Protestas dėl siūlomų pakeitimų užsieniečių smulkiajame versle

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas R. Dargis viešai pareiškė, kad užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų panaikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus, o Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas P. Drižas viešai teigia, kad nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui.

Partija Nacionalinis susivienijimas griežtai prieštarauja šių organizacijų atstovų antivalstybiniam požiūriui dėl tariamo verslo skatinimo, nes panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius, akivaizdžiai pažeidžia socialinį teisingumą bei darbo rinkos balansą ir kelia rimtą pavojų šalies nacionaliniam saugumui.

Dėl Lietuvos gyventojų interesų

Lietuvos gyventojai, ypač regionuose, jau dabar susiduria su dideliu darbo stygiumi. Galimybė kelti sąlygas užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius yra svarbus darbo vietų kūrimo mechanizmas, leidžiantis vietos gyventojams naudotis ekonomikos plėtros nauda.

Be to ir užsieniečių valdomas smulkusis verslas turi prisiimti atsakomybę už bendruomenės gerovę, kurioje jis veikia. Vietinių gyventojų įdarbinimas – tai ne tik ekonominė, bet ir socialinė pareiga, kuri stiprina bendruomenių ryšius ir mažina atskirtį.

Pono R. Dargio pateikti argumentai, kad užsienio verslininkai „susikūrė darbo vietas patys sau“ ir P. Drižo teiginiai, jog nuolat griežtinami imigracijos politikos reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui bei valstybės biudžetui, yra grindžiami selektyviu požiūriu ir siaurais komerciniais interesais, neatsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes darbo rinkai. Maži šeimos restoranai ar kavinės, į kuriuos investuoja užsieniečiai, turėtų būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos visiems Lietuvos verslams. Panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius pažeistų šį principą.

Dėl šalies Nacionalinio saugumo

Panaikinimas galimybės reikalauti, kad užsienio piliečių valdomas verslas privalėtų įdarbinti ir vietos gyventojus, skatins fiktyvių įmonių steigimą, neskaidrią veiklą ir šešėlinės ekonomikos plėtrą. Tai reikšmingai sumažins vietinių gyventojų įsidarbinimo galimybes, ypač regionuose, ir susilpnins ilgalaikį ekonominį stabilumą. Be to, šio reikalavimo atsisakymas pažeis socialinį teisingumą, nes užsienio verslininkai vengs prisidėti prie vietos bendruomenių gerovės, skatindami socialinę įtampą ir diskriminaciją darbo rinkoje.

Kita vertus, bet kokių reikalavimų užsienio piliečių valdomam verslui švelninimas diskriminuoja nacionalinį verslą, sudaro prielaidas uždarų migrantų bendruomenių ir anklavų formavimuisi, kurie neišvengiamai skatina socialinę atskirtį, trukdo integracijos procesams ir skatina įtampą tarp vietos gyventojų bei atvykusių užsieniečių. Toks procesas neigiamai veikia visuomenės darną ir socialinę sanglaudą. Nepaisant užsienio investicijų svarbos, beatodairiškas verslo reikalavimų liberalizavimas, atliekamas be išsamios pasekmių analizės, gali sukelti ilgalaikę žalą šalies saugumui, ekonomikai ir socialinei sanglaudai.

Pažymėtina, kad šiuo metu nevaldomas migrantų srautas iš Baltarusijos ir Rusijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, jau kelia reikšmingą grėsmę šalies saugumui – VSD nuolat perspėja, kad dalis šių migrantų yra užverbuoti užsienio žvalgybos tarnybų vykdyti prieš Lietuvą nukreiptą veiklą, įskaitant šnipinėjimą, diversijas ir sabotažo aktus. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos darbdavių, pramonininkų, transporto ar kitų verslo organizacijų atstovų siūlymai liberalizuoti sąlygas užsieniečiams, nesprendžiant šalies saugumo finansavimo klausimų, kelia pagrįstą įtarimą dėl pačių siūlymų esmės: jie arba yra neatsakingai neapgalvoti, arba sąmoningai kreipiami visuomenės saugumui silpninti. Bet kuriuo atveju tokie siūlymai kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam stabilumui ir visuomenės gerovei.

Siekiant išvengti ilgalaikio poveikio šalies saugumui, socialinei sanglaudai ir ekonomikos stabilumui, Lietuvos valdžia privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių tikslų ir nacionalinių interesų apsaugos.

Atsižvelgdamas į tai, Nacionalinis susivienijimas ragina Seimą ir Vyriausybę:

1. Išsaugoti galimybę esant būtinybei reikalauti įdarbinti Lietuvos piliečius ar ES gyventojus užsienio piliečių vystomame versle.

2. Atlikti išsamią analizę dėl galimų siūlomų pokyčių pasekmių nacionaliniam saugumui ir darbo rinkai.

3. Įvesti griežtus ir aiškius kriterijus, kurie užtikrintų, kad atvykstantys verslininkai ir darbuotojai prisidėtų prie ekonomikos augimo per inovacijas, naujas darbo vietas ir ilgalaikes investicijas, laikytųsi skaidrių finansinių veiklos principų, vengtų nelegalių ar fiktyvių operacijų ir laikytųsi teisinių bei socialinių standartų, nediskriminuodami vietos gyventojų ir nedarydami žalos socialinei sanglaudai.

4. Užtikrinti, kad užsieniečių verslas Lietuvoje būtų skatinamas, tačiau laikantis aiškių taisyklių, kurios apsaugotų Lietuvos piliečių interesus, nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui.

Lietuva privalo išlaikyti balansą tarp atvirumo užsienio investicijoms ir socialinio bei ekonominio teisingumo užtikrinimo savo piliečiams. Beatodairiškas kontrolės mechanizmų silpninimas be nuodugnios poveikio analizės pagal nuolatines Lietuvos pramonininkų konfederacijos užgaidas nesiėmus papildomų saugumo priemonių, turės neigiamas pasekmes ilgalaikiam šalies vystymuisi – būtina atsakinga politika, kuri apsaugotų nacionalinius interesus ir užtikrintų tvarią ekonominę bei socialinę raidą.

Todėl raginame nepriimti sprendimų, kurie kelia grėsmę šalies interesams.

2024 m. gruodžio 3 d.

https://www.propatria.lt/2024/12/protestas-del-siulomu-pakeitimu.html

S.Lavrovo interviu T.Karlsonui: Laokoono perspėjimas dėl "Trojos arklio"

Pagaliau paskelbtas Rusijos UR ministro Sergejaus Lavrovo interviu garsiam JAV žurnalistui ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo bičiuliui Takeriui Karlsonui. 

JAV apžvalgininkai šį Takerio Karlsono vizitą skaitė reikšmingu pasiruošimu Trampo-Putino deryboms.

Lavrovo interviu vyko patalpoje, kurios centre stovėjo senovinės graikų skulptūros kopija. Ji vaizduoja Laokooną ir du jo sūnus, kuriuos puola dvi gyvatės. 

Laokoonas (gr. Λᾱοκόων) - graikų mitologijoje dievo Apolono šventikas Trojos mieste. Per Trojos karą, bijodamas apgaulės, jis įtikino Trojos gynėjus neįvesti į miestą Trojos arklio. Apolonas, padėjęs trojėnams (achajams padėjo Atėnė), tuo metu, kai Laokoonas su sūnumis aukojo auką jūrų dievui Poseidonui, pasiuntė dvi didžiules gyvates, kurios nuplaukė per jūrą ir uždusino Laokoono sūnus Antifantą ir Fimbrėjų, o paskui ir patį Laokooną. 

Mano nuomone, su kambario centre stovinčia Laokoono skulptūra S.Lavrovas siunčia JAV pusei žinią, kad rusai derybose su JAV bus atsargūs, nekartos Trojos gynėjų klaidos su "Trojos arkliu" ir nepasiduos oponentų klastai. Dvi puolančios gyvatės - dvi globalizmo jėgos - JAV ir Didžioji Britanija, kariaujančios ukrainiečių rankomis proksi karą prieš Rusiją.

https://www.youtube.com/watch?v=nmgDf6QiCps 

Interviu tekstas ir video rusų kalba: https://mid.ru/ru/foreign_policy/news/1985783/

https://www.youtube.com/watch?v=3OUOKMxUiFM

Zigmas Vaišvila. Vakarų demokratija prievartos būdu

 

Šiomis dienomis daug emocijų – karai, rinkimai, karai, rinkimai… Ir dar Lietuvos valdžios bravūra nuo trijų Kinijos diplomatų išsiuntimo (pasirodo, „nustatėme“, kad praplaukiantis Kinijos laivas Baltijos jūroje pasidarbavo prie interneto kabelių…) iki Gruzijos pamokymo, kaip gyventi šiai valstybei ir kaip rinkimus organizuoti. Ir dar sankcijas šiai šaliai įvedame. Iš kur mūsų mergaitėms tiek drąsos!?

Betrūksta tik principingo ir sąžiningo Lietuvos komentaro dėl JAV Prezidento Džo Baideno dekreto suteikti malonę ką tik už korupciją nuteistam jo sūnui Hanteriui Baidenui dėl visų nusikaltimų 2014-2024 metais. Tai reiškia, ir už Ukrainos „Burismos“ įmonės korupcinius mokėjimus Baidenų šeimynai. Džo Baidenas prispaudė Ukrainą net Generalinį prokurorą pakeisti ir nutraukti sūnaus baudžiamąjį persekiojimą Ukrainoje. Tačiau demokratiškesnėse JAV ir Prezidentui nepavyko paveikti JAV teismo dėl jo sūnaus baudžiamosios bylos (o kad Lietuvoje teismai būtų tokie nepriklausomi!). Beliko tik galimybė paskutinę minutę pasinaudoti JAV Prezidento galia suteikti malonę… sūnui. Tad nereikėjo stebėtis, kodėl teisme Hanteris Baidenas skubėjo sutikti su kaltinimais jam. Kad teismo sprendimas įsiteisėtų, kol jo tėvas dar Prezidentas.

Bet už tai Džo Baideno vadovaujama JAV sukūrė Ukrainos antikorupcinę struktūrą… Tačiau panašu, kad Donaldas Trampas ruošiasi daug ką patikrinti toje Ukrainoje. Su korupcija Ukrainoje 2014 – 2019 metais beje kovojo ir Lietuvos atstovas Algirdas Šemeta, patirties įgijęs dirbdamas Europos komisaru… Laiku jis baigė darbą Ukrainoje.

Prieš aptariant Gruzijos klausimus, pasiaiškinau, kaip šią šalį vadinti, nes ir čia kuriama sumaištis mūsų galvose – kasdien Lietuvoje vis girdime: Sakartvelas, Sakartvelas… Pažiūrėjau, kaip ši valstybė vadina savo ambasadą, pvz. Jungtinėje Karalystėje – Embassy of Georgia to the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland (https://uk.mfa.gov.ge/en). Patikrinau Lietuvą, ir čia tas pats – Embassy of Georgia to the Republic of Lietuva (https://lithuania.mfa.gov.ge/en). Tad nepykite, mielieji, bet šią valstybę vadinsiu jos pasirinktu, bet ne Lietuvos valdžios mums primetamu pavadinimu.

Skirtingai nuo rinkimų Lietuvoje, š. m. Gruzijos parlamento rinkimus stebėjo tarptautiniai stebėtojai, kurie teigė, kad nors rinkimų diena iš esmės buvo gerai organizuota, ji „pasižymėjo įtempta aplinka“ (www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/tarptautiniai-stebetojai-rinkimus-sakartvele-temde-spaudimas-rinkejams-57-2332096): „Nelygios konkurencinės sąlygos (…) mažina pasitikėjimą rezultatais,… rinkėjams pasiūlyto plataus pasirinkimo „nepakanka, kad rinkimai atitiktų tarptautinius demokratijos principus“. EP stebėtojai atskirai pareiškė, kad per balsavimą buvo pastebėti pažeidimai, ir sakė, kad rinkimai žymi demokratijos nuosmukį Sakartvele (turi būti – Gruzija): „Esame labai susirūpinę dėl demokratijos nuosmukio Sakartvele. Vakar vykusių rinkimų eiga, deja, yra to įrodymas“.

Mano patirtis teismuose verčia remtis įrodymais. Gal kas nors matėte šių tarptautinių stebėtojų paskelbtus Gruzijos parlamento rinkimų nesąžiningumo, gal ir klastojimų įrodymus? Man nepavyko rasti. Net Gruzijos Prezidentė Salome Zurabašvili, kurios kadencija baigiasi š. m. gruodžio 14 d. ir kuri pakvietė šalies kariuomenę pereiti į Gruzijos parlamentą puolančių riaušininkų pusę, nepaskelbė jokių klastočių įrodymų. Rumunijoje Prezidento rinkimus pralaimėjęs (I ture trečiu likęs ir į II turą nepatekęs) Ministras Pirmininkas Marcelis Ciolacu bent kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl balsų perskaičiavimo. Beje, sveika būtų prisiminti keletą Prancūzijos diplomatės Salome Zurabašvili biografijos puslapių. Po studijų ji dirbo diplomate Romoje, Jungtinėse Tautose, Briuselyje, Vašingtone, o 2003 m. buvo paskirta Prancūzijos ambasadore Tbilisyje, Gruzijai vadovaujant Eduardui Ševardnadzei. Kitas prezidentas Michailas Saakašvilis paskyrė S. Zurabašvili Gruzijos užsienio reikalų ministre, po metų ją atleido. S. Zurabišvili tapo aršia M. Saakašvilio kritike, ėmė vadovauti opozicijos judėjimui, kuris 2006 m. tapo partija „Gruzijos kelias“. O dabar ji ir opozicija naudoja M. Saakašvilio ištraukimo iš kalėjimo pretekstą!

Riaušės Gruzijoje prasidėjo po to, kai Gruzijos Vyriausybė paskelbė apie derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą atidėjimą. Stabtelta, nes ES žadėta investicinė finansinė parama Gruzijai pasirodo tebūtų tik trečdalis žadėtos. Šiek tiek „geriau“, nei prieš Maidano perversmą Ukrainai už asociacijos sutartį su ES, t. y. bemuičio režimo įvedimą, žadėtus simbolinius 70 mln. Eur. Todėl 2013 m. lapkrityje Vilniuje Ukrainos Prezidentas Viktoras Janukovičius atsisakė pasirašyti su Dalia Grybauskaite tokią Ukrainos asocijuotos narystės ES sutartį, pareiškęs, kad bent kiek rimtesnė suma būtų pasiūlyta. ES vadovybės dviveidiškumą Gruzijos atveju parodo tai, kad prieš pusmetį derybas dėl Gruzijos asocijuotos narystės ES sustabdė pati Europos Komisija – dėl Gruzijos atsisakymo priimti įstatymus dėl LGBT reikalų, dėl užsienio agentų įstatymo priėmimo. O dabar Europos Komisija dėl to kaltina Gruziją.

Drąsus mūsų Gitanas Nausėda – nurodinėja Gruzijai organizuoti pakartotinus parlamento rinkimus. Tačiau jis vykdo ne Gruzijos, bet Lietuvos Prezidento pareigas. Jo pareiga ir atsakomybė – Lietuvos Konstitucijos gynimas ir demokratinių rinkimų Lietuvoje klausimas. Mes, rinkimų stebėtojai, jam pateikėme įrodymus apie didelio masto š. m. Lietuvos Seimo rinkimų pažeidimus. G. Nausėdos kreipimosi į Konstitucinį Teismą nesulaukėme net dėl Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos, kurioje jau spalio 14 d. buvo paruošti II turo rinkimų biuleteniai su Aušrinės Armonaitės iš Laisvės partijos ir Dalios Asanavičiūtės iš Tėvynės sąjungos pavardėmis, nors balsavimo paštu biuleteniai (iki 90% balsų) buvo baigti skaičiuoti tik spalio 18 d., o rezultatai patvirtinti spalio 20 d. Jungtinėje Karalystėje iš I turo 30000 vnt. daugiamandatės ir vienmandatės rinkimų biuletenių tik po 23000 vnt. buvo apskaityta. Išoriniai balsavimo paštu vokai buvo atidaryti be stebėtojų, vidiniai vokai saugoti ne antspauduotose, bet atvirose dėžėse… 

Panašiai nutiko ir su II turo rinkimų biuleteniais Lietuvos apygardose, atspausdinus juos dar nepatvirtinus I turo rinkimų rezultatų. G. Nausėda neišdrįso sureaguoti net į rinkimus Žirmūnų apygardoje Nr.4, kurios apygardos komisija įsikūrė vienos kandidačių – Paulės Kuzmickienės iš Tėvynės sąjungos – Seimo narės priimamajame Žirmūnų seniūnijoje. Lietuvoje  balsavimui iki rinkimų dienos skirti 30% rinkimų biuletenių apygardų komisijoms VRK perdavė, važtaraščiuose neidentifikavusi jų numerių. Tam skirti nepanaudoti rinkimų biuleteniai neapskaityti, jų sugadinimo aktai nesurašyti. Per 20% iš VRK gautų biuletenių apygardų komisijos neperdavė apylinkių komisijoms, šie biuleteniai taip pat neapskaityti. Tokius duomenis stebėtojai surinkome 22 rinkimų apygardose I turo metu, 11-oje – II turo metu. Viso Lietuvoje – 70 Seimo rinkimų apygardų. 

Ar dar tęsti, Gitanai Nausėda? Pateikite įrodymus iš Gruzijos apie jų parlamento rinkimus. Juk jūs drąsus, reikalaujate naujų rinkimų Gruzijoje, o kodėl to nereikalaujate Lietuvoje? Gal G. Nausėda bijosi dėl Lietuvos Prezidento rinkimų? Mat mudu su „Stebėtojų gildijos“ pirmininku Gediminu Ustinavičiumi gavome VRK atsakymą, patvirtinantį, kad VRK administruojamame „Rinkėjo puslapyje“ renkami elektroniniai parašai neatitinka įstatymo reikalavimų kvalifikuotam elektroniniam parašui, kas reiškia, kad yra negaliojantys. O tai patvirtina, kad nė vienas 2024 m. Lietuvos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvis nesurinko kandidatu tapti būtinų 20000 rinkėjų parašų…

Gitanai Nausėda ir ministeriavimą baigiantis Gabrieliau Landsbergi, ar dėl savo viešų pareiškimų jaučiate bent kiek atsakomybės dėl Gruzijoje vykstančių riaušių? Gal pasiūlysite kitą įvykių Gruzijoje pavadinimą? Vargu bau, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama riaušių byla, kurioje teisiami kaltinamieji toli gražu ne už tokias veikas prie Lietuvos parlamento, kokios dabar vyksta Gruzijoje.

Grįžkime prie Gruzijos parlamento rinkimų tarptautinių stebėtojų. Kas jie? Pasirodo, tai – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinė stebėjimo misija. ESBO paprastai stebi karinius konfliktus, pvz. nuo 2014 m. iki 2022 m. kovo mėnesio stebėjo Minsko susitarimų, kuriuos Ukraina pasirašė su pasiskelbusiomis Donecko ir Lugansko liaudies respublikomis, vykdymą, savo tinklalapyje skelbė, kiek kartų per parą prie Donecko viena ir kita pusė šaudo į priešingą pusę ir pan. Europos Tarybos ir Europos Parlamento stebėtojų siuntimą galima suprasti. Tik kodėl jie neatvyko stebėti rinkimų į Lietuvą!?

Na ir svarbiausia suprasti, kokią misiją Gruzijoje vykdė NATO stebėtojai? 1949 metais pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties preambulė skelbia šią NATO sutartį pasirašiusių šalių tikslus. Sutarties Šalys patvirtina savo tikėjimą Jungtinių Tautų Chartijos tikslais ir principais bei troškimą taikiai sugyventi su visomis tautomis ir visomis vyriausybėmis. Jos yra įsipareigojusios saugoti savo tautų laisvę, bendrą paveldą ir civilizaciją, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės bei teisės viešpatavimo principais. Jos siekia didinti stabilumą ir gerovę Šiaurės Atlanto regione. Jos yra pasiryžusios suvienyti savo pastangas kolektyvinės gynybos bei taikos ir saugumo išsaugojimo labui.

Taigi, kokių šioje sutartyje nurodytų tikslus siekė ir pasiekė NATO, stebėdama parlamento rinkimus Gruzijoje, kuri po šių rinkimų apkaltinta nenoru stoti į Europos Sąjungą!? Demokratija per prievartą? Nenori stoti į ES, tai priversime!? Ar tai demokratijos pasireiškimo viršūnė?

Gal atsakymų į šį šiuolaikinį visuotinį sublūdimą ir spekuliavimą abstrakčiomis aiškiai neįvardinamomis vakarietiškomis vertybėmis bei ES institucijomis reikia ieškoti ES kūrimo ištakose? 

TSRS sugriuvo 1991 m. gruodyje. Jau 1992 m. vasario 7 d. Nyderlanduose buvo pasirašyta Mastrichto sutartis dėl Europos Ekonominės Bendrijos pertvarkymo į politinę valstybių sąjungą (Europos Sąjungą), kuriai buvo perduota bendra užsienio ir saugumo politika, teisingumo ir vidaus reikalai. Ši sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Taip buvo paruoštas instrumentas perimti buvusias TSRS respublikas ir Rytų Europos valstybes. 1993 m. lapkričio 1 d. Džordžas Sorošas „Open Society Foundations“ („Atviros visuomenės fondas“) paskelbė straipsnį „Link naujos pasaulio tvarkos: NATO ateitis“ www.georgesoros.com/1993/11/01/toward-a-new-world-order-the-future-of-nato/. Jame išanalizuoti Šaltojo karo aspektai, M. Gorbačiovo paskelbto persitvarkymo įvertinimas (svarbiausia – scenarijaus neturėjimas) ir tai, kad TSRS sugriuvimui, t. y. dviejų sistemų, palaikiusių pusiausvyrą pasaulyje, nebuvo pasiruošta ir Vakaruose. Nepasiruošta ir dėl Vakarų visuomenės psichologinio nepasiruošimo tam. Rytų pusės visuomenę Dž. Sorošas vertino kaip psichologiškai atsparesnę šiems revoliuciniams pasikeitimams.

Todėl Dž. Sorošas tarybinei visuomenei, t. y. vienai iš „uždarų visuomenių“, pasiūlė savo „atvirą visuomenę“, kaip labiau pažangią ir socialiai orientuotą. Nes būtina sutramdyti tokias tendencijas, kaip Serbijos ir Jugoslavijos Federacijos Prezidentu tapusį Slabodaną Miloševičių, kuris suprato, jog reikia persiorientuoti iš komunistų partinio vadovo (Belgrado komunistų partijos vadovo) į nacionalinės valstybės idėją. Anot Dž. Sorošo,  nacionalizmas trukdo globalizmo ekonominei plėtrai. 

TSRS grėsmė išnyko, atsirado kolektyvinio saugumo problema. 1993 m. rugsėjo 29 d. Dž. Sorošas “Europos dezintegracijos perspektyvose“ perspėjo, kad “Jungtinės Tautos galėjo tapti veiksminga organizacija, jei jai vadovautų dvi viena su kita bendradarbiaujančios supervalstybės. Jungtinės Tautos jau žlugo kaip institucija, kuri galėtų būti paskirta vadovauti JAV kariams. Dėl to NATO lieka vienintele kolektyvinio saugumo institucija, kuri nepasisekė, nes nebuvo išbandyta. NATO turi potencialą tapti naujos pasaulio tvarkos pagrindu toje pasaulio dalyje, kuriai labiausiai reikia tvarkos ir stabilumo. Tačiau tai galima padaryti tik iš naujo apibrėžus jos misiją.” Dž. Sorošas pasiūlė NATO ginti “atvirąją visuomenę”, nes “NATO pradinė misija buvo ginti laisvąjį pasaulį nuo sovietų imperijos. Ta misija pasenusi; tačiau sovietų imperijos žlugimas paliko saugumo vakuumą, kuris gali virsti „juodąja skyle“. Tai kelia kitokią grėsmę nei sovietų imperija. Tiesioginės grėsmės iš regiono NATO šalims nėra; pavojus slypi regione ir jis susijęs tiek su sąlygomis valstybėse, tiek su santykiais tarp valstybių. Todėl, jei NATO apskritai turi kokią nors misiją, tai projektuoti savo galią ir įtaką regione, o misija geriausiai apibrėžiama atviros ir uždaros visuomenės požiūriu.” Tad reikia vidinio ar išorinio priešo. Todėl JAV siūlomo NATO bendradarbiavimo dėl taikos nepakanka. Tereikia, kad regionai taptų demokratiniais su atvira rinka ir visuomene: “Tam reikia asociacijos ar aljanso, kuris yra daug platesnis nei kariniai reikalai ir apima reikšmingą ekonominės pagalbos elementą. Tiek kariniai, tiek ekonominiai aljanso aspektai turi būti susiję tiek su vidaus politiniais pokyčiais valstybėse, tiek su santykiais tarp valstybių, nes taika ir saugumas regione, visų pirma, priklauso nuo sėkmingo perėjimo į atvirą visuomenę. Tikra partnerystė taikos labui.”… “Partnerystėje taikos labui nebūtų jokių automatinių garantijų, kurios suteikė NATO įtaką.”

Taigi, Dž Sorošas jau 1993 metais paskelbė, kad Mastrichto sutartimi įkurta Europos Sąjunga ir NATO – dvi neatskiriamos sudedamosios dalys naujo tipo saugumui užtikrinti, o NATO, kuri yra daug platesnė nei kariniai reikalai, turi kištis į valstybių vidaus politinius pokyčius ir santykius tarp valstybių! NATO turi teisę reguliuoti valstybių gyvenimą ir likimą! 

Pirmieji Dž. Sorošo teorijos išbandymai buvo NATO karinės operacijos Jugoslavijoje: 1995 m. dviejų savaičių trukmės bombardavimai (operacija „Deliberate Force“ – „Sąmoninga jėga“) ir  78 dienų trukmės bombardavimai („Gailestingasis angelas“ – „Merciful angel“). Be JTO mandato (https://infa.lt/927/gailestingasis-angelas-1999-nato-bombarduoja-jugoslavija). 1998-1999 metais pasaulio masinės informacijos priemonės rašė, kad tarptautinės organizacijos, panaudodamos NATO, turi įsikišti į Jugoslavijos įvykius, kadangi Kosove pažeidžiamos albanų teisės. Atseit, albanai neturi autonomijos, nors šie autonomiją turėjo nuo 1946 m. Teigta, kad vykdomi etniniai albanų valymai, nors statistika skelbė, kad albanų skaičius Kosove 30 metų didėjo, o nuo 1981 m. vyko serbų iškeldinimai. Bet… Jugoslavijoje būtina įvesti vakarietišką demokratiją. Po to Hagos karo nusikaltimų tribunole S. Miloševičius buvo apkaltintas genocidu, nuteistas, numirė.

Kosovo nepriklausomybės pripažinimu be Jugoslavijos sprendimo  pasirėmė ir Rusija, pripažinusi  nuo Gruzijos atskilusias Abchaziją ir Pietų Osetiją. Maidano perversmu Ukrainoje pasinaudojo ir Rusija, visų pirma, perėmusi Krymą. Iki šiol vengiama viešai diskutuoti, kodėl Kryme buvusių 30000 Ukrainos karių gavo vienintelį Ukrainos valdžios įsakymą – viską palikti ir išeiti. Kaip ir nėra atsakymo, kodėl 2022 m. vasaryje Ukraina išminavo Krymo prieigas ir be kovos atidavė beveik visą Chersono sritį ir didžiąją dalį Zaporožės srities su Zaporožės AE. Ar ir už tai, Gitanai Nausėda, apdovanojote Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį?

Todėl ir Josifo Stalino sparnuotą mintį galima perskaityti ir su šypsena, ir rimtai: „Aš visada galvojau, kad demokratija – tai liaudies valdžia, tačiau štai draugas Ruzveltas man maloniai paaiškino, kad tai demokratijai – tai Amerikos liaudies valdžia.“

Šaltinis

Berlyne dirbančio gydytojo pasakojimas apie kanapių vartojimo pasekmes

Kartais ir "karvės blynų" kepykla LRT gali pasitarnauti visuomenei. Gal per klaidą? Nežinau, bet gruodžio 4 d. laida (Ne)emigrantai pasitarnavo Lietuvai. Tai buvo dar vienas peilis į politiškai bankrutavusios "narkomanų partijos" naratyvą apie kanapių vartojimą ir legalizavimą. 

Antrame laidoje rodytame siužete pasakojama apie jaunų gydytojų šeimą, kurios nariai praktikuoja Berlyne. Žmona užsiima berlyniečių grožio procedūromis, o vyras Vokietijos sostinėje užsiima psichiatrija (23:40 min.). 

Jo žodžiais, Berlyne leidžiama vartoti kanapes. Jaunimas ima tai daryti anksti, nuo 14 metų, ir tai jiems tampa šizofrenijos ir psichozių priežastimi. 

Tai nieko naujo. Nauja tik tai, kad LRT, prisidedanti prie įvairių blogybių skleidimo Lietuvoje, parodė narkotikų diegimą demaskuojantį siužetą.

https://www.youtube.com/watch?v=frECvCMIeCo

Kai kurios mano publikacijos, skirtos narkotikų diegimo Lietuvoje ir užsienyje problemai :

https://lebionka.blogspot.com/2019/01/narkomafijos-melas-apie-kanapes.html

https://lebionka.blogspot.com/2019/03/the-lancet-rasoma-kanapes-sukelia.html

https://lebionka.blogspot.com/2021/05/kanapiu-poveikis-oregono-bendruomenei.html

https://lebionka.blogspot.com/2024/04/vokietijos-valdzia-seka-jav-oregono.html

Kalėdų stebuklas

Sunkiai suvokiama, kokiais matais prezidentas matuoja ministrų kompetenciją, jei mažamoksliai ir diletantai jam tinkami į ministrų postus, o aukščiausios kvalifikacijos profesionalai - ne. Intelekto koeficientas IQ čia tikrai ne prie ko.

 

Mane, biomedicinos dr., kelis dešimtmečius dirbusį Mokslų akademijos institutuose, tiesiog pribloškė žinia, kad galima abejoti profesoriaus biologo kompetencija vadovauti Aplinkos ministerijai. Čia įžvelgiu tik baimę, kad kandidatas yra bestuburių zoologijos specialistas, todėl piliečių vadinamas "bestuburiu" prezidentas vengia jį skirti, kad pastarasis neidentifikuotų jo taksonomijos. 

 

Turėtas atsargos vyr.leitenanto laipsnis man leidžia šiek tiek vertinti ir gynybos ministrų kvalifikaciją. Buvau šokiruotas, kai Dovilės Šakalienės kompetencijos tiko prezidentui, kad ją skirti Gynybos ministre.

 

Paklausiau nuomonės pirmojo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės karo kapeliono ats.majoro A.Bulotos nuomonės apie šokiruojantį D.Šakalienės skyrimą ir sulaukiau jo kategoriškai neigiamos nuomonės šiuo klausimu.

 

Mano nuomone, esame per žingsnį nuo branduolinio karo, todėl štai tokio skandalingo diletanto skyrimas į Gynybos ministro pareigas - pati baisiausia prezidento Gitano Nausėdos Kalėdinė "dovana" Lietuvai.

Lietuvos piliečių nuomonė

Aleksandras Nemunaitis FB rašo:

Kažkada bakalaurės Evelinos kompetencija nesuabejojęs ir paskyręs ją Teisingumo ministre, dabar Nausėda abejoja kandidato į Aplinkos apsaugos ministeriją, nors anas yra akademikas, prof. dr. ir Gamtos tyrimų centro vadovas.

Kodèl? Nes ne ta partija siūlo. Ciniška? Labai. Kai paskutinè kadencija, galima "pasileist plaukus" ir parodyti savo tikrąjį veidą. Tiesa, gali dar būti, kad tiesiog blogai patarėjai patarinėja.

Tie patys patarèjai beje mano, kad paskirti psichologę Dovilę į Krašto apsaugos ministres (kai nuolat pabrėžiamos grėsmės iš agresyvaus kaimyno) yra normalus dalykas

Šiek tiek iśsiplėčiau čia https://youtu.be/hr0R02PiWxI?si=7QIzcAWFnfJpC4Db

Keli A.Nemunaičio įrašo FB komentarai:

Alec Wolf

Kuo Šakalienė skiriasi nuo Dobrovolskos ? NIEKUO. O kas bendro ? - abi BUkalaurės !!!

Tomas Janonis

Sunku dirbti su profesoriais, nes jie kai kada ir savo nuomonę turi 

Virgilijus Kulikauskas

Manau, kad čia tiesiog siauri lobistiniai interesai veikia ir paima viršų, nes šis gamtos mokslų profesorius, gali būti neparankus visokioms IKEA ir pan. grupuotėms norinčioms išparceliuoti mūsų miškus.

Priedas:

https://www.youtube.com/watch?v=Tw6YiEhlNYg

 

LRT: šimtai biudžeto milijonų už "karvės blynų" gamybą

Pasirodo, kad štai toks stebuklingas Brolių Grimų asiliukas ir iš jo užpakalio byrantis auksas - visai ne pasaka. Kažkam labai tinkama dama Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokiu asiliuku pavertė Lietuvos valstybę. 

LRT žiūriu nuo pirmos transliacijų dienos ir galiu palyginti turinį, diktorių darbą, laidų kokybę ir t.t., todėl konstauoju, kad tokio mėšlo, kokį LRT gamina šiandien, niekada šioje televizijoje nebuvo. 

Ar galėjome įsivaizduoti, kad geriausiu laiku būtų rodoma kulinarijos laida, viktorinos, bukas peliukų "humoras" ir begalinės bla-bla-bla laidos. Atrodo, kad LRT tikslas - durninti žiūrovą, nes už šį durninimą "karvės blynų kepyklos" administracija uždirba karališkus atlyginimus.

2023 metais „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) savo direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei prie algos pridėjo 22,4 tūkst. eurų, jos pavaduotojui – 16,9 tūks. eurų, o kiekvienam iš 8-ių jos vadovų – vidutiniškai po 14,5 tūkst. eurų.

2023 m. LRT gavo virš 66 mln. eurų pajamų – 8 mln. eurų daugiau nei užpernai. Didžioji jų dalis yra mokesčių mokėtojų pinigai iš valstybės biudžeto. 

2024 m. biudžeto projekte LRT buvo numatyta asignuoti 72,8 mln. eurų. Vyriausybės Seimui teikiamame projekte numatomas tolimesnis asignavimų didėjimas. Planuojama, kad 2026 m. LRT skirtos lėšos siektų 87,8 mln. eurų, o 2027 m. – 97,1 mln. eurų.

Pastaruoju metu visuomeninė LRT vėl ėmė transliuoti komercinę reklamą. Nejau ši karvės blynų kepykla dar kartą kels algas administracijai, o gal sugalvojo eilinę idiotišką ir niekam neįdomią laidą?

Pritariu partijos "Nemuno aušra" ketinimui atlikti LRT finansinį auditą. Pritarčiau ir LRT generalinės direktorės išvarymui, nes nuo jos atėjimo ir prasidėjo visišką protinė LRT degradacija.

Apie būtinybę atlikti LRT auditą kalbama ir vakarykštėje Orlausko-Janutienės laidoje:

https://www.youtube.com/watch?v=qwBeKIA3HcQ

Ar Donaldas Trumpas yra Jungtinių Valstijų prezidentas, ar judėjų karalius? Prof.V.Katasonovas

 

Per visą JAV istoriją jau buvo 46 šalies prezidentai. Ką tik baigėsi 47-ojo Amerikos prezidento rinkimai. Juo tapo Donaldas Trumpas, kuris jau buvo Baltųjų rūmų šeimininkas 2017-2021 m. (45-asis prezidentas). 

Beveik visi JAV prezidentai yra Migloto Albiono salų (iš Didžiosios Britanijos) vietinių gyventojų palikuonys. Tiksliau: iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos. Išskyrus aštuntąjį prezidentą Martiną Van Bureną, kilusį iš Olandijos, ir 34-ąjį prezidentą Dvaitą D. Eizenhauerį, kurio protėviai gyveno Vokietijoje ir Šveicarijoje. Nors į Ameriką buvo imigrantų ne tik iš Migloto Albiono salų, bet ir iš žemyninės Europos - Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių, tačiau imigrantai iš Didžiosios Britanijos sudarė didžiąją daugumą. Tai paaiškina, kad Amerikoje tarp baltųjų gyventojų vyravo ir tebevyrauja britų kolonistai, kurie dažnai vadinami anglosaksais. Būtent iš anglosaksų kilę beveik visi Amerikos prezidentai. 

Beveik visų prezidentų protėviai atvyko į Naująjį pasaulį jo kolonizavimo metu. Jie yra senosios kartos amerikiečių palikuonys. Išskyrus Džoną F. Kenedį ir Donaldą J. Trampą, kurių protėviai į JAV atvyko gerokai vėliau (naujosios kartos amerikiečiai). 

Ypatinga išimtis tarp Amerikos prezidentų buvo 44-asis prezidentas Barackas Obama, kuris Baltuosiuose rūmuose dirbo dvi kadencijas (2009-2017 m.). Jo protėvių gimtinė yra toli nuo Europos - afrikietiškame Kamerūne. 

Beje, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tiek JAV prezidentai, tiek paprasti amerikiečiai savo tautybę mieliau vadino šalimi, iš kurios kilę jų protėviai. Arba savo tautybę rašydavo su brūkšneliu. Pavyzdžiui, airių kilmės amerikietis. Ši dviguba tapatybė, žinoma, galėjo susilpninti JAV valstybės pamatus. Prezidentai Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt) ir Vudro Vilsonas (Woodrow Wilson) aštriai kritikavo amerikiečius, kurie tapatino save per brūkšnelius. Taigi Vudrou Vilsonas šia proga pasakė: Ruzveltas Ruzveltas Ruzveltas, kuris pasisakė už tai, kad „bet kuris žmogus, nešiojantis brūkšnį, nešiojasi dagtį, kurį yra pasirengęs įsmeigti į šios Respublikos [t. y. Jungtinių Valstijų] gyvybinius organus, kai tik bus tam pasirengęs“. Tuo tarpu, kaip pripažįsta Amerikos prezidentų (to paties Vudro Vilsono) biografai, Baltųjų rūmų gyventojai kažkodėl pagarbiai vertino savo šaknis ir protėvius. Jie viešai save vadino amerikiečiais, bet širdyje liko anglais, škotais, airiais, velsiečiais. 

Visi Amerikos prezidentai save vadino krikščionimis. Tiksliau tariant, beveik visi jie buvo įvairių pakraipų protestantai (anglikonai, kalvinistai, metodistai ir kt.). Taigi Haris Trumanas, Džimis Karteris ir Bilas Klintonas save pozicionavo kaip baptistus. Herbertas Huveris prisistatė kaip kvakeris. Dvaitas D. Eizenhaueris ir Ronaldas Reiganas save laikė kalvinistais. Franklinas Ruzveltas ir Džordžas Bušas vyresnysis - anglikonai. Džordžas Bušas jaunesnysis - metodistas. Kalbant apie Baraką Obamą, jis teigė esąs protestantas, tačiau nenurodė, kokios pakraipos (kai kas įtarė ir įtaria, kad B. Obama slapta praktikuoja islamą). 

Amerikos istorijoje buvo tik du prezidentai, kurie priklausė Katalikų Bažnyčiai. Tai 35-asis prezidentas Johnas F. Kennedy ir 46-asis prezidentas Joe Bidenas, kuris vis dar dirba Baltuosiuose rūmuose. Tarp Amerikos prezidentų nebuvo musulmonų, stačiatikių ar žydų. 

Dabar apie naująjį, 47-ąjį JAV prezidentą. Donaldas Trampas yra kilęs iš naujųjų amerikiečių (t. y. jo protėviai nebuvo Naujojo pasaulio kolonistai). Kaip pažymi biografai, Donaldo Trumpo protėviai yra vokiečių ir škotų kraujo mišinys. Vokiečių - pagal senelio Frydricho Trumpo (Friedrich Trump, 1869 03 14 - 1918 03 30), kuris 1885 m., būdamas 20 metų, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir tik po septynerių metų gavo šios šalies pilietybę, liniją. Jo žmona Elisabeth Christ, taip pat vokietė, savo vyrą pergyveno 48 metais (1880 10 10 - 1966 06 06). Jų sūnus buvo Fredas Kristas. Trumpą škotų kraują įliejo jo motina Mary Ann McLeod (1912 05 10 - 2000 08 07). 

Religijos atžvilgiu Donaldas Trumpas sekė savo tėvų pėdomis. Jis buvo protestantas presbiterionas. Tačiau 2020 m. netikėtai paskelbė, kad nuo šiol taps „universaliuoju“ protestantu, neteikiančiu pirmenybės nė vienai krypčiai ir interpretacijoms. Tuo metu tai sukėlė didelį sąmyšį. Bent jau dėl to, kad kai kurios protestantizmo kryptys ir srovės tarpusavyje „nekovoja“ (reikia rinktis: arba-arba). Jų negalima derinti. Kilo įtarimas, kad Trumpas apskritai nutraukė santykius su protestantizmu. Juolab kad Trumpas nerodė ir nerodo jokių išorinių savo protestantiško religingumo ženklų. 

Dar 2016 m., kai D. Trumpas įsitraukė į prezidento rinkimų kampaniją, kai kurie stebėtojai pastebėjo, kad šis politikas jaučia ypatingą prielankumą Izraeliui. Tada, jau būdamas Baltųjų rūmų šeimininkas, jis praktiškai įrodė savo ypatingą meilę Izraeliui. 2017 m. gruodžio 6 d. D. Trumpas pripažino Jeruzalę vienintele ir nedaloma Izraelio sostine, prieštaraudamas JT sprendimams dėl ypatingo šio miesto statuso, ir perkėlė ten JAV ambasadą; oficialiai pripažino Izraelio įvykdytą okupuotų Golano aukštumų Sirijoje aneksiją; asmeniškai įsakė 2020 m. sausio 3 d. likviduoti Islamo revoliucijos gvardijos specialiųjų pajėgų Al-Quds vadą Qassemą Suleimani ir pagrasino Iranui panaudoti branduolinį ginklą; Izraelio prašymu pasitraukė iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Apie tai jau esu rašęs anksčiau. Naują porciją pažadų Izraeliui D. Trumpas paskelbė per savo antrąją šių metų rinkimų kampaniją.

Ir dar - nuostabi amerikiečių verslininko ir politiko Donaldo Trumpo metamorfozių grandinė, kurią jam daro įvairūs žurnalistai ir apžvalgininkai. Pirma, šis žymus Amerikos pilietis vadinamas „geriausiu Izraelio draugu“. Paskui jis vadinamas „geriausiu žydų draugu“. Galiausiai jam pačiam priklijuojama „žydo“ etiketė. Pažymėtina, kad Donaldas Trumpas ne tik neginčija tokių apibūdinimų. Bet jis jau ir pats jaučiasi esąs žydas. Ir visaverčiu bei reikšmingesniu žydu nei daugelis kitų šios tautos atstovų. 

Štai tik vienas panašaus D. Trumpo savęs identifikavimo ir įvaizdžio pavyzdys. 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. lapkričio mėn. buvo pakviestas į ortodoksų žydų organizuotą lėšų rinkimo renginį viešbutyje „Intercontinental“ Manhatane. Lėšų rinkimo akcija buvo surengta siekiant papildyti D. Trumpo artėjančios 2020 m. rinkimų kampanijos finansavimo fondą. Prezidentas noriai priėmė kvietimą, kurio tikslas buvo „parodyti dėkingumą Donaldui Trumpui, nes dar niekada anksčiau žydai, čia, JAV, ir Izraelyje, neturėjo tokio ištikimo draugo ir rėmėjo Baltuosiuose rūmuose“. Rabinas Yosefas Yitzhakas Jacobsonas pradėjo renginį skaitydamas specialią maldą D. Trumpo garbei: „Palaimintas esi, mūsų Dieve, Visatos Karaliau, kad dalijiesi savo meilės, šlovės ir užuojautos dalimi su žmogumi, kuris visada gina kiekvieno nekalto žmogaus ir kiekvieno žydo garbę.“

Renginyje buvo ir kitų pagiriamųjų kalbų D. Trumpui. Pavyzdžiui, rabinas Kahana pareiškė: „Žmonės turėtų būti vertinami pagal savo veiksmus. O D. Trumpas neabejotinai padarė keletą svarbių dalykų. Tai priešingybė Obamai, kuris buvo giriamas, nors eidamas pareigas darė meškos paslaugą“.

Atsakydamas D. Trumpas dar kartą priminė savo nuopelnus Izraeliui. Jis dar kartą pabrėžė, kad padėti Izraeliui Amerikoje nėra lengva. Visų pirma jis pažymėjo: „Aš suteikiau jums ambasadą Jeruzalėje, ir tai buvo didelis dalykas. Kiekvienas prezidentas tai žadėjo, ir tai tęsiasi jau dešimtmečius. Tačiau tik dabar suprantu, kodėl mano pirmtakai to nepadarė: kai pradėjau eiti pareigas ir tik užsiminiau apie ambasados perkėlimą, patyriau neįsivaizduojamą spaudimą iš visų pusių to nedaryti.“

Be to, jis palietė apkaltos temą. Prisimenu, kad tuo metu Amerikos demokratai galvojo organizuoti prezidento D. Trumpo apkaltą. Ir jis pasakė, kad jei demokratams pavyktų jį pašalinti iš Baltųjų rūmų, jis būtų pasirengęs tęsti savo politinę karjerą Izraelyje. Ir ne bet kaip, o kaip Izraelio ministras pirmininkas. „Manau, kad Izraelyje turiu 98 proc. pritarimo reitingą“, - sakė D. Trumpas. „Jei čia kas nors atsitiks, aš vyksiu į Izraelį. Būsiu ministras pirmininkas“. Auditorija džiūgavo dėl šio Donaldo Trumpo atviravimo. 

Tačiau ar gali ne žydas tapti Izraelio ministru pirmininku? Bet pagal D. Trumpo ir jo draugų iš Izraelio bei proizraelietiškų pažiūrų logiką, jis gali tapti tokiu ministru pirmininku, jei prieš tai atsivers iš nežydo į žydą. Bet ar tai įmanoma? Juk žydas yra tautybė, o ne tikėjimas. Tikėjimą galima pakeisti. Visų pirma iš protestanto į žydą (t. y. judaizmo išpažinėją). 

Ar galima pakeisti kraują (tautybę)? Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame mums sakoma, kad viską galima pakeisti, jei tik nori. Net lytį. Ir neapsiriboti tik alternatyva: vyras ar moteris. Bet pasirinkti tinkamiausią „lytį“ iš kelių dešimčių pozicijų rinkinio. Istorija žino daugybę pavyzdžių, kai žmonės iš vienos tautybės buvo „keičiami“ į kitą. Ypač prisiminkime Trečiąjį reichą, kuris skelbė, kad tik arijai yra antžmogiai, o visi kiti (ypač žydai, čigonai, slavai) - „antžmogiai“. Po kurio laiko paaiškėjo, kad Trečiojo reicho vadovybėje buvo daug žmonių su „blogo kraujo“ priemaiša. O kai kurie iš jų beveik 100 proc. buvo žydai. Ką darė Adolfas Hitleris (pats turintis „blogo kraujo“ priemaišų)? Jis dekretu tokiems lyderiams suteikė „100 proc. arijų“ titulą. 

Vėl grįžtame prie Trumpo. Stebėtojai jau seniai pradėjo pastebėti, kad D. Trumpas yra beveik žydas ir beveik žydas širdyje. Bent jau jis neabejotinai yra labiau žydas nei protestantas. Pavyzdžiui, D. Trumpas buvo pirmasis pareigas einantis prezidentas JAV istorijoje, stovėjęs prie Verksmų sienos Jeruzalėje (2017 m.). 2024 m. spalio 7 d. (per pirmąsias naujausio karo Artimuosiuose Rytuose pradžios metines) D. Trumpas pagerbė dvasinio judėjimo „Chabad“ lyderio Menachemo-Mendlo Šneersono kapą Kvinse (Niujorkas). Rebė buvo griežtas Izraelio okupuotų teritorijų grąžinimo arabams priešininkas. Jis laikėsi aiškios pozicijos: žydams šventoje žemėje neturėtų būti dviejų valstybių, ten nėra vietos Palestinai. Rebė labai populiarus tarp kovingai nusiteikusių žydų. D. Trumpo apsilankymas prie kapo yra aiškus ženklas, kad jis yra Rebės Šneersono pasekėjas. Ir ne tik politiškai, bet ir dvasiškai, nes Donaldas Trumpas dėvėjo kipą. 

Yra daugybė pavyzdžių, liudijančių ypatingą D. Trumpo prielankumą judaizmui. The Inviolable Connection Between the Wars in the Middle East and Ukraine ką tik paskelbė portalas Global Research News. Jos autorius Peteris Koenigas (Peter Koenig) yra žinomas ekonomistas ir geopolitikos analitikas, anksčiau dirbęs Pasaulio banke. Analizuodamas D. Trumpo pareiškimus ir veiksmus, straipsnio autorius kelia retorinį klausimą: „Ar D. Trumpas iš tiesų kažkuriuo metu priėmė judaizmą?“.

Aukščiau pateikiau trumpą Amerikos prezidentų apžvalgą, iš kurios matyti, kad per visą JAV istoriją Baltuosiuose rūmuose nebuvo nė vieno žydo. Vermonto demokratų senatorius Bernie Sandersas per 2019-2020 m. rinkimų kampaniją teigė, kad jis bus pirmasis prezidentas žydas JAV istorijoje. Tačiau tai pasirodė besąs bragadocio, jis išsisuko nuo tikslo. 

Čia derėtų prisiminti Baracką Obamą, kuris 2015 m., minint žydų paveldo mėnesį, apsilankė sinagogoje. B. Obamos žodžiais tariant, žydų įtakingi asmenys, tarp jų ir „Atlantic“ žurnalistas Džefris Goldbergas (Jeffrey Goldberg), toje šventėje jį pavadino pirmuoju žydų prezidentu. Beje, Obama kalbėjo dėvėdamas žydišką jarmulką. Žinoma, B. Obamą vadinti pirmuoju žydų kilmės Jungtinių Valstijų prezidentu buvo gerokai perdėta, aiškiai perdėta. Tai kvepia liaupsinimu. 

O minėtasis Peteris Koenigas primena, kad konservatyvios televizijos laidų vedėjas Markas Levinas 2019 m. pavadino D. Trumpą „pirmuoju žydų prezidentu“. Ir tai jau buvo užfiksuota plačios auditorijos. Ir ypatingos šio titulo įtampos jau nebejaučia daugelis amerikiečių. Kodėl? 

Ivanka yra D. Trumpo dukra iš jo pirmosios žmonos, čekų modelio Ivanos, ir 2009 m. ištekėjo už Jaredo Kushnerio. Tėvai yra ortodoksai žydai, turintys didelę įtaką Niujorko žydų bendruomenėje. Prieš vestuves Ivanka atsivertė į judaizmą, atliko sudėtingą nežydo tapimo žydu apeigą - konversiją, gavo hebrajišką vardą Yael („kalnų ožka“). Pora priklauso ortodoksinei judaizmo srovei, jos įstatymų laikosi griežčiau nei dauguma jaunųjų Amerikos žydų. Be to, Ivanka yra minėto Chabad judėjimo aktyvistė. Pora turi tris vaikus - Arabellą Rose, Josephą Fredericką ir Theodore'ą Jamesą Kushnerį. 

Ką apie tai mano Donaldas Trumpas? Atsakymas slypi šiuose D. Trumpo žodžiuose: „Aš didžiuojuosi, kad mano anūkai ir dukra yra žydai!“ Dar vienas Trumpo atviravimas: „Taip, viena iš mano dukterų yra žydė. Tai nebuvo suplanuota, tai tiesiog įvyko. Ir aš džiaugiuosi, kad taip nutiko. Ji turi nuostabią žydų šeimą...“ Šios frazės nuolat kartojamos daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių. Tačiau čia kyla klausimas: kaip dukrą galima laikyti žyde, jei ji turi anglosaksiškų ir čekiškų šaknų? Pasirodo, religijos pakeitimas gali lemti ir tautybės pakeitimą. Nors tai prieštarauja mokslui ir net bet kokiai logikai, taip mano D. Trumpas ir su juo sutinka kai kurie jo draugai izraeliečiai. 

Tačiau Izraelio draugai žengė dar toliau. Jie ėmė užsiminti, kad Trumpas jau tapo žydu. Ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Nuo pat pirmojo vaiko, Ivankos, gimimo (2011 m.) Trampui jo žydų aplinka ne kartą sakė, kad „Žydas yra ne tas, kurio tėtis yra žydas, o tas, kurio anūkai yra žydai“. Nežinau, ar žydai ir žydai turi tokią taisyklę, labai tuo abejoju. Tačiau D. Trumpui jo draugai izraeliečiai ir proizraeliečiai nuolat užsimena: „Dabar, pone Trumpai, jūs jau esate tikras žydas“. Amerikos žiniasklaidoje D. Trumpas net vadinamas „žydų karaliumi“ arba „Izraelio karaliumi“. Kai kur su ironijos prieskoniu. O kažkur su susižavėjimu. 

Žvelgiant iš D. Trumpo izraeliečių ir proizraelietiškų šalininkų perspektyvos, tai pirmas kartas, kai JAV rinkimus laimėjo žydas. Ir atrodo, kad Trumpas tuo tiki. O tai tikrai gali turėti rimtų pasekmių Izraeliui, JAV ir pasauliui. 

P.S. Nereikėtų pamiršti, kad D. Trumpą labiau myli Izraelio žydai nei Amerikos žydai. Atitinkamai D. Trumpą taip pat labiau myli Izraelio žydai nei Amerikos žydai. O pastarųjų atžvilgiu D. Trumpas periodiškai kritikuoja ir kaip pavyzdį pateikia „teisingus“ Izraelio žydus. Pavyzdžiui, 2022 m. spalio mėn. buvęs prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo „JAV žydus“ už tai, kad jie nerodo „dėkingumo“ už jo paramą Izraeliui. Pažymėtina ir tai, kad per praėjusius prezidento rinkimus D. Trumpas gavo kur kas mažiau žydų rinkėjų balsų nei Kamala Harris - 21 proc. prieš 79 proc. 

Šaltinis