Kol JAV ir Iranas derasi dėl paliaubų, Izraelis ruošiasi „amžinam karui“ – analizė

 

Izraelio kuriamos „buferinės zonos“ Gazos ruože, Sirijoje, o dabar ir Libane atspindi strateginį posūkį po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių, dėl kurio šalis atsiduria pusiau nuolatinėje karo būsenoje.

Net ir tuo metu, kai JAV ir Iranas siekia įtvirtinti ugnies nutraukimą, Izraelis užgrobia vis daugiau kaimynų teritorijų, ruošdamasis ilgam ir užsitęsiančiam konfliktui visame Artimuosiuose Rytuose.

Izraelio kuriamos „buferinės zonos“ Gazos ruože, Sirijoje, o dabar ir Libane atspindi strateginį poslinkį po 2023 m. spalio 7 d. išpuolių, dėl kurio šalis atsiduria pusiau nuolatinėje karo būsenoje, – šeši Izraelio kariuomenės ir gynybos pareigūnai sakė agentūrai „Reuters“.

Šis požiūris taip pat pripažįsta realybę, kuri, pareigūnų teigimu, tapo vis aiškesnė po dvejų su puse metų trukusio konflikto: Irano dvasininkų vadovybė, „Hezbollah“ Libane, „Hamas“ Gazos ruože ir teroristų grupuotės visame regione negali būti visiškai likviduotos.

„Izraelio vadovai priėjo prie išvados, kad jie yra įsitraukę į begalinį karą su priešais, kuriuos reikia įbauginti ir netgi išsklaidyti“, – sakė Nathan Brown iš Karnegio tarptautinio taikos fondo.

Trečiadienį JAV ir Iranas susitarė dėl kovos veiksmų sustabdymo, kol derėsis dėl platesnio masto karo, kuris prasidėjo vasario 28 d., pabaigos. Izraelis sutiko nutraukti savo atakas prieš Iraną, tačiau teigia, kad nenutrauks savo kampanijos prieš Irano remiamą „Hezbollah“.

2026 m. balandžio 6 d. Libano sostinės Beiruto pietiniuose priemiestyje stovi Izraelio smūgių nuniokotas pastatas, o Izraelio ir „Hezbollah“ priešiškumas vis stiprėja, tuo tarpu tęsiasi JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu.

„Hezbollah“ į karą įsitraukė kovo 2 d., paleisdama raketas į Izraelį, kuris tuomet pradėjo sausumos invaziją į pietų Libaną, siekdamas išvalyti buferinę zoną iki Litani upės – platų žemės ruožą, sudarantį apie 8 % Libano teritorijos.

Izraelis įsakė šimtai tūkstančių šio regiono gyventojų pasitraukti ir pradėjo griauti namus šiitų musulmonų kaimuose, kuriuos, jo manymu, „Hezbollah“ naudojo ginklams laikyti ar išpuoliams rengti.

Aukštas karinis pareigūnas, paprašęs neskelbti jo vardo, kad galėtų aptarti saugumo klausimus, teigė, jog siekiama „išvalyti“ 5–10 km pločio teritoriją už sienos, kad Izraelio pasienio miestai atsidurtų už „Hezbollah“ raketinių granatų ugnies pasiekiamumo ribų.

Kai kuriuose Libano kaimuose netoli sienos Izraelio kariai rado įrodymų, kad beveik 90 % namų yra ginklų ar įrangos, siejančios juos su „Hezbollah“, sakė pareigūnas.

Tai reiškia, kad namai laikomi priešo karinėmis pozicijomis, kurias reikia sunaikinti, teigė pareigūnas, kuris pridūrė, kad daugelis pietinių Libano kaimų yra įsikūrę ant kalvų viršūnių, todėl iš jų matosi Izraelio miestai ar kariuomenės pozicijos.

Buferinių zonų naudojimas atspindi naują saugumo doktriną, kad „pasienio bendruomenių negalima apsaugoti nuo sienos“, teigia Assaf Orion, atsargos Izraelio brigados generolas ir buvęs karinės strategijos vadovas.

2026 m. kovo 17 d. Izraelio šiaurėje, Izraelio ir Libano sienos Izraelio pusėje, Izraelio artilerijos dalinys šaudo Libano link, esant įtampai tarp Irano remiamos „Hezbollah“ ir Izraelio bei vykstant JAV ir Izraelio konfliktui su Iranu.

„Izraelis nebelauks, kol bus užpultas“, – pridūrė jis. „Jis mato kylančią grėsmę ir ją užpuola prevenciškai.“

Kai bus užtikrinta buferinė zona nuo „Hezbollah“, Izraelis bus užėmęs arba okupavęs teritoriją Libane, Sirijoje, Vakarų Krante ir Gazos ruože, kur po spalio mėnesio paliaubų su „Hamas“ jis tebekontroliuoja daugiau nei pusę teritorijos.

Izraelis ketino pasitraukti iš Gazos, kai „Hamas“ nusiginkluos

Pagal paliaubas Izraelis turėtų pasitraukti iš visos Gazos, kai „Hamas“ nusiginkluos, nors tikimybė, kad tai įvyks artimiausioje ateityje, atrodo menka.

„Mes įkūrėme saugumo juostas, kurios driekiasi gerokai už mūsų sienų ribų“, – sakė ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu vaizdo įraše, kurį jo biuras paskelbė kovo 31 d.

„Gazoje – daugiau nei pusė ruožo teritorijos. Sirijoje – nuo Hermono kalno viršūnės iki Jarmuko upės. Libane – didžiulė buferinė zona, kuri neutralizuoja invazijos grėsmę ir neleidžia prieštankiniam ugnies smūgiui pasiekti mūsų gyvenviečių.“

Pasak vieno kabineto nario ir dviejų pareigūnų, planas dėl Libano buferinės zonos dar nėra pateiktas B. Netanjahu kabinetui.

Izraelio kariuomenė klausimus apie buferines zonas perdavė B. Netanjahu biurui, kuris į prašymą pateikti komentarą iš karto neatsakė.

Izraelis jau seniai valdo teritorijas už savo sienų, įskaitant Vakarų Krantą ir Gazą, taip pat Golano aukštumas pietų Sirijoje – teritorijas, užimtas 1967 m. regioniniame kare. Vėliau, 1981 m., Izraelis aneksavo Golano aukštumas.

Šiuo metu Vakarų Krante gyvena šimtai tūkstančių Izraelio naujakurių, o aplink juos – apie 3 milijonai palestiniečių, kurie šią teritoriją laiko būsimos valstybės širdimi.

Daugeliui perkeltųjų libaniečių ir palestiniečių Izraelio užgrobimas jų žemės ir kaimų sunaikinimas reiškia tolesnę teritorinę ekspansiją, o šią interpretaciją sustiprina kai kurių kraštutinių dešiniųjų Netanjahu kabineto narių retorika.

Bezalelis Smotrichas, Netanjahu finansų ministras, kovo mėnesį pareiškė, kad Izraelis turėtų išplėsti savo sieną iki Litani upės. Jis yra išsakęs panašius komentarus apie Gazą, teigdamas, kad ši teritorija turėtų būti aneksuota ir apgyvendinta izraeliečiais.

Tačiau kitas Izraelio karinis pareigūnas, kuris taip pat kalbėjo anonimiškai, kad galėtų aptarti operatyvinius planus, teigė, kad Litani upė nebus naujos sienos riba. Vietoj to, buferinę zoną stebės sausumos pajėgos, prireikus rengdamos reidus, tačiau nebūtinai laikydamosi pozicijų palei upę.

Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas palygino pietų Libano nuniokojimą su „sudegintos žemės“ politika, taikyta prieš „Hamas“ Gazos ruože, dėl kurios ištuštėjo ištisi miestai.

„Prie sienos esančios kaimo sodybos, kurios visais atžvilgiais tarnauja kaip „Hezbollah“ užkardos, bus sunaikintos pagal Rafah ir Khan Younis modelį Gazos ruože, siekiant pašalinti grėsmę Izraelio miestams“, – sakė jis kovo 31 d.

Teisės ekspertas teigia, kad civilinio turto naikinimas daugeliu atvejų yra neteisėtas

Izraelio demokratijos instituto tarptautinės teisės ekspertas Eranas Šamiras-Boreris teigė, kad civilinio turto naikinimas daugeliu atvejų yra neteisėtas, išskyrus atvejus, kai turtas naudojamas kariniams tikslams.

„Masinis namų naikinimas Pietų Libane, nesiremiant individualia analize, būtų neteisėtas“, – pridūrė jis.

Izraelio lyderių pirmenybė strategijai, grindžiamai buferinių zonų naudojimu, yra dešimtmečius trukusių nesėkmingų bandymų užtikrinti ilgalaikius taikos susitarimus su palestiniečiais, Libanu ir Sirija rezultatas.

Izraelio visuomenė labai skeptiškai vertina derybomis pasiektus taikos susitarimus su palestiniečiais. 2025 m. „Pew Research Center“ atlikta apklausa parodė, kad tik 21 % izraeliečių tiki, jog Izraelis ir potenciali būsima Palestinos valstybė galėtų taikiai sugyventi.

Tel Avive įsikūrusio Nacionalinio saugumo studijų instituto atlikta apklausa parodė, kad tik 26 % izraeliečių tikėjo, jog spalio mėnesį Gazos ruože paskelbtos paliaubos užtikrins ilgalaikę ramybę. Apklausa parodė, kad dauguma tikėjosi greito karo veiksmų atnaujinimo.

Instituto tyrimų programos direktorius Oferas Šelahas teigė, kad nesant derybomis pasiekto taikos susitarimo su Libanu, buferinė zona šiaurėje padėtų užkirsti kelią „Hezbollah“ pajėgų atakų ar sausumos įsiveržimo grėsmei.

Tačiau jis teigė, kad padidėjęs personalo poreikis, reikalingas patruliavimui prie sienų su Libanu, Gazos ruožu, Sirija ir Vakarų Krantu, galiausiai taptų didele našta kariuomenei.

„Galiausiai mums būtų geriau grįžti prie tarptautinės sienos ir palaikyti mobilią aktyvią gynybą už sienos ribų, neturint ten išpostų“, – pridūrė O. Shelah.

https://www.jpost.com/israel-news/defense-news/article-892499

Seyed M. Marandi: Izraelis pažeidžia paliaubas, Iranas atsako

Seyed Mohammad Marandi aptaria paliaubas – ką buvo sutarta ir kaip jos pažeidžiamos. Marandi yra Teherano universiteto profesorius ir buvęs Irano branduolinės derybų komandos patarėjas. (Įrašyta 2026 m. balandžio 8 d.)

https://www.youtube.com/watch?v=4JLpmWX_Eu8 

https://www.youtube.com/watch?v=eMh3ovzqHbU

Mokslininkai pasipiktinę: pacientai nenori kraujo donorystės iš pasiskiepijusių asmenų

 

Britų laikraštis „Mail“ šiuo metu skambina pavojaus varpais: vis daugiau amerikiečių atsisako gyvybę gelbstančių kraujo transfuzijų, nes kraujas yra paimtas iš pasiskiepijusių donorų. Iš tiesų, naujausiame tyrime, kuriame nagrinėjama atvejų serija, mokslininkai skundžiasi, kad pacientai reikalavo kraujo, paimto tiesiogiai iš tam tikrų asmenų. Jų „sprendimas“: tai turėtų būti uždrausta!

Kraujo donorystė ir taip laikoma retu reiškiniu, o koronaviruso metai ilgam sukrėtė žmonių pasitikėjimą medicinos institucijomis. Kadangi pasakojimai apie tariamą „šalutinių poveikių nebuvimą“ ir Covid genų terapijos preparatų saugumą jau daug kartų buvo paneigti, o keletą kartų buvo pateikti įrodymai, kad vakcinos mRNS (ir kartu Spike baltymo gamyba) išlieka žmogaus organizme, kai kurie žmonės kritiškai vertina kraujo transfuzijas iš pasiskiepijusių donorų.

Kraujo donorų skiepijimo būklė nėra registruojama, todėl įprastas kraujo donorystės aktas gali būti vertinamas kaip potencialiai „užkrėstas“. Kas nerimauja dėl tokios transfuzijos pasekmių sveikatai, gali imtis priešpriešinių priemonių, pasirinkdamas nevakcinuotą, sveiką asmenį kaip donorą. Taip nukrypstama nuo įprastų procedūrų medicinos įstaigose ir sukeliama nemalonių rūpesčių.

Mokslininkų komanda kovo mėnesį žurnale „Transfusion“ paskelbtame tyrime iškėlė pavojaus signalą: tikslinės kraujo donorystės akcijos, skirtos neskiepytiems asmenims, reikštų „atsisakymą nuo įrodymais pagrįstos medicinos, o tai sukeltų klinikinę žalą, išteklių švaistymą ir priežiūros spragas“. Tyrimas grindžiamas Venderbilto universiteto medicinos centro duomenimis, surinktais nuo 2024 m. sausio iki 2025 m. gruodžio. Per šį laikotarpį 15 pacientų (arba jų šeimų) paprašė tikslinio konkrečių asmenų kraujo donorystės. Vidutinis pacientų amžius buvo 17 metų, devyni pacientai buvo jaunesni nei 18 metų.

Mokslininkai ypač pabrėžia, kad dviejų pacientų, atsisakiusių standartinės kraujo donorystės, klinikinė būklė pablogėjo, o dar dviejų pacientų atveju dėl atsisakymo buvo uždelstos operacijos. Tyrimo autorių nuomone, tiesioginė kraujo donorystė gali netgi padidinti riziką: infekcinių ligų žymenys gali būti aukštesni; be to, biologinių giminaičių atveju kyla tam tikrų komplikacijų ir imunologinių pasekmių rizika. Be to, kyla klausimas, kas nutinka su tiesioginėmis kraujo donorystėmis, kurios galiausiai vis dėlto nenaudojamos: jas išmesti būtų švaistymas, tačiau įtraukti jas į atsargas kaip įprastas kraujo donorystes galėtų pažeisti taisykles ir standartus.

Todėl tyrime taip pat siūlomos priemonės, kaip šią problemą galima išvengti. Siūlomos privalomos konsultacijos, ekspertų įtraukimas (tikriausiai siekiant atkalbėti pacientus nuo jų noro), specialūs procesai, taikomi skubiais atvejais – ir:

aiškios institucinės gairės, draudžiančios tikslinį kraujo surinkimą vien dėl abejonių dėl donoro skiepų ar kitų su transfuzijos saugumu nesusijusių donoro savybių (pvz., rasės, etninės priklausomybės)

Abejonių atveju taikomas draudimas. Tai tikrai greitai atkurs prarastą pasitikėjimą!

Mokslininkai tyrime aiškiai nurodo, kad visiškai atmeta pacientų abejones. Ten rašoma:

Informacinėje medžiagoje reikėtų aiškiai aptarti klaidingą prielaidą, kad tikslinės donorystės yra saugesnės už įprastines. Reikėtų pabrėžti, kad COVID-19 skiepijimo statusas nėra mediciniškai reikšmingas kraujo produktų saugumo rodiklis ir kad tikslinės donorystės, grindžiamos tokiais rodikliais, neturi mokslinio pagrindo, bet kelia nereikalingą riziką.

Jei remtis „mokslu“ iš ankstesnių koronaviruso metų, vakcinacijos yra saugios ir veiksmingos. Kai kurie sveikatos apsaugos ministrai netgi pareiškė, kad jos yra beveik „be šalutinių poveikių“. Tačiau peržiūrėjus pastarųjų mėnesių ir metų mokslinius darbus, staiga randama keletas išvadų apie rimtus šalutinius poveikius ir ilgalaikį žalą. Dar daugiau: nors iš pradžių buvo nuosekliai tvirtinama, kad vakcinos mRNS ir „spike“ baltymai yra greitai suskaidomi, šiandien žinoma, kad kartais net praėjus mėnesiams ar metams po paskutinės vakcinacijos galima rasti įrodymų, kad jie vis dar išlieka žmogaus organizme. Taigi teiginiai apie „mokslinio pagrindo“ trūkumą ir tvirtinimai apie tariamą vakcinuotų asmenų kraujo donorystės saugumą yra tiesiog beverčiai. Kur yra nepriklausomi tyrimai, kurie galėtų išsklaidyti vakcinų kritikų nuogąstavimus?

Tai niekaip nekeičia galimų pavojų, susijusių su tiesioginėmis donorų, atrinktų iš tam tikrų asmenų, kraujo donorystėmis, ar neigiamų pasekmių sveikatai dėl vėlavimo. Tačiau galiausiai ir šiame kontekste reikia pasverti, kokią riziką esate labiau pasirengę prisiimti – dauguma žmonių greičiausiai vis dėlto rinktųsi galbūt „paskiepytą“ kraujo donorystę, o ne gresiantį mirtį dėl didelio kraujo netekimo. Piktinantiems gydytojams ir mokslininkams galima pasakyti tik viena: patys kalti! Už didžiulį pasitikėjimo praradimą turite atsakyti patys dėl savo drąsios veiklos kaip „impfluenceriai“.

Tyrimas, kurį galima perskaityti: „Directed donations for unvaccinated blood: A departure from evidence-based medicine associated with clinical harm, resource waste, and oversight gaps in a two-year single-center series“ (Tikslinės donorystės nepasiskiepijusiems: nukrypimas nuo įrodymais pagrįstos medicinos, susijęs su klinikine žala, išteklių švaistymu ir priežiūros spragomis dviejų metų vieno centro serijoje)

Šaltinis

Scottas Ritteris: Karas klostosi siaubingai blogai – JAV gali panaudoti branduolinius ginklus

Scottas Ritteris – buvęs majoras, žvalgybos karininkas, JAV jūrų pėstininkų korpuso karys ir JT ginklų inspektorius. Ritteris aptaria Trumpo įspėjimą: „Šiąnakt žus visa civilizacija“.

https://www.youtube.com/watch?v=1JScWpTLn1M

https://www.youtube.com/watch?v=11-FLmitKtU

Trumpas ir Netanjahu: du bepročiai, įsivaizduojantys Dievu. Prof.Jeffrey D. Sachs

Kai nesveiki lyderiai dieviškąją katastrofą naudoja kaip politinį įrankį, nukenčia ne tik jų priešai. Jei jų nesustabdysime, mes visi tapsime šių dviejų psichopatų aukomis.

Štai Donaldo Trumpo Velykų žinia pasauliui:

Antradienis Irane bus ir elektrinės, ir tilto diena – viskas viename. Nieko panašaus dar nebuvo!!! Atidarykite tą sušiktą sąsiaurį, jūs bepročiai, arba gyvensite pragare – TIK PAŽIŪRĖKITE! Šlovė Alachui. Prezidentas DONALDAS J. TRUMPAS

Donaldas Trumpas ir jo bendrininkas karo nusikaltimuose Benjaminas Netanjahu kartu vykdo žiaurų agresijos karą prieš Iraną – 90 milijonų gyventojų turinčią tautą. Juos apėmę trys viena kitą papildančios patologijos. Pirmoji – asmenybės: abu yra piktybiniai narcizai. Antroji – valdžios arogancija: vyrai, turintys galią įsakyti branduolinį sunaikinimą ir dėl to nejaučiantys jokių suvaržymų. Trečioji, ir pavojingiausia iš visų, yra religinė iliuzija: du vyrai, kurie tiki ir kuriems kasdien aplinkiniams sako, kad jie yra mesijai, atliekantys Dievo darbą. Kiekviena patologija sustiprina kitas, todėl kartu jos kelia pasauliui beprecedentį pavojų.

Rezultatas – smurto šlovinimas, kokio nebuvo matyta nuo nacių lyderių laikų. Kyla klausimas, ar nedaugelis pasaulio suaugusiųjų – atsakingi nacionaliniai lyderiai, kurie tebėra įsipareigoję laikytis tarptautinės teisės ir yra pasirengę tai pareikšti – sugebės juos sustabdyti. Tai nebus lengva, bet jie privalo pabandyti.

Pradėkime nuo pagrindinio psichologinio sutrikimo. „Piktybinis narciziškumas“ yra klinikinis terminas, o ne įžeidimas. Socialinis psichologas Erichas Frommas šią sąvoką sukūrė 1964 m., norėdamas apibūdinti Adolfą Hitlerį kaip patologinio didybės manijos, psichopatijos, paranojos ir antisocialinės asmenybės susiliejimą į vieną charakterio struktūrą. Piktybinis narcizas nėra tiesiog tuščiagarbis. Jis struktūriškai nesugeba jausti tikros empatijos, yra iš prigimties atsparus kaltės jausmui ir jį veda paranojiškas įsitikinimas, kad jį supa priešai, kuriuos reikia sunaikinti. Jau 2017 m. psichologas John Garnter ir daugelis kitų specialistų įspėjo apie Trumpo piktybinį narcisizmą.

Kai valdžia neturi ribų, vienintelė likusi vidinė kontrolė yra sąžinė. O psichopatas sąžinės neturi.

Keletas gerbiamų psichologų ir psichiatrų, naudodami standartizuotą Hare skalę, įvertino D. Trumpo psichopatiją ir nustatė, kad jo balai gerokai viršija diagnostinę ribą. Žr., pavyzdžiui, čia. Psichopatiją geriausiai apibūdina sąžinės ar užuojautos kitiems žmonėms stoka.

Tiek Trumpas, tiek Netanjahu tiksliai atitinka šį profilį. Trumpo psichopatija buvo aiškiai matoma, kai JAV pajėgos Teherane sunaikino civilinį tiltą, neturėjusį jokios karinės reikšmės, dėl ko žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, o 95 ar daugiau buvo sužeisti. Trumpas nesigailėjo. Jis džiūgavo ir žadėjo dar daugiau naikinimo. Netanjahu kalboje per Pesachą taip pat nebuvo nė žodžio apie žuvusiuosius. Jokių pauzių. Jokių abejonių šešėlio. Tik triumfuojantis sąrašas priešų, kuriuos jis sunaikino.

Paranoja skatina grėsmę, kurią sukūrė Trumpas ir Netanjahu. Trumpo paties Nacionalinės žvalgybos direktorius Tulsi Gabbard raštu liudijo, kad Irano branduolinė programa buvo „sunaikinta“ ir kad žvalgybos bendruomenė „toliau vertina, kad Iranas nekuria branduolinio ginklo“. TATENA kategoriškai pareiškė, kad nėra jokių įrodymų apie bombą. Trumpo kovos su terorizmu pareigūnas atsistatydino iš protesto, rašydamas, kad „mes pradėjome šį karą dėl Izraelio ir jo galingo Amerikos lobistų spaudimo“. Paranoikui nereikia realios grėsmės. Jei reikia, jis ją išgalvos, kad atitiktų savo perdėtą baimės jausmą.

Makiavelizmas veikia be jokios gėdos. Trumpas pasauliui pareiškė, kad diplomatija visada buvo jo „pirmasis pasirinkimas“, tuo pačiu metu gyrėsi, kad nutraukė branduolinį susitarimą su Iranu: „Man buvo didžiulė garbė tai padaryti. Man buvo didžiulė garbė tai padaryti.“ Jis savo rankomis sunaikino diplomatinius santykius, o po to dėl to kaltino Iraną. Vėliau jis lyg niekur nieko prisipažino, kad karas neturi savigynos pagrindo: „Mums ten nebūtina būti. Mums nereikia jų naftos. Mums nereikia nieko, ką jie turi. Bet mes ten esame, kad padėtume savo sąjungininkams.“ Pagal JT chartiją savigyna yra vienintelis teisėtas pagrindas naudoti jėgą. Trumpas prisipažino, kad tokio pagrindo nėra.

Yra tam tikra deformacija, kurią valdžia sukelia tam tikroms asmenybėms, ir ji ypač ryški, kai ta valdžia yra neribota arba atrodo tokia. Turėdami branduolinių ginklų arsenalą, Trumpas ir Netanjahu pasaulį suvokia kitaip nei kiti. Šiems piktybiniams narcizams branduolinių ginklų turėjimas nėra atsakomybės našta, o jų didingų savęs įvaizdžio išraiška: „Aš galiu viską. Aš galiu viską sunaikinti.“ Pažiūrėkite į mane. Netanjahu ir Trumpas nesusilaikys nuo šio iliuzinio didingumo.

Trumpas ir Netanjahu nepatiria pasaulio taip, kaip kiti.

Trumpas visiškai įsisavino šį nebaudžiamumo jausmą. Balandžio 1 d. jis stovėjo prieš kameras ir pažadėjo bombarduoti Iraną „atgal į akmens amžių, kur jiems ir vieta“. Frazė „kur jiems ir vieta“ – tai žmogaus, kuris jaučiasi turintis dievišką teisę vertinti 90 milijonų žmonių vertę ir be jokio dvejonių juos dehumanizuoja, nuosprendis. Jis ne kartą grasino sunaikinti Irano civilinę elektros infrastruktūrą – tai karo nusikaltimas pagal ginkluotų konfliktų teisę, atvirai paskelbtas kaip derybinė pozicija pasaulinei auditorijai, kuri daugiausia perjungė kanalą.

Netanjahu vadovauja valstybei, kuri, kaip manoma, turi 200 branduolinių galvučių, niekada nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir neveikia pagal jokią tarptautinę inspektavimo sistemą. Jis stebėjo, kaip Trumpas naudojasi JAV karine galia be jokių apribojimų, ir sutinka, kad už tai nekyla jokių pasekmių. Antrasis beprotiškumas skatina trečiąjį: kai valdžia nesusiduria su jokiais apribojimais, vienintelis likęs vidinis stabdys yra sąžinė. O psichopatas sąžinės neturi.

Sąžinės trūkumas yra pavojingiausia iš šių trijų patologijų, nes ji pašalina paskutinį galimą vidinį stabdį. Strategas, kuris veda neteisėtą karą, galiausiai gali apskaičiuoti, kad sąnaudos viršija naudą, ir sustoti. Piktybinis narcizas, kuris kariauja dėl savo ego, galiausiai gali išsekinti ego poreikius ir sustoti. Psichopatas eskaluoja konfliktą, nes nėra jokių ribų.

Ir, jei galite patikėti, situacija dar blogėja. Tiek Trumpas, tiek Netanjahu yra savarankiškai pasiskelbę mesijais. Jie save vadina Dievo tarnais. Jiems karo su Iranu nutraukimas reikštų, kad Dievas klydo. O savarankiškai pasiskelbęs mesijas taip pat negali klysti, nes didingoje psichikoje mesijas ir Dievas iš esmės tapo vienu ir tuo pačiu.

Tiek Trumpas, tiek Netanjahu aiškiai pareiškė turintys šią mesianistinę tapatybę. Trumpas save vadino „išrinktuoju“. Kalbėdamas apie 2024 m. pasikėsinimą į jį, jis pareiškė: „Tada jaučiau ir dabar dar labiau tikiu, kad mano gyvybė buvo išgelbėta dėl priežasties. Dievas mane išgelbėjo, kad vėl padaryčiau Ameriką didžią.“ Netanjahu savo kalboje prieš Pesachą ne tik kreipėsi į Dievą. Jis pasisavino Dievo vaidmenį „Išėjimo“ pasakojime – išvardydamas dešimt „pasiekimų“ to, ką jis vadina „Išvadavimo karu“, ir kiekvieną iš jų pavadindamas bausme. Ajatolos Khamenei nužudymą jis pavadino „Pirmagimių bausme“. Tada jis įspėjo pasaulį:

Primenu, kad po dešimties Egipto bausmių faraonas vis dar bandė pakenkti Izraelio tautai, o mes visi žinome, kuo tai baigėsi.

„Išėjimo knygoje“ ta pabaiga – tai visos faraono armijos nuskendimas. Netanjahu televizijoje, pasitelkdamas Šventojo Rašto kalbą, grasino sunaikinti Iraną.

Kiekvieną iš šių vyrų supa pataikūnų ir fanatikų būrys, kurio užduotis – palaikyti iliuziją ir neleisti realybei įsiskverbti į jų sąmonę.

Trumpo aplinka: Hegsethas, Huckabee ir krikščioniškieji nacionalistai

Gynybos sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) pavertė Pentagoną šventojo karo arena. Ant krūtinės jis turi Jeruzalės kryžiaus tatuiruotę, o ant rankos – užrašą „Deus Vult“ („Dievas nori“), viduramžių kryžiaus žygių kovos šūkį. Jis kas mėnesį rengia krikščioniškas pamaldas Pentagono auditorijoje. Jis paprašė amerikiečių „kiekvieną dieną, atsiklaupus“ melstis už karinę pergalę Artimuosiuose Rytuose „Jėzaus Kristaus vardu“. Vienoje iš šių pamaldų jis garsiai meldėsi, kad JAV kariai:

Sunaikintų gailestingumo nenusipelniusius... Mes prašome šių dalykų su drąsiu pasitikėjimu galingu ir didingu Jėzaus Kristaus vardu.

Spaudos konferencijoje dėl karo su Iranu Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „derasi bombomis“. Jis apibūdino Irano lyderius kaip „religinius fanatikus“, siekiančius branduolinio ginklo „kažkokiam religiniam Armagedonui“, tuo pačiu kas mėnesį vedant pamaldas Pentagone ir skelbiant, kad „ten mūsų visagalis Dievas savo apvaizda saugo tuos karius“. Atrodo, kad jis nesuvokia, kokį veidrodį laiko rankose. Gynybos sekretorius, kuris Jėzaus vardu meldžiasi už „sunaikinantį smurtą“, tuo pačiu vadindamas savo priešus religiniais fanatikais, puikiai iliustruoja žodžio „projekcija“ reikšmę.

JAV ambasadorius Izraelyje Maikas Hakbis pateikia teologinę struktūrą. Baptistų pastorius ir uolus krikščioniškasis sionistas Huckabee tiki, kad Izraelio ir Irano konfliktas yra biblinės pranašystės išsipildymas – būtinas žingsnis link Apokalipsės ir Kristaus antrojo atėjimo. Jis nusiuntė Trumpui žinutę – kurią Trumpas vėliau paskelbė socialinėje žiniasklaidoje – lygindamas šį momentą su 1945 m. Trumano sprendimu ir atominės bombos numetimu ant Japonijos, ragindamas Trumpą klausytis „JO balso“, turėdamas omenyje Dievą.

Interviu metu H. Huckabee buvo paklaustas apie Biblijoje minimą žemę, kuri driekiasi nuo Nilo iki Eufrato – apimanti Libaną, Siriją, Jordaniją bei dalį Saudo Arabijos ir Irako – ir ar Izraelis turi dievišką teisę į visą ją. Jo atsakymas buvo tiesus: „Būtų puiku, jei jie viską paimtų.“

Savo ruožtu Izraelio kraštutinės dešinės finansų ministras Smotrichas socialiniuose tinkluose parašė: „Aš myliu Huckabee.“ Krikščionių sionistų pastorius Johnas Hagee, kurio organizacija „Christians United for Israel“ (Krikščionys, vieningi už Izraelį) buvo pagrindinė JAV evangelikų paramos Izraelio karams varomoji jėga, pažvelgė į karą su Iranu ir paprasčiausiai pasakė: „Pranašiškai kalbant, mes esame kaip tik laiku.“ Franklin Graham, per Velykų pamaldas Baltuosiuose rūmuose, kurstė Trumpo mesianistines iliuzijas: „Šiandien iraniečiai, šios vyriausybės nedoras režimas, nori nužudyti kiekvieną žydą ir sunaikinti juos atominės ugnies liepsnomis. Bet Tu pakėlei prezidentą Trumpą. Tu pakėlei jį būtent tokiam laikui kaip šis. Ir Tėve, mes meldžiamės, kad Tu jam suteiktum pergalę.“

Netanjahu artimiausi bendražygiai: Ben-Gvir, Smotrich ir mesianistiniai naujakuriai

Izraelio pusėje artimiausią aplinką sudaro dvi asmenybės, kurių radikalizmas yra toks ekstremalus, kad jos buvo laikomos politiniais atstumtaisiais, kol Netanjahu pasinaudojo jų balsais, kad išliktų valdžioje. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir yra velionio rabino Meiro Kahane, kurio partija „Kach“ buvo pripažinta teroristine organizacija, gerbėjas. Finansų ministras Bezalel Smotrich savo ideologiją semiasi iš rabino Zvi Yehuda Kooko, kuris mokė, kad Izraelio 1967 m. karinė pergalė buvo Dievo įsakyta, o palestiniečių teritorijų kolonizavimas – Dievo valia. Kartu jie užima 20 vietų Netanjahu 67 vietų koalicijoje. Jie ne tik pataria ministrui pirmininkui, bet ir dalijasi jo mesianistinėmis pažiūromis bei vizija.

Ben-Gvir pasinaudojo savo įtaka Izraelio policijai, kad leistų kolonistų paramilitarinėms grupuotėms vykdyti operacijas prieš palestiniečius Vakarų Krante. Jis nuolat trukdė deryboms dėl ugnies nutraukimo ir atvirai prisiėmė nuopelnus už jų vilkinimą. Jis siekė užtikrinti žydų ritualines teises Šventyklos kalne, nepaisydamas dešimtmečiais išlaikyto status quo – Izraelio saugumo pareigūnai įspėjo, kad toks žingsnis tiesiogiai sukels kraujo praliejimą. 2023 m. rugpjūtį jis pareiškė: „Mano, mano žmonos ir mano vaikų teisė judėti keliais Judėjoje ir Samarijoje yra svarbesnė už arabų teisę judėti.“ Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Slovėnija, Nyderlandai ir Ispanija visi jam taikė sankcijas už smurto kurstymą, tačiau Jungtinės Valstijos, vadovaujamos Marco Rubio, gynė Ben-Gvirą ir kritikavo tas sankcijas.

Smotrichas yra metodiškesnis iš šių dviejų: mažiau teatrališkas, bet pavojingesnis. Jis sistemingai perkėlė Vakarų Kranto civilinį valdymą iš Izraelio kariuomenės į savo ministeriją, skirdamas šimtus milijonų šekelių naujakurių infrastruktūrai, tuo tarpu Palestinos Administracijos biudžetai sąmoningai ribojami. Jis nurodė savo ministerijai parengti „operatyvinį planą suvereniteto įgyvendinimui“ Vakarų Krante. Per karą su Iranu jis ragino Izraelį aneksuoti Pietų Libaną iki Litani upės, pareikšdamas, kad karas „turi baigtis visiškai kitokia realybe“. Smotricho ideologija remiasi Kooko mokymu, kad kolonizavimo projektas nėra politinis, o šventas – dieviška pareiga, kuri turi būti įvykdyta nepaisant tarptautinės teisės, palestiniečių teisių ar pasaulio nuomonės. Pagal šią teologiją 1967 m. sienos nėra laikina karinė realybė. Jos yra Dievo neužbaigtas darbas.

Pasaulio lyderiai privalo stengtis sustabdyti šį beprotiškumą.

Nei Ben-Gvir, nei Smotrich nebuvo kažkas daugiau nei kraštutiniai ekstremistai, kol Netanjahu jiems suteikė teisėtumą, įtraukdamas juos į vyriausybę ir savo artimiausią aplinką. Jis suteikė jiems valdžią Izraelio visuomenėje, o jie jam suteikė religinio-nacionalistinio galingumo, leidžiančio jo karus vadinti dieviškąja misija.

Šiame šventojo karo kontekste vienas balsas prabilo su pasaulį gelbstinčiu gailestingumu ir aiškumu. Popiežius Leonas XIV nuosekliai ragino nutraukti smurtą. Per Didžiojo ketvirtadienio mišias Romoje jis kalbėjo apie valdžios aroganciją:

Mes linkę laikyti save galingais, kai viešpataujame, nugalėtojais, kai sunaikiname sau lygius, didžiais, kai mūsų bijo. Dievas mums parodė pavyzdį – ne kaip viešpatauti, o kaip išlaisvinti; ne kaip sunaikinti gyvybę, o kaip ją suteikti.

Palmių sekmadienį popiežius vėl kalbėjo tiesiai, sakydamas, kad Jėzus „neklauso tų, kurie kariauja, maldų, bet jas atmeta“. Hegsethas tęsė savo veiklą surengdamas dar vieną pamaldų ceremoniją Pentagone, kur vėl meldėsi dėl „sugriaunančio smurto“ Kristaus vardu.

Profesorius Johnas Mearsheimeris aiškiai pareiškė, kad nusikaltimai, kuriuos dabar daro Trumpas ir Netanjahu, yra tie patys nusikaltimai, už kuriuos nacių vadovai buvo pakarti Niurnberge: agresyvus karas, svetimų teritorijų aneksija, tyčinis civilinės infrastruktūros naikinimas ir kolektyvinės bausmės. Tai nėra retorinė hiperbolė. Tai yra teisinės kategorijos. Niurnbergo tribunolas agresijos nusikaltimą pavadino „aukščiausiu tarptautiniu nusikaltimu“ – tuo, kuris „savo viduje talpina visą sukauptą blogį“ – nes tai yra nusikaltimas, kuris sudaro sąlygas visiems kitiems nusikaltimams. Šie vyrai prisipažino jį padarę viešai, tarptautinių transliuotojų transliuojamose kalbose.

Institucijų mechanizmai, sukurti būtent tokios katastrofos prevencijai, įskaitant JT Saugumo Tarybą, Tarptautinį baudžiamąjį teismą, ginklų neplatinimo režimą ir ginkluotų konfliktų teisę, yra aktyviai griaunami Jungtinių Valstijų.

Vis dėlto pasaulio lyderiai turi bandyti sustabdyti šį beprotiškumą. Daugiašaliai veiksmai Islamabade, įskaitant Pakistano, Turkijos, Egipto ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrus, dirbančius kartu su Kinijos ir Pakistano penkių punktų taikos iniciatyva, yra reikšmingas pradžia. Prie jų turėtų prisijungti visos BRICS šalys, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir kiekviena valstybė, norinti gyventi pasaulyje, kuriam vadovauja taisyklės, o ne dviejų piktybinių narcizų iliuzijos.

Kai nesveiki lyderiai dievišką katastrofą naudoja kaip politinį instrumentą, nukenčia ne tik jų priešai. Mes visi tapsime Netanjahu bėdų ir Trumpo bombardavimo, kuris Iraną nubloškia į akmens amžių, aukomis, jei kiti lyderiai neapribos šių dviejų bepročių.

https://www.unz.com/article/trump-and-netanyahu-two-madmen-playing-god/

Šaltinis

Hormuzo sąsiauris: du milijonai dolerių už vieną praplaukimą – didelė paliaubų kaina

Daugiau nei 2000 laivų, tarp jų apie 50 vokiečių, jau daugiau nei penkias savaites įstrigę Persijos įlankoje. Nors paliaubos teikia vilties, laivybos kompanijos vis dar dvejoja.

Krovininiai laivai laukia, kol bus atidarytas Hormuzo sąsiauris. Nuo vasario pabaigos Iranas blokuoja šį sąsiaurį.

Paskutinės 24 valandos Irano karo vyko pagal modelį, kuris buvo būdingas pastarosioms savaitėms: JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino, eskalavo konfliktą – ir netrukus prieš vidurnaktį pasitraukė. Netrukus prieš pasibaigiant jo paties nustatytam terminui, JAV prezidentas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė dviejų savaičių paliaubas. Tuo metu Hormuzo sąsiauris turėtų būti vėl atidarytas.

Teheranas nedelsdamas patvirtino šią informaciją. Remiantis AP duomenimis, Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba sutiko su paliaubomis ir pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti derybose Islamabade, tačiau aiškiai pabrėžė: šis pertraukimas nereiškia nuolatinio karo pabaigos.

Vokietijos laivų savininkų asociacija išreiškė palengvėjimą. Laikraščiui „Bild“ asociacija pavadino paliaubas „svarbiu ir vilties teikiančiu signalu“. Dabar svarbiausia, kad politinis pareiškimas virstų jūrine realybe. Asociacijos duomenimis, nuo vasario pabaigos Persijos įlankoje įstrigo daugiau nei 2000 prekybinių laivų su maždaug 20 000 jūreivių, tarp jų – mažiausiai 50 vokiečių laivų.

Tai vienas iš svarbiausių vandens kelių pasaulyje. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, iki karo pradžios per Ormūzo sąsiaurį kasdien tekėjo apie 20 mln. barelių naftos. Tai sudaro maždaug penktadalį pasaulinio poreikio.

Nors JAV ir Iranas dabar susitarė dėl ugnies nutraukimo, laivybos sektorius vis dar delsia. Remiantis „Bloomberg“, laivai laukė abiejose sąsiaurio pusėse, nes nebuvo galima garantuoti įgulų ir krovinių saugumo. Eismas beveik sustingo. Laivybos kompanijos ir draudimo bendrovės reikalavo aiškumo dėl tikslių praplaukimo sąlygų, prieš vėl išsiunčiant laivus. Laivybos asociacijos teigimu, kol nebus pateikti detalūs duomenys, situacija išliks įtempta.

Susitarime esą yra vienas „kabliukas“. Remiantis „New York Times“ duomenimis, Iranas už kiekvieną laivą imtų dviejų milijonų dolerių tranzito mokestį, kurį pasidalintų su Omanu, esančiu kitoje sąsiaurio pusėje. Be to, kaip pranešė „NBC News“, koridorius turėtų būti kontroliuojamas ir koordinuojamas Irano ginkluotųjų pajėgų. Vašingtonas to dar nepatvirtino.

Izraelis išreiškė paramą paliauboms, kaip pranešė premjero Benjamino Netanjahu biuras. Tačiau buvo pabrėžta, kad susitarimas neapima kovų Libane, o tai prieštarauja Pakistano premjero pareiškimui, kuris paskelbė ugnies nutraukimą visuose Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose. Kol kas neaišku, kokį poveikį deryboms turės tolesni išpuoliai prieš Irano sąjungininkus.

Remiantis AP duomenimis, Izraelio vyriausybės atstovai reagavo skeptiškai ir manė, kad šis tariamas proveržis gali žlugti, jei Iranas greitai neatvers sąsiaurio.

Rinkos iš karto sureagavo į Vašingtono signalą apie paliaubas. Anksčiau, nuo karo pradžios, naftos kaina buvo pasiekusi istorinę aukščiausią ribą – kartais net 120 dolerių už barelį. Po pranešimo kaina nukrito iki 16 procentų, kaip pranešė CNBC. Remiantis duomenimis, „Bank of America“ analitikai įspėjo, kad nepaisant laikino susitarimo, rinka išliks įtempta.

https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/geopolitik/strasse-von-hormus-zwei-millionen-dollar-durchfahrt-waffenruhe-iran-usa-li.10029111

Larry Johnsonas: Iranas sunaikina JAV lėktuvus – Trumpas išplės karą

 

Trumpas panikuoja, nes JAV karas su Iranu klostosi visiškai ne taip, kaip tikėtasi, ir gresia eskalavimas. Johnsonas yra buvęs CŽV žvalgybos analitikas, taip pat dirbęs JAV Valstybės departamento Kovos su terorizmu biure. 

Skaitykite Larry Johnsono straipsnį „Sonar21“: https://sonar21.com/

https://www.youtube.com/watch?v=RU8yBjJNUaE

https://www.youtube.com/watch?v=A2oGJBlPmso