Kovo mėnesio tendencijos pasaulio rinkose: „juodojo aukso“ kainos šoktelėjo į viršų, o „metalinio aukso“ – nukrito. Prof.Valentinas Katasonovas

JAV yra grynasis angliavandenilių eksportuotojas, todėl tapo viena iš šalių, kurios pasipelnė iš naftos kainų kilimo.

2026 m. kovas įeis į istoriją kaip karo Artimuosiuose Rytuose mėnuo. Karo įtaka išsiplėtė toli už regiono ribų. Be kita ko, karas ėmė daryti didžiulį poveikį pasaulio ekonomikai dėl staigaus „juodojo aukso“ kainų kilimo. Prieš karą „Brent“ naftos kaina buvo 70 dolerių už barelį. Jau kovo pradžioje ji šoktelėjo iki 100–110 dolerių, t. y. pusantro karto. Daugelis stebėtojų ėmė lyginti padėtį pasaulinėje naftos rinkoje su ta, kuri buvo 1973 m. rudenį. Tuomet OPEC šalys žymiai sumažino naftos tiekimą į pasaulinę rinką, o „juodojo aukso“ kaina šoktelėjo keturis kartus. 

Kovo mėnuo jau baigiasi, o naftos kaina nemažėja. Mat Ormuzo sąsiauris, per kurį tekdavo apie 20 procentų pasaulinių „juodojo aukso“ srautų, tebėra užblokuotas. Be to, angliavandenilių (naftos ir gamtinių dujų) gavyba regione nukentėjo nuo karinių smūgių. Naftos kainų šuolis paskatino infliacijos pagreitėjimą daugelyje pasaulio šalių. Maždaug tokį patį, koks buvo 2022 m., kai dėl antirusiškų sankcijų pasaulinėje rinkoje susidarė „juodojo aukso“ deficitas. Tuomet vidutinis pasaulinis infliacijos rodiklis, pagal TVF vertinimus, siekė apie 9 procentus. Tačiau buvo nemažai šalių, kuriose per metus infliacija siekė dviženklį skaičių. Jei karas Artimuosiuose Rytuose tęsis ir jei Ormuzo sąsiauris artimiausiais mėnesiais nebus atblokuotas, ekspertų nuomone, 2026 m. pabaigoje infliacija tikrai gali būti dviženklė. Tikėtina pinigų politikos institucijų reakcija į tokį infliacijos šuolį bus centrinio banko bazinių palūkanų normų padidinimas. O tai smarkiai padidina pasaulinės ekonominės recesijos riziką. Jos požymiai buvo matomi dar prieš karo pradžią, jos pradžia buvo prognozuojama 2027 m. Bet dabar, tikėtina, ji gali prasidėti jau šiais metais. 

Šiandien labai daug kalbama ir rašoma apie padėtį pasaulinėje „juodojo aukso“ rinkoje. Kur kas mažiau – apie tikrojo, t. y. metalinio aukso, rinką. Apie ją norėčiau pakalbėti išsamiau. Tiems, kurie seka aukso rinką, šio brangiojo metalo kainų dinamika kovo mėnesį gali pasirodyti keista. Arba nenormali. Auksą įprasta vadinti „tyliu uostu“, „saugiu aktyvu“, „patikimu prieglobsčiu“. Pagal visas teorijas, jo paklausa turėtų augti esant įtemptai pasaulio politinei ir ekonominei situacijai. O tuo labiau karo sąlygomis. Auganti paklausa lemia brangiojo metalo kainų kilimą. 

Pirmąją kovo darbo dieną (2 d.) aukso kaina artėjo prie 5,42 tūkst. dolerių už trojos unciją, o tai buvo didžiausia kaina nuo sausio pabaigos. Atrodytų, viskas atitiko aukso rinkos teoriją. Tačiau vėlesnėmis dienomis kainos trajektorija ėjo ne aukštyn, o žemyn. 

Kovo 11 d. kaina nukrito iki 5,19 tūkst. dolerių už unciją. Kaina toliau mažėjo. Spot sandoriuose ji jau beveik priartėjo prie 5 tūkst. dolerių ribos. O ateities sandoriuose (aukso pristatymas po mėnesio ar vėliau) netgi peržengė 5 tūkst. dolerių ribą. 

Kovo 18 d. biržos aukso kainos pirmą kartą nuo vasario 18 d. nukrito žemiau 4900 už unciją. Balandžio aukso ateities sandorio kaina Čikagos prekių biržoje (CME) sumažėjo 2,4 % ir pasiekė 4887,95 dolerių už unciją. 

Kovo 23 d. aukso kaina pasiekė naują lokalinį minimumą – 4100 JAV dolerių už unciją, tačiau vėliau įvyko kainos korekcija, kuri šiek tiek pakėlė kainą.   Taigi, nuo sausio mėnesį užfiksuoto 5,6 tūkst. dolerių maksimumo kaina nukrito iki 4,1 tūkst. dolerių minimumo, t. y. pusantro tūkstančio dolerių už unciją. Tokio staigaus kainos kritimo, kaip pastebi ekspertai, nebuvo nuo 1980-ųjų pradžios. Kovo 30 d. kaina buvo užfiksuota 4,51 tūkst. dolerių lygyje. 

Kaip galima paaiškinti tokius aukso kainos paradoksus? Ekspertai mano, kad į aukso kainos teoriją įsikišo juodojo aukso kainos veiksnys. Būtent jis pakeitė numatytą brangiojo metalo kainos trajektoriją. Aukso rinkos dalyviai pasirengė tam, kad centriniai bankai didins bazines palūkanų normas, siekdami pažaboti prasidedančią infliaciją. Dar prieš prasidedant karui Artimuosiuose Rytuose ekspertai spėliojo: kokį sprendimą dėl bazinės palūkanų normos priims JAV Federalinė rezervų sistema savo posėdyje kovo 18 d.? Beveik visi linko manyti, kad bazinė palūkanų norma bus sumažinta. Tačiau kovo 18 d. JAV Federalinė rezervų sistema paliko bazinę palūkanų normą ankstesniame lygyje – 3,75 %. Palūkanų normos išlaikymas ankstesniame lygyje – jau ženklas, kad Federalinė rezervų sistema kitame savo posėdyje (balandžio 29 d.) gali palūkanų normą padidinti. 

Taip pat reikėtų pažymėti, kad JAV yra grynasis angliavandenilių eksportuotojas, todėl tapo viena iš šios „juodojo aukso“ kainų kilimo naudos gavėjų. Padidėjusios pajamos iš naftos eksporto ir lūkesčiai, kad Fed padidins bazinę palūkanų normą, lėmė tai, kad kovo mėnesį dolerio kursas rezervinių valiutų atžvilgiu pradėjo kilti (iki tol jis krito). Visa tai atgaivino investuotojų susidomėjimą JAV iždo vertybiniais popieriais, kuris jau buvo pradėjęs blėsti. Dalis investuotojų turto gali būti perkelta iš aukso į JAV iždo vertybinius popierius. 

Jau yra tam tikrų duomenų apie tai, kaip investuotojai perkelia lėšas iš aukso į kitus aktyvus. Visų pirma, kovo mėnesį užfiksuotas aukso nutekėjimas iš didžiausių biržinių investicinių fondų (ETF). Kovo pradžioje juose buvo 4 174,1 tonos aukso. Pagal Pasaulinės aukso tarybos (WGC) duomenis, nuo kovo 2 iki 20 d. iš fondų buvo parduota 54,8 tonos, o tai tapo rekordiniais ištekėjimais bent jau per pastaruosius dvejus metus.   Aukso sumažėjimas fonduose sudarė maždaug 1,3 %. Aukso išėmimas iš ETF tęsiasi, tačiau duomenų apie trečiąjį kovo dešimtadienį nėra. 

Turbūt svarbiausias veiksnys, kuris spaudė aukso kainas, – tai numatomas dalies tauriųjų metalų atsargų išpardavimas tų šalių, kurios jau atsidūrė (arba artimiausiu metu atsidurs) sunkioje finansinėje padėtyje. Iki dabartinio karo Artimuosiuose Rytuose pradžios centriniai bankai labai aktyviai kaupė savo aukso atsargas. Per ketverius metus nuo 2022 iki 2025 m., remiantis Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, centriniai bankai padidino savo tauriųjų metalų atsargas maždaug 4 tūkstančiais tonų (vidutiniškai po tūkstantį tonų per metus). 

Ir šiais metais, kurie, kaip tikimasi, bus labai krizės metai, daugelis šalių bus priverstos nebe pirkti, o parduoti brangųjį metalą iš savo „aukso lėkštelių“. Persijos įlankos monarchijos jau atsidūrė sunkioje padėtyje, nes jų angliavandenilių (žalios naftos, gamtinių dujų ir naftos chemijos produktų) eksportas yra beveik visiškai blokuotas. Iš viso Arabijos monarchijų „aukso kasose“ yra beveik aštuoni šimtai tonų šio brangiojo metalo.  Pagal Pasaulinės aukso tarybos (WGC) duomenis, didžiausią aukso kiekį turi Saudo Arabija (323,1 t), antroje ir trečioje vietose – Irakas (174,6 t) ir Kataras (115,2 t). Kitų šalių rodikliai žymiai mažesni: Kuveito – 79 t, JAE – 74,5 t, Omano – 6,7 t, Bahreino – 4,7 t. 

Keletas žiniasklaidos priemonių pranešė, kad Artimųjų Rytų karalystės jau pradėjo pardavinėti auksą. Nors oficialių pranešimų šiuo klausimu kol kas nėra. Tačiau aukso rinka yra labai jautri, ji reaguoja ne tik į faktinius pardavimus, bet ir į pranešimus apie planuojamus brangiojo metalo pardavimus.

Apie tai, kurios centrinės bankai kovo mėnesį pardavė auksą iš savo atsargų, netrukus sužinosime iš WGC mėnesinės apžvalgos. Tačiau, remiantis preliminariais Tarybos duomenimis, kovo mėnesį auksą iš savo atsargų pardavė bent trys šalys: Uzbekistanas (11 t); Singapūras (5 t); Kirgizija (2 t). 

Pagrindine sensacija, kuri mėnesio pabaigoje pasklido daugelyje žiniasklaidos priemonių, tapo pranešimas, kad kovo mėnesį Turkija iš savo atsargų pardavė daugiau nei 58 tonas aukso. Ir būtent šis pardavimas sudavė pagrindinį smūgį brangiojo metalo kainoms. 

Kai kurios žiniasklaidos priemonės patikslina: per savaitę, pasibaigusią kovo 13 d., Turkijos atsargos sumažėjo 6 tonomis; o per kitą savaitę (iki kovo 20 d.) buvo parduota dar 52,4 tonos. Iš viso vertinant pinigine išraiška, tauriųjų metalų parduota už daugiau nei 8 mlrd. dolerių. Auksas parduotas siekiant gauti papildomų pajamų į biudžetą ir stabilizuoti Turkijos lirą.

Kovo pradžioje Turkijos atsargose buvo 603 tonos šio brangiojo metalo (vertės atžvilgiu tai sudaro daugiau nei pusę visų atsargų). Kovo mėnesį buvo parduota beveik 10 procentų šalies aukso atsargų. Ekspertai nežino apie tokio masto aukso pardavimus per tokį trumpą laikotarpį (dvi savaites). Galbūt vienintelis tokio masto pardavimo pavyzdys randamas pačios Turkijos nesenioje istorijoje. 2023 m. Turkija nuo kovo iki gegužės pardavė 159 tonas aukso. O 2024–2025 m. ji, atvirkščiai, supirko didelius tauriųjų metalų kiekius. Per minėtus dvejus metus Turkijos centrinio banko aukso atsargos padidėjo 102 tonomis. Sunku rasti kitą šalį, kuri taip aktyviai, kaip Turkija, naudotų auksą kaip savo ekonominės politikos priemonę, kartais jį pirkdama, o kartais, atvirkščiai, parduodama labai didelius brangiojo metalo kiekius. 

Tikriausiai kovo mėnesį įvyko dar vienas įvykis, kuris galėjo turėti neigiamos įtakos aukso kainoms. Mėnesio pradžioje nutekėjo informacija apie galimą didelio kiekio aukso iš Lenkijos centrinio banko atsargų pardavimą. Lenkijos valdžia ne kartą pareiškė (ir toliau teigia), kad didins savo karinį biudžetą. Beje, 2025 m. pabaigoje karinės išlaidos sudarė 3,8 % BVP. Tai vieni iš aukščiausių rodiklių tarp NATO šalių narių.  Tačiau, matyt, Varšuva nori šias išlaidas padidinti iki 5 % BVP (pagal Donaldo Trumpo pageidavimus, kuris šį skaičių pavadino nauju standartu karinio-politinio bloko šalims narėms). Lenkijos valdžia svarstė įvairius papildomų karinių išlaidų finansavimo šaltinių variantus. Atrodo, kad pirmąją vietą užėmė toks šaltinis kaip pinigai, gauti pardavus Centrinio banko atsargose esantį auksą. Kovo 4 d. vyko uždaras Lenkijos prezidento ir Lenkijos nacionalinio banko (LNB) pirmininko susitikimas. Joje buvo susitarta, kad Lenkijos centrinis bankas parduos aukso iš rezervų už 48 mlrd. zlotų (13 mlrd. dolerių), o gautos lėšos bus panaudotos gynybos išlaidoms didinti.

Pagal dabartines kainas ši suma sudaro apie 86 tonas tauriųjų metalų. Informaciniais tikslais pažymėsiu, kad Lenkijos aukso atsargos metų pradžioje sudarė 550 tonų. Įdomu, kad iki šių metų pradžios Lenkijos nacionalinis bankas aktyviai didino aukso atsargas. Per dvejus metus (2024–2025 m.) jo centrinis bankas atsargoms įsigijo 157 tonas tauriųjų metalų. Ir dabar atėjo momentas, kai reikia atidaryti Lenkijos „aukso kasą“.  Rinkos dalyviai sužinojo apie Lenkijos planus parduoti auksą. Kol kas apie aukso pardavimus nieko negirdėti, tačiau šios naujienos įtakoje aukso kainos jau pradėjo „koreguotis“ mažėjimo linkme. 

Pateikti kovo mėnesio faktai paaiškina, kodėl prasidėjo aukso kainų „koregavimas“ mažėjimo linkme. Kai kurie stebėtojai į prasidėjusį kainų mažėjimą reagavo panikos nuotaikomis: esą auksas prarado savo „patikimo prieglobsčio“, „ramios uosto“ ir „draudimo turto“ savybes. Ne, visos šios savybės išliko, tiesiog 2026 m. daugelyje šalių prasideda įvairių neigiamų įvykių serija, kuriuos galima pavadinti „draudiminiais atvejais“ ir kuriuos galima sušvelninti aukso pagalba. Taip, pasaulyje paaštrėjus politinei, karinei ir ekonominei situacijai, aukso kaina gali mažėti. Ir mes tuo įsitikinome šių metų kovo mėnesį. Tačiau ilgalaikiai aukso kainų augimo veiksniai niekur nedingo, jie tik laikinai buvo neutralizuoti. Pasibaigus dabartiniam krizės laikotarpiui prasidės naujas brangiojo metalo kainų kilimo ciklas. 

https://www.fondsk.ru/news/2026/04/01/martovskie-trendy-na-mirovykh-rynkakh-chernoe-zoloto-rvanulo-vverkh-metallicheskoe 

Iranas lygina Izraelį su žeme, Trumpas panikuoja, o JAV jūrų pėstininkai taiko į Khargą ir Hormuzą | Larry Johnson

Buvęs CŽV analitikas Larris Džonsonas aptaria, kaip Iranas stiprina atsakomuosius veiksmus, vykdydamas koordinuotus išpuolius kartu su Jemenu, o D. Trumpas, apimtas panikos, veržiasi pradėti sausumos operaciją. Karas artėja prie taško, iš kurio nebebus grįžimo, ir mes viską išsamiai išnagrinėsime.

https://www.youtube.com/watch?v=C5cr7JwN8xs

https://www.youtube.com/watch?v=mArbS5cKqCg

Rusijos centre uodai tapo dirofilariozės nešėjais

 

„Išsiplėtė ligos paplitimo geografija“: Centrinėje Rusijoje uodai vis dažniau platina dirofilariozę. Apie tai rašoma "RT".

Rusijos centriniuose regionuose uodai vis dažniau platina dirofilariozę. Žmonėms užsikrėtus, po oda išsivysto kirminai. Dagestano ir Čeboksarų medicinos įstaigose gydytojai iš pacientų akių išėmė apie 20 cm ilgio kirminus. RT pasiteiravo ekspertų, kuo pavojinga ši liga, kokių regionų gyventojai turėtų būti atsargūs ir kaip apsisaugoti nuo dirofilariozės.

Žiniasklaida pranešė apie dirofilariozės atvejus Dagestane ir Čeboksaruose. Kovo pabaigoje dviem pacientams prireikė chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti parazitai – kirminai, kurie judėjo po organizmą. Užsikrėtimas, manoma, įvyko dėl uodo įkandimo.

Dagestano gyventoja papasakojo, kad parazitas jos organizme buvo maždaug pusę metų: ji mano, kad galėjo užsikrėsti po uodo įkandimo pelkėtoje vietovėje. Pacientė papasakojo, kad kirminą reikia pašalinti kuo greičiau. Nors žmogaus organizme parazitas žus, tai gali užtrukti daug metų.

Akademiko S. N. Fedorovo vardo mokslo ir technikos komplekso „Akių mikrochirurgija“ Čeboksarų padalinyje medikai iš 52 metų vyro akies obuolio pašalino 20 centimetrų ilgio kirminą. Atidarius neskausmingą, pupelės dydžio išaugą, gydytojai aptiko gyvą parazitą ir atsargiai jį išėmė, nepažeisdami kirmino kūno.

Kaip pasakojo pacientas, praėjusią vasarą jis pajuto uodo įkandimą į akį. Įkandimo vietoje susiformavo dėmė, kuri palaipsniui didėjo, nors vyrui ir netrukdė.

Nuo Juodosios jūros iki Ramiojo vandenyno

Medikai pranešė, kad tai antrasis dirofilariozės užsikrėtimo atvejis jų praktikoje, tačiau regione ir apskritai vidurinėje Rusijos dalyje ši liga pasitaiko vis dažniau.

E. I. Martsinovskio medicinos parazitologijos, tropinių ir transmisinių ligų instituto prie Sečenovo universiteto direktorius, Rusijos mokslų akademijos korespondentas Aleksandras Lukashev pokalbyje su RT pažymėjo, kad ligos sukėlėjas anksčiau buvo aptinkamas Rusijos pietiniuose regionuose, tačiau dėl globalių klimato pokyčių išplito į šiaurę.

„Dabar dirofilariozės endeminiai regionai driekiasi nuo Juodosios jūros iki Ramiojo vandenyno. Taigi ne tiek padidėjo sergamumas, kiek išsiplėtė ligos geografija – dar prieš 20 metų, pavyzdžiui, Maskvoje užsikrėsti buvo neįmanoma. O dabar tokie atvejai, nors ir reti, bet įmanomi“, – paaiškino ekspertas.

Tuo pačiu, pasakojo Lukaševas, per metus šalyje užregistruojama 100–200 užsikrėtimo atvejų, taigi liga išlieka gana reta.

Dirofilariozė – tai parazitinė liga, kai į organizmą patenka apvaliosios kirmėlės dirofilarios. Jos gali judėti po oda, minkštuosiuose audiniuose. Paprastai parazitas nesidaugina. Norint jį pašalinti, reikalinga chirurginė intervencija.

Kirminai, galintys gyventi žmogaus organizme, dažniausiai aptinkami poodiniame akies audinyje, tačiau yra ir tokių, kurie įsiskverbia į plaučius ir širdį.

Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta per uodų įkandimą (nors kai kurie specialistai pataria saugotis ir dygliuotųjų uodų bei erkių). Kai uodas įkanda užsikrėtusiam šuniui, rečiau – katei, į jo virškinimo sistemą kartu su krauju patenka mikrofilarijos – mikroskopinės lervos. Jos vystosi per 10–14 dienų, o tada, kitą kartą įkandus, kartu su seilėmis patenka į aukos organizmą.

Dirofilariozė vystosi lėtai: nuo užsikrėtimo iki simptomų pasirodymo gali praeiti nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Svarbiausias įspėjamasis požymis – auglio, nedidelės, iki 2 cm dydžio iškilumos, atsiradimas. Auglys gali būti skausmingas arba neskausmingas. Viduje galima pajusti judėjimą. Parazitas gali judėti iki 10 cm per parą greičiu, pasislėpdamas po oda kelioms dienoms ar mėnesiams.

Be to, simptomai apima niežulį ir paraudimą toje vietoje, kur yra dirofilaria, alergiją – bėrimą ar niežulį visame kūne, bendrą negalavimą, įskaitant aukštą temperatūrą. Taip pat pasireiškia simptomai, susiję su kvėpavimo organais: dusulys, kosulys, krūtinės skausmas.

Jei kirminas pateko į plaučius, ten gali susidaryti mazgeliai – granuliomos. Jie matomi kompiuterinėje tomografijoje ir rentgenogramoje, be to, juos galima supainioti su navikais.

„Pagrindinė ir gana dažna komplikacija yra parazito patekimas į akį. Jei nematodą iš po odos galima ištraukti bet kurioje traumų skyriuje, tai norint ją išimti iš akies, reikės sudėtingesnės chirurginės operacijos. Po parazito pašalinimo, kaip taisyklė, pasiekiamas visiškas pasveikimas“, – pažymėjo Aleksandras Lukashev.

Dirofilariai prisitaikę gyventi šunų ir kačių organizmuose, todėl rizikos grupei priklauso šunų savininkai, gyvūnų prieglaudų darbuotojai, žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojai, taip pat medžiotojai ir žvejai.

Kaip nustatyti ir ką daryti?

Įtarti dirofilariozę augintiniui galima pagal įvairius simptomus. Šuo ar katė ilgą laiką gali kentėti nuo kosulio ar dusulio. Gyvūnas tampa vangus, nenoriai valgo ir lieknėja. Pablogėja jo išvaizda – pavyzdžiui, kailis atrodo blankesnis. Taip pat savininkas gali pastebėti vokų ir įvairių kūno dalių patinimus, skysčių susikaupimą pilvo ertmėje. Esant sunkiai patologijai, augintiniai praranda sąmonę.

Norint apsisaugoti nuo dirofilariozės, „Rospotrebnadzor“ specialistai rekomenduoja kuo labiau sumažinti kontaktą su uodais: dėvėti uodų atbaidančius kostiumus ir kitus uždarus drabužius, apsaugines kepures, naudoti repelentus. Langams ir durims verta įrengti tinklelius.

Lukashev pažymėjo, kad veiksmingesnė prevencijos priemonė – savininkų dėmesingas požiūris į savo šunis.

„Gyvūnus reikia reguliariai tikrinti pas veterinarą dėl dirofilariozės – tai paprasčiausias būdas sumažinti užsikrėtimo riziką žmonėms. Juolab kad šunims dirofilariozė kelia daug didesnį pavojų nei žmonėms: jų organizme parazitas linkęs įsikurti širdyje, o ne po oda. Tai labai rimta liga, kuri be laiku pradėto gydymo gali baigtis gyvūno mirtimi“, – pasakojo mokslininkas.

Naminius gyvūnus taip pat galima apdoroti nuo uodų ir, be to, atlikti dehelmintizaciją, t. y. organizmo valymą nuo parazitų.

https://russian.rt.com/science/article/1613869-komary-dirofilyarioz-rossiya

Vokietija: H. Merz tikisi, jog 80 % sirų per trejus metus grįš į tėvynę

 

Kancleris Friedrichas Merzas (CDU) pirmadienio popietę Berlyne susitiko su prieštaringai vertinamu Sirijos lyderiu Ahmedu al-Sharaa, buvusiu džihadistu ir teroristu. Tarp aptartų temų viena iš svarbiausių buvo tai, kad F. Merzas nori, jog 80 procentų šiuo metu Vokietijoje gyvenančių sirų grįžtų į tėvynę.

„Žvelgiant į artimiausius trejus metus, prezidentas al-Sharaa pageidauja, kad apie 80 procentų Vokietijoje esančių sirų grįžtų į savo tėvynę“, – sakė F. Merz, prieš pridurdamas: „Mums reikia patikimos repatriacijos galimybės, bendradarbiavimo su Sirija.“

F. Merz sakė, kad pritaria šiai idėjai, teigdamas, jog daugelis jų „yra reikalingi namuose“.

Kancleris taip pat aiškiai nurodė, kad bus persvarstomi prieglobsčio statusai. „Tie, kurie neturi teisės į prieglobstį, vėl išvyks iš Vokietijos“, – sakė jis, ypač tie, kurie „piktnaudžiauja mūsų svetingumu“. Jis tai suderino su pripažinimu, kad „džiaugiamės daugybe integruotų Sirijos kvalifikuotų darbininkų“.

Merz prisiminė, kaip maždaug prieš metus Sirijoje „buvo nuversta“ diktatūra, ir dar kartą patvirtino, kad Vokietija visada rėmė Sirijos žmones, nepaisant to, kad naujoji vyriausybė kaltinama daugybe žiaurumų prieš mažumas, įskaitant krikščionis ir druzus.

Merz apibūdino atstatymą kaip „milžinišką pastangą“, pabrėždamas, kad stabilumas ir ekonominiai rodikliai bus esminiai jo sėkmei. Vokietijos delegacija „per keletą dienų“ vyks į Siriją, kad paskatintų bendradarbiavimą šioje srityje.

Sirijos valstybės vadovas savo kalbą pradėjo išreikšdamas „gilų dėkingumą“ Vokietijai, pareikšdamas, kad „Sirija yra svarbi šalis Europai“ ir kad ji gali „atsigauti dar stipresnė“, bei pridūrė: „Mes norime atstatyti savo šalį.“

Jis pažymėjo, kad Vokietijoje šiuo metu gyvena 1,3 milijono sirų, įskaitant 6 000 gydytojų, kurie galėtų reikšmingai prisidėti prie Sirijos atsigaunančios ekonomikos.

Kaip „Remix News“ jau yra pranešęs anksčiau, Sirija dėl karo neteko daugelio savo gydytojų, kurių daugelis atsidūrė Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse. Tačiau daugelis jų išreiškė mažai susidomėjimo grįžti namo.

Al-Sharaa išdėstė viziją dėl „ciklo“, leidžiančio sirams grįžti namo, o tiems, kurie nori pasilikti Vokietijoje, suteikiančio galimybę ten dirbti. Jis apibūdino naująją Siriją kaip konstitucinę valstybę „visiems sirams – be išimties“, pabrėždamas, kad šalis yra „labai įvairi“ ir įsipareigojusi stiprinti „teisėtumą“, pažadėdamas dirbti su Vokietija „visiškai skaidriai“.

Nepaisant to, ką sakė al-Sharaa ir ko gali norėti Merz, yra mažai įrodymų, kad dauguma sirų turi kokį nors stimulą ar motyvaciją grįžti namo.

Pirma, daugelis jų jau tapo Vokietijos piliečiais, o kas mėnesį naturalizuojasi vis daugiau. Net jei Vokietijos vyriausybė norėtų juos grąžinti, ji neturėtų jokio teisinio mechanizmo tai padaryti, nebent būtų perrašyta visa konstitucija. Buvo keletas itin pavienių atvejų, kai Vokietijos valdžios institucijos bandė atimti pilietybę, tačiau tik dėl ypatingų Vokietijos įstatymų pažeidimų, pavyzdžiui, terorizmo nusikaltimų.

Sirijiečiai taip pat neturi pakankamo finansinio pagrindo grįžti į karo nuniokotą šalį, kurioje tebesitęsia nestabilumas. Vokietijoje jie turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą, būstą, socialinę paramą ir daugybę kitų lengvatų, kurių Sirijoje nėra. Tačiau Vokietijos konservatoriai reikalauja, kad šimtai tūkstančių sirijiečių, dar neįgijusių pilietybės, grįžtų į tėvynę, teigdami, kad apskritai ši migrantų grupė yra didelė našta socialinei sistemai ir visuomenei. Be to, nuo Asado nuvertimo jų prieglobsčio pagrindas iš esmės nebeegzistuoja.

Nuo atvykimo į Vokietiją sirų migrantai yra atsakingi už milžinišką nusikaltimų skaičių, įskaitant 135 000 sirų nusikaltimų prieš vokiečius nuo 2015 m.

https://rmx.news/article/germany-merz-says-he-expects-80-of-syrians-to-return-home-within-3-years/

Zelenskis pašiepia „Rheinmetall“ vadovą: Papperger kompromituojasi ginče dėl dronų

 

Neapgalvotas pasakymas apie Ukrainos dronus įstumia „Rheinmetall“ vadovą Pappergerį į keblią padėtį. Prezidentas Zelenskis dabar atsakė ir daro spaudimą vokiečių ginklų gamybos gigantui, - rašoma "Berliner Zeitung".

Zelenskis pašaipiai atsako į „namų šeimininkių“ pareiškimą, kurį išsakė „Rheinmetall“ vadovas Papperger.

Ginčas tarp Ukrainos ir Vokietijos ginklų koncerno „Rheinmetall“ paaštrėja. O koncerno vadovui Arminui Pappergeriui situacija tampa vis nemalonesnė. Karštą kontroversiją išprovokavo Pappergerio niekinantys pareiškimai apie Ukrainos dronų gamybą. Kijevo reakcija buvo greita, aštri ir demonstratyviai pašaipi.

Viskas prasidėjo nuo A. Pappergerio interviu, kuriame jis sumenkino Ukrainos ginkluotės naujoves. Dronų gamybą jis palygino su paprastu konstruktoriumi, kurį iš dalies gamina „namų šeimininkės su 3D spausdintuvais virtuvėje“. Ukrainoje jo pastaba buvo vertinama visų partijų kaip arogantiška ir iš dalies seksistinė.

Prezidentas Volodymyras Zelenskyj to nepaliko be atsako ir dabar atsakė kandžia ironija. Jei iš tiesų kiekviena namų šeimininkė gali konstruoti dronus, tuomet „kiekviena namų šeimininkė gali būti ir „Rheinmetall“ valdybos pirmininkė“.

„Rheinmetall“ namų šeimininkių skandalas: ukrainiečiai atsako

Ukrainoje šis incidentas greitai tapo politine problema. Vyriausybės atstovai, kariškiai ir socialinių tinklų vartotojai demonstratyviai parėmė vietinę ginklų pramonę. Naudojant tokias žymes kaip #MadeByHousewives, toliau buvo išreikšta panieka Pappergeriui.

Iš tiesų jo kritika paliečia jautrią vietą, tačiau ne taip, kaip buvo ketinta. Juk Ukraina nuo karo pradžios smarkiai išplėtė savo dronų gamybą. Kasmet pagaminama milijonai dronų, daugelis iš jų yra nebrangūs, lanksčiai pritaikomi ir technologiniu požiūriu stebėtinai veiksmingi.

Būtent šis gebėjimas improvizuoti laikomas vienu iš lemiamų veiksnių kovoje su Rusijos armija. Remiantis vertinimais, didžioji dalis abiejų pusių nuostolių šiuo metu tenka dronams. Vis dažniau kalbama ir apie dronų karą Donbase – paskutinį kartą apie tai, pavyzdžiui, karinių reikalų ekspertas Markusas Reisneris užsiminė interviu laikraščiui „Berliner Zeitung“.

Kadangi Ukrainos ginklų pramonė šioje srityje vis mažiau priklauso nuo Diuseldorfo ginklų koncerno, dabar ekonominis spaudimas Pappergeriui didėja. „Rheinmetall“ netgi buvo priversta viešai sureaguoti į namų šeimininkių pareiškimą. Žalos mažinimas. Pareiškime „X“ koncernas gyrė Ukrainos „inovacinį potencialą ir kovos dvasią“, pabrėžė „didžiausią pagarbą“. Tačiau tikro atsiprašymo nesulaukta.

Dėl to lieka kartus poskonis. Juo labiau, kad „Rheinmetall“ vis dar yra vienas iš svarbiausių Vakarų ginkluotės partnerių Ukrainoje. Koncernas, be kita ko, tiekia šaudmenis ir tankų techniką bei dirba prie bendrų projektų su Ukrainos įmonėmis.

Koncerno vadovui Pappergeriui šis skandalas ištiko netinkamu laiku. Ukraina vis labiau stiprina savo, kaip rimto žaidėjo, vaidmenį pasaulinėje ginklų pramonėje – taip pat ir per tarptautinį bendradarbiavimą bei eksporto ambicijas. Tai paskutinį kartą paaiškėjo per prezidento Zelenskyj keliones į Artimuosius Rytus. Vizitų į kelias Persijos įlankos valstybes metu Ukrainos kompetencija dronų srityje buvo pagrindinė tema. Kijevas ten aktyviai siekė bendradarbiavimo raketų ir dronų atakų atrėmimo srityje, kartu siūlydamas savo technologijas ir žinias.

Čia kalbama ne tik apie politinę paramą Irano karo kontekste, bet vis dažniau ir apie konkrečius sandorius. Ukrainos specialistai turėtų padėti Jungtiniams Arabų Emyratams, Saudo Arabijai ir Katarui kurti oro gynybos sistemas, taip pat svarstomi bendri dronų kūrimo ir gamybos projektai. Žinia aiški: Ukraina jau seniai save laiko ne tik Vakarų ginkluotės pagalbos gavėja, bet perspektyvoje netgi modernios karinės technologijos eksportuotoja.

Taigi tai, kas prasidėjo kaip ginkluotės pareigūno neapgalvota pastaba, per keletą dienų virto rimta viešųjų ryšių problema vienam iš svarbiausių Vokietijos ginkluotės gamintojų. Kitaip tariant: Zelenskyj ne tik prieštaravo Pappergeriui. Jis galiausiai jį iškėlė į viešumą.

Well, not exactly a Ukrainian “housewife,” but a Ukrainian 😉#MadeByHousewives🇺🇦@UKRinNATO pic.twitter.com/B7ZfRcw9px

— Alyona Getmanchuk (@getmalyona) March 29, 2026

Nicolas Butylin

https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/geopolitik/selenskyj-verspottet-rheinmetall-chef-papperger-drohnenstreit-eskaliert-li.10027848

Seyed M. Marandi: Jemenas įsitraukia į karą – kitą kartą gali būti užblokuota Raudonoji jūra

Seyed Mohammad Marandi aptaria toliau eskaluojantį karą su Iranu ir tai, kodėl staigus Jemeno įsitraukimas į konfliktą gali iš esmės pakeisti situaciją. Marandi yra Teherano universiteto profesorius ir buvęs Irano branduolinės derybų komandos patarėjas. (Dėl tebevykstančių Teherano bombardavimų vaizdo įrašas kartais strigia). Įrašyta 2026 m. kovo 29 d.

https://www.youtube.com/watch?v=VxZbxiv600I 

https://www.youtube.com/watch?v=mtsrW0Gsihw

Didysis melas apie imigraciją: Vokietijos bendrovė „BASF“ atidaro moderniausią chemijos gamyklą pasaulyje – Kinijoje

 

„BASF investuoja milijardus Kinijoje ir atidaro moderniausią chemijos gamyklą pasaulyje, tuo tarpu čia, savo šalyje, mažinamas darbo vietų skaičius. Tai yra pavojaus signalas“, – rašė Alice Weidel.

BASF investiert Milliarden in China und eröffnet das modernste Chemiewerk der Welt, während bei uns Stellen abgebaut werden. Das ist ein Warnsignal: Die hohen Energiekosten durch die verhängnisvolle Energiewende treiben die Deindustrialisierung voran! https://t.co/8vxqfWLmod

— Alice Weidel (@Alice_Weidel) March 27, 2026

Tai šeštoji „Remix News“ serijos „Didysis imigracijos melas“ dalis, kurioje nagrinėjamas Azijos inovacijų šuolis, pralenkęs Vakarų šalis, nepaisant to, kad tokios Azijos šalys kaip Kinija, Pietų Korėja, Taivanas ir Japonija skatina uždarą ekonomiką, atmetančią masinę imigraciją (1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis ir 5 dalis).

Pasak prestižinio Vokietijos laikraščio „FAZ“, moderniausią chemijos gamyklą pasaulyje už 9 mlrd. eurų stato Vokietijos bendrovė „BASF“. Tačiau ši gamykla statoma ne Vokietijoje. Vietoj to, moderni „BASF“ kompleksinė gamykla yra Kinijos Zhanjiang mieste, Donghai saloje, ir yra tokia didelė, kad vadinama „kosminiu laivu“, užimančiu keturis kvadratinius kilometrus, arba ekvivalentą „penkiems ar šešiems šimtams futbolo aikščių ir dar daugiau ryžių laukų“.

Nors vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis Vokietijos chemijos pramonės sunkumus, yra didelės energijos sąnaudos, chemijos pramonė toli gražu nėra vienintelė sritis, kurioje Vokietija atsilieka. Tokiose srityse kaip atsinaujinančioji energija, automobilių gamyba, humanoidinė robotika, mikroschemos, dirbtinis intelektas, staklės ir laivų statyba Azijos šalys sparčiai žengia į ateitį, o tokios šalys kaip Vokietija grimzta į didėjančias skolas, neveikiančias švietimo sistemas ir didėjantį nesaugumą.

Tai nepraėjo nepastebėta Vokietijos politinių lyderių. Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AdG) pirmininkė Alisa Weidel socialiniame tinkle „X“ parašė: „BASF investuoja milijardus į Kiniją ir ten atidaro moderniausią pasaulyje chemijos gamyklą, tuo tarpu pas mus namuose mažinamas darbo vietų skaičius. Tai nerimą keliantis signalas: didelės elektros energijos sąnaudos dėl katastrofiško energetikos perėjimo skatina deindustrializaciją!“

„FAZ“ atkreipia dėmesį į neįtikėtiną kontrastą tarp naujosios „BASF“ gamyklos ir ją supančios kaimo vietovės, kurioje ūkininkai iki šiol nešioja „dideles juokingas bambukines skrybėles“ ir dirba ryžių laukuose. Daugelis jų – pagyvenę žmonės, o jų darbas primena „žvilgsnį į senovės Kiniją“. Naujoji BASF gamykla demonstruoja sparčią Kinijos pažangą, kuri ne tik žengia modernizacijos link, bet ir vis labiau lenkia Vakarų šalis inovacijų srityje.

Gamykla, kurios pagrindą sudaro „garinis krekingo įrenginys, skaidantis angliavandenilius“ į tokius produktus kaip dantų pasta, šampūnų, ploviklių ir net medžiagas automobiliams, galėjo kainuoti 9 milijardus eurų, tačiau Europoje tai būtų kainavę 20–40 % brangiau nei Kinijoje, o JAV – maždaug 25 milijardus eurų.

Gamykla buvo greitai pastatyta 35 000 darbininkų jėgomis ir tapo beprecedentė savo mastu.

Už BASF gamyklą stovėjo A. Merkel

Projekto idėja kilo 2018 m., kai „Angela Merkel ir Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiang stebėjo“ susitarimo pasirašymą. Tačiau nuo tada „Vokietijos politinė parama išnyko“.

Neseniai vykusioje parodos atidarymo ceremonijoje nedalyvavo Vokietijos politikai, o ekonomikos ministrė Katarina Reiche pasirodė tik su „5 minučių vaizdo kreipimusi“, „su sunkumu išgyvendama diskusijas dėl Zhanjiang“.

Priešingai, Kinijos pusė parodė galingą paramą vietos lygmeniu: Guangdongo provincijos gubernatorius paragino „toliau investuoti iš BASF pusės“. „BASF“ generalinis direktorius Markus Kamit ryžtingai atmetė šalies viduje kylančias baimes dėl „deindustrializacijos ir priklausomybės didėjimo“. Jis žurnalistams pareiškė, kad „žodis „priklausomybė“ klaidina“, ir pridūrė, kad „Kinijoje atsiveria naujos galimybės“.

Be to, jis pareiškė, kad „BASF“, patyrusi nesėkmę Kinijos rinkoje, „taps silpnesne BASF“, pažymėdamas, kad „Kinija nėra Iranas ir nėra Rusija“ ir kad bendrovė „nepažeidžia savo vertybių“.

Straipsnyje taip pat pažymima, kad Žanjiangas, galbūt ir nedidelis miestas pagal Kinijos standartus, turintis 440 000 gyventojų, tačiau jis visiškai remia „BASF“ bendrovę.

Kamietas išreiškė padėką už „Kinijos vyriausybės paramą“ ir aukštai įvertino „bendradarbiavimą su vietos valdžia“, pažymėdamas, kad „buvo įdarbinti ištisi profesinių mokyklų laidos“.

Sparči regiono plėtra nenustojo stebinti „BASF“ generalinio direktoriaus. Prisimindamas pirmuosius projekto etapus, jis pažymėjo: „2020 m. visa tai buvo tik svajonė.“ Visų pirma jis turėjo omenyje „tuo metu jam pažadėtą infrastruktūrą“, pavyzdžiui, naujo oro uosto statybą ir uosto plėtrą. Žvelgdamas į užbaigtą objektą, jis padarė išvadą: „Bet viskas įvyko būtent taip, kaip mes ir planavome.“

Kaip pažymi „Remix News“, Kinija žinoma dėl savo neįtikėtinai griežtos imigracijos politikos, kuria siekiama išlaikyti kultūrinę ir socialinę harmoniją, taip pat panaudoti savo žmogiškąjį kapitalą ir išteklius ekonomikos plėtrai. Iš tiesų, kaip dažnai pažymima šioje straipsnių serijoje, visoje Kinijoje, kurioje gyvena 1,4 milijardo žmonių, užsieniečių yra mažiau nei vien tik Berlyne. Nepaisant to, būtent Europa klaupiasi prieš Kiniją ir maldauja jos pagalbos ekonomikai.

Be to, daugumos Vakarų šalių švietimo sistemos yra apgailėtinos būklės, daugiausia dėl masinės imigracijos. Tai reiškia, kad tuo metu, kai Azija investuoja į savo ateitį, net jei ta ateitis susijusi su gyventojų skaičiaus mažėjimu, tokios šalys kaip Vokietija investuoja milijardus į žlugusią masinės imigracijos ideologiją, kuri tik dar labiau pagilina ekonominį nuosmukį.

Galiausiai, Vakarai gali importuoti milijonus prekių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, tačiau šiuose pasaulio regionuose pastebima neįtikėtinai maža patentinė veikla, žemas inovacijų lygis ir labai mažai sėkmingos aukštųjų technologijų gamybos pavyzdžių. Bendrovė „BASF“ rodo, kad didžiausios Vokietijos įmonės investuoja į Aziją, nepaisydamos kairiųjų teiginių, kad masinė imigracija sukels ekonominį pakilimą ir leis užtikrinti pensininkų gerovę.

https://rmx.news/article/the-big-immigration-lie-germanys-basf-opens-the-most-modern-chemical-plant-in-the-world-in-china/