Izraelio kuriamos „buferinės zonos“ Gazos ruože, Sirijoje, o dabar ir Libane atspindi strateginį posūkį po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių, dėl kurio šalis atsiduria pusiau nuolatinėje karo būsenoje.
Net ir tuo metu, kai JAV ir Iranas siekia įtvirtinti ugnies nutraukimą, Izraelis užgrobia vis daugiau kaimynų teritorijų, ruošdamasis ilgam ir užsitęsiančiam konfliktui visame Artimuosiuose Rytuose.
Izraelio kuriamos „buferinės zonos“ Gazos ruože, Sirijoje, o dabar ir Libane atspindi strateginį poslinkį po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių, dėl kurio šalis atsiduria pusiau nuolatinėje karo būsenoje, – šeši Izraelio kariuomenės ir gynybos pareigūnai sakė agentūrai „Reuters“.
Šis požiūris taip pat pripažįsta realybę, kuri, pareigūnų teigimu, tapo vis aiškesnė po dvejų su puse metų trukusio konflikto: Irano dvasininkų vadovybė, „Hezbollah“ Libane, „Hamas“ Gazos ruože ir teroristų grupuotės visame regione negali būti visiškai likviduotos.
„Izraelio vadovai priėjo prie išvados, kad jie yra įsitraukę į begalinį karą su priešais, kuriuos reikia įbauginti ir netgi išsklaidyti“, – sakė Nathan Brown iš Karnegio tarptautinio taikos fondo.
Trečiadienį JAV ir Iranas susitarė dėl kovos veiksmų sustabdymo, kol derėsis dėl platesnio masto karo, kuris prasidėjo vasario 28 d., pabaigos. Izraelis sutiko nutraukti savo atakas prieš Iraną, tačiau teigia, kad nenutrauks savo kampanijos prieš Irano remiamą „Hezbollah“.
2026 m. balandžio 6 d. Libano sostinės Beiruto pietiniuose priemiestyje stovi Izraelio smūgių nuniokotas pastatas, o Izraelio ir „Hezbollah“ priešiškumas vis stiprėja, tuo tarpu tęsiasi JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu.
„Hezbollah“ į karą įsitraukė kovo 2 d., paleisdama raketas į Izraelį, kuris tuomet pradėjo sausumos invaziją į pietų Libaną, siekdamas išvalyti buferinę zoną iki Litani upės – platų žemės ruožą, sudarantį apie 8 % Libano teritorijos.
Izraelis įsakė šimtai tūkstančių šio regiono gyventojų pasitraukti ir pradėjo griauti namus šiitų musulmonų kaimuose, kuriuos, jo manymu, „Hezbollah“ naudojo ginklams laikyti ar išpuoliams rengti.
Aukštas karinis pareigūnas, paprašęs neskelbti jo vardo, kad galėtų aptarti saugumo klausimus, teigė, jog siekiama „išvalyti“ 5–10 km pločio teritoriją už sienos, kad Izraelio pasienio miestai atsidurtų už „Hezbollah“ raketinių granatų ugnies pasiekiamumo ribų.
Kai kuriuose Libano kaimuose netoli sienos Izraelio kariai rado įrodymų, kad beveik 90 % namų yra ginklų ar įrangos, siejančios juos su „Hezbollah“, sakė pareigūnas.
Tai reiškia, kad namai laikomi priešo karinėmis pozicijomis, kurias reikia sunaikinti, teigė pareigūnas, kuris pridūrė, kad daugelis pietinių Libano kaimų yra įsikūrę ant kalvų viršūnių, todėl iš jų matosi Izraelio miestai ar kariuomenės pozicijos.
Buferinių zonų naudojimas atspindi naują saugumo doktriną, kad „pasienio bendruomenių negalima apsaugoti nuo sienos“, teigia Assaf Orion, atsargos Izraelio brigados generolas ir buvęs karinės strategijos vadovas.
2026 m. kovo 17 d. Izraelio šiaurėje, Izraelio ir Libano sienos Izraelio pusėje, Izraelio artilerijos dalinys šaudo Libano link, esant įtampai tarp Irano remiamos „Hezbollah“ ir Izraelio bei vykstant JAV ir Izraelio konfliktui su Iranu.
„Izraelis nebelauks, kol bus užpultas“, – pridūrė jis. „Jis mato kylančią grėsmę ir ją užpuola prevenciškai.“
Kai bus užtikrinta buferinė zona nuo „Hezbollah“, Izraelis bus užėmęs arba okupavęs teritoriją Libane, Sirijoje, Vakarų Krante ir Gazos ruože, kur po spalio mėnesio paliaubų su „Hamas“ jis tebekontroliuoja daugiau nei pusę teritorijos.
Izraelis ketino pasitraukti iš Gazos, kai „Hamas“ nusiginkluos
Pagal paliaubas Izraelis turėtų pasitraukti iš visos Gazos, kai „Hamas“ nusiginkluos, nors tikimybė, kad tai įvyks artimiausioje ateityje, atrodo menka.
„Mes įkūrėme saugumo juostas, kurios driekiasi gerokai už mūsų sienų ribų“, – sakė ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu vaizdo įraše, kurį jo biuras paskelbė kovo 31 d.
„Gazoje – daugiau nei pusė ruožo teritorijos. Sirijoje – nuo Hermono kalno viršūnės iki Jarmuko upės. Libane – didžiulė buferinė zona, kuri neutralizuoja invazijos grėsmę ir neleidžia prieštankiniam ugnies smūgiui pasiekti mūsų gyvenviečių.“
Pasak vieno kabineto nario ir dviejų pareigūnų, planas dėl Libano buferinės zonos dar nėra pateiktas B. Netanjahu kabinetui.
Izraelio kariuomenė klausimus apie buferines zonas perdavė B. Netanjahu biurui, kuris į prašymą pateikti komentarą iš karto neatsakė.
Izraelis jau seniai valdo teritorijas už savo sienų, įskaitant Vakarų Krantą ir Gazą, taip pat Golano aukštumas pietų Sirijoje – teritorijas, užimtas 1967 m. regioniniame kare. Vėliau, 1981 m., Izraelis aneksavo Golano aukštumas.
Šiuo metu Vakarų Krante gyvena šimtai tūkstančių Izraelio naujakurių, o aplink juos – apie 3 milijonai palestiniečių, kurie šią teritoriją laiko būsimos valstybės širdimi.
Daugeliui perkeltųjų libaniečių ir palestiniečių Izraelio užgrobimas jų žemės ir kaimų sunaikinimas reiškia tolesnę teritorinę ekspansiją, o šią interpretaciją sustiprina kai kurių kraštutinių dešiniųjų Netanjahu kabineto narių retorika.
Bezalelis Smotrichas, Netanjahu finansų ministras, kovo mėnesį pareiškė, kad Izraelis turėtų išplėsti savo sieną iki Litani upės. Jis yra išsakęs panašius komentarus apie Gazą, teigdamas, kad ši teritorija turėtų būti aneksuota ir apgyvendinta izraeliečiais.
Tačiau kitas Izraelio karinis pareigūnas, kuris taip pat kalbėjo anonimiškai, kad galėtų aptarti operatyvinius planus, teigė, kad Litani upė nebus naujos sienos riba. Vietoj to, buferinę zoną stebės sausumos pajėgos, prireikus rengdamos reidus, tačiau nebūtinai laikydamosi pozicijų palei upę.
Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas palygino pietų Libano nuniokojimą su „sudegintos žemės“ politika, taikyta prieš „Hamas“ Gazos ruože, dėl kurios ištuštėjo ištisi miestai.
„Prie sienos esančios kaimo sodybos, kurios visais atžvilgiais tarnauja kaip „Hezbollah“ užkardos, bus sunaikintos pagal Rafah ir Khan Younis modelį Gazos ruože, siekiant pašalinti grėsmę Izraelio miestams“, – sakė jis kovo 31 d.
Teisės ekspertas teigia, kad civilinio turto naikinimas daugeliu atvejų yra neteisėtas
Izraelio demokratijos instituto tarptautinės teisės ekspertas Eranas Šamiras-Boreris teigė, kad civilinio turto naikinimas daugeliu atvejų yra neteisėtas, išskyrus atvejus, kai turtas naudojamas kariniams tikslams.
„Masinis namų naikinimas Pietų Libane, nesiremiant individualia analize, būtų neteisėtas“, – pridūrė jis.
Izraelio lyderių pirmenybė strategijai, grindžiamai buferinių zonų naudojimu, yra dešimtmečius trukusių nesėkmingų bandymų užtikrinti ilgalaikius taikos susitarimus su palestiniečiais, Libanu ir Sirija rezultatas.
Izraelio visuomenė labai skeptiškai vertina derybomis pasiektus taikos susitarimus su palestiniečiais. 2025 m. „Pew Research Center“ atlikta apklausa parodė, kad tik 21 % izraeliečių tiki, jog Izraelis ir potenciali būsima Palestinos valstybė galėtų taikiai sugyventi.
Tel Avive įsikūrusio Nacionalinio saugumo studijų instituto atlikta apklausa parodė, kad tik 26 % izraeliečių tikėjo, jog spalio mėnesį Gazos ruože paskelbtos paliaubos užtikrins ilgalaikę ramybę. Apklausa parodė, kad dauguma tikėjosi greito karo veiksmų atnaujinimo.
Instituto tyrimų programos direktorius Oferas Šelahas teigė, kad nesant derybomis pasiekto taikos susitarimo su Libanu, buferinė zona šiaurėje padėtų užkirsti kelią „Hezbollah“ pajėgų atakų ar sausumos įsiveržimo grėsmei.
Tačiau jis teigė, kad padidėjęs personalo poreikis, reikalingas patruliavimui prie sienų su Libanu, Gazos ruožu, Sirija ir Vakarų Krantu, galiausiai taptų didele našta kariuomenei.
„Galiausiai mums būtų geriau grįžti prie tarptautinės sienos ir palaikyti mobilią aktyvią gynybą už sienos ribų, neturint ten išpostų“, – pridūrė O. Shelah.
https://www.jpost.com/israel-news/defense-news/article-892499
