„Gay Cruise“: ir Egiptas neleido gėjų kruiziniam laivui priplaukti

 

Didžiulis nusivylimas Viduržemio jūroje: ne tik Turkija neleido priplaukti prabangiam kruiziniam laivui „Scarlet Lady“, kuriame buvo apie 2 000 gėjų vyrų, bet dabar tą patį padarė ir Egiptas. Islamo įtakos zonoje homoseksualai tiesiog nėra pageidaujami – o juo labiau plaukiojantis „Gay Cruise“, pilnas gėjų vyrų. Vietoj piramidžių ir Bosforo, dabar įstrigusiems keleiviams tenka keisti kursą atgal į tolerantiškesnę Europą.

O juk JAV renginių organizatoriaus „Atlantis Events“ planas popieriuje atrodė toks gražus: išsinuomoti prabangų laivą „Scarlet Lady“, susipakuoti šilkinės „bootcut“ kelnės, blizgantį saulės kremą ir daugybę vakarėlių nuotaikos bei išplaukti į senovės aukštųjų kultūrų lopšius. Tačiau organizatoriai nesuprato vietos religinių ir ideologinių realijų. Juk iš tikrųjų reikėjo žinoti, kad musulmoniškos valstybės neleistų 2 000 gėjų išsilaipinti taip, kad tai sulauktų didelio žiniasklaidos dėmesio. Tai yra „haram“.

Pirmiausia – smūgis prie Bosforo: Turkijos valdžios institucijos be jokių įspėjimų išbraukė iš sąrašo numatytus sustojimus Stambule ir Kušadasyje. Pateiktas paaiškinimas buvo toks, kad keliautojų grupė tiesiog neatitiko „visuomenės moralinių vertybių“. Ir viskas. Galima būtų manyti, kad patyrusi vadovybė po tokio atmetimo trumpai peržiūrėtų pasaulio žemėlapį, kad pasirinktų alternatyvų tikslą, kuriuo nesusidurtų su akivaizdžiais sunkumais. Tačiau maršruto planuotojų šlovinga idėja buvo būtent Aleksandrija.

Tačiau ir prie Nilo durys liko uždarytos. Vos kelios valandos prieš numatytą priplaukimą – keleiviai jau beveik buvo susipakavę rankšluosčius išvykai į Gizos piramides – beveik 2 000 poilsiautojų savo išmaniuosiuose telefonuose gavo pranešimą: Egiptas atsisako įleisti į šalį. Du kartus per vieną savaitę gauta moralinė „raudona kortelė“. Tai istorinis dvigubas smūgis, kurio per savo 36 metų istoriją LGBTQ kelionėms specializuotas kelionių organizatorius dar niekada nebuvo patyręs.

Šalyse, kuriose vyrauja islamo teisė (šariatas), homoseksualumas yra absoliutus tabu. Egipte tiems, kurie praktikuoja homoseksualumą, pagal įstatymus, nukreiptus prieš „ištvirkavimą“ ir „amoralumą“, gresia drakoniškos laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad dabar į Aleksandrijos uostą išsilaipina visas laivas, pilnas švenčiančių homoseksualių vyrų su vaivorykštės nuotaika, vietos valdžios atstovams buvo tiesiog neįsivaizduojama. Be to, tai būtų dar labiau apsunkinę ir taip jau beviltiškai perpildytus kalėjimus – ir dar sukeltų diplomatinį skandalą.

Turkey just banned a cruise ship carrying nearly 2,000 gay travelers, including Broadway legend Patti LuPone, from docking in Kuşadası and Istanbul.

Officials called the passengers a threat to their "moral values."

Istanbul police then raided a gay nightclub that had operated… pic.twitter.com/DvBinVgBMC

— Hen Mazzig (@HenMazzig) July 3, 2026

Laive atostogų nuotaika virto triukšmingu nusivylimu. Juk žmonės sumokėjo daug pinigų, kad pamatytų pasaulio stebuklus, o ne tam, kad dienų dienomis plaukiotų papildomus ratus atviroje jūroje. Kartu keliaujanti Brodvėjaus ikona Patti LuPone, kuri iš tikrųjų buvo laive tam, kad linksmintų svečius, viešai rėkė dėl islamo moralės sargų. Galiausiai keliautojams liko tik karti išvada, kad tolerancija nėra islamo pasekėjų stiprybė (galbūt jie irgi turėjo surengti kelionę į Gazos ruožą, kad pamatytų, kiek ten tolerancijos homoseksualams). Vietoj faraonų kulto ir turgaus romantikos galiausiai teko pakeisti kursą Kretos ir Juodkalnijos link.

Galiausiai kyla klausimas, ar kelionių organizatoriai tiesiog yra visiškai naivūs, kai kalbama apie tokius gėjų kruizus į musulmoniškas šalis, ar tai buvo ne kas kita, kaip didžiulė viešųjų ryšių akcija. Ši pramonės šaka klesti, o žiniasklaidos dėmesys („Nėra blogos reklamos“) visada yra laukiamas. 

https://report24.news/gay-cruise-auch-aegypten-verwehrt-schwulen-kreuzfahrtschiff-die-anlandung/

Europos ateitį turi užtikrinti robotai, o ne imigrantai

Pagrindinis Vakarų vyriausybių argumentas, pateisinantis nekontroliuojamą masinę migraciją, skamba taip: be imigracijos ekonomika žlugs. Tačiau kol Briuselis ir Berlynas laikosi šios ideologijos, prancūzų politikas Éric Zemmour laužo tabu. Jis reikalauja to, ką Azijos aukštųjų technologijų šalys jau seniai įgyvendina: automatizavimas, dirbtinis intelektas ir robotika yra tikrasis kelias išspręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą – visiškai be socialinių sukrėtimų ir milžiniškų pasekmių išlaidų. Tai yra perspėjimas, kuris visų pirma aktualus deindustrializuojančiai Vokietijai.

Nesvarbu, ar Paryžiuje, Berlyne, ar Vienoje: įsitvirtinusių politikų mantra jau daugelį metų yra ta pati. Norint sušvelninti demografinius pokyčius ir pakeisti „trūkstamas rankas“ pramonėje, žemės ūkyje ir slaugos srityje, reikia milijonų imigrantų iš viso pasaulio. Tačiau šis argumentas vis labiau pasirodo esąs ekonominė ir socialinė klaida. Prancūzijos konservatyvusis mąstytojas ir partijos „Reconquête“ lyderis Éric Zemmour dabar sukrėtė diskusijas, pateikdamas technologijomis grindžiamą alternatyvų pasiūlymą. Platformoje „X“ E. Zemmour aiškiai pareiškė: 

„Robotika – tai Prancūzijos ekonominė ateitis. Robotai suteiks mūsų gamykloms ir ūkininkams tą pagalbą, kurios jiems trūksta. Prancūzija gali pasirinkti technologijas, o ne imigracijos darbo jėgos antplūdį. Kad šalis ir toliau būtų galinga, suverenitetą puoselėjanti šiuolaikinė valstybė: daugiau robotų, mažiau imigrantų.“

La robotique est l’avenir économique de la France.

Les robots offriront à nos usines et à nos agriculteurs les bras qui leur manquent.

La France peut faire le choix de la technique plutôt que celui de la submersion migratoire par le travail.

Pour une France éternelle,… https://t.co/G8wnNpxaew

— Eric Zemmour (@ZemmourEric) July 9, 2026

Zemmouro pasiūlymas nėra utopija, o grindžiamas dabartinėmis pramonės tendencijomis. Jis tiesiogiai rėmėsi „Renault“ pramoninio metaverso direktoriaus Éric Marchiol interviu. Šis Prancūzijos automobilių gamybos milžinas, bendradarbiaudamas su robotikos įmone „Wandercraft“, šiuo metu testuoja humanoidinį robotą „Calvin“. Tai nėra nelankstus, pritvirtintas griebtuvas, o itin lanksti sistema, galinti pervežti iki 40 kilogramų svorio krovinius per nelygius gamyklos grindis ir laiptelius. Per ateinančius ketverius–penkerius metus jis turėtų būti plačiai naudojamas, kad perimtų fiziškai sunkų, pasikartojantį darbą – pavyzdžiui, padangų tvarkymą greitose surinkimo linijose. Marchiol aiškiai pabrėžė: „Be automatizacijos ir robotizacijos nebebus konkurencingos pramonės.“

Būtent čia glūdi Vokietijos ir didelės ES dalies tragedija. Kol tokios šalys kaip Kinija (380 robotų 10 000 darbuotojų), Pietų Korėja ir Japonija pirmauja pasaulyje, Europa atsilieka. Prancūzija svyruoja ties 190 robotų riba. O Vokietija? Buvusi inovacijų lokomotyvas dėl besitęsiančios deindustrializacijos ir biurokratijos sukelto paralyžiaus smarkiai atsilieka. Vietoj to, kad masiškai investuotų į skaitmeninimą, robotiką ir procesų automatizavimą, Europos įmonės ir politikai dažnai renkasi iš pažiūros patogų kelią: pigios žmogiškosios darbo jėgos importą. Tačiau ši strategija kenkia ekonomikai ir visuomenei.

Juk ši dirbtinai skatinama masinė migracija radikaliai stabdo skubiai reikalingą modernizacijos spaudimą: kodėl įmonės turėtų investuoti milijonus į novatoriškų dirbtinio intelekto ir robotikos sistemų kūrimą, jei valstybė nuolat užtikrina pigią darbo jėgą žemo darbo užmokesčio sektoriuje? Būtent čia atsiskleidžia milžiniškas šio modelio sąnaudų melas, nes, priešingai nei tariamai „pigi darbo jėga“, robotui nereikia nei integracijos kursų, nei riboto gyvenamojo ploto, jis neapsunkina ir taip jau silpnų socialinių fondų ir nesukelia jokių kultūrinių konfliktų viešojoje erdvėje – tuo tarpu nekvalifikuotos darbo jėgos importas visuomenei ir mokesčių mokėtojams galiausiai sukelia astronomines papildomas išlaidas socialinei infrastruktūrai ir vidaus saugumui. 

Tai, kad dėmesys technologijoms, o ne imigracijai, yra ekonomiškai pranašesnis, dabar jau skamba kaip vieša paslaptis tarptautinės aukštosios finansų srities sluoksniuose. Larry Finkas, galingos turto valdymo bendrovės „BlackRock“ vadovas, jau atkreipė dėmesį, kai apvertė iki šiol vyravusią ekonomikos doktriną aukštyn kojomis. Finkas atvirai pareiškė, kad tos šalys, kurios vykdo ribojančią imigracijos politiką (jis konkrečiai paminėjo Japoniją, Pietų Korėją ir Kiniją), ilgalaikėje perspektyvoje pasieks aukštesnį gyvenimo lygį ir spartesnį našumo augimą. Kadangi šios valstybės beveik neleidžia imigracijos, jos sparčiai plėtoja dirbtinį intelektą ir robotiką. Pasak „BlackRock“ vadovo, senoji paradigma, pagal kurią mažėjanti gyventojų skaičius automatiškai veda prie ekonominio nuosmukio, nyksta dėl technologinių pertvarkymų. Be to, šalyse, kuriose mažėja gyventojų skaičius, socialinės įtampos, kylančios dėl žmonių pakeitimo mašinomis, gali būti sprendžiamos kur kas tyliau.

Ši diskusija atskleidžia visą ES valstybių narių, o ypač Vokietijos federalinės vyriausybės, dilemą. Į šalį įvežami milijonai žmonių – dažnai neatsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius – tuo pačiu metu taip smarkiai pabloginant vidaus pramonės veiklos sąlygas, kad investicijos į pagrindines technologijas, pavyzdžiui, robotiką, nebevyksta. Gerovė ir suverenumas XXI amžiuje priklauso ne nuo to, kiek žmonių įvežama į šalį, o nuo to, kaip protingai automatizuojami procesai. Jei Europa nedelsiant nepakeis kurso, gresia blogiausias iš visų galimų scenarijų: technologinio konkurencingumo praradimas ir kartu savo socialinių sistemų bei visuomenės perkrovimas.

https://report24.news/die-grosse-migrationsluege-warum-roboter-statt-zuwanderer-europas-zukunft-sichern-muessen/

Douglas Macgregor: Katastrofiškas NATO viršūnių susitikimas – atsinaujinęs karas su Iranu ir Rusija

 

Douglasas Makgregoras yra atsargos pulkininkas, karo veteranas ir buvęs JAV gynybos ministro vyresnysis patarėjas. Pulkininkas Makgregoras aptaria NATO viršūnių susitikimą.

https://www.youtube.com/watch?v=opeymG_Imxc

https://www.youtube.com/watch?v=lfAqHkZs6kc

Didysis imigracijos melas: Prancūzija raginama rinktis robotiką, o ne imigraciją

Prancūzijos politikas ir partijos „Reconquest“ lyderis Éric Zemmour, atsižvelgdamas į darbo jėgos trūkumo problemas, pabrėžia, kad technologijos yra kelias į suverenumą.

Prancūzijos politikas Éric Zemmour teigia, kad robotika yra tikroji Prancūzijos ekonominė ateitis, siūlanti technologinį sprendimą darbo jėgos trūkumo problemoms gamyklose ir ūkiuose spręsti, o ne pasikliauti masine imigracija.

„Robotika yra Prancūzijos ekonominė ateitis. Robotai suteiks mūsų gamykloms ir ūkininkams trūkstamą pagalbą. Prancūzija gali rinktis technologijas, o ne imigracijos užtvindymą darbo rinkoje. Dėl amžinos, galingos ir suverenios Prancūzijos šiuolaikiniame pasaulyje: daugiau robotų, mažiau imigrantų“, – rašė Zemmour portale X.

Zemmour įraše tiesiogiai cituojamas Prancūzijos leidinio „Le Journal du Dimanche“ interviu su Éric Marchiol, „Renault“ pramoninio metaverso ir kokybės direktoriumi.

Interviu metu Marchiol išsamiai papasakojo apie „Renault“ kuriamą „Calvin“ – naują humanoidinį robotą, sukurtą bendradarbiaujant su Prancūzijos įmone „Wandercraft“. „Calvin“, sukurtas pramoninėms aplinkoms, yra kompaktiškas, gali kelti iki 40 kilogramų (88 svarų) svorio krovinius ir prisitaiko prie realių gamyklos sąlygų – pavyzdžiui, gali judėti per nelygų pakavimo paviršių ar mažus laiptelius surinkimo linijose.

„Renault“ jau naudoja apie 11 000 tradicinių pramoninių robotų ir 8 000 autonominių transporto priemonių. Robotas „Calvin“ atstovauja naujos kartos robotams: jis yra lankstesnis, pažangesnis ir užima mažiau vietos nei senesnės fiksuotos rankos sistemos. Įmonė jį išbando atliekant pasikartojančias, fiziškai sunkias užduotis, pavyzdžiui, padangų tvarkymą greitai judančiose gamybos linijose.

Marchiol pabrėžė, kad robotizacija yra būtina konkurencingumui užtikrinti: „Be automatizacijos ir robotizacijos nebėra konkurencingos pramonės.“ Jis pažymėjo, kad Prancūzijoje šiuo metu tenka apie 190 robotų 10 000 darbuotojų – tai gerokai mažiau nei Kinijoje (380) ir Vokietijoje.

Pasak jo, tikslas – per artimiausius ketverius–penkerius metus plačiai įdiegti šiuos humanoidinius robotus „Renault“ ir jos tiekėjų įmonėse, skiriant juos sunkiai užpildomoms, fiziškai sunkiai darbams.

Robotai prieš masinę imigraciją

Kaip „Remix News“ išsamiai pranešė per pastaruosius metus, automatizavimas, robotika, o dabar ir dirbtinis intelektas vis dažniau laikomi pagrindiniu sprendimu darbo jėgos trūkumo problemai, o masinė imigracija gali netgi trukdyti šių technologijų plėtrai. Vakarų darbdaviai, užuot plėtoję šią novatorišką technologiją, skirtą darbui gamyklose ir žemės ūkyje, dažnai vis dar pasikliauja žmogaus darbu, kurį jiems žada Vakarų liberalūs lyderiai. Dažnai šis žmogaus darbas yra susijęs su milžiniškomis socialinės gerovės ir kultūrinės asimiliacijos išlaidomis.

Zemmour, kaip ir daugelis kitų, šį automatizavimo siekį nurodo kaip tikrąjį darbo jėgos trūkumo sprendimą. Jis rašė, kad „Renault“ iniciatyva yra įrodymas, jog Prancūzija gali išspręsti pramonės darbo jėgos trūkumo problemą pasitelkdama inovacijas, o ne didelio masto imigraciją.

„Remix News“ paskelbė straipsnių seriją „Didysis imigracijos melas“, kurioje išsamiai aprašomas požiūrio į imigraciją pokytis, o Azijos šalys pateikiamos kaip pagrindinis pavyzdys, prieštaraujantis dabartiniam Europos atvirų sienų kursui. Vietoj to, kad priimtų pigią darbo jėgą ir milijonus kultūriškai svetimų imigrantų, tokios Azijos šalys kaip Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir Taivanas sutelkė dėmesį į savo vietinius gyventojus ir įvedė griežtus imigracijos apribojimus.

Šios Azijos šalys dabar daugelyje sričių lenkia Europą, įskaitant dirbtinį intelektą, robotiką, atsinaujinančią energiją, elektrinius automobilius ir gamyklų automatizavimo technologijas.

Larry Finkas, „BlackRock“ generalinis direktorius ir, ko gero, vienas įtakingiausių žmonių pasaulyje, praėjusiais metais atvirai pareiškė, kad šalys, vykdančios ksenofobišką imigracijos politiką, turės aukštesnį gyvenimo lygį, spartesnį našumo augimą ir geriau sugebės prisitaikyti prie dirbtinio intelekto pažangos socialinio poveikio ateinančiais metais.

„Žinote, anksčiau visada manėme, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas yra neigiamo augimo priežastis. Tačiau iš pokalbių su šių didžiųjų išsivysčiusių šalių, kurios vykdo ksenofobišką imigracijos politiką ir neleidžia niekam įvažiuoti, vadovais paaiškėjo, kad mažėjant nedarbo lygiui – atleiskite, mažėjant gyventojų skaičiui – šios šalys sparčiai plėtos robotiką, dirbtinį intelektą ir technologijas. Ir jei tai, ką žadama – aš nesakiau, kad taip tikrai įvyks, bet kaip visų tų pokyčių, kurie, kaip daugelis mūsų manome, pakeis produktyvumą, pažadas – išsipildys, mes galėsime pakelti šalių ir atskirų žmonių gyvenimo lygį net ir mažėjant gyventojų skaičiui“, – sakė Finkas.

„Taigi neigiamo gyventojų skaičiaus augimo paradigma keisis. O socialinės problemos, su kuriomis susidursime keisdami žmones mašinomis, bus kur kas lengviau sprendžiamos tose šalyse, kuriose gyventojų skaičius mažėja“, – sakė jis.

Kai Finkas kalba apie ksenofobines šalis, jis turi omenyje tokias šalis kaip Pietų Korėja, Kinija ir Japonija, kuriose robotika ir dirbtinis intelektas naudojami demografinei situacijai spręsti vietoj masinės imigracijos. 

La robotique est l’avenir économique de la France.

Les robots offriront à nos usines et à nos agriculteurs les bras qui leur manquent.

La France peut faire le choix de la technique plutôt que celui de la submersion migratoire par le travail.

Pour une France éternelle,… https://t.co/G8wnNpxaew

— Eric Zemmour (@ZemmourEric) July 9, 2026

 https://www.youtube.com/watch?v=kxhAXFFbtZE

https://rmx.news/article/the-big-immigration-lie-france-urged-to-embrace-robotics-over-immigration/

Jeffrey Sachs: Katastrofiškas NATO viršūnių susitikimas: link branduolinio karo su Rusija

 

Prof. Jeffrey Sachs aptaria katastrofišką NATO viršūnių susitikimą, nes šis karinis blokas neturi strategijos ir artėja prie branduolinio karo su Rusija.

https://www.youtube.com/watch?v=dQ1WdcPWxFU

https://www.youtube.com/watch?v=Au9JeOaw_PU

Pora Ispanijoje nuteista už kambarioko nužudymą ir kūno supjaustymą, siekdami pasisavinti jo butą

Pora supjaustė jo kūną elektriniu įrankiu, o vėliau jį sudegino, kad paslėptų savo nusikaltimą.

Nuteista pora – 53 metų moteris (dešinėje) ir jos 33 metų partneris (kairėje) – buvo pripažinta kalta dėl savo kambarioko nužudymo Alikantėje, Ispanijoje.

Ispanijos teismas nuteisė 53 metų moterį ir jos 33 metų partnerį po beveik 14 metų laisvės atėmimo bausmę už 56 metų kambarioko, kuris taip pat buvo buto savininkas, nužudymą Ispanijos mieste Alikantėje. Porą jo kūną supjaustė elektriniu įrankiu ir sudegino liekanas, bandydami nuslėpti nusikaltimą bei pasisavinti jo būstą ir pensiją.

Bylą nagrinėjo prisiekusiųjų kolegija Alikantės apygardos teisme. Įvykiai įvyko tiksliai nenustatytą datą, tačiau netrukus prieš 2024 m. birželio 12 d. „Virgen del Carmen“ rajone. Auka buvo vienas gyvenęs vyras, neturėjęs nei partnerės, nei vaikų. Jis turėjo sveikatos problemų, dėl kurių daugiausia laiką praleisdavo namuose, ir dalijosi butu su ta moterimi, kurios partneris ten apsistodavo retkarčiais.

Remiantis teismo dokumentais, nuteista pora „abipusiu susitarimu, vedama noro pasinaudoti būstu ir pasilikti aukos pinigus, atėmė jam gyvybę“.

Tiksli nužudymo aplinkybė nebuvo nustatyta atliekant skrodimą. Tačiau teismo medicinos ekspertizės duomenimis buvo nustatyti „mirusiojo kaukolės ir žandikaulio lūžiai“, kurie buvo įvertinti kaip „rodantys tyčinį nužudymą“.

Po nužudymo pora „supjaustė lavoną radialiniu pjūklu ir peiliu, o po to, apipylusi liekanas benzinu, jas sudegino dviejose skirtingose vietose Alikantės miesto pakraštyje“.

2024 m. birželio 12 d. arba maždaug tą dieną jie už maždaug 38 eurus grynaisiais pinigais įsigijo „radialinį pjūklą, šlifuoklį ir 10 vnt. metalo pjovimo diskų rinkinį“ kartu su kitais įrankiais. Šiuos įrankius, kartu su peiliu, vėliau rastu bute, „jie naudojo lavono galvai ir galūnėms nupjauti, siekdami jį išnešti iš buto nesukeldami kaimynų įtarimų“.

Policija kambaryje, kuriame, kaip manoma, auka buvo supjaustyta į gabalus, rado gausių kraujo dėmių.

Torsas buvo įdėtas į vyro kaltinamojo „Fiat 500“ automobilį ir, remiantis teismo dokumentais, nuvežtas į „žvyrkelį vadinamajame Portell de la Serreta kelyje, kaimo vietovėje netoli Fontcalent kalėjimo“.

Ten jie išėmė liemenį, apipylė jį benzinu ir padegė. Jų tikslas buvo paslėpti savo pirštų atspaudus ir kitus įrodymus. Kitos kūno dalys – galūnės ir galva – buvo paliktos skirtingose vietose, esančiose mažiau nei mylia viena nuo kitos.

Vėliau abu nusikaltėliai, pasinaudodami aukos banko kortele, išsiėmė iš viso 820 eurų grynaisiais. Pats butas buvo apibūdintas kaip esantis „apgailėtino nešvarumo būklėje, pilnas šiukšlių ir be menkiausios higienos“.

Nuteistieji prisipažino, kad supjaustė lavoną „siekiant išvengti problemų, kai jį rado negyvą“.

Tačiau jie neigė, kad atėmė aukos gyvybę, teigdami, kad jis mirė nuo šilumos smūgio. Jie taip pat prisipažino, kad pinigus išėmė naudodamiesi aukos banko knygele.

Vis dėlto teismas, remdamasis visais įrodymais, nusprendė, kad abu nuteistieji atėmė vyro gyvybę.

Bausmė – 12 metų už nužudymą ir 1 metai, 9 mėnesiai bei 1 diena už tęstinį sukčiavimo nusikaltimą. Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti apskųstas Valensijos autonominės bendruomenės aukštesnės instancijos teismui.

https://rmx.news/article/roomies-from-hell-couple-in-spain-sentenced-for-murdering-and-dismembering-roommate-to-seize-his-apartment/ 

Prancūzas iš gerumo priėmė į savo namus 4 nelegalius migrantus, dabar jis liko be pastogės

„Manau, kad atverti duris kitiems yra esminis dalykas“, – sakė vyras, kuris dabar liko be pastogės, leisdamas migrantų šeimai apsigyventi savo namuose.

56-metis Hervé (dešinėje) atnaujino savo istorinę svečių namų vilą (kairėje), tačiau galiausiai liko be pastogės, kai į savo namus pakvietė migrantų šeimą.

Saint-Juvat mieste, Prancūzijos Côtes-d’Armor regione, 56-metis Hervé 2025 m. vasarą sutiko priimti keturių neteisėtų migrantų šeimą iš Afrikos šalies Mauricijaus. Tai tapo didžiule klaida – dabar Hervé liko be pastogės ir negali patekti į namą, kurio renovacijai jis skyrė daugelį metų.

Hervé, kuris daugelį metų restauravo istorinę prancūzišką svečių namų sodybą ramioje kaimo bendruomenėje, svajodamas sukurti prieinamą prieglobstį keliautojams ir tiems, kuriems reikia pagalbos, dabar atsidūrė gatvėje, kai pakvietė šeimą apsistoti. Situacija peraugo į grasinimus, turto sugadinimą, teisines kovas ir jo paties benamystę.

Hervé buvusį viešbutį įsigijo aukcione 2019 m. Per kitus penkerius metus jis skyrė laiko, pastangų ir išteklių pastato restauravimui, įsivaizduodamas jį kaip savo namus ir svetingą erdvę. Jo planas buvo paprastas, tačiau ambicingas: pasiūlyti nebrangų apgyvendinimą kempininkams, turistams ir laikiniems gyventojams, kuriems kitu atveju būtų sunku rasti prieinamą apgyvendinimą šioje vietovėje, kaip praneša Prancūzijos leidinys „La Depeche“.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis ištiesė pagalbos ranką. Hervé jau anksčiau buvo priėmęs į savo namus įvairius sunkumų patiriančius žmones.

„Manau, kad atverti duris kitiems yra esminis dalykas“, – sakė jis, atskleisdamas savo asmeninę atvirumo filosofiją.

2025 m. vasarą pora su dviem mažomis dukterimis kreipėsi į Hervé, prašydama leidimo ateinančiai žiemai pastatyti palapinę jo sode. Ši šeima, kilusi iš Mauricijaus ir, kaip teigiama, Prancūzijoje gyvenanti nelegaliai, susidūrė su perspektyva šaltus mėnesius praleisti lauke.

Sujaudintas jų pažeidžiamumo, ypač vaikų, Hervé savanoriškai pasiūlė jiems apsigyventi savo sklype.

„Vaikai, miegantys palapinėje žiemą ir vis tiek turintys eiti į mokyklą – tai siaubinga“, – vėliau paaiškino jis. Vėliau jis net leido jiems apsistoti svečių namuose pagal trumpalaikę sutartį už labai palankią nuomos kainą.

2025 m. spalio 6 d. šalys pasirašė dviejų mėnesių nuomos sutartį, kurią buvo galima pratęsti vieną kartą. Pradinis bendro gyvenimo laikotarpis, atrodė, praėjo sklandžiai. Hervé net padėjo įrašyti jauniausią dukrą, kuri dar buvo nepilnametė, į netoliese esančią Dinardo viešbučių vadybos mokyklą (lycée hôtelier), suteikdamas šeimai stabilumo iliuziją.

2026 m. pradžioje ėmė ryškėti įtampa. Pranešimuose aprašomi vis dažnėjantys naktiniai neramumai, nepagrįsti kaltinimai Hervé dėl vagystės ir teiginiai, kad elektros sąskaitos buvo suklastotos. 2026 m. sausio mėnesį situacija dramatiškai paaštrėjo.

Pasak liudijimų, šeimos tėvas buvo pagautas manipuliuojantis elektros skaitikliu. Kai jam buvo pareikštos pretenzijos, jis tariamai tiesiogiai pagrasino Hervé, sakydamas: „Aš tau veidą sudaužysiu.“

Hervé tai tapo lūžio tašku.

„Kaukė nukrito“, – sakė jis leidiniui „Actu“, kai tapo aišku, kad ši šeima gali būti pavojinga.

Jis nusprendė nepratęsti nuomos sutarties, be kitų priežasčių nurodydamas tai, kad šeima nepateikė draudimo liudijimo. Padėtis pablogėjo, kai pora, kaip teigiama, apgadino jo automobilį, sudaužydama galinio vaizdo veidrodėlį. Hervé pateikė skundą valdžios institucijoms. Vadovaudamasis žandarmerijos pareigūnų patarimu, kurie rekomendavo jam nelikti vienam nuomojamame objekte, jis paskambino broliui pagalbos ir galiausiai išsikraustė iš svečių namų.

Vieną rytą, netrukus po to, jis grįžo ir rado namą išteptą purvu – akivaizdus vandalizmo aktas.

2026 m. vasario 1 d. Hervé išsiuntė oficialų teisinį pranešimą, kuriame pareikalavo, kad šeima išsikraustytų iš patalpų. Šeima šio reikalavimo nevykdė.

Kol teismuose vyko iškeldinimo procesas, Hervé padarė stulbinantį atradimą: ta pati pora anksčiau, maždaug 2025 m. liepos mėnesį, buvo įtraukta į iškeldinimo procesą dėl kito nekilnojamojo turto. Anksčiau minėti incidentai, kaip pranešama, buvo susiję su nesumokėtu nuomos mokesčiu, žodiniu smurtu ir mirties grasinimais.

Dabartinis teisminis procesas pasirodė esąs nepakeliamai lėtas. 2026 m. liepos mėn. – praėjus beveik šešiems mėnesiams po oficialaus įspėjimo – šeima tebegyvena svečių namuose. Teismo posėdžiai buvo praleisti arba atidėti šeimos prašymu, o Hervé nepavyko susigrąžinti savo namų. Jis apibūdino situaciją kaip „nevaldomą“ ir dabar svarsto galimybę parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio restauravimui jis skyrė pusę dešimtmečio.

Prancūzijoje praeityje buvo dar baisesnių atvejų, įskaitant migrantus, kurie galiausiai nužudė juos priėmusią šeimą – apie tai „Remix News“ praeityje rašė ne kartą (čia, čia, čia ir čia). Šiuose atvejuose dažnai figūravo kairiųjų pažiūrų ir altruistiški žmonės, kurie siūlė savo namus migrantams, kurie galiausiai juos žiauriai nužudydavo arba neteisėtai apsigyveno jų butuose.

https://rmx.news/article/a-frenchman-took-in-4-illegal-migrants-into-his-home-out-of-kindness-now-he-is-homeless/