2026 m. birželio 14 d., sekmadienis

Farage pažadėjo iškeldinti visus migrantus iš valstybės subsidijuojamų būstų

 

Partijos „Reform UK“ lyderis Nigelas Farage'as pažadėjo per 90 dienų nuo atėjimo į valdžią iškeldinti visus migrantus iš vyriausybės finansuojamų socialinių būstų.

Mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos būsto programos tapo pagrindiniu pykčio židiniu dėl masinės migracijos politikos, primestos šaliai prieš britų visuomenės valią, o šios gyvenvietės tarsi akivaizdžiai iliustruoja, kad užsienio tautinių mažumų atstovai yra vertinami labiau nei vietiniai britai.

„Brexit“ lyderis Nigel Farage teigė, kad teikiant pirmenybę užsieniečiams, o ne tų bendruomenių žmonėms, daugelyje Britanijos vietovių įvyko „didžiulis socialinės struktūros sutrikimas“ ir kad vyriausybės politika aktyviai nukreipė būsto pasiūlą „nuo baltųjų britų, kurie iš pradžių gyveno tose vietovėse“.

Savo pirmame straipsnyje neseniai sukurtame „Substack“ paskyroje N. Farage teigė, kad „taisyklės, kuriomis pirmenybė buvo teikiama vietos gyventojams ir ryšiams su vietove, buvo panaikintos, iš dalies remiantis tuo, kad jos diskriminavo naujai susiformavusią įvairiapusę Didžiosios Britanijos visuomenę, tačiau vėliau jos buvo iš dalies atkurtos tik po to, kai šių vietovių socialinė struktūra patyrė didžiulius sukrėtimus“.

Siekiant ištaisyti padėtį, Reformų partijos lyderis teigė, kad, jei jo partijai bus suteikti įgaliojimai, ji uždraus visiems užsieniečiams gyventi socialiniuose būstuose. Tie, kurie per tris mėnesius nesusiras naujos gyvenamosios vietos, bus deportuoti, sakė jis.

„Reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir pirmenybės socialiniam būstui bus taikomi siekiant užtikrinti, kad pirmenybė socialiniam būstui būtų teikiama veteranams ir ilgalaikiams vietos gyventojams, išimtis bus daroma tik tokioms grupėms kaip šeiminio smurto aukos ir globos įstaigas paliekantys asmenys“, – paaiškino Farage.

Remiantis Būsto ministerijos statistika, 2024–2025 m. ataskaitiniu laikotarpiu 12 proc. pagrindinių socialinio būsto nuomininkų buvo užsienio piliečiai. Tačiau į šį skaičių neįtrauktos šeimos, kurioms vadovauja migrantai, įgiję Didžiosios Britanijos pilietybę, arba šeimos, kuriose yra migrantai, nesantys šeimos galvomis.

Naujausias Farage'o griežtas pasiūlymas dėl imigracijos pateiktas tuo metu, kai „Reform UK“ vykdo platesnę politinę kampaniją, siekdama išsiskirti iš tradicinių Vestminsterio partijų šiuo svarbiu klausimu.

Iš tiesų, be pažado atimti socialinį būstą iš migrantų, partija taip pat pažadėjo visiškai nutraukti finansinę paramą užsieniečiams, kurie šiuo metu kas mėnesį išeikvoja daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų iš Britanijos biudžeto tiesioginėms socialinėms išmokoms.

Partija taip pat pažadėjo iš šalies deportuoti visus nelegalius imigrantus – kurių skaičius, kaip manoma, viršija milijoną žmonių – bei pasitraukti iš Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), kuri trukdo vykdyti deportacijas, ir panaikinti statusą abejotiniems prieglobsčio prašytojams, į šalį įleistiems per pastaruosius penkerius metus. Partija taip pat pažadėjo sumažinti legalią imigraciją bent iki „grynojo nulio“.

Siekiant įgyvendinti šiuos didelio masto išsiuntimo planus, „Reform“ partija ragina visoje šalyje įsteigti deportacijos centrus, kuriuose migrantai būtų sulaikomi, o ne leidžiama jiems pabėgti ir tikėtis, kad jie pasirodys, kai bus iškviesti į deportacijos procedūras.

Partija pasiūlė, kad tokie deportacijos centrai būtų įkurti tose šalies vietovėse, kurios remia atviras sienas, palaikydamos tokias partijas kaip kraštutinių kairiųjų Zach Polanski Žalieji.

Tuo tarpu vienas iš labiausiai pagarsėjusių migrantų viešbučių Anglijoje buvo uždarytas šią savaitę, o tariami prieglobsčio prašytojai buvo iškeldinti iš „Bell“ viešbučio Eppinge dėl tariamų priešgaisrinės saugos problemų, likus nedaug laiko iki Vidaus reikalų ministerijos sutarties dėl migrantų apgyvendinimo pastate pabaigos. Viešbutis tapo protestų, kurie buvo pakartoti visoje Jungtinėje Karalystėje, vieta, nes vietiniai gyventojai įsiuto, kai Etiopijos migrantas, atvykęs laivu, seksualiai užpuolė 14-metę mergaitę iš tos vietovės vos kelias dienas po to, kai neteisėtai kirto Lamanšo sąsiaurį ir buvo apgyvendintas viešbutyje valdžios institucijų.

https://www.breitbart.com/europe/2026/06/14/farage-vows-to-kick-out-all-migrants-from-govt-subsidised-housing/


at Komentarų nėra:

John Mearsheimer ir Sergej Karaganov: Branduolinis smūgis Europai siekiant atkurti atgrasymą

 

Johnas Mearsheimeris ir Sergejus Karaganovas aptaria, kodėl Rusija patiria vis didesnį spaudimą atkurti savo atgrasymo pajėgumus, o tai greičiausiai greitai peraugtų į branduolinį smūgį Europai. Mearsheimeris ir Karaganovas sutaria, kad branduolinis smūgis tikriausiai būtų sėkmingas atkuriant atgrasymą, nes JAV į jį nereaguotų.

Prof. Karaganovas yra Užsienio ir gynybos tarybos garbės pirmininkas ir dešimtmečius buvo Rusijos politinio elito patarėjas. Prof. Karaganovas rašė kalbas Brežnevui ir konsultavo Gorbačiovą, Jelciną bei Putiną. Prof. Mearsheimeris yra R. Wendell Harrison Distinguished Service profesorius Čikagos universiteto politikos mokslų katedroje.

https://www.youtube.com/watch?v=Q8PT0jiemKc



https://www.youtube.com/watch?v=DjETGuD94TQ

at Komentarų nėra:

2026 m. birželio 13 d., šeštadienis

Tulsi Gabbard paviešino sensacingus dokumentus apie JAV finansuojamas biologines laboratorijas daugiau nei 30 šalių

 


„Iki šiol įrodymai apie šių laboratorijų egzistavimą ir finansavimą buvo sąmoningai nuslėpti nuo jūsų, Amerikos žmonių“, – sakė Gabbard.

Išeinanti Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard paskelbė apie naujai išslaptintų dokumentų paskelbimą, iš kurių matyti, kad JAV piliečiams buvo nuolat meluojama apie JAV finansuojamų biologinių laboratorijų užsienyje, kuriose buvo vykdomi itin pavojingi „funkcijų stiprinimo“ tyrimai, egzistavimą.

„Nepaisant akivaizdaus katastrofiško pasaulinio poveikio, kurį gali turėti tyrimai su pavojingais patogenais biologinėse laboratorijose, politikai, vadinamieji sveikatos specialistai, tokie kaip dr. Fauci, taip pat Bideno administracijos nacionalinio saugumo komandos nariai nuolat melavo amerikiečiams apie JAV finansuojamų ir remiamų biologinių laboratorijų egzistavimą“, – teigė Gabbard penktadienį X paskelbtame vaizdo įraše, kuris tapo virusiniu.


„Jie ne tik melavo, bet ir grasino tiems, kurie bandė atskleisti tiesą“, – pridūrė ji.

„Po kelis mėnesius trukusių žvalgybos bendruomenės archyvų ir dokumentų tyrimų šiandien skelbiu naujus įrodymus, kad JAV vyriausybė jau ilgą laiką finansavo daugiau nei 120 biologinių laboratorijų daugiau nei 30 šalių“, – sakė Gabbard.

„Tarp šių biologinių laboratorijų yra ir tokios vietos kaip Ukraina, kurioms dėl tebevykstančio Rusijos ir Ukrainos karo gali grėsti pavojus. „Iš tiesų, žvalgybos bendruomenė anksčiau buvo įspėjusi, kad JAV finansuojamoje biologinėje laboratorijoje Ukrainoje greičiausiai buvo laikomi pavojingi patogenai ir ji liko pažeidžiama ilgalaikių Rusijos atakos, užgrobimo ar sugadinimo grėsmių“, – sakė Gabbard. 

„Iki šiol įrodymai apie šių laboratorijų egzistavimą ir finansavimą buvo sąmoningai nuslėpti nuo jūsų, Amerikos žmonių“, – sakė Gabbard. „Daugelis šių JAV vyriausybės finansuojamų biologinių laboratorijų šiuo metu arba anksčiau vykdė tyrimus, naudodamos pavojingus ir labai užkrečiamus patogenus, o kai kuriais atvejais – ir pavojingus funkcijos stiprinimo tyrimus, beveik nesant viešumo ar priežiūros.“

„Prezidentas Trumpas puikiai supranta, kokią rimtą grėsmę pavojingi funkcionalumo stiprinimo tyrimai kelia Amerikos žmonėms. Būtent todėl jis prieš daugiau nei metus ėmėsi ryžtingų veiksmų. 2025 m. gegužės 25 d. jis pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo nutraukiamas federalinis funkcionalumo stiprinimo tyrimų finansavimas visame pasaulyje“, – paaiškino ji. 

Gabbard sakė, kad jos biuras gauna naujos informacijos apie šiuo metu šiose įstaigose vykdomus klinikinius tyrimus, „kurie kelia rimtų etinių, finansinių ir saugumo problemų, susijusių su tariamomis visuomenės sveikatos iniciatyvomis ir JAV nacionaliniu saugumu“.

„Šiandienos pranešimas atveria naujas perspektyvas. Informacija apie šių JAV finansuojamų biologinių laboratorijų egzistavimą, istoriją, vietas ir finansavimą buvo sąmoningai nuslėpta labai įtakingų žmonių, kurie melagingai tvirtino, kad šių biologinių laboratorijų nėra“, – tęsė ji. „Jie kaltina visus, kurie teigia kitaip, esant užsienio agentais ir Amerikos išdavikais.“

Neseniai išslaptinti įrodymai pateikiami ČIA.

Gabbard pažadėjo, kad Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras „toliau glaudžiai bendradarbiaus su partneriais visoje JAV vyriausybėje, siekdamas tiksliai nustatyti, kur yra šios laboratorijos ir kokius patogenus jos saugo, kad būtų užkirstas kelias pavojingiems funkcionalumo stiprinimo tyrimams, kurie kelia grėsmę amerikiečių ir viso pasaulio žmonių sveikatai bei gerovei“.

Gabbard neseniai paskelbė, kad palieka Trumpo administraciją, kad galėtų rūpintis savo vyru, kuriam buvo diagnozuota reta vėžio forma.

https://www.lifesitenews.com/news/tulsi-gabbard-reveals-bombshell-documents-on-us-funded-biolabs-in-30-countries/


JAV biolaboratorijos Ukrainoje

https://www.youtube.com/watch?v=NT4-zBvhW6Y



at Komentarų nėra:

Jungtinėje Karalystėje: peiliu ginkluotas imigrantas dūrė 17-metei į kaklą

 

Be jokios priežasties 30-metis migrantas priartėja prie 17-metės merginos gatvėje Brierfield mieste, Lankashyre, šiaurės vakarų Anglijoje. Jis griebia ją ir peiliu smogia į kaklą. Merginai pavyksta pabėgti. Vėlgi, kol kas nėra skelbiama jokių duomenų apie nusikaltėlį. Kas internete dalijasi šio nusikaltimo vaizdo įrašais, tas kairiųjų valdžios atstovų Didžiojoje Britanijoje yra paskelbiamas rasistu. Nelegalios masinės migracijos kruvinos pasekmės tampa vis labiau matomos kasdien.

Dar vienas užpuolimas peiliu prieš paauglę sukėlė siaubą Anglijoje. Šiaurės Anglijos mieste Brierfield penktadienio popietę atviroje gatvėje buvo sunkiai sužeista 17-metė. Policija sulaikė 30-metį vyrą ir atlieka tyrimą dėl įtariamo pasikėsinimo į žmogžudystę.

Incidentas įvyko birželio 12 d. apie 15 val. Wood Street gatvėje, Brierfield mieste, Lankašyro grafystėje. Remiantis policijos duomenimis, paauglė patyrė dūrio žaizdą kaklo srityje. Greitosios pagalbos medikai suteikė pagalbą nukentėjusiajai dar įvykio vietoje, prieš ją išvežant į ligoninę.

„Gyvenimą keičiantis sunkumas“

Remiantis dabartine informacija, sužalojimai nėra pavojingi gyvybei ir nėra „gyvenimą keičiantys“, kaip teigiama oficialiame pranešime. Po incidento 17-metė buvo sąmoninga ir galėjo bendrauti su gelbėjimo tarnybų darbuotojais. Apie psichologinę žalą niekas nekalba. Ar tai tikrai gyvenimą keičiantis sunkumas 17-metei, kuri žino, kad niekur nėra saugi ir bet kuriuo metu vėl gali tapti panašaus nusikaltėlio auka? Ar tai gyvenimą keičiantis sunkumas gyventojams, kurie pamažu suvokia, ką jiems padarė pastarųjų dešimtmečių politika?

Iš karto po užpuolimo policija pradėjo didelio masto paiešką. Į tą rajoną buvo išsiųstos ir ginkluotos pajėgos – Anglijoje įprasti policijos patruliai paprastai nesinešioja šaunamųjų ginklų. Netrukus buvo sulaikytas 30-metis „vyras iš Brierfieldo“. Jis tebėra policijos areštinėje. Iš tiesų tai yra vyras, turintis pakistaniečių kilmę.

Tyrėjai iki šiol nepaskelbė jokių duomenų apie įtariamojo tapatybę. Taip pat šiuo metu trūksta informacijos apie galimą motyvą. Taip pat neaišku, ar nusikaltėlis ir auka pažinojo vienas kitą, ar nusikaltimas buvo atsitiktinis. Šiuo metu manoma, kad tai buvo atsitiktinis nusikaltimas.

Kairiųjų  neapykanta baltiesiems

Darbo partijos narys Oliveris Ryanas (Socialistų partija) žiniasklaidai paaiškino, kad, kiek jam žinoma, tiek auka, tiek įtariamasis yra „britai“ ir abu kilę iš Brierfieldo. Kairiesiems politikams visada labai svarbu pabrėžti, kad nusikaltėliai yra vietiniai, net jei jie tokie nėra. Tai grindžiama kairiųjų savęs neapykanta savo pačių atžvilgiu.

Kol nusikaltimo vietoje dirbo ekspertų komanda, policija sustiprino savo pajėgas atitinkamoje miesto teritorijoje. Gyventojai bei vaizdo stebėjimo kamerų, automobilių vaizdo registratorių ir durų skambučių kamerų savininkai buvo paraginti pateikti galimus įrašus.




https://report24.news/weitere-messerattacke-in-grossbritannien-messer-migrant-sticht-17-jaehriger-in-den-nacken/
at Komentarų nėra:

Larry Johnson: Karo pabaiga? Ar JAV ir Iranas artėja prie susitarimo?


Larry Johnson aptaria galimą susitarimo memorandumą, kuris, kaip teigia ir Vašingtonas, ir Teheranas, netrukus galėtų būti pasirašytas. Johnsonas yra buvęs CŽV žvalgybos analitikas, taip pat dirbęs JAV Valstybės departamento Kovos su terorizmu biure.
 

https://www.youtube.com/watch?v=v7tyJIc7U3A



https://www.youtube.com/watch?v=ujG4qTINktM

at Komentarų nėra:

2026 m. birželio 12 d., penktadienis

Kova su apokalipse: Christine Lagarde švelniai smaugia ekonomiką

 

Europos centrinis bankas pirmą kartą per trejus metus padidina palūkanų normas. ECB pirmininkės sprendimas smarkiai smogia ne tik ekonomikai. Analizė.

Matthias Hochstätter 

Ant juodo žirgo sėdi trečiasis apokalipsės raitelis, rankose spaudžiantis svarstykles. Be tironijos, karo ir mirties, būtent infliacija Biblijoje, kaip viena iš keturių paskutiniųjų dalykų, pranašauja Paskutinįjį teismą ir kartu pasaulio pabaigą. Jau senovėje infliacija buvo žinoma kaip žmonijos rykštė: kai kainos kildavo, pirmiausia nebegalima buvo nusipirkti mėsos, o vėliau – ir duonos.

Christine Lagarde nuolat stoja prieš trečiąjį apokalipsės raitelį. Tai yra jos, kaip Europos centrinio banko pirmininkės, darbas. Nesvarbu, ar tai būtų pandemijos, karai, išlaidžios vyriausybės, ar, kaip dabar, naftos kainų šuolis: ECB pirmininkė stengiasi išlaikyti infliaciją 2 % lygyje. 2 procentai yra idealus rodiklis, nes esant nedideliam brangimui, pinigų skolinimas ar pagamintų prekių pardavimas vis dar yra pelningi, o defliacijos sąlygomis taip nebūtų. Tačiau dabar kainų augimo tempas ES siekia 3,0, o euro zonoje – 3,2 procento. Ir Lagarde turi stoti prieš juodąjį žirgą.

Palūkanų šuolis: šviežios lėšos už didesnę kainą

Po trejų metų ECB pirmininkė padidino bazinę palūkanų normą bankams 0,25 proc. iki 2,25 proc. Lagarde Frankfurte sakė, kad palūkanų didinimas yra daugiau nei atsargumo priemonė. Karas gresia toliau kurstyti infliaciją euro zonoje, tuo pačiu silpnindamas ekonomiką. Ar bus tolesni palūkanų normų padidinimai, Lagarde paliko atvirą klausimą: „Bus taip, kaip turi būti.“ Vertimas: tai priklauso nuo Irano konflikto trukmės.

ECB nustato tris pagrindines palūkanų normas, kurios dabar visos padidinamos 0,25 procentinio punkto. Indėlių palūkanų norma (2,25 proc.) lemia premiją, kurią bankai gauna, kai laiko pinigus ECB. Pagrindinė refinansavimo palūkanų norma (2,40 proc.) yra kaina, už kurią bankai gali savaitę skolintis pinigus iš ECB. O už skubų refinansavimą, t. y. už naktinius avarinius kreditus, bankams dabar taikoma 2,65 proc. palūkanų norma. Bankai šį naujų pinigų palūkanų šuolį perkelia savo klientams – su antkainiu.

Taupomosios kasos: „ECB siunčia stabilumo signalą“

Taigi pinigų skolinimas bankams kol kas tampa pelningesnis. Be to, atsižvelgdami į didesnes palūkanas, daugiau taupytojų dabar laikys pinigus banke, kuris juos galės investuoti kaip nori. Todėl, pavyzdžiui, Vokietijos bankų federacija palankiai įvertino ECB sprendimą dėl palūkanų. Centrinis bankas parodė „subtilų jausmą“, palūkanų didinimas yra „visiškai suprantamas ir, atsižvelgiant į kainų pokyčius euro zonoje, labai tinkamas“, paaiškino vyriausiasis direktorius Heiner Herkenhoff. Taip pat Vokietijos taupomųjų bankų ir sąskaitų asociacijos (DSGV) prezidentas Ulrich Reuter ECB sprendimą pavadino svarbiu ženklu: „Geopolitinių įtampų ir didėjančio neapibrėžtumo laikotarpiu ECB siunčia stabilumo signalą.“

Kaip nustatė palyginimo portalas „Verivox“, išnagrinėjęs 800 bankų pasiūlymus, dauguma bankų jau iš anksto numatė ECB palūkanų normų šuolį. Remiantis šiais duomenimis, pastarosiomis savaitėmis toliau augo vienos dienos indėlių ir terminuotųjų indėlių palūkanos. Pasak „Verivox“, visoje Vokietijoje siūlomi dvejų metų trukmės terminuotieji indėliai šiuo metu vidutiniškai duoda 2,34 proc. Vienos dienos indėlių atveju įprastos palūkanos esamiems klientams vidutiniškai siekia 1,34 proc. Siekdami pritraukti naujų klientų ir surinkti santaupas, daugelis bankų šiuo metu vilioja laikinais specialiais pasiūlymais ir laikinai siūlo iki 4 proc. palūkanų už vienos dienos indėlius. Tačiau reikia būti atsargiems, jei sąskaita yra neigiamo saldo: jei pagrindinės palūkanos kyla, didėja ir sąskaitos kredito palūkanos. Bankai dabar yra optimistiškai nusiteikę. Palūkanų normų kilimas sukelia judėjimą rinkoje.

Verslas ir profesinės sąjungos mato sąstingį

Vieno džiaugsmas – kito vargas: nes visi, kuriems reikia paskolos, dabar už ją turi mokėti daugiau. Didžiosios įmonės nuolat skolinasi milijonus eurų, pavyzdžiui, siekdamos iš anksto finansuoti užsakymus, už kuriuos bus sumokėta tik vėliau. Remiantis ECB statistika, priklausomai nuo paskolos termino, iki šiol jos mokėjo apie 3,6 proc. Mažesnės įmonės bankams kelia didesnę riziką ir už paskolą, priklausomai nuo jos trukmės, turi mokėti iki 5,5 proc. Net jei eilinis pilietis nori pasistatyti namą, jam tenka giliai kišti ranką į kišenę. Būsto finansavimo bendrovė „Interhyp“ dabartinę statybų palūkanų normą vertina maždaug 4,0 proc. Tikriausiai ir savo pačių interesų labui „Interhyp“ ekspertai „tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu numato, kad palūkanos išliks nepakitusios“. Tačiau Lagarde taip nepadeda atsigauti sustingusiai statybų rinkai.

Keturi Apokalipsės raiteliai, Albrechto Dürerio medžio raižinys: infliacija visada buvo žmonijos rykštė. Čia pavaizduota su svarstyklėmis.

Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (DIHK) yra mažiau optimistiški nei būsto finansuotojai. DIHK vyriausiasis analitikas Volkeris Treieris šį padidinimą pavadino „suprantamu“. Tačiau, pasak V. Treierio, jis palies Vokietijos įmones „gilaus struktūrinio ir konjunktūrinio krizės metu“: „Nors likusioje euro zonoje ekonomika vis dėlto šiek tiek auga, Vokietijoje ekonomikos plėtra stagnuoja, o kainos kyla.“ Be to, kai kyla kainos ir didesnės palūkanų normos skatina taupyti, mažėja vartotojų nuotaikos.

DGB laiko ECB palūkanų normų padidinimą „sunkiu klaida“

Ekonomikos asociacijos baiminasi, kad dėl aukštesnių palūkanų įmonėms gali pabrangti paskolos svarbioms investicijoms. Taip pat Makroekonomikos ir konjunktūros tyrimų institutas (IMK), priklausantis profesinėms sąjungoms artimai Hans-Böckler-Stiftung, įspėjo apie neigiamą poveikį ekonomikai. O DGB pirmininko pavaduotojas Stefanas Körzellis laiko ECB palūkanų normų padidinimą „sunkiu klaida“, nes tai „galėtų dar labiau sąmoningai stabdyti ekonomikos atsigavimą“.

Taigi, net ir padidinus bazines palūkanų normas 0,25 procentinio punkto, ECB ekonomistai prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas su vienerių ar dvejų metų vėlavimu augs iki 0,2 procentinio punkto mažiau.

Tačiau Christine Lagarde nesidomi ekonomikos problemomis. Taip pat ir politikos problemomis, nes išlaidos, finansuojamos paskolomis, dabar dar labiau brangsta. Galiausiai Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas (SPD) pinigų biudžeto skylėms užkimšti neatsispausdina pats, o per Finansų agentūrą išleidžia fiksuotų palūkanų federalines obligacijas, skolos vertybinius popierius ar iždo vekselius. Kiekvienais metais čia mokėtinos palūkanos ir grąžinamos sumos, kurios vis labiau apsunkina federalinį biudžetą.

Lagarde ir Merz atskirai kovoja su apokalipse

Išvada: kancleris Friedrichas Merzas (CDU) ir jo vadovaujama Vokietijos vyriausybė negali tikėtis Lagarde ir ECB pagalbos. Stagfliacijos sąlygomis ECB rūpinasi tik infliacija. Stagnuojanti ekonomika yra verslo ir politikos reikalas. Didžiulės kreditais finansuojamos federalinės vyriausybės išlaidos, skiriamos ginklavimuisi ir infrastruktūrai, gali tik šiek tiek sušvelninti nuosmukį. Norint, kad valstybė paskatintų ekonomiką, dabar reikia greitai įgyvendinti struktūrines reformas: mažiau biurokratijos, mažesni mokesčiai ir socialinės įmokos. Kitaip įmonės toliau reaguos mažindamos išlaidas ir atleidždamos darbuotojus.

Kol ECB pinigų politika dar neveikia, taupytojai negali kompensuoti infliacinio savo turto vertės nuvertėjimo nei vienadieniais, nei terminuotais indėliais ir turi kreiptis į vertybinių popierių rinką. Be to, statybos brangs. Naujų pastatų statyba toliau lėtės, o tai vėl turės įtakos esamų pastatų būklei ir nuomos kainoms. Belieka laukti, kaip vystysis nekilnojamojo turto rinka. Ar infliacijos lygis ir, atitinkamai, palūkanų normos toliau didės, priklausys nuo Irano karo trukmės ir vėlesnio žaliavų prekybos normalizavimosi. Tik viena yra aišku: kova su apokalipse tęsiasi. Tačiau Merz ir Lagarde kovoja ne toje pačioje pusėje.

https://www.berliner-zeitung.de/article/im-kampf-gegen-die-apokalypse-christine-lagarde-erdrosselt-sanft-die-wirtschaft-10088013

at Komentarų nėra:

Lenkija triuškina Zelenskį

 


Ukrainos žurnalistas ir politikas Anatolijus Šarijus savo video pasakoja apie paaštrėjusius Lenkijos ir Ukrainos santykius.

https://www.youtube.com/watch?v=jzksiG4Juyc

at Komentarų nėra:
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)

Farage pažadėjo iškeldinti visus migrantus iš valstybės subsidijuojamų būstų

  Partijos „Reform UK“ lyderis Nigelas Farage'as pažadėjo per 90 dienų nuo atėjimo į valdžią iškeldinti visus migrantus iš vyriausybės f...