Išprievartavimo gaujos Didžiojoje Britanijoje ir kitose Europos šalyse galiausiai yra islamo pranašumo ideologijos ir jo aiškaus leidimo laikyti nemusulmonus vergais pasekmė. Tai pateisinama remiantis Koranu. Per pastaruosius šimtmečius milijonai krikščionių buvo pavergti, parduoti ir apiplėšti musulmonų.
Birželio 16 d. buvo paskelbta Ruperto Lowo tyrimo ataskaita apie Didžiosios Britanijos išprievartavimo gaujas („Rape Gang Inquiry“). „Report24“ apie tai pranešė, be kita ko, čia ir čia. Šio 219 puslapių dokumento detalės yra tokios sukrečiančios, kad jas galima skaityti tik dalimis. Sistemingas prekyba žmonėmis, kurią vykdė musulmonų vergvaldžiai, dažnai vadindami savo aukas niekinančiais terminais, pavyzdžiui, „kuffar“ (netikintieji), tuo tarpu jos buvo grupiškai prievartaujamos ir patirdavo neapsakomus kankinimus, kelia pasipiktinimą. Taip pat kaip ir dešimtmečius trukęs valdžios institucijų bandymas nuslėpti šiuos faktus.
Dešiniosios pakraipos ir konservatyvūs veikėjai, nuo Geerto Wilderso iki Tommy Robinsono, nuolat atkreipė dėmesį į šių nusikaltimų kontekstą: istorinę islamo priešiškumą krikščioniškajam Vakarų pasauliui. Ši baisi priešiškumas atsispindi beveik kiekviename Lowo ataskaitos puslapyje. Pavyzdžiui, ataskaitos 140 puslapyje rašoma: „Įrodymai, pateikti teismo procesuose prieš „grooming“ gaujas, ne kartą parodė, kad aukos [kai kurios vos 11 metų amžiaus] buvo vadinamos „baltosiomis kekšėmis“, „baltosiomis šiukšlėmis“ arba „kuffar kekšėmis“. Nusikaltėliai šaukė „Allahu Akbar“ ir gyrėsi savo rasistiniu pranašumu.“
Vis dėlto, kiek matyti iš viešų įrašų, prokurorai ar teisėjai niekada netaikė rasistinių sunkinančių aplinkybių (vadinamųjų „neapykantos nusikaltimų“) šioms prieš baltuosius nukreiptoms prievartautojų gaujoms. Tai smarkiai kontrastuoja su tuo, kas paprastai vyksta, kai baltaodžiai nusikaltėliai traukiami atsakomybėn už tarpetninius nusikaltimus. Būdamas baltaodis, ten beveik automatiškai esi pažymimas kaip rasistas.
Daugiau nei tik šiuolaikinis reiškinys
„Grooming“ gaujų siaubas gali atrodyti kaip grynai šiuolaikinis reiškinys – kaip nekontroliuojamos masinės migracijos ir vakarietiškos savęs neapykantos rėkiantis nelegitimusis vaikas. Tačiau tai yra kur kas daugiau nei tik tai. Tai tiesioginis tamsios musulmonų vergų prekybos europiečiais apskritai ir krikščionimis ypač istorijos tęsinys. Tai tema, kuri beveik niekada neminima nuolatiniuose Vakarų savikritiškuose apmąstymuose apie transatlantinę vergų prekybą – kuri, beje, buvo uždrausta daugiau nei prieš du šimtmečius dėl krikščionių abolicionistų spaudimo. Islamo pasaulyje vergovė tęsėsi iki pat XX amžiaus pabaigos; Mauritanija ją oficialiai panaikino tik 1981 metais.
Manoma, kad osmanai iš šeimų pagrobė daugiau nei milijoną krikščionių berniukų, prievarta juos atsivertė į islamą ir, remdamiesi oficialia „berniukų rinkimo“ sistema (Devşirme) – tam tikra kraujo duokle – juos parengė į elitinį smogiamąjį dalinį (janičarus). Tai buvo „dhimmi“ sistemos dalis, pagal kurią nemusulmonai, tokie kaip krikščionys ir žydai, buvo pažeminti iki antrarūšių piliečių. Kadangi pagal islamo teisę musulmonų berniukai negalėjo būti pavergti, vietoj jų buvo pasitelkiami krikščionių ir žydų vaikai.
Kai kurie krikščionių tėvai desperatiškai bandė paslėpti savo berniukus miškuose ar kalnuose. Priverstinis vaikų atsivertimas tapo impulsu traumuojančioms, senovinėms liaudies legendoms apie „pavogtus berniukus“. Dauguma tėvų savo sūnų daugiau niekada nebematė. Ši sistema tęsėsi daugiau nei tris šimtmečius. Tuo pačiu metu, kaip rašo istorikė Leslie Peirce savo knygoje „The Imperial Harem“, krikščioniškos mergaitės buvo išplėšiamos iš savo bendruomenių, kad tarnautų kaip namų vergės ar konkubinos.
1,2 milijono pavergtų europiečių
Be to, Osmanų armijos ir musulmonų piratai pagrobė šimtus tūkstančių krikščionių moterų ir merginų iš visos Europos ir pardavė jas vergų turguose visame islamo pasaulyje. Gražiausios iš jų dažnai būdavo priverstos tapti aukšto rango Osmanų pareigūnų sekso vergėmis arba uždaromos sultono hareme. Priverstinis atsivertimas į islamą čia taip pat buvo įprastas reiškinys. Robertas C. Daviesas savo standartiniame veikale „Christian Slaves, Muslim Masters“ apskaičiavo, kad musulmonai pavergė apie 1,2 milijono europiečių; nuo trečdalio iki pusės iš jų buvo moterys. Šį skaičių taip pat reikia vertinti atsižvelgiant į tuo metu buvusį žymiai mažesnį gyventojų skaičių.
Vienas iš labiausiai sukrečiančių pasakojimų apie prekybą Europos vergais yra Gileso Miltono knyga „White Gold“. Joje išsamiai aprašomi krikščionių vergų aukcionai Maroke, Alžyre, Tunise ir Tripolyje, kuriuose „buvo demonstruojami tūkstančiai belaisvių, prieš juos parduodant didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui“. Šie vargšai vyrai, moterys ir vaikai buvo kilę iš visos Europos – nuo Islandijos ir Graikijos iki Švedijos ir Ispanijos. Daugelis jų buvo pagrobti jūroje liūdnai pagarsėjusių barbareskų piratų. Dar daugelis kitų buvo išplėšti tiesiai iš savo namų per netikėtus išpuolius.“
Vergvaldžiai dabar gyvena tarp mūsų
Istorinių paralelių Rupert Lowes knygoje „Rape Gang Inquiry“ neįmanoma nepastebėti. 155 puslapyje rašoma: „Bandenos veikė pagal garbės ir gėdos principu pagrįstą klano kodeksą, pagal kurį nemusulmonai, ypač baltosios merginos iš darbininkų klasės, buvo traktuojami kaip nuosavybė, skirta seksualiniam išnaudojimui. Jie vežė aukas iš vieno miesto į kitą, paskirstydavo jas tarp brolių ir draugų, priversdavo atsiversti į islamą, po to sudarydavo neregistruotas religines santuokas, o piktnaudžiavimą pateisindavo vadindami merginas „šviežia mėsa“, „baltosiomis šiukšlėmis“ arba morališkai menkesnėmis.“
Skirtumas, palyginti su praeitimi: šiandien piratai nebeužpuola Europos miestų iš jūros – jie jau ten gyvena. Jų nusikaltimai dešimtmečiais buvo nuslepiami sistemos, kurioje buvo gausu pareigūnų, manančių, kad būti pavadintam „rasistu“ ar „islamofobu“ yra blogiau nei kovoti su tuo, kas buvo padaryta tūkstančiams Europos mergaičių. Pagrindinė žiniasklaida atkakliai priešinosi netgi bandymui pavadinti vadinamųjų „azijietiškų“ išprievartavimo gaujų religiją. Kaip nurodyta Rupert Lowes ataskaitoje, Oksfordo islamo bendruomenės imamas dr. Taj Harbey musulmonų dalį gaujų narių vertina maždaug 95 procentais. Daugelis nusikaltėlių manė, kad islamo doktrinos pateisina jų poelgius. Žvelgiant į islamo vergvaldžių ir Europos vergų istoriją, tai neturėtų nustebinti niekieno.
Islamo teologinis pateisinimas
Šį teiginį patvirtina dar viena istorija: 2016 m. Amanda Lindhout kalbėjo „Roy Thomson Hall“ salėje Toronte. 2008 m. Lindhout kartu su savo draugu buvo pagrobta Somalyje ir 460 dienų praleido islamistų nelaisvėje. Ji buvo išprievartauta, badinama, kankinama ir surišta. Kartą jai pavyko pabėgti, ji pasislėpė vietinėje mečetėje ir maldavo ten buvusių šimtų vyrų pagalbos. Jie tiesiog stebėjo, kaip jos kankintojai vėl ištempė ją į lauką, tempdami už kulkšnių. Jos pagrobėjai anksčiau buvo pareiškę, kad seksualinis išnaudojimas yra leidžiamas pagal islamo teisę, nes Koranas musulmonams leidžia elgtis su „tomis, kurias valdo jų dešinė ranka“ kaip tik nori.
Kai Lindhout galiausiai buvo išpirkta ir grįžo į Kanadą, ji apsilankė dviejose mečetėse Kalgaryje, norėdama paklausti, ar šis Korano aiškinimas iš tiesų yra teisingas. „Abiejose mečetėse man buvo pasakyta, kad tai, kas man nutiko, nors ir gaila, bet pagal islamo teisę iš tiesų yra leidžiama“, – pasakojo ji. Toronte susirinkusi publika nutilo, apimta apstulbimo. Spaudoje apie šiuos šokiruojančius teiginius nebuvo pranešta, nors Lindhout istorija sulaukė didžiulio dėmesio, o jos memuarai tapo bestseleriu.
Europoje prieš mūsų akis rašomas naujas skyrius niūrioje islamo vykdomų piktnaudžiavimų prieš Europos moteris istorijoje – ir Europos istorinės priešiškumo islamui istorijoje. Politinis ir žiniasklaidos elitas padarė viską, kas buvo jo galioje, kad apsimestų, jog šios istorijos nėra, nepaisant neramumų, „uždraustų zonų“, vietinių gyventojų išlaisvintų getų ir vis didėjančių pilietinių neramumų. Ruperto Lowo tyrimo ataskaita paneigė šį gyvenimo melą. Realybės nebėra galima ignoruoti.
https://report24.news/rape-gangs-der-neue-islamische-sklavenhandel/
