2026 m. pradžios buvo sutelktas visos pramonės dėmesys, šiek tiek sumažėjo.

Prašymai išpirkti „Corporate Lending Fund“ fondo akcijas paskutinį ketvirtį sumažėjo iki maždaug 11,5 proc. visų akcijų, palyginti su 13,3 proc. antrajame ketvirtyje.

Tačiau nors atrodo, kad privačių paskolų sektoriaus įtampa mažėja, „Moody’s“ įspėjo, kad situacija gali būti blogesnė, nei rodo skelbiami įsipareigojimų nevykdymo rodikliai.

„Turto kokybės rizika didėja tarp silpnesnių vidutinio dydžio rinkos skolininkų JAV privačių paskolų rinkoje, nes ilgiau išliekančios aukštos palūkanų normos, refinansavimo sunkumai, išpirkimo spaudimas ir nuolatiniai susirūpinimai dėl skaidrumo neigiamai veikia veiklos rezultatus“, – teigė agentūra spalio 14 d. ataskaitoje.

Iki šiol vykęs pelno ataskaitų sezonas

Trečiojo ketvirčio pelno ataskaitų sezonas prasidėjo spalio 13 d., kai savo ataskaitas paskelbė keletas didžiųjų bankų.

„The Sevens Research Report“ prezidentas ir vienas iš įkūrėjų Tomas Essaye teigia, kad antradienio rezultatai buvo nevienareikšmiški, tačiau nerimą keliantys.

„Šių pelno ataskaitų rezultatai buvo nevienareikšmiški, tačiau nė viena ataskaita nesukėlė tokios staigmenos, kuri būtų turėjusi įtakos visai rinkai ir S&P 500 indeksui“, – teigė T. Essaye elektroniniu laišku „The Epoch Times“ atsiųstoje pastaboje.

Spalio 14 d. buvo geresnė – „Morgan Stanley“, „Progressive“ ir „State Street“ viršijo Volstrito lūkesčius dėl pelno vienai akcijai.

„Blackstone“ bus kitas didelis investicijų valdytojas, paskelbsiantis savo veiklos rezultatus už pastaruosius tris mėnesius.

Remiantis „Trading Economics“ duomenimis, konsensuso prognozė rodo, kad pelnas vienai akcijai turėtų siekti 1,46 JAV dolerio, o pajamos – 3,65 mlrd. JAV dolerių.

https://www.zerohedge.com/markets/blackrocks-record-asset-holdings-are-half-size-us-economy