2026 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Ukrainos milijardierius Achmetovas įsigyja nekilnojamąjį turtą Monake už 471 mln. eurų

 

Turtingiausias Ukrainos žmogus įsigijo prabangų nekilnojamąjį turtą Monako centre. Atsižvelgiant į skelbiamą kainą, siekiančią beveik pusę milijardo eurų, tai greičiausiai yra viena iš brangiausių privačių nekilnojamojo turto sandorių istorijoje.

Ukrainos oligarchas Rinat Achmetov įsigijo penkių aukštų prabangų butą prestižiniame Monako naujos statybos rajone Mareterra. Kaip teigia „Bloomberg“, remiantis dokumentais, 21 kambario buto pirkimo kaina siekia apie 471 mln. eurų. Nekilnojamasis turtas yra išskirtiniame „Le Renzo“ pastate, kuris stovi tiesiai prie vandens. Apartamentai užima apie 2 500 kvadratinių metrų plotą – neskaitant erdvių balkonų ir terasų su vaizdu į Viduržemio jūrą. Remiantis dokumentais, įrengimas apima, be kita ko, privatų baseiną, sūkurinę vonią bei mažiausiai aštuonias automobilių stovėjimo vietas.


Duomenys apie sandorį, kuris buvo užbaigtas 2024 m., paimti iš Kunigaikštystės nekilnojamojo turto registro išrašų, taip pat iš nutekėjusių elektroninių laiškų ir sutarčių projektų. Juos išnagrinėjo verslo žurnalas „Bloomberg Businessweek“ bendradarbiaudamas su ne pelno siekiančia organizacija „Distributed Denial of Secrets“. Achmetovo holdingo bendrovė „System Capital Management“ (SCM) iš esmės patvirtino įsigijimą, tačiau nepateikė jokios informacijos apie konkretų objektą ar kainą. Savo pareiškime bendrovė paaiškino, kad SCM tarptautinis investicijų portfelis jau daugiau nei dešimt metų apima ir aukščiausios klasės nekilnojamąjį turtą. Projektas „Le Renzo“ priskiriamas prie šių turto objektų; investicija pirminėje rinkoje buvo atlikta dar 2021 m.

Minėtos sumos gerokai viršija ankstesnius pasaulinės prabangaus nekilnojamojo turto rinkos rekordus. Pavyzdžiui, britų projektų vystytojas Nickas Candy pardavė nekilnojamąjį turtą Londono Čelsio rajone už gerokai daugiau nei 350 milijonų dolerių, o JAV rizikos draudimo fondų valdytojas Kenas Griffinas kažkada sumokėjo apie 240 milijonų dolerių už penthausą Niujorke. Taigi, pirkimo sutartis dėl buto Monake buvo sudaryta iškart prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą 2022 m. pradžioje. Vėliau kilęs karas smarkiai sukrėtė ir Achmetovo verslo imperiją, nes, be kita ko, didelė dalis jo energetikos ir pramonės objektų tėvynėje buvo užpulta arba sunaikinta. Vis dėlto „Bloomberg Billionaires Index“ jo turtą, kuris daugiausia susijęs su metalurgijos, kasybos ir energetikos sektoriais, šiuo metu vertina daugiau nei septyniais milijardais JAV dolerių.

Dėl savo mažo ploto ir mokesčių rojaus statuso Monakas nuo seno laikomas brangiausia nekilnojamojo turto rinka pasaulyje. Mareterra rajonas, kuriame įsikūrė Achmetovo naujoji rezidencija, buvo pastatytas per daugiau nei dešimt metų trukusį statybos projektą ant iš jūros atkovotos žemės. Jis apima 114 prabangių vilų, miestų namų ir butų ir buvo oficialiai atidarytas princo Alberto II tik 2024 m. pradžioje. Achmetovui tai nėra pirmasis sensacingas pirkimas: jau 2019 m. jis už 200 mln. eurų įsigijo istorinę „Villa Les Cèdres“ Prancūzijos Rivjeroje. Be to, 2011 m. jis nusipirko penthouse'ą elitiniame Londono komplekse „One Hyde Park“.

https://report24.news/ukrainischer-milliardaer-achmetow-erwirbt-monaco-immobilie-fuer-471-millionen-euro/

 

at Komentarų nėra:

Douglas Makgregor: derybos su Iranu yra apgaulė – JAV ruošiasi „totaliam karui“

 


Douglas Makgregor yra atsargos pulkininkas, karo veteranas ir buvęs JAV gynybos ministro vyresnysis patarėjas. Pulkininkas Makgregoras teigia, kad JAV taikos derybos yra tokios pat apgaulingos kaip ir ankstesnės derybos, o JAV ruošiasi totaliam karui su Iranu.

https://www.youtube.com/watch?v=1AZPNUaXJ-k



https://www.youtube.com/watch?v=SB94nBhhL9k

at Komentarų nėra:

2026 m. balandžio 21 d., antradienis

S. Lavrovas Antalijos diplomatiniame forume

 


Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro S. V. Lavrovo kalba ir atsakymai į klausimus Antalijos diplomatiniame forume, Antalija, 2026 m. balandžio 18 d.

https://www.youtube.com/watch?v=-T1RkCUubA8

at Komentarų nėra:

2026 m. balandžio 20 d., pirmadienis

Ukrainos vyrai žuvo kare – dabar vietoj jų ketinama importuoti juodaodžius afrikiečius

 


Ukraina susiduria su didėjančia struktūrine problema: dėl karo kilęs darbo jėgos trūkumas verčia Kijevo vadovybę imtis naujų priemonių. Iš kelių Ukrainos žiniasklaidos pranešimų dabar aiškėja, kad taip pat svarstoma galimybė labiau atverti rinką užsienio darbo jėgai. Pagrindinis dėmesys skiriamas iniciatyvai, kuri, pasak karinės žvalgybos tarnybos vadovo Kyrylo Budanovo, rengiama aukščiausiu lygiu.

Remiantis vieningais 2026 m. balandžio 17 d. Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, vyriausybė ketina svarstyti galimybę sušvelninti iki šiol galiojusius darbo migracijos apribojimus. Konkrečiai kalbama apie vadinamojo valstybių, kuriose yra padidinta migracijos rizika, sąrašo peržiūrėjimą. Iki šiol šis sąrašas iš esmės lemia, iš kokių šalių darbo jėga gali palyginti lengvai atvykti į Ukrainą ir ten dirbti.

Taigi Budanovas verslo atstovams paaiškino, kad Užsienio reikalų ministerijai ir saugumo tarnybai buvo nurodyta peržiūrėti šį sąrašą „atsižvelgiant į ekonomikos poreikius“. Situacijos priežastys yra aiškios: daugelis pramonės šakų kenčia nuo akuto darbo jėgos trūkumo, kurį dar labiau pagilino mobilizacija, emigracija ir karo pasekmės.

Dėmesys sutelkiamas į Afriką

Ypač įdomus yra kontekstas, kuriame šios mintys buvo išsakytos. Keletas pranešimų nurodo, kad Budanovo pareiškimams prieš tai vyko aukšto rango vyriausybės pareigūnų susitikimas dėl bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis. Šis susitikimas turėjo įvykti prieš keletą savaičių ir buvo skirtas Ukrainos strateginei krypčiai Afrikos žemyno atžvilgiu.

Šiame kontekste tampa aišku, kad Afrika vertinama ne tik kaip politinė ar ekonominė partnerė, bet ir kaip potencialus darbo jėgos šaltinis. Ataskaitose aiškiai nurodoma sąsaja tarp Afrikos politikos ir darbo migracijos, nors kol kas nėra tiesioginio pranešimo apie didelio masto įdarbinimo programas.

Oficialūs pareiškimai šiuo klausimu lieka atsargūs. Pirminiuose šaltiniuose nėra aiškiai kalbama apie tikslinį Afrikos darbo jėgos importą. Vietoj to bendrai kalbama apie užsienio darbo jėgos įdarbinimo palengvinimą. Vis dėlto iš Afrikos derybų konteksto išryškėja aiški kryptis.

Ekonominis spaudimas kaip varomoji jėga

Iniciatyva pirmiausia yra ekonomiškai motyvuota. Įmonės jau seniai praneša apie sunkumus užpildyti laisvas darbo vietas. Ypač tai aktualu pramonės, statybos ir tam tikrų paslaugų sektoriuose. Karas ne tik pakeitė demografinę struktūrą, bet ir sustiprino vidaus migraciją šalyje. Todėl planuojamas taisyklių sušvelninimas galėtų reikšti esminį kurso pasikeitimą ir iš esmės atverti vartus į Europą – ir kartu į ES – dideliam skaičiui afrikiečių migrantų.

https://report24.news/ukrainische-maenner-im-krieg-gefallen-jetzt-will-man-schwarzafrikaner-als-arbeiter-importieren/


at Komentarų nėra:

Šis Irano žingsnis per 24 valandas sužlugdė JAV planą

 

Balandžio 18 d. Iranas vėl uždarė Ormuzo sąsiaurį. Prieš 24 valandas visos didžiosios žiniasklaidos priemonės skelbė apie greitą susitarimą, Amerikos pergalę ir karo pabaigą. Jos klydo. O Iranas JAV veiksmus pavadino žodžiu, kuris viską keičia – „piratavimu“.
Kodėl šalis, kuri bombarduojama 50 dienų iš eilės, kurios aukščiausiasis lyderis buvo nužudytas pirmąją karo dieną, kurios valiuta per mėnesį prarado 15 % vertės, vis dar priima savarankiškus sprendimus? Atsakymas nėra Irano raketose. Atsakymas – Kinija.
Per pastaruosius 10 metų Kinija tyliai kūrė nematomą struktūrą, kuri dabar gelbsti Iraną nuo žlugimo. Kol Vašingtonas džiaugėsi sankcijomis, Pekinas metodiškai kūrė lygiagrečią sistemą. Ir būtent dabar, šiais dienomis, matome ją veikiančią.
Šiame vaizdo įraše aptariame:
— Kas yra „Tylos dešimtmetis“ ir kodėl apie jį nekalbama pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse
— Keturis Kinijos struktūros lygmenis, kurie išlaiko Iraną ant kojų
— Kaip Kinija apeina SWIFT sistemą ir moka už Irano naftą juaniais
— Kas yra „šešėlinė laivyba“ ir kaip 700 000 barelių Irano naftos kasdien tampa „Malaizijos“
— Kodėl Kinija turi 1,2 milijardo barelių strateginių atsargų ir kaip tai neutralizuoja JAV spaudimą
— Kaip kinų palydovas šiuo metu stebi JAV bazes Persijos įlankoje
— Trys scenarijai, kas įvyks iki paliaubų pabaigos
Ormuzo sąsiauris vėl uždarytas. Naftos kaina viršija 120 dolerių už barelį. Tarpininkai iš Turkijos, Egipto, Pakistano ir Saudo Arabijos dirba vienu metu. Trumpas rašo laiškus Xi Jinpingui. O Pekine tarp žmonių, kurie dešimt metų planavo būtent šį momentą, niekas nėra nustebęs.
Tai nėra karas tarp JAV ir Irano. Tai trijų žaidėjų žaidimas, kuriame Amerika iki šiol apsimeta, kad trečiojo žaidėjo kambaryje nėra. Ir kol Vašingtonas žaidžia „Twitter“ – Pekinas žaidžia dešimties metų partiją.
Žiūrėkite iki galo – paskutinės minutės paaiškina, kodėl kitas krizė Pietų Kinijos jūroje vyks pagal tą patį scenarijų.

https://www.youtube.com/watch?v=E3Y6inZWg-0



at Komentarų nėra:

Akademiko Nigmatulino pasisakymas apie blogą Rusijos ekonomikos būklę (video)

 


https://www.youtube.com/watch?v=CdwwF8mJV9Y

at Komentarų nėra:

2026 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Gėjų pora tyčiojasi iš verkiančio kūdikio, kuris šaukia mamą

 

Tai širdį draskantis vaizdo įrašas. Du gėjai vyrai iš Nešvilio filmuoja save, kaip jie tyčiojasi iš savo surogatinės motinos kūdikio, kuris desperatiškai verkia ieškodamas savo motinos. Šis vaizdo įrašas tapo virusiniu ir sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą.

JAV plintantis vaizdo įrašas sukėlė pasipiktinimo audrą. Jame gėjų pora tyčiojasi iš savo kūdikio, kurį gavo per surogatinę motinystę. Scena prasideda klausimu, kuris turėtų atrodyti nekenksmingas: „Ko tu nori, tėtį ar tėtį?“, – vienas vyras klausia verkiančio kūdikio į kamerą. Instinktyvus, širdį draskantis kūdikio atsakymas: „Mama.“ Ledinis vyro atsakymas: „Ne, mamos nėra.“ Tuomet kūdikis pravirksta.


Vaikui, kuris biologiniu požiūriu yra užprogramuotas ieškoti motinos artumo ir saugumo, šaltakraujiškai pasakoma, kad to nėra. O vadinamieji „tėvai“ filmuoja vaiko skausmą dėl kelių niekingų „Instagram“ „patinka“. Dar daugiau: vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš vyrų savo nykščius uždeda ant viršutinės kūdikio krūtinkaulio dalies ir, atrodo, sukelia skausmą – ar jis fiziškai baudžia kūdikį, nes šis nesuteikė jam norimo „teisingo“ atsakymo?

 

Kai kurie komentatoriai griežtai kritikuoja šį mažo berniuko kančių demonstravimą. Tai esą „žiaurumas, užmaskuotas kaip turinys“, nes kūdikiui sąmoningai neleidžiama matyti motinos, kad vėliau būtų galima „juoktis iš jo skausmo dėl „patinka“ paspaudimų“. Be to, tai esą „demoniškas vaikų išnaudojimas“, teigia kitas „X“ platformos vartotojas.

 

Netrukus paaiškėjo, kas vaizduojami šiame vaizdo įraše: tai turtingas kantri dainų autorius Shane McAnally ir jo vyras Michael Baum, kurie patys išdidžiai paskelbė šį vaizdo įrašą internete. McAnally kartą žurnalui „People“ gyrėsi, kad, nepaisydamas savo amžiaus, nusprendė pasinaudoti surogatinės motinystės paslaugomis, nes jų „netradicinei šeimai“ juk „nėra jokių taisyklių“. Pora jau turi įvaikintus dvynius.

 

Kritikų teigimu, komercinė surogatinė motinystė, kaip ji praktikuojama JAV, traktuoja vaikus kaip pagal užsakymą pagamintą prekę ir sunaikina natūralų motinišką ryšį, kurio kūdikiai instinktyviai trokšta. Šio mažo berniuko desperatiškas šauksmas, kuriuo jis šaukiasi mamos, aiškiai rodo, kad du tėvai negali tiesiog taip paprastai pakeisti motinos.

Tarpusavyje susijęs homoseksualus muzikos žvaigždė jau pateikė savo poziciją šiuo klausimu britų laikraščiui „Daily Mail“. Tai cituojama „Boredpanda“ – be mokamos prieigos.

https://report24.news/schwules-paar-verhoehnt-weinendes-baby-das-nach-seiner-mama-ruft/

at Komentarų nėra:
Užsisakykite: Komentarai (Atom)

Ukrainos milijardierius Achmetovas įsigyja nekilnojamąjį turtą Monake už 471 mln. eurų

  Turtingiausias Ukrainos žmogus įsigijo prabangų nekilnojamąjį turtą Monako centre. Atsižvelgiant į skelbiamą kainą, siekiančią beveik pusę...