Tarptautinis atsiskaitymų bankas mato problemą: jei biržose sprogs burbulas, nė viena valstybė negalės išgelbėti.
Galingiausias pasaulio bankas – Tarptautinis atsiskaitymų bankas (TAB) – savo naujausioje metinėje ataskaitoje nagrinėja pasaulinę finansinę padėtį. „Centrinių bankų centrinis bankas“ nuolat gana anksti įspėja apie finansines krizes. Tačiau jo įspėjimai dažnai ignoruojami arba naudojami kaip pagrindas anticiklinėms spekuliacijoms.
Tačiau jo pagrindinės prielaidos turėtų paskatinti smulkius investuotojus nepasiduoti mados bangoms. Pirma, TAB vis dar mato infliacijos riziką. Energetikos tiekimo sukrėtimas buvo „didelis“, „jo pasekmės gali išplisti visoje tiekimo grandinėje“.
Pavyzdžiui, prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, plastikų ir trąšų – „svarbių gamybos veiksnių“ – kainos pakilo atitinkamai 30 ir 50 procentų. Dabar pagrindinis klausimas yra „ar šie pradiniai kainų kilimai išsiplės ir išsilaikys, kaip tai buvo 2021–2023 m. laikotarpiu“.
Tiesa, švelninantys veiksniai riboja pasekmes. Geresnis darbo rinkos išnaudojimas galėtų padėti sušvelninti darbo užmokesčio spaudimą, o bazinės palūkanų normos šiuo metu yra aukštesnės nei 2022 m. Tačiau „fizinėse naftos rinkose susidariusių disbalansų pašalinimas“ užtruks kelis ketvirčius. Dėl to gali kilti tolesni energijos kainų svyravimai, o tai lemtų infliacijos augimą.
„Staigaus kainų kritimo rizika“
TAB įžvelgia problemą dabartinėje euforijoje dėl investicijų į dirbtinį intelektą ir užsimena, kad tai gali būti burbulas. Optimizmas „nepaisant ateities produktyvumo augimo perspektyvų gali būti trumpalaikis“. Dabartinis investicijų išlaidų augimas gali pasirodyti „netvarus“, jei tiekimo sutrikimai stabdys gamybą. TAB toliau teigia: „Intensyvi konkurencija dėl lyderystės rinkoje, kaip buvo galima stebėti ankstesnių inovacijų bangų metu, galėtų dar labiau paskatinti per dideles investicijas ir taip padidinti staigaus kainų kritimo riziką, jei dirbtinio intelekto grąža nuviltų.“ Panašūs reiškiniai jau buvo stebimi sprogus „dotcom“ burbului.
TAB nuomone, padėtis yra kritiška visų pirma dėl to, kad bendras didelis įsiskolinimas gali išbandyti investuotojų kantrybę. Jei „lengvos finansavimo sąlygos“ sugriežtės, palūkanos pakils, o įmonių pajamos neatitiks lūkesčių, tai gali paskatinti investuotojus nutraukti investicijas. TAB teigia: „Vis mažiau skaidrus įmonių veiklos finansavimas, didelis įsiskolinimas pagrindinėse rinkose ir didėjanti privačių paskolų reikšmė dar labiau silpnina finansų rinkų atsparumą.“ „Dabartinė įtampa tarp pernelyg didelio polinkio rizikuoti ir padidėjusių makroekonominių rizikų gali staiga išnykti“ – kitaip tariant, sukelti rinkos žlugimą.
TAB mano, kad vyriausybių galimybės reaguoti yra ribotos. Valstybės pačios smarkiai įsiskolino, ne tik dėl milžiniškų karinių išlaidų ir energetikos subsidijų. Ekonomikos augimas yra nepatenkinamas, daugelio šalių gyventojų struktūra yra pernelyg sena, o palūkanų mokėjimai, palyginti su BVP, daugelyje šalių padidėjo. Dėl to padidėjusi valstybės skola, kartu su struktūriniais pokyčiais valstybės obligacijų rinkose, kelia „vis didesnę grėsmę daugelio šalių ekonomikos finansiniam stabilumui“.
TAB stebi spekuliantų „labai rizikingas strategijas“, nukreiptas prieš atskiras valstybes. Pasak jos, „atsirado naujų silpnųjų vietų, kurias, be kita ko, lemia didėjantis rizikos draudimo fondų vaidmuo tarpininkaujant su valstybės obligacijomis keliuose pagrindiniuose rinkose“.
TAB įspėja apie apgaulingą ramybę: „Valstybės obligacijų rinkos likvidumas ilgą laiką gali atrodyti pakankamas, tačiau jis gali staiga išnykti ir smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas.“ Tuomet visos gražios ilgalaikės prognozės taptų nebeaktualios. Nemalonus pabudimas įvyktų anksčiau, nei tikėtasi.
Michael Maier
https://www.berliner-zeitung.de/article/maechtigste-bank-der-welt-warnt-vor-dem-crash-10155868
