Dar viena sąmokslo teorija oficialiai patvirtinta. Vokietijos vaistų ir medicinos prietaisų instituto (BfArM) viešai paskelbti dokumentai įrodo, kad PCR testai niekada neturėjo būti naudojami vadinamajai pandemijai įvertinti.
2020 m. spalio mėn. rašiau, kad masiniai COVID testavimai daro daugiau žalos nei naudos. PCR testai nuolat generavo naujus atvejus ir taip suteikė pagrindą karantinui. Tikrasis ligos atvejis reikalauja simptomų ir teigiamo testo rezultato. Vien tik teigiamas testas yra tik tai: teigiamas, bet ne itin informatyvus testas. Testas neleido daryti išvadų apie tiriamųjų užkrečiamumą. Nepaisant to, visuomenė buvo paralyžiuota remiantis pagrindu, kuris nieko nepasakė nei apie gyventojų sveikatos būklę, nei apie jų užkrečiamumą.
Klausas Lechneris ir Maria Krauth iš Vienos medicinos universiteto (MedUni Wien) savo knygoje „Diagnostikos pagrindai“ aiškiai nurodė, kad „šratų šūvio“ diagnostika (simptomų neturinčių asmenų testavimas) yra klaidinga. Tai buvo pagrindinė medicinos studijų medžiaga. Net AGES rašė, kad besimptomiai atvejai turi tik nedidelę įtaką viruso plitimui. Iš tikrųjų viskas buvo aišku nuo pat pradžių. Tačiau politikai norėjo kitaip ir padovanojo mums ketverius „planemijos“ metus.
Praėjus penkiems su puse metų po „koronos“ (NC), Diuseldorfo advokatas Tobias Ulbrich pateikia viešai iškeltus Federalinio vaistų ir medicinos prietaisų instituto dokumentus. Sabine Stebel prašymas, pateiktas BfArM pagal Informacijos laisvės įstatymą dar 2024 m. gruodžio mėn., buvo atsakytas tik 2026 m. rugpjūčio pabaigoje. Buvo perduoti iš dalies užtušuoti dokumentų rinkiniai, ataskaitos, pastabos ir susirašinėjimas su Federaline sveikatos apsaugos ministerija.
PCR testavimo strategijos trūkumai buvo žinomi
2021 m. lapkričio 19 d. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas patvirtino federalinę nepaprastąją padėtį. Išeigų apribojimai, kontaktų draudimai, mokyklų ir parduotuvių uždarymai buvo automatiškai susieti su vienu skaičiumi – septynių dienų sergamumo rodikliu. Tą pačią dieną viena BfArM darbuotoja vidiniame rašte nurodė, kad nėra patikimų duomenų apie PCR testų rezultatų kokybę.
2021 m. vasario mėn. ta pati institucija rašte pažymėjo, kad nėra tarptautinio standarto, pagal kurį būtų galima nustatyti minimalų SARS-CoV-2 RNR analitinį jautrumą. Ct vertės, gautos taikant skirtingus metodus, yra palyginamos tik ribotai. Pirmoji speciali PCR testų leidimų išdavimo data jau buvo praėjusi beveik prieš metus. 2021 m. rugpjūčio mėn. ES gairėse MDCG 2021-21 nebuvo numatyti jokie kokybės kriterijai tariamam „aukso standartui“ – PCR. Viešai prieinamose bylose nėra vertinimo ataskaitų ir konkrečių jautrumo ar specifiškumo verčių, susijusių su specialiuoju leidimu patvirtintais PCR produktais. Dažniausiai tiekiamame „TIB Molbiol“ PCR testų rinkinyje buvo pažymėta, kad jis nebuvo išbandytas diagnostikos tikslais (!).
Pats Sveikatos apsaugos ministerija savo nacionalinėje testavimo strategijoje nurodė, kad teigiamas laboratorijos rezultatas dar nereiškia infekcijos diagnozės. Diagnozė gali būti nustatyta tik po gydytojo įvertinimo. Nepaisant to, į Infekcijų prevencijos įstatymą buvo įtrauktas vien tik (bevertis) laboratorinis patvirtinimas. Iš PCR testų rezultatų buvo apskaičiuotas sergamumas, iš sergamumo – susidariusi kritinė padėtis, o iš kritinės padėties – pagrindinių teisių pažeidimai. Tyrimas su aukštu Ct reikšme buvo vertinamas taip pat kaip ir tas, kurio rezultatas buvo žemas. Asmuo be simptomų (= sveikas) buvo vertinamas kaip sunkiai sergantis. Gydytojo diagnozė visoje pranešimų grandinėje nebuvo minima.
Tai buvo didžiulis sukčiavimas. Testą, kuris aptinka tik molekulių fragmentus, prilyginti ligai ir užkrečiamumui, o tada iš to sukurti matavimo vienetą, kuriuo buvo pagrįsta visa „plandemija“ kartu su jos „priemonėmis“. Kas 2020 m. rašė, kad teigiamas testas nėra „Covid“ atvejis ir nėra pagrindas uždarymui bei karantinui, buvo laikomas šarlatanu. 2021 m. sausio mėn. pati PSO pabrėžė, kad teigiamus PCR rezultatus tik kartu su anamneze ir gydytojo vertinimu galima laikyti tikru ligos atveju, o esant mažam užsikrėtimo lygiui jie duoda daug klaidingų teigiamų rezultatų.
Pasiteisinimas, kad tuomet to nebuvo galima žinoti, nebeturi prasmės. Tai buvo galima žinoti. Tai buvo žinoma. Tai buvo užrašyta. Nepaisant to, testavimas vyko bet kokia kaina, nepaisant to, buvo skaičiuojami sergamumo rodikliai, nepaisant to, viskas buvo uždaryta. Netgi skiepijimo pagrindimas rėmėsi šia „testų pandemija“.
Koronavirusas nuo pradžios iki galo buvo suklastota istorija. PCR testai generavo atvejų skaičių, o kaukės buvo labiau paklusnumo ženklas nei veiksminga apsaugos priemonė. O „vakcina“ buvo tokia saugi ir veiksminga, kad žmones teko versti skiepytis, taikant 2G taisykles ir draudimus dirbti. Už visa tai atsakingieji iki šiol nebuvo patraukti atsakomybėn. Kiek dar tai tęsis?