viesulas 22

2024 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Orbanas: Vengrija nenori tapti mišria visuomene

Liberalai skatina migraciją, kad įgytų rinkėjų, sakė Vengrijos premjerasViktoras Orbanas

Vengrija nesutinka tapti "mišria visuomene", trečiadienį Briuselyje kalbėdamas Nacionalinės konservatizmo konferencijos (NatCon) diskusijoje pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

"Vengrija nenori mišrios visuomenės, ji nori apsaugoti savo sienas, nori išsaugoti savo kultūrą ir tradicijas", - sakė Vengrijos ministras pirmininkas, pabrėždamas, kad kiekviena valstybė narė turi savarankiškai nuspręsti, kaip ji nori spręsti migracijos klausimą.

Bendros ES migracijos politikos nereikia, migracijos klausimas turi likti nacionaline kompetencija, sakė premjeras ir pridūrė, kad, jo nuomone, migracija yra civilizacinis klausimas.

Diskusijoje, surengtoje kartu su Izraelio ir JAV filosofu Yoramu Hazony, kuris vadovauja Herzlio institutui Jeruzalėje, V. Orbanas pabrėžė, kad tie, kurių prašymai suteikti prieglobstį dar neišnagrinėti, turėtų laukti už sienų.

Vengrijos vadovas pareiškė, kad neteisėtą sienos kirtimą suprasti paprasta, nes tai yra neteisėtas veiksmas, o neteisėtas sienos kirtimas yra ne žmogaus teisė, o nusikaltimas.

"Vengrijoje siena yra siena, ir kiekvienas, kuris neturi teisės atvykti į šalį, nekerta sienos", - sakė V. Orbanas. "Tai yra svarbiausias klausimas, tai yra raudona linija. Jei to nebus pasiekta visoje Europoje, migracijos problema nebus išspręsta".

Europa yra krikščioniškas šaknis turintis žemynas, tačiau dauguma žmonių, kurie dabar nori atvykti į Europą, yra kilę iš kitų kultūrų, daugiausia musulmonų. Be to, migracijos istorinis horizontas tęsiasi neribotą laiką, todėl reikia kelti klausimą, kaip Vengrija atrodys ateityje - krikščionių, musulmonų ar kitos kultūros atstovų.

V. Orbanas sakė, kad kiekvienas turi pats nuspręsti, kokią aplinką ir kultūrą nori kurti, tačiau niekas neturėtų primesti savo valios kitiems. Vengrija mano, kad liberalų nubrėžta mišri visuomenė nėra geras kelias į priekį.

Pasak premjero, mes taip pat negalime iš Briuselio centralizuotai nustatyti, kaip kiekviena šalis spręs senstančios visuomenės problemą. Vengrijos nuomone, priverstinė migracija nėra atsakymas į senėjimo problemą. Be kita ko, Vengrija nori pagerinti padėtį, pasitelkdama stiprią paramos šeimoms sistemą, sakė jis.

Jis pabrėžė, kad konservatyvios vyriausybės, įskaitant Vengriją, kurios, pasak Briuselio vadovybės, "elgiasi netinkamai", yra šantažuojamos, o Europos Komisija tapo politiniu veikėju, o ne ES sutarčių sergėtoja. Pasak jo, tikroji ES vadovybės spaudimo migracijai priežastis yra ta, kad liberalai nori pritraukti naujų rinkėjų ir pertvarkyti visuomenę pagal savo viziją.

Šaltinis: https://rmx.news/european-union/pm-orban-hungary-does-not-want-to-become-a-mixed-society/

Lenkijos prezidentas teigia, kad užsienio bendrovės valdo didžiąją dalį Ukrainos pramoninio žemės ūkio

Andrzejus Duda atstovauja vienai iš labiausiai proamerikietiškų ir antirusiškų vyriausybių per visą istoriją, todėl jis negali būti kaltinamas "Kremliaus propagandos skatinimu" šiuo skandalingu klausimu.

2023 m. vasarį Ouklendo institutas paskelbė išsamią ataskaitą"Karas ir vagystė: Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas", kurioje parodė, kaip užsienio įmonės, pasinaudodamos liberalia teise ir susitarusios su vietiniais oligarchais, slapta perėmė didelės dalies Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės kontrolę. Tuo metu jų išvados sukėlė pasipiktinimo bangą, tačiau galiausiai išvengė visuomenės dėmesio praėjus daugiau nei pusmečiui, kai Vakarų leidiniai, tokie kaip " USA Today", klaidino, "tikrindami faktus".

Jie pasinaudojo tuo, kad socialinės žiniasklaidos naudotojai sumaišė netiesioginę nuosavybę per akcijas su tiesiogine kontrole, ir diskreditavo institucijos ataskaitą, po kurios ji iš esmės dingo iš bendrų diskusijų. Mažai kas galėjo tikėtis, kad tai padarė ne kas kitas, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris ką tik įkvėpė jai naujos gyvybės duodamas interviu Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Jis aiškino Lenkijos problemą dėl ukrainietiškų žemės ūkio produktų importo, kai ištarė tokią sensaciją:

"Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į pramoninį žemės ūkį, kurį iš tikrųjų valdo ne ukrainiečiai, o didelės bendrovės iš Vakarų Europos, iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jei šiandien pažvelgtume į daugumos žemės savininkus, tai nėra Ukrainos bendrovės. Tai paradoksali situacija, ir nenuostabu, kad ūkininkai ginasi, nes jie investavo į savo ūkius Lenkijoje [...], o pigūs žemės ūkio produktai iš Ukrainos jiems yra katastrofiškai pražūtingi".

A. Duda atstovauja vienai iš labiausiai proamerikietiškų ir antirusiškų vyriausybių per visą istoriją, todėl jo negalima kaltinti "Kremliaus propagandos skatinimu". Taigi jis nebūtų patvirtinęs dramatiško teiginio, kad didžioji dalis Ukrainos pramoninio žemės ūkio priklauso užsieniečiams, nors ir netiesiogiai, per nacionalinių bendrovių, kurios naudojasi liberalia teise, susitarusios su vietos oligarchais, akcijų paketus, jei nebūtų turėjęs tai patvirtinančių faktų, kuriuos jam pateikė Lenkijos ekspertai.

Šis įvykis turėtų paskatinti susidomėjimą ankstesnėmis ataskaitomis šia tema, pavyzdžiui, USAID ataskaita apie tai, kaip "privatusis sektorius pirmauja vykdant žemės reformą, kad būtų išlaisvintas Ukrainos investicinis potencialas".

Taip pat įžvalgus yra išsamus 2023 m. liepos mėn. žurnalo "UnHeard" Thomaso Fazi pranešimas apie tai, kaip"Kapitalistai sukasi aplink Ukrainą: karas sukuria didžiules pelno galimybes". Vis dėlto svarbiausia yra tai, ką Zelenskis pasakė Pasaulio ekonomikos forume Davose 2022 m. gegužę. Jo žodžiais tariant:

"Mes siūlome ypatingą - istoriškai reikšmingą - atstatymo modelį. Kai kiekviena šalis partnerė, miestas partneris ar įmonė partnerė gaus istorinę galimybę globoti tam tikrą Ukrainos regioną, miestą, bendruomenę ar pramonės šaką. Didžioji Britanija, Danija, Europos Sąjunga ir kiti svarbiausi tarptautiniai veikėjai jau pasirinko konkrečią sritį, kurią rems atstatant."

Po metų jis priėmė "BlackRock" vadovybę Kijeve, kur jie aptarė investicijų ir rekonstrukcijos fondo kūrimo klausimą. Pasak V. Zelenskio, "šiandien yra istorinis momentas, nes nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų Ukrainoje nebuvo tokių didelių investicinių projektų. Didžiuojamės, kad galime inicijuoti tokį procesą... Galėsime pasiūlyti įdomių investicinių projektų energetikos, saugumo, žemės ūkio, logistikos, infrastruktūros, medicinos, IT ir daugelyje kitų sričių."

Viską sudėjus, Ukrainos vadovas įvykdė savo pasiūlymą Davose 2022 m. gegužės mėn. pasiūlydamas bendrovėms "globoti" Ukrainos pramoninį žemės ūkį, kuris buvo rengiamas jau anksčiau, tačiau jį labai paspartino gegužės mėn. susitikimas su "BlackRock" vadovais. Tai įgavo apčiuopiamą pavidalą - šie ūkiai, netiesiogiai kontroliuojami užsieniečių, gerokai pranoko Lenkijos ūkius, dėl to visoje šalyje kilo lenkų ūkininkų protestai ir naujausios dvišalių santykių problemos.

Iki šiol išsamiai aprašyta įvykių seka atitinka vasario mėn. pranešimo apie tariamus G7 planus paskirti pasiuntinį Ukrainoje, kuriam, matyt, būtų pavesta įgyvendinti Davoso darbotvarkę, jei ji būtų įgyvendinta, visų pirma didinti užsienio šalių kontrolę Ukrainos žemės ūkio paskirties žemėje. Tai taip pat leidžia manyti, kad neoficialus Ukrainos dėmesys žemės ūkio produktų eksporto į ES didinimui yra ne tik oportunistinis, bet ir iš dalies nulemtas šių užsienio įmonių noro gauti greitą ir patikimą pelną.

Ukraina iki šiol buvo žemės ūkio galybė pasaulio pietuose, tačiau užleido savo rinkos dalį Rusijai melagingai prisidengiant tuo, kad Maskva blokuoja Juodąją jūrą, o tai savo ruožtu paskatino ES laikinai panaikinti ankstesnes prekybos kliūtis, oficialiai siekiant palengvinti eksportą per jos teritoriją. Iš tikrųjų Rusija niekada neblokavo Juodosios jūros, ir beveik visi į ES įvežami ukrainietiški grūdai likdavo joje, užuot keliavę pro blokadą pakeliui į Kijevo tradicines pasaulines pietų rinkas.

Ukrainai daug greičiau parduoti savo žemės ūkio produktus kaimyninėje ES, nei laukti, kiek užtruks jų eksportas į Afriką, jau nekalbant apie didesnį patikimumą, nes neįsivaizduojama, kad šios išsivysčiusios ekonomikos šalys kada nors turėtų tokių pat galimų mokėjimo problemų kaip besivystančios ekonomikos šalys. Šie savaime suprantami skaičiavimai veikia prieš Lenkijos interesus, todėl šiai šaliai bus sunku apginti savo vidaus rinką nuo šio antplūdžio, atsižvelgiant į galingas veikiančias jėgas.

Ne tik Ukrainos žemės ūkio lobistai siekia, kad šie produktai be muitų patektų į ES rinką, bet ir tų užsienio įmonių lobistai, kurie netiesiogiai kontroliuoja šalies pramoninį žemės ūkį. Tikėtina, kad pastarosios kovos dantimis ir nagais, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam kompromisui dėl Ukrainos trokštamos narystės ES, pagal kurį šios buvusios sovietinės respublikos žemės ūkio sektorius būtų išbrauktas iš bet kokio susitarimo. Todėl Lenkija turi visas priežastis ir toliau atkreipti pasaulio dėmesį į šiuos šešėlinius santykius.

Lenkija turi šansų, kad minėtas kompromisas įsigalios, tik jei bus kuo geriau informuojama apie tai, kad "didžiąją dalį žemės" Ukrainos pramoninio žemės ūkio sektoriuje "valdo didelės Vakarų Europos, JAV bendrovės". Dėl to šalis turės labai galingų priešų, kurie iš keršto galėtų kištis į Lenkijos vidaus reikalus, tačiau naujausias Dudos interviu rodo, kad jis pasirengęs atlaikyti jų rūstybę, kad apgintų objektyvius Lenkijos nacionalinius interesus.

Autorius: Andrew Korybko

Šaltinis: https://www.zerohedge.com/geopolitical/polish-president-revealed-foreign-companies-own-most-ukraines-industrial-agriculture

2024 m. balandžio 17 d., trečiadienis

Politico: Ukrainos laukia pralaimėjimas

Tai, kad Vakarai nesiunčia ginklų Kijevui, padeda Putinui laimėti karą.

Jamie Dettmer yra "POLITICO Europe" nuomonių redaktorius.

Paklauskite Ukrainos kario, ar jis vis dar tiki, kad Vakarai palaikys Kijevą "tiek, kiek reikės". Šis pažadas skamba tuščiai, kai praėjo keturios savaitės nuo tada, kai tavo artilerijos dalinys paskutinį kartą galėjo paleisti sviedinį, kaip skundėsi vienas karys iš fronto linijos.

Ne tik dėl to, kad Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos. Vakarų delsimas siųsti pagalbą reiškia, kad šaliai pavojingai trūksta dar daugiau, nei šovinių: kovinės dvasios, reikalingos pergalei.

Karių nuotaika niūri, nes juos smukdo nesiliaujantis bombardavimas, pažangių ginklų trūkumas ir nuostoliai mūšio lauke. Miestuose, esančiuose už šimtų mylių nuo fronto, nebeliko minios jaunuolių, kurie pirmaisiais karo mėnesiais stojo į kariuomenę. Dabar būsimieji kariai, atitinkantys šaukimo reikalavimus, vengia šaukimo į kariuomenę ir popietes leidžia naktiniuose klubuose. Daugelis jų apskritai išvyko iš šalies.

Kaip sužinojau per pastarąjį mėnesį rengdamas reportažus iš Ukrainos, iš dešimčių interviu su politiniais lyderiais, kariškiais ir paprastais piliečiais susidarė vaizdas, kad šalis ritasi į katastrofą.

Nors prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina bando rasti būdą, kaip nesitraukti, kariškiai privačiai pripažįsta, kad šią vasarą neišvengs didesnių nuostolių. Vienintelis klausimas, kokie jie bus. Vladimiras Putinas tikriausiai dar niekada nebuvo arčiau savo tikslo.

"Mes žinome, kad žmonės yra nusiminę, ir tai girdime iš regionų gubernatorių ir pačių žmonių", - "POLITICO" sakė įtakingas Zelenskio štabo vadovas Andrijus Jermakas. Pasak jo, Jermakas ir jo viršininkas kartu keliauja į "pavojingiausias vietas", kad sutelktų piliečius ir karius kovai. "Mes sakome žmonėms: "Jūsų vardas bus įrašytas į istorijos vadovėlius".

Jei per šiuos trečiuosius Rusijos invazijos metus tendencija greitai nepasikeis, tai Ukrainos tauta, kokia ji yra dabar, liks praeityje.

Vakarų lyderių veiksmai, kuriais jie siekia padėti Kijevui atremti Rusijos užpuolikus, toli gražu neatitiko jų skambios retorikos. Dėl šio nusivylimo visų grandžių ukrainiečiai - nuo kareivių, kasančių tranšėjas, iki šaliai vadovaujančių ministrų - yra pavargę ir irzlūs.

Kai POLITICO paklausė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, ar jis mano, kad Vakarai paliko Ukrainą kovoti su viena ranka surišta už nugaros, jo atsakymas buvo aiškus: "Taip, taip", - atsakė jis duodamas interviu savo biure, praėjus valandai po dar vienos Rusijos vidudienio raketų atakos.

V. Zelenskis dar aiškiau išdėstė, kas yra statoma ant kortos, sakydamas, kad Ukraina "pralaimės karą ", jei JAV Kongresas nesiims veiksmų ir nesuteiks pagalbos.

Vis labiau atrodo, kad V. Putino lažybos, jog jis gali palaužti Ukrainos pasipriešinimą ir Vakarų paramą, gali pasiteisinti.

Be esminių pokyčių, susijusių su pažangių Vakarų ginklų ir pinigų tiekimu, Ukraina negalės išlaisvinti dabar Putino pajėgų valdomų teritorijų. Tai leis Putinui laisvai graužti sužeistą šalį ateinančiais mėnesiais ar metais. Net jei Rusijai nepavyks pribaigti Ukrainos, dėl dalinės pergalės Kijevo viltys įstoti į ES ir NATO įstrigs nežinioje.

Tokio rezultato pasekmės pasauliui bus rimtos. V. Putinas paskelbs pergalę savo šalyje, o atskleidęs Vakarų silpnąsias vietas, jis gali sustiprinti savo platesnes imperines ambicijas užsienyje. Lietuva, Latvija ir Estija ypač baiminasi, kad jos yra kitos jo smogikų sąraše. Kinija, kuri jau dabar tampa vis patikimesne Maskvos partnere, nematys priežasčių keisti savo poziciją.

Didelis Putino taikinys yra antras pagal dydį Ukrainos miestas

Šiuo metu Ukrainai labiausiai reikia artilerijos sviedinių - milijonų. Be to, Ukraina teigia, kad jai reikia bent dviejų dešimčių oro gynybos sistemų "Patriot", kad apsaugotų karius fronto linijose ir apgintų Charkovą, didžiausią šalies miestą po Kijevo, kuris jau kelias savaites yra įnirtingai atakuojamas raketų ir artilerijos.

Vis labiau baiminamasi, kad Rusija netrukus gali surengti antžeminį puolimą antrajame Ukrainos mieste.

"Tai simboliška, nes sakoma, kad Charkovas buvo pirmoji Ukrainos sostinė. Tai didelis taikinys", - sakė V. Zelenskis praėjusią savaitę duodamas interviu "POLITICO" patronuojančiai žiniasklaidos bendrovei "Axel Springer".

Ukrainos kariuomenė artimiausiais mėnesiais ruošiasi patirti daugiau nuostolių. Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis perspėjo, kad padėtis Ukrainos rytiniame fronte "pastarosiomis dienomis gerokai pablogėjo". Kaip kitur sakė pats Zelenskis, "mes bandome rasti kokį nors būdą, kaip nesitraukti".

Nuogąstavimus dėl fronto linijų pažeidžiamumo dar labiau sustiprino beprecedentės Rusijos atakos, kuriomis siekiama nutraukti Ukrainos elektros tinklų darbą.

Neseniai vykusiuose susitikimuose su POLITICO šalies politiniai lyderiai pripažino, kad visuomenės nuotaika yra prislėgta, ir nors visi jie stengėsi išlikti optimistiškai nusiteikę, nusivylimas Vakarais buvo juntamas kiekviename pokalbyje.

"Atiduokite mums prakeiktus patriotus", - atšovė Ukrainos vyriausiasis diplomatas Kuleba. Sėdėdamas duoti interviu Užsienio reikalų ministerijoje, jis negalėjo nuslėpti susierzinimo dėl delsimo ir dėl Vakarų ginkluotės keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, kad nebūtų smogta Rusijos naftos objektams.

Kuleba, žinoma, besąlygiškai padėkojo už visą paramą, kurią per pastaruosius dvejus metus suteikė Vakarų sąjungininkai. Tačiau jis perspėjo, kad Ukraina yra įstrigusi užburtame rate: Vakarų sąjungininkai skundžiasi, kad Kijevas traukiasi, todėl mažėja tikimybė, kad ateityje jie siųs daugiau pagalbos. (Po POLITICO susitikimo su Kuleba Vokietija sutiko tiekti "Patriots", tačiau vis dar lieka klausimas, ar jų pakaks).

Aukščiausių kariuomenės pareigūnų nuotaikos dar niūresnės nei Kulebos.

Keli aukšto rango karininkai su "POLITICO" kalbėjosi tik su sąlyga, kad jų pavardės nebus skelbiamos ir jie galės kalbėti laisvai. Jie pateikė niūrią prognozę, kad fronto linijos gali sugriūti šią vasarą, kai Rusija, turėdama didesnį skaičių karių ir pasirengusi priimti didžiules aukas, pradės numatomą puolimą. Galbūt dar blogiau, jie išreiškė asmeninius nuogąstavimus, kad gali susilpnėti pačios Ukrainos ryžtas, nes dėl beviltiško atsargų stygiaus krinta kariuomenės moralė.

Ukrainos vadai reikalauja daugiau karių - buvusio vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno skaičiavimais, jiems reikėtų papildomų 500 000 karių.

Tačiau V. Zelenskis ir Ukrainos parlamentas abejoja, ar duoti įsakymą masiškai šaukti naujus karius. Duodamas interviu "POLITICO", įtakingas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Jermakas nurodė svarbią - ir pašaliečiams galbūt netikėtą - priežastį, kodėl nepradedama masinė mobilizacija: toks šaukimas neturėtų žmonių palaikymo. Zelenskis vis dar yra "liaudies prezidentas", - sakė jis. "Jam tai labai svarbu, ir labai svarbu, kad liaudis ką nors darytų ne tik todėl, kad jai įsakyta tai daryti."

Ir štai čia yra problema. Vakarai nesugebėjo pasiūlyti to, ko reikia, ir tai savo ruožtu pakerta Ukrainos valią daryti tai, ko reikia.

Šalį ištiko egzistencinė krizė - Putinas tiesiogine prasme nori ją išbraukti iš žemėlapio, tačiau akivaizdu, kad visuomenė nepakankamai remia naują projektą.

Ukrainiečių jaunimas vengia šaukimo į kariuomenę

Tiesa, Ukraina niekuo nesiskiria nuo kaimyninių Europos šalių, kuriose, kaip rodo pastarojo meto visuomenės nuomonės apklausos, daugybė žmonių atsisakytų šaukimo į kariuomenę, net jei jų valstybės būtų užpultos. Tačiau Ukraina yra šalis, kurioje vyksta karas. Tokios egzistencinės kovos, kaip ši, neįmanoma laimėti nesumobilizavus visos tautos.

Ir vis dėlto, konfliktui tęsiantis, Kijeve, šalies centre ir vakaruose - toliau nuo fronto linijos - gyvenantys ukrainiečiai, atrodo, tam tikra prasme yra pasirengę susitaikyti su rytuose siaučiančiu karu, jei tik galės grįžti prie įprasto gyvenimo.

Todėl yra ir atsisakančiųjų šaukimo į kariuomenę: reikalavimus atitinkantys jaunuoliai randa kitų užsiėmimų, o vėlyvą popietę renkasi į hipsterių barus ir techno klubus.

Vitalijus Kličko, buvęs sunkiasvorių bokso čempionas, dabar einantis Kijevo mero pareigas, sakė suprantantis, kodėl žmonės nori grįžti į normalų gyvenimą, ir teigė, kad tai sveika. Jis sakė "POLITICO", kad noras atnaujinti kasdienę veiklą - tai pasipriešinimo išraiška Putino bandymams nualinti žmones.

Galbūt taip ir yra. Tačiau susidūrus su nesiliaujančiu priešu, kuris savo pranašumą nukreipia prieš blogai aprūpintą gynėjų armiją, toks rankų nenuleidimas atrodo labai rizikingas.

Kaip įsitikino nušalintasis Ukrainos vyriausiasis vadas Zalužnyj, racionalūs perspėjimai, kad viskas gali baigtis blogai, gali sukelti problemų komentatoriams ir analitikams. Tačiau sustabdžius kritinį mąstymą šio karo taip pat nepavyks laimėti.

Vakarai per daug pasitikėjo sankcijomis, manydami, kad jos privers Rusiją atsiklaupti. Taip pat buvo išmintingai galvojama apie tai, kad rusai nusistatys prieš Putiną dėl aukų skaičiaus arba vilčių, kad jis gali būti nuverstas per Kremliaus perversmą. Vietoj to Rusijos ekonomika išliko tvirta, o V. Putinas sustiprino savo valdžią.

Tiesa, kad prieš pradėdamas 2022 m. invaziją, Rusijos vadovas galėjo būti suklaidintas savo nevykusių žvalgybos vadovų ir manyti, kad trumpas karas užtikrins greitą pergalę.

Tačiau Putinas gali sau leisti laukti. Praėjusį mėnesį jis paskyrė sau dar vieną šešerių metų prezidento kadenciją. Jis gali pasitenkinti aklaviete: Jei Ukraina įstrigs tarp pergalės ir pralaimėjimo, išstumta iš NATO ir ES, tai vis tiek bus pergalė.

O ką aklavietėje atsidūręs konfliktas padarytų Ukrainos atsparumui?

Ankstyvasis patriotinio užsidegimo protrūkis, kai šaukimo centrus užplūdo savanoriai, išgaravo. Apytikriai 650 000 kovinio amžiaus vyrų pabėgo iš savo šalies, dauguma jų slapta persikėlė per sieną.

Prieš dvejus metus iš Ukrainos išvykstančiais traukiniais prieglobsčio ieškojo beveik vien moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Šią savaitę maždaug trečdalis vieno traukinio, kuriuo šis korespondentas išvyko iš šalies, keleivių buvo kovinio amžiaus vyrai. Jiems kažkokiu būdu pavyko gauti dokumentus, leidžiančius išvykti.

V. Zelenskio prezidentiniame biure Bankovos gatvėje jo pareigūnai tvirtina, kad vis dar yra teigiamai nusiteikę. Tačiau Vakarų pagalba, ypač prezidento Joe Bideno ilgai atidėliotas 60 mlrd. dolerių paramos paketas, negali ilgai laukti.

Ką Putinas darytų, jei Ukraina negautų Vakarų pagalbos, kurios jai reikia, kad laimėtų? "Jis viską visiškai sunaikintų. Viską", - sakė Zelenskis žiniasklaidai "Axel Springer". Ukrainos miestai virstų griuvėsiais, šimtai tūkstančių žmonių žūtų, sakė jis.

"Žmonės nebėgs, dauguma jų, todėl jis nužudys daugybę žmonių. Taigi kaip tai atrodys? Daug kraujo."

https://www.politico.eu/article/why-ukraine-losing-russia-war/

Labiausiai užterštos pasaulio valstybės

JAV portale "Zerohedge" rašoma, kad beveik visi pasaulio gyventojai kvėpuoja oru, kurio kokybė viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas ribines vertes.

Marcusas Lu iš "Visual Capitalist" diagrama (žiūr.žemiau) vaizduoja labiausiai užterštas pasaulio šalis pagal "IQAir" duomenis, suskirstytas pagal vidutinę metinę KD2,5 koncentraciją (μg/m³) 2023 m. Vienetas μg/m³ reiškia mikrogramus kubiniame metre.

Kas yra KD2,5?

KD2,5 - tai smulkios kietosios dalelės, kurių skersmuo ne didesnis kaip 2,5 mikrometro ir kurios gali patekti giliai į plaučius ir sukelti sveikatos problemų.

2021 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujino oro kokybės gaires dėl KD2,5. Dabar rekomenduojamas didžiausias vidutinis metinis KD2,5 lygis yra 5 μg/m³, o anksčiau buvo nustatytas 10 μg/m³.

Dažniausi KD2,5 taršos šaltiniai yra variklių išmetamosios dujos, elektrinių degimas, gaisrų dūmai, dulkės ir purvas.

Kaip KD2,5 tarša veikia žmones?

2022 m. paskelbtuose tyrimuose, atliktuose pagal oro kokybės gyvenimo indeksą (AQLI), nustatyta, kad 97,3 % pasaulio gyventojų patiria PSO rekomendacijas viršijantį KD2,5 kiekį.

Dėl to vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje sutrumpėja 2,2 metų, palyginti su pasauliu, kuris atitinka PSO rekomendacijas.

AQLI mano, kad Pietų Azijos gyventojai gali prarasti iki 5 metų gyvenimo. Šis regionas jau daugelį metų yra vienas iš didžiausių oro taršos židinių pasaulyje - jame yra 37 iš 40 labiausiai užterštų pasaulio miestų.

Įrodyta, kad smulkios kietosios dalelės gali nukeliauti šimtus kilometrų, dažnai kirsdamos valstybių sienas.

Pavyzdžiui, maždaug 30 % oro taršos Indijos Pandžabo valstijoje patenka iš kaimyninio Pakistano. Panašiai apie 30 % taršos didžiausiuose Bangladešo miestuose patenka į Indiją.

2024 m. balandžio 16 d., antradienis

Branduolinės katastrofos grėsmė Ukrainoje

Dėl nuolatinio Zaparožės atominės elektrinės apšaudymo JT Saugumo Taryboje pasisakė Rusijos atstovas Vasilijus Nebenzya. Jis Rusijos vardu perspėjo Vakarų valstybes, kad "nebegalima atmesti branduolinės katastrofos galimybės" ir paragino TATENA vadovybę atkreipti dėmesį į tikrąjį galimos branduolinės katastrofos kaltininką.

https://www.youtube.com/watch?v=jfpsDl1R2Yc

TATENA generalinis sekretorius Rafaelis Grossi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai papasakojo apie įtemptą inspekcinę veiklą Zaporožės atominėje elektrinėje, kurioje jis ne kartą lankėsi. Beveik kiekvieną kartą po inspektorių vizitų, Nebenzia žodžiais, Ukrainos pusė surengdavo išpuolius prieš objektą. Paskutinis incidentas įvyko balandžio 7 d., kuomet buvo užfiksuoti išpuoliai valgyklos teritorijoje ir prie krovinių uosto.

"Esame pavojingai arti branduolinės avarijos. Negalime būti nerūpestingi ir palikti įvykių raidą atsitiktinumui. Jau šiandien privalome daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad sumažintume incidento riziką ... Šie neapgalvoti išpuoliai turi būti nedelsiant nutraukti. Nors, laimei, šį kartą jos nesukėlė radiologinio incidento, jos gerokai padidina riziką Zaporožės AE, kur branduolinė sauga ir taip yra susilpnėjusi", - sakė M. Grossi ir pridūrė, kad, nepaisant šešių elektrinės reaktorių pervedimo į "šaltojo sustabdymo" režimą (saugi reaktoriaus būsena, kai jis sustabdomas naudojant žemo slėgio ir žemos temperatūros aušinimo vandenį), potenciali branduolinio incidento rizika išlieka. Išpuolis prieš ZNPP 6-ojo bloko kupolą nepadarė didelės žalos, tačiau sukūrė "labai pavojingą precedentą", nerimavo TATENA vadovas, kuris atsisakė pranešti apie kieno nors dalyvavimą išpuoliuose, motyvuodamas įrodymų trūkumu.

Patvirtindamas, kad elektrinėje nėra sunkiosios ginkluotės, M. Grossi pažymėjo, kad ir toliau "atidžiai stebi Zaporožės atominės elektrinės veiklos būklę ir teikia techniškai perspektyvias alternatyvas sparčių pokyčių ir iššūkių akivaizdoje".

Savo kalboje (žiūr.video) Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzija pasakė: "Esame dėkingi agentūros vadovybei už greitą ir aiškų tiesioginių išpuolių prieš Zaporožės atominę elektrinę pasmerkimą ir raginimą nutraukti provokacijas. Nusprendėme taip pradėti savo pareiškimą, kad parodytume, kaip keistai skamba iš esmės subalansuoti ir aktualūs generalinio direktoriaus vertinimai, kai juose vartojamos beasmenės frazės iš serijos "kad ir kas stovėjo už išpuolių". Be to, priešingai nei akivaizdūs faktai, nėra paminėta už išpuolių prieš elektrinę atsakinga šalis, kuri mums visiems yra gerai žinoma. Juolab kad TATENA ekspertai, esantys įvykio vietoje, turi galimybę viską pamatyti savo akimis.

Rusijos atstovas ragino TATENA tiesiogiai nurodyti išpuolio prieš Zaporožės atominę elektrinę šaltinį, "pripažinti akivaizdų faktą ir nesivelti į žodinę ekvilibristiką, o nurodyti išpuolio prieš Zaporožės atominę elektrinę šaltinį. Tai nėra politinis klausimas, dabar tai tiesiog elektrinės saugumo ir Europos branduolinės bei radiacinės saugos klausimas. Agentūros sekretoriato neryžtingumas įvardyti dalykus tikraisiais vardais tik skatina Kijevo valdžią imtis tolesnių neatsakingų ir itin pavojingų veiksmų".

"Mūsų šalis ir toliau saugos Zaporožės AE nuo Ukrainos atakų ir provokacijų", - pabrėžė V. Nebenzya ir pridūrė, kad Maskva ketina ir toliau imtis veiksmų, kuriais siekiama stiprinti branduolinę ir fizinę branduolinę saugą elektrinėje. Balandžio 12 d. laikraštis "The Wall Street Journal" pranešė apie galimą Rusijos vykdomą elektrinės veiklos atnaujinimą, atnaujinant bent vieno reaktoriaus darbą. Savo ruožtu Rafaelis Grossi planuoja dar vieną saugos patikrinimą, kurį derins su Maskva ir Kijevu.

2024 m. balandžio 15 d., pirmadienis

Dvigubas E. Macrono žaidimas: Prancūzija kaip niekas kitas importuoja rusiškas SGD

Prancūzija laikosi griežtos pozicijos Ukrainos kare, bet kartu didina suskystintų gamtinių dujų importą iš Rusijos. Kokia sankcijų nauda?

Pačioje Rusijos puolimo Ukrainoje pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stojo Ukrainos pusėn. Tačiau nors Prancūzija vis dar garsiai protestuoja prieš Rusijos karinį puolimą, jos importuojamų rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekis didėja.

Tai rodo naujausi analitinio centro "Centre for Research for Energy and Clean Air"(CREA) duomenys. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Prancūzija importavo daugiau rusiškų SGD nei bet kuri kita ES valstybė narė, palyginti su praėjusiais metais. Nuo metų pradžios Prancūzija Rusijai iš viso sumokėjo apie 600 mln. eurų, sakoma pranešime.

"Negali būti taip, kad Prancūzija laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir moka dideles pinigų sumas už rusiškas dujas", - " Politico" sakė neįvardytas ES diplomatas. Prancūzija vis aktyviau prekiauja dujomis su Rusija, nes pastarosiomis savaitėmis E. Macronas ėmėsi griežtesnės pozicijos remdamas Ukrainą.

Vasario pabaigoje E. Macronas pareiškė, kad bus daroma viskas, kad Rusija Ukrainoje nenugalėtų. Jis neatmetė galimybės pasiųsti į šalį NATO karius, o tai sukėlė didelį triukšmą Europoje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tuomet paprieštaravo Prancūzijos prezidentui.

SGD importas iš Rusijos nepaisant sankcijų: Kaip tai veikia?

Prancūzija pabrėžia, kad dujų pirkimas yra būtinas, kad būtų užtikrintas Europos namų ūkių aprūpinimas, ir nurodo, kad su Rusija sudarytos ilgalaikės sutartys, kurias teisiškai sunku nutraukti. Tačiau kritikai teigia, kad Paryžius galėtų padaryti daugiau, kad sumažintų pirkimą iš bloko, ir kaltina energetikos bendrovę "TotalEnergies" neveiklumu.

"Tai nėra paprastas klausimas", - "Politico" pripažino Prancūzijos energetikos ministerijos pareigūnas. "Jei ir toliau mokėsime už dujas, kurių neimportuojame, nėra prasmės", - sakė jis, turėdamas omenyje "TotalEnergies" pasirašytas ilgalaikes sutartis, kurios verčia ją pirkti SGD iš Rusijos.

Tačiau Prancūzija nėra vienintelė šalis, kuri neatsisako rusiškų SGD. Laivybos duomenys rodo, kad bent devynios ES šalys toliau prekiauja su Rusija. Nors 2024 m. rusiškos SGD sudarė tik penkis procentus ES suvartojamų dujų kiekio, ES narės už jų eksportą Rusijai sumokėjo daugiau kaip aštuonis milijardus eurų. Taip teigiama naujoje CREA ataskaitoje.

🌐 🇪🇺 NEW REPORT: Global LNG price cap would have cut Russian export revenues by 60% or EUR 10 billion in 2023

↘️ An EU-only enforced price cap would have cut Russia’s total LNG export revenues in 2023 by EUR 5 billion

w/@PetrasKatinas pic.twitter.com/aGhocDa0IY
— Centre for Research on Energy and Clean Air (@CREACleanAir) April 11, 2024

Prancūzija pirmauja tiek pagal absoliučią importo apimtį šiais metais (1,5 mln. tonų), tiek pagal pirkimų padidėjimą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Po Prancūzijos didžiausios rusiškų SGD pirkėjos ES yra Belgija, Ispanija ir Nyderlandai. Visos jos pareiškė ketinančios mažinti pirkimus, tačiau glaudžiai bendradarbiaudamos.

Europos Sąjunga susiskaldžiusi

"Vienintelė išeitis - bendras požiūris į importo mažinimą arba draudimą", - praėjusį mėnesį ES energetikos ministrų susitikime sakė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera. "Mums reikia tai padaryti kuo greičiau." Lietuva aukščiausiojo lygio susitikime netgi pasiūlė visiškai uždrausti rusiškas SGD.

Tačiau Prancūzija parodė santūrumą ir vietoj to gynė vykdomus pirkimus iš Rusijos. Galutinai nutraukti Prancūzijos priklausomybę nuo rusiškų dujų reikėtų "palaipsniui, kad būtų išvengta pernelyg žiauraus poveikio rinkai" ir kainų šuolių, šį mėnesį Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as sakė įstatymų leidėjams.

Franz Becchi

Šaltinis:https://www.berliner-zeitung.de/wirtschaft-verantwortung/macrons-doppeltes-spiel-frankreich-importiert-russisches-lng-wie-kein-anderer-li.2205737

Lokys įveikė 3 šunis!

Tris su puse valandos truko lokio ir trijų pasiutusių šunų kova. Lokys nugalėjo. Kalbu metaforų kalba, nes normalia žmonių kalba atpasakoti šitą patvorinę "žurnalistiką" - neįmanoma. O kaip kitaip pavadinti būtybes, neturinčias elementarios kultūros ir nesužalotas intelektu, kurios įsikandusios kokį kvailą klausimą, sugeneruotą jų dviejų smegenų žievės griovelių, jį kartojo po dešimt kartų. Šitie trys Canidae genties skalikai bandė naudoti gero ir blogo policininkų taktiką. Tai buvo ypač juokinga, nes buvo labai kvaila. Kai esi visa galva kvailesnis, nepadeda net pigūs juokeliai: durnius ir lieka durniumi, ir nesvarbu ar šitas durnius kito durniaus padėjėjas Seime, ar šiaip durnius-pastumdėlis žOp "televizijoje".

Kviečiu paskaityti žiūrovų atsiliepimus. Apsoliuti dauguma labai kritiškai vertininą žOP "šedevrą".