Vokietija kenčia dėl apgailėtinos infrastruktūros, savivaldybių biudžetų trūkumo ir sunkios ekonominės krizės. Tačiau migracijos politikai jau daugelį metų skiriamos milžiniškos sumos. Vien tik federalinė vyriausybė 2016–2025 m. išleido iš viso 242,5 mlrd. eurų, o žurnalistas Björn Harms apskaičiavo, kad bendra valstybės išlaidų našta siekia net mažiausiai 400 mlrd. eurų. Kol piliečiai moka šią sąskaitą, nuomotojai, operatoriai ir paslaugų teikėjai užsitikrina pelningus valstybės užsakymus. Angelos Merkel migracijos politika sukūrė milijardų vertės pelno siekiančių verslininkų sektorių, kuris mokesčių mokėtojų sąskaita skatina neigiamas Vokietijos tendencijas.
242,5 mlrd. eurų per vos dešimt metų! Tai reiškia, kad federalinė vyriausybė pabėgėliams ir migracijai kasdien išleisdavo daugiau nei 66 mln. eurų. Jau 2016 m. ši suma siekė 20,1 mlrd. eurų, o 2023 m. išlaidos išaugo iki 29,6 mlrd. eurų. Net 2025 m. buvo išleista dar 24,8 mlrd. eurų. Taigi Vokietijos mokesčių mokėtojai jau dešimtmetį finansuoja milžinišką išlaidų bloką, už kurio politinį pagrindą didžiąja dalimi atsakinga Angela Merkel ir jos šūkis „Mes tai sugebėsime“. O jos įpėdiniai toliau finansavo šią sistemą.
Neskaidri sąskaita
Tačiau tai dar ne visa sąskaita. Federacinės žemės papildomai išleidžia milijardus, taip pat ir savivaldybės. Žurnalistas Björn Harms, rengdamas savo knygą „Prieglobsčio kompleksas – kai mokesčių mokėtojų pinigai tampa grobiu“, išnagrinėjo išlaidas ir apskaičiavo, kad 2016–2025 m. jos sieks mažiausiai 400 milijardų eurų. Daugiau nei 100 milijardų eurų turėtų tekti federacinėms žemėms. Prie to prisideda savivaldybių išlaidos ir kitos naštos, pavyzdžiui, mokykloms, sveikatos priežiūrai ir teisingumui. Tie 400 mlrd. eurų yra jo apskaičiavimas. Tačiau tai, kad net po dešimties metų valstybė negali pateikti išsamios bendros sąskaitos, jau savaime yra politinė nesėkmė. Juk mokesčių inspekcijos reikalauja, kad kiekvienas smulkusis verslininkas pateiktų tvarkingą ataskaitą. Tik valdantieji nesugeba suskaičiuoti savo pačių milijardų sąskaitos.
Spalvingajame Berlyne valstybė, matyt, turi ypač gilias kišenes prieglobsčio reikalams. Hasenheide stovi buvęs biurų kompleksas, kuriame planuojama apgyvendinti iki 921 prieglobsčio prašytojo. Berlyno žemė užsitikrino šį nekilnojamąjį turtą iki 2035 metų. Vien nuoma ir papildomos išlaidos turėtų siekti beveik 150 milijonų eurų. Ankstesniuose planuose buvo numatyta net beveik 165 milijonai eurų. Vienam pastatui! O maitinimas, saugumas ir priežiūra dar net nėra apmokėti. Privatus savininkas gali džiaugtis ilgalaike valstybės nuomos sutartimi. Politinio sprendimo finansinę riziką prisiima mokesčių mokėtojai. Taip pat ir žemės valdžiai priklausanti „Berliner Immobilienmanagement GmbH“ (BIM) gauna nemažą pyrago gabalėlį. Pasak Harmso, už paslaugas, susijusias su nuomos sutarties sudarymu, ji turėtų gauti daugiau nei 930 000 eurų. Prie to prisideda einamieji atlyginimai už tolesnę sutarties priežiūrą. Beveik milijonas eurų vien už vienos sutarties sudarymą! Berlyno senatas gali mielai paaiškinti, kokios paslaugos pateisina šią sumą. Juk atsakingieji tvarko piliečių pinigus.
Milijonai čia, milijonai ten…
O kadangi išnuomotas pastatas dar nėra visiškai funkcionalus apgyvendinimo objektas, prisideda dar keli milijoniniai kontraktai. Berlyno pabėgėlių reikalų tarnyba maitinimo paslaugas „Hasenheide“ stovykloje patikėjo įmonei „Taboule Cateringservice GmbH“. Sutarties vertė – apie 7,37 milijono eurų. Įmonė kasdien turi visiškai aprūpinti iki 921 gyventojo. Sutartis buvo sudaryta 2026 m. rugpjūčio mėn., o įprastas sutarties galiojimo laikotarpis tęsiasi iki 2028 m. birželio mėn. Nuoma, administravimas, maitinimas, saugumas, priežiūra – valstybė užsako, įmonės teikia paslaugas ir išrašo sąskaitas. Taigi vien tik vienas Berlyno pabėgėlių centras kelerius metus iš eilės sunaudoja milžiniškas viešąsias lėšas.
Berlynas yra tik vienas iš daugelio miestų, turinčių tokias apgyvendinimo struktūras. Harms kreipėsi į visus 401 Vokietijos apskritį ir savarankišką miestą. Jo teigimu, iš 320 vietos savivaldos institucijų jis gavo naudingus atsakymus. Vien ten 2026 m. kovo mėn. jis suskaičiavo mažiausiai 4 437 bendruosius apgyvendinimo centrus, kuriuose gyveno beveik 295 000 gyventojų. Tūkstančiai pastatų, kuriuos reikia nuomoti, prižiūrėti, saugoti ir valdyti. Nekilnojamojo turto savininkams ir specializuotiems paslaugų teikėjams migracijos politikos pasekmės yra geras ir pelningas verslas. Kuo ilgiau trunka apgyvendinimas, tuo ilgiau teka valstybės išmokos.
Hamburgas tiesiog švaisto pinigus
Hamburge šis verslas įgavo milžiniškus mastus. Miesto įmonei „Fördern & Wohnen“ 2013 m. apyvarta dar siekė apie 60 milijonų eurų. Praėjusiais metais ji jau sudarė 747,5 milijono eurų. Daugiau nei dvylika kartų! Vien tik apgyvendinimo verslo srityje 2025 m. teko apie 694,6 mln. eurų. Tiesa, įmonė rūpinasi ne tik migrantais, bet ir benamiais bei žmonėmis, kuriems reikalinga ypatinga pagalba. Vis dėlto, atsižvelgiant į milžiniškas sumas, kai kurie privatūs verslininkai tikriausiai pavydžiai žiūri į tokias mokesčių mokėtojų finansuojamas pajamas. Be to, 2025 m. pabaigoje apskaitoje buvo užfiksuoti ilgalaikiai įsipareigojimai pagal nuomos, paslaugų ir kitas sutartis, sudarantys apie 601,6 mln. eurų.
Dar labiau stulbina vadovų atlyginimų statistika. Dr. Kathrin Sommer vadovavo „Fördern & Wohnen“ nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gegužės 23 d. Už šiuos beveik penkis mėnesius ji gavo iš viso 453 000 eurų. Į šią sumą įeina 200 000 eurų išeitinė kompensacija ir 25 000 eurų premija už pasiektus rezultatus. Beveik pusė milijono eurų už trumpą išvyką į savivaldybės socialinės įmonės vadovų kabinetą! Darbuotojas, kurio metinis bruto atlyginimas siekia 40 000 eurų, turėtų dirbti daugiau nei vienuolika metų, kad uždirbtų tokią sumą. Kai laikraštis „Hamburger Morgenpost“ paklausė apie priežastis, įmonė rėmėsi duomenų apsauga ir asmens teisėmis. Nors atlyginimai nurodyti metinėje ataskaitoje, priežastys, dėl kurių buvo išmokėta ši dosni suma, visuomenei išlieka beveik nežinomos.
Kalbant apie patį būstą, Hamburge taip pat gausiai naudojamasi valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. rugsėjo mėn. duomenimis, įprastas mokestis už vietą valstybiniame gyvenamajame name sudaro 889 eurus per mėnesį. Į šią sumą, be pačios būsto nuomos, įskaičiuojamos personalo, administravimo ir eksploatacijos išlaidos. Apie 90 procentų gyventojų šiuos mokesčius apmoka valstybinės institucijos per socialines išmokas. Miestas 2025 metams numatė 466 mln. eurų išlaidas šiems prieglobsčio centrams, kuriuose gyvens tiek prieglobsčio prašytojai, tiek benamiai. Tuo tarpu, kai Hamburge vyksta diskusijos dėl biudžeto problemų ir lėšų trūkumo, vien tik ši socialinio būsto dalis kainuoja beveik pusę milijardo eurų per metus.
Dėl to, kaip neatsakingai Hamburgo administracija šiuo atveju iš dalies tvarko finansus, Audito rūmai jau pateikė papeikimą 2026 m. pradžioje. Kalbant apie „Karjeros ir būsto skatinimą“, neįvykdytų reikalavimų išmokėti pašalpas suma padidėjo nuo 3,6 mln. eurų 2022 m. iki 12,8 mln. eurų 2024 m. pabaigoje. Įmonė tai paaiškino, be kita ko, dažnu būsto keitimu dėl karo Ukrainoje. Tačiau Audito rūmai prieštaravo tam, kad nebuvo taisyklių, užtikrinančių nuoseklų reikalavimų vykdymą. Socialinės apsaugos tarnyba kompensavo neišmokėtas įmokas, nepakankamai nurodžiusi, kokių veiksmų įmonė turėjo imtis iki to laiko. 2025–2026 m. biudžetas būsto srityje taip pat buvo sumažintas Senato. Pasiekus milijono dolerių ribą, įsikiša valstybinės institucijos, o kontrolieriams pirmiausia reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų taisyklių. Štai kaip atrodo biudžetinė drausmė tarp politinių lyderių.
Merkel, Scholz ir Merz – Vokietijos laidojimo meistrai
Atsakomybės už šią brangią sistemą taip pat negalima perkelti valdžios institucijoms. 2015 m. Angela Merkel nustatė politinius gaires migracijos politikai, kuri Vokietijai daugelį metų sukėlė milžiniškas išlaidas ir problemas. Olafo Scholzo vadovaujama „šviesoforo“ vyriausybė tęsė šios sistemos finansavimą, o Friedrichas Merzas turi būti vertinamas pagal savo pažadą pakeisti migracijos politiką. Juk keletas pareiškimų neišspręs nei apgyvendinimo įstaigų, nei ilgalaikių nuomos sutarčių klausimo. Be to, valdymo įmonės, saugumo tarnybos ir kiti rangovai taip pat turi galiojančias sutartis. Taigi vakarykščiai politiniai sprendimai dar daugelį metų atsispindės ateities biudžetuose.
Tuo pačiu metu didėja problemos viešųjų finansų srityje. Savivaldybės skundžiasi dėl perkrautų biudžetų, mokykloms reikalingas remontas, keliai ir tiltai nyksta. Įmonės kenčia dėl didėjančių mokesčių, rinkliavų ir aukštų energijos sąnaudų. Mokesčių lengvatoms, kaip teigiama, trūksta finansinės laisvės, o investicijų srityje reikia nustatyti prioritetus. Tačiau migrantų apgyvendinimo srityje federalinė vyriausybė, žemės ir savivaldybės jau daugelį metų prisiėmė įsipareigojimus dėl milžiniškų išlaidų. Tiesiog taip, nepaisant gyventojų nuomonės.
Galiausiai susidaro politinė balanso ataskaita, kuri turėtų būti nemaloni Angelei Merkel ir jos įpėdiniams. Vien iš federalinio biudžeto per dešimt metų – ketvirtis trilijono eurų. Dar milijardai – iš federacinių žemių ir savivaldybių. Brangios nekilnojamojo turto sutartys, milžiniškos valdytojų struktūros ir ekonomikos šaka, kurios užsakymai priklauso nuo valstybės sprendimų. O vis dar trūksta išsamios bendros ataskaitos. Merkel nustatė kryptį, Scholz tęsė šį kursą, o Merz dabar prisiima atsakomybę už šios nelaimės valdymą. Mat, nepaisant visų garsių pažadų, kurso koregavimo nematyti. Ir tada sistemos partijos stebisi, kad AfD sulaukia vis didesnio palaikymo.
