Džefris Saksas: naujas Europos karinis blokas karui su Rusija

Prof. Jeffrey Sachs aptaria, kaip europiečiai kuria naują karinį bloką kaip alternatyvą NATO. Po tuščia retorika apie atgrasymą ir taiką Europa ruošiasi karui su Rusija. ĮRAŠYTA 2026 M. GEGUŽĖS 12 D.

https://www.youtube.com/watch?v=D8WeTG3rAFs 

https://www.youtube.com/watch?v=zRoJVOMwS2I

Pabėgėlių „cunamis“: Graikija įspėja apie 550 000 migrantų Libijoje, norinčių išvykti

 

Graikijos migracijos ministras Thanos Plevris skambina pavojaus varpais: Libijoje šiuo metu tikra armija, kurią sudaro maždaug 550 000 migrantų, laukia progos kirsti Viduržemio jūrą ir pasiekti Europą. Tačiau Atėnai aiškiai pareiškė, kad sienos liks uždarytos, o nelegalūs imigrantai ateityje atsidurs kalėjime.

Graikijos valdžios institucijos mano, kad Libijoje susirinko daugiau nei pusė milijono žmonių, norinčių persikelti į Europą. Ši Šiaurės Afrikos šalis tapo pagrindiniu prieglobsčio ir nelegalių migrantų gabenimo verslo centru. Remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) skaičiavimais, 2025 m. Libijoje buvo net 800 000–900 000 migrantų – milžiniškas žmonių rezervuaras, daugiausia iš Subsacharos Afrikos, Sudano ir Egipto, iš kurių daugelis anksčiau ar vėliau tikriausiai bandys patekti į Europos socialines sistemas.

Skirtingai nuo Vokietijos federalinės vyriausybės, kuri piliečių sąskaita išlaiko nesuskaičiuojamą skaičių prieglobsčio prašytojų, dabar konservatorių valdoma Atėnų vyriausybė į gresiančią masinę migraciją reaguoja su geležiniu griežtumu. Graikija ne tik glaudžiai bendradarbiauja su Europos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ir Libijos valdžios institucijomis, siekdama sunaikinti kontrabandininkų tinklus ir sulaikyti laivus dar prie Šiaurės Afrikos krantų. Taip pat ir pačioje šalyje dabar pučia visiškai kitoks vėjas.

🇱🇾 🇪🇺 Greek Migration Minister Thanos Plevris says around 550,000 migrants and refugees are currently on Libya’s coast seeking to reach Europe, as arrivals surge on Greece’s southern islands.

“Excuse me, what are we supposed to do? Suddenly say: ‘You are welcome — come over here… pic.twitter.com/zWScvfAHXP

— Europa.com (@europa) May 11, 2026

 Plevris naujienų portalui „Voria“ pasakė žodžius, kurių Vokietijos ar Austrijos vyriausybių politikai galėtų tik pasvajoti: „Tie, kurie neturi teisės į prieglobstį, bus įkalinti.“ Paprastas principas yra toks: tiems, kurie akivaizdžiai neturi šansų gauti prieglobsčio, nebebus leidžiama laisvai judėti po šalį, bet jie bus uždaryti, kad būtų nedelsiant deportuoti po to, kai bus atmestas prašymas. Ministrė nepaliko abejonių dėl vyriausybės pozicijos: „Graikija neturi priežasčių atverti savo sienų ir priimti žmonių.“ Jos teigimu, jie veiks pagal įstatymą, bet „padarys viską, kad apgintų mūsų sienas“.

Tai, kad Atėnai dabar taip griežtai sugriežtina kontrolę, nėra atsitiktinumas. Migracijos srautai smarkiai pasikeitė. Nors nelegali imigracija iš Turkijos per Rytų Egėjo jūrą iš dalies sumažėjo 70 procentų – iš dalies dėl griežtų Graikijos priemonių – šiuo metu dėmesio centre atsidūrė Kretos sala. Pastaraisiais metais maršrutas iš Rytų Libijos į Kretą gerokai išaugo. Vien tik gegužės pradžioje kai kuriomis dienomis buvo užregistruota keletas šimtų nelegalių atvykimų. Graikijos pakrančių apsauga nuolat budi, kad sulaikytų visiškai perpildytus ir plaukioti netinkamus laivus.

Tuo tarpu kairiosios NVO ir „geradariai“ toliau smerkia tariamai blogas sąlygas Libijos prieglobsčio centruose ir netiesiogiai reikalauja nemokamo įvažiavimo, o Graikija pasikliauja sulaikymo politika: per pastaruosius mėnesius vyriausybė smarkiai sugriežtino įstatymus, įvedė griežtesnes bausmes prieglobsčio prašytojams, kuriems buvo atmesta paraiška, ir ėmėsi priemonių deportacijai pagreitinti. Be to, Atėnai aktyviau vykdo diplomatines pastangas su Libija, siekdami sustabdyti išvykimą tiesiog vietoje.

Graikija rodo kitoms Europos šalims, kad padėtis yra kitokia. Tačiau jei šie migrantai iš tikrųjų iš Libijos vyks į Europą, atsižvelgdami į žiaurų Graikijos elgesį, laivai greičiausiai rinksis maršrutus į Italiją. O iš ten, galbūt, toliau į šiaurę, kur valstybės gausybės ragai vis dar liejasi.

https://report24.news/asyl-tsunami-griechenland-warnt-vor-550-000-ausreisewilligen-migranten-in-libyen/

Masinė imigracija? Dabar mokame sąskaitą. Vittorio Feltri

Žemiau pateikiamas Vittorio Feltri straipsnio vertimas. Tai perspėjimas mums dėl tolesnio Trečiojo pasaulio gyventojų importo į Lietuvą pasekmių. 

Už šią ideologinę beprotybę kainą moka visų pirma paprasti piliečiai

Klausykite dabar

Gerbiamas redaktoriau Feltri,

Neapolio centre įsiplieskė didžiulė muštynė tarp dešimčių imigrantų. Vienas vyras žuvo nuo peilio dūrio, o valstybė turėjo dislokuoti riaušių malšinimo pajėgas ir net kariuomenę, kad sugrąžintų padėtį į normalią. Prisipažinsiu, kad panašios scenos dideliame Italijos mieste man padarė didelį įspūdį. Ar įmanoma, kad pasiekėme tokį tašką, kai niekas neturi drąsos pasakyti, kad egzistuoja milžiniška saugumo problema ir integracijos nesėkmė?

Giovanni D'Amato

Brangusis Giovanni,

tavo įspūdis teisingas. Ir ne todėl, kad Neapolyje, nuostabiame ir sudėtingame mieste, staiga atsirado chaosas ir smurtas. Neapolis visada susiduria su milžiniškomis problemomis, tačiau čia susiduriame su kažkuo kitu: su laipsnišku ištisų mūsų miestų rajonų virsmu į teritorijas, kuriose valstybė dabar įsikiša taikydama nepaprastosios padėties, beveik karines priemones, siekdama numalšinti importuotus gentinius karus. Tu vartoji labai teisingą išsireiškimą: „nesėkminga integracija“. Nes būtent tai yra ta problema, apie kurią mums metų metus buvo draudžiama net kalbėti. Mums buvo sakoma, kad masinė imigracija automatiškai reiškia turtą, kultūrinį praturtinimą, tautų šventę, tarsi nuolatinę „Benetton“ reklamą. Negalima buvo kelti abejonių. Bėda, jei pasakydavai, kad šimtų tūkstančių žmonių, kilusių iš kultūrinių, socialinių ir dažnai nusikalstamų aplinkų, visiškai skirtingų nuo mūsų, įvežimas galėjo sukelti pražūtingas įtampas. Jei drįsdavai tai padaryti, buvai rasistas, fašistas, trogloditas. Dabar, tačiau, realybė pateikia sąskaitą. Ir sąskaita yra didelė.

Porta Capuana rajone mes nematėme jokio „konflikto“, kaip kai kas nepatogiai bando pasakoti. Mes matėme dešimtis žmonių, susidūrusių su tokiu smurtu, kad prireikė riaušių malšinimo pajėgų, šarvuotų transporto priemonių ir kariškių. Vienas vyras žuvo nuo peilio dūrio. Ir visa tai – pačioje Italijos miesto širdyje, akivaizdoje piliečių, kurie jau priprato prie šios degradacijos. Būtent tai yra labiausiai nerimą keliantis aspektas: nenormalaus reiškinio normalizavimas. Mus pamažu pripratina prie minties, kad normalu gyventi mieste, kur visur prekiaujama narkotikais, gatvėse peiliais žudoma, vyksta etninių grupių susidūrimai, o teisėsaugos pajėgos turi saugoti ištisus rajonus tarsi karo zonas. 

O jei pabandysi pasakyti, kad galbūt kažkas neveikia, tuoj pat prasideda įprastas moralinis šantažas: „Imigracija čia niekuo dėti“, „nereikia apibendrinti“, „italai elgiasi lygiai taip pat“. Žinoma, yra ir italų nusikaltėlių. Niekas to neneigia. Tačiau neigti, kad egzistuoja ir konkreti problema, susijusi su nekontroliuojama imigracija, reiškia tiesiog atsisakyti pažvelgti į realybę. Iš tiesų esmė yra ne odos spalva. Esmė yra valstybės autoriteto žlugimas. Kai atvyksta tūkstančiai žmonių be jokio realaus integracijos proceso, be nuolatinio darbo, be kalbos žinių, be bendrų pagrindinių pilietinio sambūvio vertybių, neišvengiamas rezultatas yra marginalizacijos, smurto ir neteisėtumo židinių atsiradimas. O kairieji, vietoj to, kad imtųsi savikritikos, toliau elgiasi kaip tie nekompetentingi gydytojai, kurie mirštančio paciento akivaizdoje tvirtina, kad gydymas veikia puikiai. Jie nieko neišmoko. Jie toliau kalba apie „saugumo suvokimą“, o žmonės mato mirusius gatvėse, užpuolimus, mačetes, išprievartavimus, riaušes ir militarizuotus miestus.

Žinai, kas yra tragiškiausia? Tai, kad už šią ideologinę beprotybę moka visų pirma paprasti piliečiai: bijantys senoliai, moterys, vengiančios tam tikrų rajonų, išsekę prekybininkai, šeimos, bejėgiškai stebinčios, kaip viskas nyksta, ir netgi sąžiningi imigrantai, kuriuos užvaldo chaosas, sukeltas tų, kurie niekada neturėjo būti įleisti į Italiją ar joje pasilikti.

Valstybė negali įsikišti, kai jau liejasi kraujas. Reikia užkirsti kelią. Kontroliuoti. Išsiųsti pažeidėjus. Ginti teritoriją. Paaiškinti, kad Italijoje yra taisyklės, įstatymai, ribos. Turime nustoti traktuoti realybę kaip nuomonę.

https://www.ilgiornale.it/news/stanza-feltri/immigrazione-massa-ora-paghiamo-conto-2663084.html

LRT talkina litvinistams. Atviras laiškas LR Seimo nariui dr.Vytautui Sinicai

"Litvinizmas" - Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai priešiška ir kenksminga ideologija. "Google" apie "Litvinizmą" rašoma:

Litvinizmas yra pseudoistoriografinė ideologija, teigianti, kad tikrieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kūrėjai buvo baltarusiai, o ne lietuviai. Ši koncepcija perrašo istoriją, siedama LDK paveldą su Baltarusija ir neigdama lietuvių vaidmenį, dažnai pasitelkiant stipriai iškraipytus faktus. [1, 2, 3, 4]

Pagrindiniai litvinizmo aspektai:

Istorijos klastojimas: LDK laikoma baltarusių (litvinų) valstybe, o tikrieji lietuviai neva yra baltarusiai.

Politinė grėsmė: Tai radikali baltarusiško nacionalizmo atšaka, kuri gali reikšti teritorines pretenzijas kaimyninėms valstybėms.

Ideologinis pobūdis: Dažnai laikoma, kad ši teorija atitinka Rusijos interesus, siekiant silpninti Lietuvos istorinį identitetą. [1, 2, 3, 4]

Apgailėtina, kad imigrantai iš Baltarusijos, pastaraisiais metais užplūdę mūsų valstybės sostinę Vilnių, čia užsikrečia "litvinizmo" virusu. 

Litvinistai savinasi istorinį Lietuvos valstybės herbą, kurį šie suslavėję genetiniai lietuvių giminaičiai vadina "Pahonia".

LRT transliuojamų baltarusiams laidų programa pavadinta "Pahonia. Vytis". 

Graudu, kad LRT vadovybė nesuvokia "litvinizmo" žalos Lietuvos valstybei ir pataikauja šiems Lietuvos kenkėjams. 

 

Jūs, gerb. Vytautai, nuosekliai pasisakote prieš lietuvių Tautos pakeitimo imigrantais politiką, neaplenkiate ir masinės baltarusių imigracijos į Lietuvą problemos. 

Prašau Jūsų atkreipti Seimo dėmesį į neleistiną LRT nuolaidžiavimą "Litvinizmo" ideologijai, mūsų valstybės herbo savinimąsi. 

Neleistina, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai finansuotų priešiškos "litvinizmo" ideologijos užkrato sklaidą per LRT.

P.S. "Pahonia.Vytis" laidą LRT mažaraščių kompanija apibūdina taip: "Laida, pasakojanti Lietuvoje gyvenančių baltarusių gyvenimo istorijos." (žiūr. nuotr.)

Dr. Algimantas Lebionka

J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?

 

Marsietiškais Lion Ceccah  hieroglifais prisidengęs veikėjas mums per visus galus reklamuojamas kaip laiminti ateities naujovė, kaip neišvengiama pažanga? Barzdotas belytis robotizuotas žmoga su balta suknele ir aukštakulniais besišlapinantis moteriškuose tualetuose ir dainuojantis ES esperanto mišrainės kalba – tai į tokius eurovizinės pergalės standartus taikosi jau ir Lietuva?

Viskas prasideda nuo kalbos. Ne tankais, ne draudimais – o „kūrybiniais pasirinkimais“ ir „kūrybine laisve“ prisidengę veikėjai mūsų kalbą naikina ir ardo viešai brukdami vardų darkalus, kad neaišku būtų kaip tarti, neįmanoma linksniuoti, neįmanoma įrašyti į lietuvių kalbos gyvą audinį, lietuviškų šaknų visumą.

Tai nėra nekaltas bandymas. Tai pratinimas apsiprasti ir susitaikyti, kad  su lietuvių kalba „toli nevažiuosi“, kad lietuvių kalba yra nebe mūsų stiprybė, o kliūtis.

Donatas Montvydas, Silvestras Beltė, Tomas Alenčikas? Fu, su tokiais vardais toli nenuvažiuosi. Pratinkis būt žmogumi  – Donny Montell, Silvester Belt, Lion Ceccah… Va čia tai lygis. Kažkam neįprasta? Betgi  jūsų dėka pripras, ne kur dėsis. Tuoj ir pasan galima bus savo europinę tapatybę įsirašyti, o kiek vėliau gal ir naująją lytį? Kas sakė, kad negalima? – Lietuva eina pasaulin – vis labiau vakarėja – LR teisingumo ministerijai vadovaujanti Tomaszewskio draugė jau įregistravo Seime įstatymo projektą, leidžiantį Lietuvos piliečių pasuose vietoje asmenvardžių valstybine lietuvių kalba rašyti visais „lotyniško pagrindo“ heroglifais. Tik laiko klausimas, kada prieš šią lotyiniškąją alfabetinę diskriminaciją sukils „originalių“ kirilicinių ir heroglifinių pavardžių turėtojos ir turėtojai.

Tomas Alenčikas – Alen Chicco – Lion Ceccah… Kiek dar vardų reikės, kad nebeliktų nė vieno tikro?  Kai vardas virs kauke, kuri keičiama pagal progą, išnyks ir pats žmogus – liks tik kevalas – tuštybė. Visa tai pateikiama kaip pramoga vaikams, kaip gražus žaismingas išsidirbinėjimo karnavalas – spalvinga „Eurovizija“.

Tačiau scena nėra neutrali, kai joje laimi provokuojantys, nuolat nusistovėjusias ribas ardantys ir perbraižantys įvaizdžiai. Kai elgesys ne kokiame nors uždarame iškrypėlių vakarėlyje, o viešojoje erdvėje paskleidžiamas per LRT  ir kitus eurokanalus, jis jau tampa ne vienos nesveikos tapatybės reikalu – jis tampa kultūros ženklu, kad tradicinės ribos nebėra svarbios, kad viskas gali būti perkurta, perrašyta, paneigta, suardyta – ir aidint plojimams bei susižavėjimo šūksniams paskatinta apdovanojimais.

Taip į ekranus įsistebeilijusi www visuomenė mokoma atpažinti, kas yra gražu, sveikintina ir priimtina. Ir dar visa tai dangstoma „tarptautiškumu“. Tačiau tikras tarptautiškumas kyla iš tvirtos savasties. Tautos, kurios gerbia save, eina į pasaulį su savo kalba, savo vardais, savo laikysena. Jos nevaidina kitų.

Kai Lietuva ima pasauliui prisistatinėti svetimomis kalbomis, svetimais ženklais, ji netampa įdomesne – ji tampa bloga kopija.

Šiandien – tai tik vardas. Rytoj – tik scena. Poryt – tai jau įprasta, sektina, mėgdžiotina, QoL!

Visa tai vyksta ir plinta ne todėl, kad kažkas verčia, o dėl to, kad neatsiranda nė vieno, kuris pasakytų, kad šis eurokaralius ir jo gyvenimo draugas, ketinantis pridengti nuogą užpakalį balta suknele, – mus kvailina. Tuomet, kai kiekvienas toks atvejis nesureikšminamas ir praleidžiamas pro akis kaip „nesvarbus“, „per menkas ginčui“, „tik pramoga“… tuomet ir nyksta dalykai, kurie per amžius mums atrodė savaime suprantamai svarbūs, vertingi.

Lion Ceccah – tai tik vienas pavyzdys, kaip tariamos pažangos vardan Lietuva pratinama nebūti savimi – nebūti Lietuva, kaip prigimtinė savastis keičiama vėjavaikišku prisitaikėliškumu.

Ar leisimės mūsų tėviškės žemėje įsišaknijusios lietuviškos tapatybės šaknis, pajėgias brandinti sveikos kūrybos vaisius, pakeisti bergždžios kitokybės iškamšomis?

https://alkas.lt/2026/05/11/j-vaiskunas-chicco-ceccah-ar-lietuviskos-tapatybes-atsisakysime-aidint-plojimams/

Dėl staigaus indų studentų skaičiaus augimo Vokietijoje imama atidžiau tikrinti su įdarbinimo sukčiavimu ir privačiomis studijų programomis susijusius atvejus

Šiuo metu Vokietijos aukštojo mokslo įstaigose studijuoja beveik 60 000 indų – tai 500 % daugiau nei prieš dešimtmetį, kai jų skaičius siekė 12 000.

Indijos studentų skaičiui Vokietijos universitetuose pasiekus rekordines aukštumas, švietimo institucijos ir universitetų atstovai skambina pavojaus varpais. Kaip praneša leidinys „Zeit“, naujausiose ataskaitose pabrėžiama auganti „abejotinų verslo modelių“ ir apgaulingų įdarbinimo agentūrų tendencija, kurios vis dažniau išnaudoja užsienio studentus.

Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) prezidentas Joybrato Mukherjee leidinyje „Zeit“ įspėjo apie „parazitus“, siekiančius pasipelnyti iš studentų antplūdžio. Jis konkrečiai nurodė komercines tarpininkavimo įmones Indijoje, kurios universitetų priėmimą pavertė pelninga, tačiau neskaidria pramonės šaka.

„Šios vadinamosios įdarbinimo agentūros Indijoje yra pilka rinka – ir pagrindinė problemos priežastis“, – teigė Mukherjee. „Indijoje agentūrų veikla iki šiol nebuvo reguliuojama, ji yra neskaidri ir joje veikia daug abejotinos reputacijos paslaugų teikėjų.“

„Remix News“ jau praėjusiais metais pranešė, kad nuo 2015 iki 2025 m. indų skaičius Berlyne išaugo   1 059 procentais, o tai atspindi spartų indų skaičiaus augimą Vakarų šalyse visame pasaulyje. Straipsnyje taip pat nagrinėjami daugelis neigiamų padarinių, kuriuos šis reiškinys sukėlė Vakarams.

Indijos studentų skaičiaus augimas yra stulbinantis

Statistiškai Indijos studentų skaičius auga milžinišku tempu: šiuo metu Vokietijos aukštojo mokslo įstaigose studijuoja beveik 60 000 indų, o tai yra penkis kartus daugiau nei prieš dešimtmetį užregistruoti 12 000 studentų.

DAAD duomenimis, Indijos tarpininkai dažnai veikia neskaidriai, todėl studentai atvykę į Vokietiją susiduria su dideliais lūkesčiais, kurie dažnai lieka nepatenkinti. Pranešama, kad tiek Vokietijos ambasada Naujajame Delyje, tiek Indijos valdžios institucijos pradėjo griežčiau stebėti šiuos pokyčius.

Tačiau Mukherjee pažymi, kad pastaraisiais metais Vokietijos valdžios institucijos aktyviai vilioja studentus iš Indijos, „taip pat atsižvelgdamos į kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir demografines tendencijas“.

Šiuos Indijos studentus labiausiai traukia STEM dalykai (mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika), o daugelis jų įsilieja į darbo rinką. Tačiau tuo pačiu metu šie naujokai daro žalą ir taip jau susilpnėjusiai darbo rinkai daugelyje sričių, įskaitant programavimą. Pavyzdžiui, Silicio slėnyje naikinama dešimtys tūkstančių darbo vietų, nes dirbtinis intelektas ir veiklos perkėlimas į užsienį lemia esminius pokyčius užimtumo srityje.

Dėmesys taip pat kreipiamas į Vokietijos privatųjį švietimo sektorių. Šiuo metu maždaug kas penktas indų studentas studijuoja privačioje įstaigoje, o didžiausią jų dalį sudaro „IU International University“ studentai.

Nors M. Mukherjee pripažino, kad yra „labai gerą reputaciją turinčių, aukštos kokybės privačių universitetų“, jis išreiškė rimtą susirūpinimą dėl valstybinio pripažinimo ir tam tikrų akredituotų studijų programų kokybės. Jis pažymėjo, kad kai kuriais atvejais pasitaiko „labai abejotinų pasiūlymų“.

DAAD dabar ragina imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant apsaugoti šalies akademinę reputaciją, įskaitant griežtesnę kontrolę ir sustiprintą privačių universitetų akreditacijos priežiūrą, taip pat griežtus veiksmus prieš paslaugų teikėjus, kurių verslo modeliai kelia abejonių.

Be to, Vokietija turi rūpintis savo pačios švietimo reputacija, kuri priklauso nuo to, ar ji yra patikimas ir prestižinis „mokslo centras“.

https://rmx.news/article/surge-of-indian-students-in-germany-faces-scrutiny-over-placement-scams-and-private-degree-programs/

Kratos pas konservatorių ir V.Benkunsko bendražygį A.Bužinską + keli jų veiklos faktai

Kratos Vilniaus savivaldybėje, Adomo Bužinsko namuose ir darbo vietoje sukėlė didelį rezonansą. Ar tai tik procedūrinis klausimas dėl neatvykimo į apklausą? Ar vis dėlto kalbame apie sisteminę problemą, susijusią su Vilniaus miesto valdymu, infrastruktūros sprendimais ir galimai neteisėta praktika?

https://www.youtube.com/watch?v=U3u9WKj08cg

Video pasakojama apie pastarųjų Vilniaus merų (R.Šimašiaus ir V.Benkunsko) "remontuotą" Antakalnio gatvę, netvarkant jos nuotekų kanalizacijos, ko pasekoje lietaus vanduo niokojo žemiau prie Neries esančią Petro Vileišio gatvę.

Straipsnyje "Taip Vilnių valdo konsrevatoriai" 2024 m. spalio mėn. rašiau:

Jei šiandien Vilniuje pasuksite kelis šimtus metrų nuo Šv.Petro ir Povilo bažnyčios link Neries upės, palei Vileišių rūmus, Petro Vileišio gatvėje išvysite kelio įgriuvą, čia atsiradusią po audros, vykusios dar liepos pradžioje.

Prabėgo trys mėnesiai, bet kelio įgriuva netvarkoma! Gal laukiama kol pasibaigs garantija šito šiknarankių nutiesto brokuoto kelio, apie kurio tiesimo akibrokštus esu rašęs anksčiau (1, 2).

Mano nuomone, Petro Vileišio gatvėje nutiesto kelio darbų kokybė - skandalinga. Po kiekvienos didesnės audros čia atsiranda įgriuvos (3, 4).