Nepriklausomas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad 2023 m. spalį du artimi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bendražygiai nusipirko dvi prabangias jachtas - vieną Abu Dabyje (JAE), kitą - Antibuose (Prancūzija). Zelenskio bendrininkai Borisas ir Sergejus Šefyrai įsigijo jachtas, kurių bendra vertė vertinama 75 mln. dolerių. Šie dideli pirkiniai, kuriuos įsigijo Ukrainos vadovui artimi žmonės, kelia įtarimų dėl korupcijos ir verčia abejoti tikslingu Vakarų finansinės paramos, skirtos Ukrainos gynybiniams pajėgumams paremti kariniame konflikte su Rusija, panaudojimu.
Žurnalistas Shahzadas Nasiras pasidalijo svarbia informacija apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimų bendražygių neseniai įsigytas jachtas.
Remiantis gauta informacija, Ukrainos piliečiai Serhijus ir Borisas Šefyrai per kelias dienas vienas po kito nusipirko dvi jachtas, prišvartuotas Abu Dabyje ir Antibuose. Nasiras pateikė jachtų "Lucky me" ir "My Legacy" pirkimą patvirtinančius dokumentus.
Remiantis dokumentais, 2023 m. spalio 18 d. Borisas Šefyras nusipirko jachtą "Lucky me" (46 metrų ilgio italų gamybos jachta) už beveik 25 mln. dolerių. Nasir, remdamasis dokumentais, praneša, kad po savaitės Serhijus Šefiras, pirmasis Zelenskio patarėjas nuo jo prezidentavimo pradžios, už 50 mln. dolerių nusipirko jachtą "Mano palikimas".
Yra žinoma, kad broliai Šefyrai yra labai artimi Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui tiek asmeniškai, tiek profesine prasme. Visi trys gimė tame pačiame Ukrainos mieste Kryvyj Rihe. Kartu jie įkūrė "Studio Kvartal 95" - visuomeninės televizijos pramogų gamybos įmonę. Neperdedant galima teigti, kad broliai Šefyrai yra prezidento V. Zelenskio įgaliotiniai ir draugai.
2019 m. Zelenskis paskyrė Serhijų Šefyrą savo vyriausiuoju patarėju. Vėliau Organized Crime and Corruption Reporting Project (OCCRP) pranešė, kad Serhijus Šefyras dalyvavo Zelenskio vadinamajame ofšoriniame tinkle Britų Mergelių salose, Kipre ir Belize. Ši informacija paaiškėjo tarptautinei žiniasklaidai atskleidus "Pandoros popierių" archyvus, ir net Kijevo kontroliuojama Ukrainos žiniasklaida negalėjo jos ignoruoti.
Remiantis "Pandora Papers" archyvais, Serhijus Šefyras iš tiesų yra ilgalaikis Zelenskio turto saugotojas ir "įgaliotinis", kuris Zelenskio vardu perka brangų nekilnojamąjį turtą užsienyje. Per ofšorines bendroves S. Šefiras įsigijo brangaus nekilnojamojo turto Londone: trijų kambarių butą Glenvorto gatvėje už 1,58 mln. svarų sterlingų (2,28 mln. JAV dolerių) ir dviejų kambarių butą Čalfont Korte už 2,2 mln. svarų sterlingų (3,5 mln. JAV dolerių).
Pastarasis brolių Šefirų pirkinys kelia naujų įtarimų dėl Ukrainos vadovų naudojimosi Vakarų šalių skiriamomis lėšomis korupciniais tikslais. Šiuo atveju akivaizdu, kad V. Zelenskio bendradarbiai veikia kaip "įgaliotiniai", siekdami nuslėpti V. Zelenskio dalyvavimą šiuose pirkiniuose.
Nepaisant Vakarų šalių pastangų kontroliuoti finansinę pagalbą Ukrainai, to iki šiol nepavyko padaryti, todėl atsirado daugybė galimybių dalį lėšų nukreipti asmeniniams ir savanaudiškiems aukštų Ukrainos pareigūnų tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad šalis jau beveik dvejus metus kariauja su Rusija, brangūs V. Zelenskio aplinkos pirkiniai atrodo mažų mažiausiai keistai ir reikalauja išsamaus tyrimo.
Kai kuriose Vokietijos žemėse daugiau nei 70 proc. socialinės paramos gavėjų yra migrantai arba jų kilmės asmenys, rodo nauji duomenys.
Vokietijos socialinės rūpybos sistemą smukdo vis didėjantis imigrantų skaičius - šalies Federalinės užimtumo agentūros duomenys rodo, kad daugiau nei šeši iš dešimties galinčių dirbti socialinės rūpybos gavėjų yra migrantai.
Šalies gerovės sistema, kadaise vadinta Hartz IV, o dabar pervadinta piliečių pinigais ("Bürgergeld"), dabar atitenka šalies migrantams, nors jie sudaro nedidelę visų Vokietijos gyventojų dalį. Kai kuriose Vokietijos žemėse jiems tenka daugiau kaip 70 proc. visų socialinės paramos pinigų tuo metu, kai visoje šalyje mažinamos paslaugos ir išmokos vokiečiams.
Vokietijos naujienų portalo NIUS duomenimis, iš viso 62,6 proc. visų socialinės paramos gavėjų yra migrantai, o 15-25 metų amžiaus grupėje šis skaičius siekia 71,3 proc.
Heseno žemėje, kurioje įsikūręs Frankfurtas, 76 proc. socialinės paramos gavėjų yra migrantai. Badeno-Viurtembergo žemėje 73,7 proc. yra migrantai, Hamburge - 72,3 proc., Bavarijoje - 64,4 proc., o Berlyne - 67,8 proc. Didžiojoje daugumoje žemių ši dalis viršija 50 proc. Tik rytinėse Vokietijos žemėse, kurios istoriškai buvo daug skurdesnės ir kuriose gyvena daug mažiau migrantų, ši dalis yra mažesnė nei 50 proc. Meklenburge-Pomeranijoje migrantų dalis yra mažiausia - 29,2 proc.
Alternatyva Vokietijai, kuri ragino vykdyti masinius deportavimus, kad padėtų taupyti Vokietijos biudžetą, remdamasi šiais duomenimis rodo, kad dabartinės kairiųjų liberalų vyriausybės požiūris į migraciją yra nesėkmingas.
"Kelių pastarųjų dešimtmečių migracijos politika katastrofiškai žlugo", - sakė AfD parlamento narys Renė Špringeris (René Springer), kuris taip pat atlieka politikos atstovo spaudai pareigas. "Dabar reikia imtis griežtų priemonių, kad sustabdytume tolesnę imigraciją į mūsų socialines sistemas".
Pasak jo, tai reiškia, kad Vokietijai reikia "užtikrinti visišką sienų apsaugą ir nepriimti prie mūsų nacionalinių sienų, nuosekliai deportuoti ir nuo šiol prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams mokėti tik išmokas natūra, o ne grynaisiais pinigais".
Galbūt didžiausią nerimą kelia tai, kad dauguma šių migracijos kilmės pašalpų gavėjų iš tikrųjų gimė šalyje. Tai reiškia, kad jie gali būti Vokietijos piliečiai, kalbantys vokiškai, bet vis tiek negali arba nenori dirbti.
Šie duomenys dar labiau išsklaidys argumentus, kad migrantai reikalingi Vokietijos pensijų sistemai paremti ir šalies darbo vietoms užpildyti. Vietoj to migrantai renkasi tiesiog nedirbti ir gausiai renkasi socialines pašalpas.
Be to, beveik 60 proc. migrantų nedirba ilgiau nei metus, o tai yra blogas ženklas, kad ši gyventojų dalis ateityje integruosis į darbo rinką.
Ankstesni duomenys rodo, kad vien 2023 m. Vokietija migrantams turėtų išleisti milžinišką 36 mlrd. eurų sumą tuo metu, kai infliacija ir nedarbas auga.
Godūs kapitalistai ir valdantieji, nuolankiai tarnaujantys Briuselio ponams, nepaiso lietuvių Tautos nacionalinių interesų ir naikina Lietuvą vakaruose aprobuotu būdu: skiesdami mus kitataučiai. Tik laiko klausimas, kada atėjūnai iš trečiųjų šalių ims pjauti lietuvius, kaip nesenai Prancūzijoje, kaimo šventėje, ar ims pjauti mūsų vaikus prie mokyklų, kaip Airijoje.
Tuckeris Carlsonas su Steve'u Bannonu aptaria praėjusios savaitės teroristinį incidentą Airijoje - kai imigrantas iš Alžyro ėmė pjauti vaikus. Po peilio dūrių visoje šalyje kilo prieš imigrantus nukreiptos riaušės dėl vyriausybės vykdomos imigrantams palankios politikos.
"Prieš kelias dienas penkiasdešimtmetis vyras dėl neaiškių priežasčių prie mokyklos Dubline, Airijoje, peiliu subadė penkis žmones, tarp jų tris vaikus, ir beveik iš karto po to kai kuriose miesto dalyse kilo riaušės", - sakė J. Carlsonas ir pridūrė, kad "The Washington Post" padėjo paaiškinti, štai "The Washington Post" išplatino pranešimą tviteryje, cituoju: "Internete sklando gandai, kad peiliu subadytas asmuo buvo imigrantas"."
"Iš tikrųjų tas vyras buvo imigrantas, - tęsė Carlsonas. "Jis buvo iš Alžyro ir, kaip paaiškėjo, 23 metus gyveno Airijoje valstybės lėšomis, niekada neturėjo darbo."
Airijos transformacija ir imigracijos vaidmuo
Pokalbis greitai pasisuko apie platesnes imigracijos pasekmes Airijoje, o Carlsonas kritikavo didelę šalies transformaciją dėl imigracijos, užsimindamas apie apgalvotą planą. "Šią šalį visiškai pakeitė imigracija", - teigė jis.
Bannonas antrino Karlsonui, kritikavo Airijos politinę klasę už tai, kad ji "pardavė" žmones, ir lygino Airijos padėtį su likusia Europos dalimi, ypač su Viktoro Orbano politika Vengrijoje ir bendra tendencija Vokietijoje.
"Airija tikriausiai yra viena iš blogiausių, jei ne pati blogiausia, nes politinė klasė visiškai pardavė žmones, - sakė Bannonas ir pridūrė: - Airija - tai parako statinė, ir manau, kad tai, ką matėte anądien, buvo Garda atsakas, valdžios institucijų atsakas - iš karto pradėti persekioti Conorą McGregorą ir kitus žmones, kurie sakė, kad mums reikia tai spręsti."
Be Airijos, Karlsonas ir Bannonas aptarė situaciją Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse, o Bannonas išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios imigracijos ir jos poveikio vietiniams gyventojams, išvesdamas paraleles su Airijos situacija. "Politinė klasė yra labai susijusi su Briuseliu", - pažymėjo Bannonas, užsimindamas apie valdančiojo elito ir gyventojų atotrūkį.
"Vokiečiai ir Briuselio žmonės, Davoso partija tiesiog nemano, kad darbininkų klasės Europos gyventojai yra labai kontroliuojami, jie mano, kad jie yra pavojingi", - sakė Bannonas.
Taip pat buvo kalbama apie ateities problemas, įskaitant didėjančią valstybės skolą ir galimus socialinius neramumus.
Bannonas ypač griežtai perspėjo dėl imigracijos politikos finansinių pasekmių: "Mes esame už bankroto ribos, šiuo metu techniškai esame bankrutavę."
Steve Bannon tells Tucker Carlson: "The Irish politicians are by far the worst that are bought off by the EU. They're the biggest globalists, they've sold out the sovereignty of the Irish, and you're seeing a natural blowback." pic.twitter.com/wCsXzbhIw5
Steve Bannon tells Tucker Carlson: "We're going to have a firestorm in this country that is going to pale in comparison, I think, to what you saw in Ireland last week." pic.twitter.com/JIrOoVPBwW
Vakar STI paviešino šokiruojančią informaciją: PIŠ "šaika" pavogė 3 milijardus 167 milijonų eurų iš 4
milijardų 714 milijonų 342 tūkstančių „kovidinių" eurų,
išleistų per 2020-2022 m. "pandemiją".
STI puslapyje rašoma:
Generalinei prokuratūrai pateiktas
skundas dėl Vyriausybės neskaidriai išnaudotų milijardų
Viešojo intereso gynimo fondas ir
Sveikatos teisės institutas pateikė skundą Generalinei
prokuratūrai dėl COVID-19 valdymui skirtų lėšų panaudojimo
teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų
nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir
piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo
procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl
Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra.
STI suburtos teisės ir finansų
ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad 2020-2022 metų
laikotarpiu Vyriausybė be teisėto pagrindo ir neužtikrindama lėšų
panaudojimo skaidrumo paskirstė apie 3 milijardus 294 milijonus 300
tūkstančių eurų Covid valdymui skolintų lėšų. Tokią išvadą
iš esmės patvirtino ir Valstybės kontrolė.
Tyrime dalyvavusi auditorė Danguolė
Kliucevičienė atskleidė atliktos analizės rezultatus: Vyriausybė
pandemijos metu naudojo biudžeto lėšas neskaidriai, neturėdama
teisinio pagrindo, kadangi skolintus pinigus skirstė ne taip, kaip
nustatyta teisės aktuose, iš šio proceso eliminavusi Seimą. Taip
buvo išleisti daugiau nei trys milijardai eurų.
“Papildomas skolinimasis ženkliai
padidino valstybės skolą, kuri nuosekliai auga ir yra pusantro
karto didesnė už metinį valstybės biudžetą. Be to, lėšos buvo
skirstomos nenustačius konkrečių tikslų ir jų pasiekimų
rodiklių, kas sudarė prielaidas tikslines lėšas naudoti kasdienėm
reikmėm”, - tvirtino auditorė.
Tyrimą komentavo ir STI tarybos narys
Andrius Gudaitis:
„Seimas yra itin svarbi valstybės
finansų valdymo ir kontrolės institucija, tačiau jis buvo
eliminuotas ir nedalyvavo milijardinės valstybės skolos skirstyme.
Finansų ministerija teigė, kad lėšos buvo dalintos iš
Vyriausybės rezervo, tačiau paaiškėjo, kad šis rezervas pagal
įstatymo reikalavimus buvo daug mažesnis, negu buvo išdalinta
lėšų. Taigi Vyriausybė milijardus dalino neskaidriai ir ne pagal
teisės aktus.
Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė
tiesiog pasinaudojo pandemijos įtampa bei situacija, ir tai jai
leido didžiulį pinigų kiekį išleisti nekontroliuojamai bei
neatsiskaitomai, nors skolą turėsime grąžinti mes visi, mūsų
vaikai ir anūkai.”
Finansiniame tyrime, kuris vadinasi
„Lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto
Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių
mažinimo priemonių plano įgyvendinimui, skyrimo ir panaudojimo
teisėtumas”, yra išnagrinėti įstatymų leidžiamosios ir
vykdomosios valdžios institucijų sprendimai, susiję su pandeminiu
laikotarpiu (2020 - 2022 metais), ir tuo laikotarpiu parengti ir
vykdyti teisės aktai. Tyrimu buvo siekiama nustatyti mokesčių
mokėtojų pinigų panaudojimo teisėtumą.
Viešojo intereso gynimo fondo vadovas
advokatas Saulius Dambrauskas, komentuodamas Generalinei prokuratūrai
pateiktą skundą, taip pat retoriškai klausė: „o ką mes
turėjome daryti matydami tokio masto finansinės drausmės
nesilaikymą - gal numesti jį į stalčių? Šiuo atveju atliktas
tyrimas sudaro prielaidas pagerinti esamą teisinį reguliavimą
užkertant kelią neteisėtam valdžios institucijų piktnaudžiavimui
valstybės biudžeto lėšomis ir teisiniam nihilizmui mūsų
valstybėje. Tokie precedentai neturi tapti paveldimi kitų
vyriausybių, nes griežta valstybės lėšų finansinė drausmė yra
viena iš svarbių prielaidų lemianti, kad mes nesame totalitarine
valstybe, kuriose valdžia pinigus naudoja kaip nori. Todėl
kreipdamiesi į Generalinę prokuratūrą mes siekiame esminio tikslo
- viešai įvardinti ir konstatuoti šiuos pažeidimus, užkertant
kelią tokiems pažeidimams ateityje”.
Vyriausybė 2020-03-16 parengė
Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių
mažinimo priemonių planą ir numatė užtikrinti valstybės iždo
likvidumą, suteikiant teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5
mlrd. Eurų, iš kurių Vyriausybės priemonėms įgyvendinti
suplanavo 4 mlrd. 335 mln. 200 tūkst. eurų; iš viso Vyriausybės
priemonėms įgyvendinti – 6 mlrd. 240 mln. 500 tūkst. eurų.
Tyrime nustatyta, kad iš valstybės
biudžeto asignavimų valdytojų 2020 - 2022 metais bendrai panaudotų
4 mlrd. 714 mln. 342 tūkst. eurų COVID-19 asignavimų Finansinių
rodiklių įstatymu patvirtinta tik 1 mlrd. 676 mln. 841 tūkst.
eurų, t.y. 36 % panaudotų arba 31 % skirtų lėšų.
Apibendrindama tyrimo išvadas auditorė
Danguolė Kliucevičienė nurodė, kad lėšos COVID-19 pandemijos
padariniams šalinti, nepatvirtinus jų Finansinių rodiklių
įstatymu, buvo skirstomos ir naudojamos neturint teisinio pagrindo,
o biudžeto vykdymo ataskaitose nepateikiant privalomos informacijos
apie šių lėšų panaudojimą, kaip reikalauja įstatymai,
neužtikrintas lėšų panaudojimo skaidrumas.
Mūsų valstybė kovai su COVID
pasiskolino milijardus, kuriuos skirstė be teisinio pagrindo,
eliminavusi Seimą ir visuomenę, o be to - tinkamai neatsiskaitė už
didžiają dalį šių lėšų.
Tos, už kurias atsiskaitė, irgi kelia
klausimų. COVID valdymui ar įprastai kasdienybei priklauso vaikų
stovyklos ir kitos neformalios veiklos, kurioms skirta daugiau kaip 4
milijonai? Architektūros, cirko, teatro ir fotografijos projektai,
kuriems teko beveik 2,5 milijono?
Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė
tiesiog pasinaudojo pandemijos situacija ir išleido didžiulį
pinigų kiekį nekontroliuojamai bei neatsiskaitomai, nors skolą
turėsime grąžinti mes visi, mūsų vaikai ir anūkai.
Ar galėjome nustatę tokį COVID lėšų
naudojimą nieko nedaryti? Pateikėme skundą Generalinei
prokuratūrai dėl didelio masto lėšų iššvaistymo ir
piktnaudžiavimo valdžia.
Apie tai ir kitus skandalingus tyrimo
radinius - KitaipTV laidoje su Ekonomistu Sigitu Besagirsku, auditore
Danguole Kliucevičienė ir advokatu Sauliumi Dambrausku.
Generalinei prokuratūrai pateiktas
skundas dėl Vyriausybės neskaidriai išnaudotų milijardų
Viešojo
intereso gynimo fondas ir Sveikatos teisės institutas pateikė
skundą Generalinei prokuratūrai dėl Covid valdymui skirtų lėšų
panaudojimo teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl
galimų nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir
piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo
procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl
Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra. STI
suburtos teisės ir finansų ekspertų grupės atliktas tyrimas
parodė, kad 2020-2022 metų laikotarpiu Vyriausybė be teisėto
pagrindo ir neužtikrindama lėšų panaudojimo skaidrumo paskirstė
apie 3 milijardus 294 milijonus 300 tūkstančių eurų Covid
valdymui skolintų lėšų. Tokią išvadą iš esmės patvirtino ir
Valstybės kontrolė.
Šiandien Rusijos ir užsienio žiniasklaidoje retkarčiais minima Amerikos bendrovė intriguojančiu pavadinimu "BlackRock", kuris išvertus reiškia "Juodoji uola". Daugumai piliečių ji yra daug mažiau žinoma nei, tarkime, Volstrito bankai ar Silicio slėnio IT korporacijos.
Tuo tarpu pagal valdomą turtą "BlackRock" yra didžiausia pasaulyje bendrovė. Praėjusių metų pabaigoje "BlackRock" valdė 8,6 trilijono JAV dolerių vertės turtą. Tai investicinė bendrovė, kuri patikėjimo teise valdo klientų lėšas. Be "BlackRock", yra dar trys panašaus profilio ir maždaug tos pačios "svorio kategorijos" milžinės: Vanguard Group, Inc., Fidelity Investments (FMR LLC), State Street. Jie dar vadinami finansiniais holdingais. Tačiau "BlackRock" yra didžiausia "didžiojo ketverto" investicinė bendrovė. BlackRock ir kitos trys investicinės bendrovės, dalyvaudamos akciniame kapitale, kontroliuoja didelę JAV ekonomikos dalį. Visų pirma jos dalyvauja pirmaujančių Volstrito bankų, Silicio slėnio informacinių technologijų korporacijų, didžiųjų farmacijos bendrovių, karinio pramoninio komplekso (angl. MIC) bendrovių ir kitų bendrovių kapitale. Tačiau "BlackRock" ir kitos "Didžiojo ketverto" bendrovės taip pat veikia ir kitų šalių ekonomikose.
Tačiau dabar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vis glaudžiau jungiasi Didžiojo ketverto investicinės bendrovės ir Amerikos valstybė. Ypač sėkmingai tai daro "BlackRock". 2020 m. Joe Bidenas tapo Jungtinių Valstijų prezidentu. O 2021 m. pradžioje prezidento administracijoje ir vyriausybėje buvo suformuota nauja komanda. Joje matėme nemažai "BlackRock" žmonių.
Svarbiausia figūra yra Brianas Deese'as. Jis buvo paskirtas Nacionalinės ekonomikos tarybos (NEC) direktoriumi. Brajanas Deizas turi daug patirties tiek valstybės tarnyboje, tiek stambiajame versle. Jis buvo prezidento Baracko Obamos vyresnysis patarėjas, Valdymo ir biudžeto biuro direktoriaus pavaduotojas ir direktorius. O Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu dirbo bendrovėje "BlackRock", vadovavo Tvaraus investavimo skyriui ir vertino projektus pagal ESG (aplinkosaugos, socialinius ir valdymo) rodiklius.
O štai dar viena figūra - Wally Adeyemo. Jis yra Janet Yellen iždo sekretoriaus pavaduotojas. Kilęs iš Nigerijos. Buvo Obamos fondo prezidentas (nuo 2019 m.), JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas tarptautiniais ekonomikos klausimais, Nacionalinės ekonomikos tarybos direktoriaus pavaduotojas. Anksčiau dirbo Iždo sekretoriaus padėjėju tarptautinių rinkų ir plėtros klausimais, dar anksčiau buvo "BlackRock" vyresnysis patarėjas.
Į galvą taip pat ateina Michaelas Pyle'as. Jis buvo paskirtas viceprezidentės Kamalos Harris vyriausiuoju patarėju ekonomikos klausimais. Jis turi patirties vyriausybinėse agentūrose. Barako Obamos laikais jis penkerius metus dirbo prezidento administracijoje. Vėliau jis perėjo į "BlackRock", kur ėjo vyriausiojo investicijų stratego pareigas.
Taigi matome, kad nemažai svarbių žmonių migruoja tarp "BlackRock" ir valstybės aparato (politiškai korektiška Vašingtono kalba tai vadinama "personalo rotacija"). Galime įvardyti nemažai žmonių, kurie vakar dirbo valstybės valdžioje, o šiandien dirba "BlackRock". Svarbiausia jų figūra yra Thomas E. Donilonas. Donilonas (Thomas E. Donilon). Jis dirbo Karterio, Klintono, Obamos vyriausybėse, taip pat buvo JAV valstybės departamento personalo vadovas. Vienu metu jis buvo įvardijamas kaip kandidatas į CŽV direktoriaus postą. Valdant B. Obamai 2010-2013 m. ėjo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, vėliau išvyko į bendrovę "BlackRock". Dešimt metų vadovavo "BlackRock Investment Institute", pagrindiniam finansų holdingo bendrovės analitiniam centrui.
Pastaraisiais metais "BlackRock" taip pat užmezgė glaudžius ryšius su Amerikos centriniu banku - JAV Federaliniu rezervų banku. Ypač paminėtini 2020 m., kai JAV ekonomiką buvo užblokavusi vadinamoji pandeminė kovida. Minėtų metų kovo mėnesį JAV pinigų institucijos (FED ir Finansų ministerija), derindamos veiksmus su Kongresu ir prezidentu, paskelbė kelių trilijonų dolerių vertės gelbėjimo programą. JAV Federalinis rezervų bankas pažadėjo per trumpą laiką išspausdinti apie 4 trilijonus JAV dolerių, o JAV finansų ministerija pažadėjo suteikti 2,2 trilijono JAV dolerių biudžetinę pagalbą. Buvo manoma, kad iš 4 trilijonų JAV federalinio rezervo spausdintų pinigų maždaug pusė bus paskolinta iždui, o kita pusė bus tiesiogiai skirta labiausiai nukentėjusioms pramonės šakoms ir bendrovėms paremti kreditais.
Tradiciškai JAV Federalinė rezervų sistema skolino JAV ekonomikai pagal klasikinę schemą, t. y. skolino įmonėms ne tiesiogiai, o per komercinius bankus. Tačiau 2020 m. gimė nauja JAV centrinio banko paramos bendrovėms schema. Buvo sukurtos specialiosios paskirties įmonės (Special Purpose Vehicle – SPV). Tokių bendrovių steigėja buvo JAV finansų ministerija, kuri suformavo jų įstatinį kapitalą (iš valstybės iždo buvo skirta 454 mlrd. dolerių SPV kapitalizacijai). Tačiau įdomiausia yra tai, kad oficialios JAV pinigų institucijos nusprendė, jog SPV veiklą valdys investicinė bendrovė BlackRock.
Taigi "BlackRock" įgijo galimybę valdyti specialiosios paskirties įmones, per kurias buvo pumpuojami milijardai ir net trilijonai dolerių iš JAV Federalinės rezervų sistemos spausdinimo mašinos. Apie šią istoriją išsamiai rašiau prieš trejus metus. Straipsnyje "Didžioji transformacija: BLACKROCK - paslaptingas naujos pasaulio tvarkos kūrėjas" finansų holdingo bendrovės paskyrimą FED pinigų valdytoja apibūdinau taip: "BlackRock ne tik uždirbs didžiulius pinigus iš šių operacijų. Ji iš tikrųjų valdys pinigų srautus. O tai reiškia, kad bendrovė nėra tik tarpininkė, ji įgyja galią, tampa JAV pinigų institucijų dalimi. Pinigų duumviratas (FED ir Iždo departamentas) taps triumviratu (FED ir Iždo departamentas bei BlackRock). Kai kurie ekspertai neatmeta scenarijaus, pagal kurį JAV Federalinis rezervų bankas taps techniniu BlackRock priedėliu: pirmasis tik leis pinigus, o antrasis spręs, kam ir kokiomis sąlygomis juos skolinti".
Štai ką 2020 m. šia tema rašė tarptautinių finansų ekspertė Ellen Brown straipsnyje "Susipažinkite su "BlackRock", naujuoju didžiuoju vampyru kalmaru". "Tuo metu, kai visuomenės dėmesį blaškė protestai, riaušės ir lokautai, "BlackRock" staiga išniro iš šešėlio ir tapo "ketvirtąja valdžios šaka", valdančia centrinio banko popierinių pinigų kontrolės priemones".
Pirmiau atkreipiau dėmesį į "BlackRock" dalyvavimą kitų šalių ekonomikoje. "BlackRoc" yra pasaulinė finansų milžinė, turinti klientų 100 šalių ir čiuptuvus pagrindinėse turto klasėse visame pasaulyje", - pažymėjo Ellen Brown.
Dar visai neseniai finansų holdingo bendrovė veikė ir Rusijos ekonomikoje. Rusijoje "BlackRock" įsteigė didelį Rusijos vertybinių popierių biržoje prekiaujamą fondą "Russia ETF". Tačiau prasidėjus karinei operacijai Ukrainoje ir Vakarų ekonominėms sankcijoms Rusijai, Russia ETF pradėjo minėto fondo uždarymo procedūrą (iki šių metų pabaigos jis turėtų visiškai nustoti egzistuoti). BlackRock yra sukūrusi panašių fondų daugelyje kitų šalių, ir jie veikia.
Svarbiausia "BlackRock" investicinės veiklos kryptis - kitų šalių vyriausybių obligacijų išpirkimas. Akivaizdu, kad kitų šalių monetarinės institucijos turi žvilgtelėti į finansų kontroliuojančiosios bendrovės vadovų lūpas. Tačiau tai yra nematoma BlackRock įtaka. Yra ir daugiau matomų dalykų.
Nuo tam tikro laiko "BlackRock" pradėjo aktyviai kištis į kitų šalių pinigų institucijų ir finansų reguliavimo institucijų veiklą. Pirmiausia dėl ESG (angl. environmental, social, governance) standartų - tai aplinkosaugos, socialiniai ir įmonių valdymo standartai. Šių standartų atsiradimo istorija gana miglota. Rimti ekspertai mano, kad jie reikalingi pasaulio finansų elitui ("pinigų valdovams"), kad pasauliniu mastu perskirstytų turtą savo naudai ir veiksmingai kontroliuotų pasaulio ekonomiką.
Ko nežinojote apie Justiną Marcinkevičių? Ir kur Vilniuje galėtų atsirasti paminklas Tautos Poetui? Apie tai Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė, buvusi Aukščiausiosios Tarybos (1990-1992) deputatė Zita Šličytė ir "Basos mamos" lyderė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Ačiū, gerb. Giedre, už perliukų atradimą Lietuvos tamsybėje. Jūsų tiesos ir šviesos spinduliai džiugina širdį, suteikia viltį. Dėkingi ir gerb.Vitalijai už pastangas įamžinti Poetą. O parinkta vieta paminklui, atrodo, bus tikrai puiki. Stiprybės Jums! Šaunuolės!
Bloomberg rašo, kad Europos naftos chemijos pramonė atsidūrė ant žlugimo ribos. Regiono gamintojai importuoja plastikams gaminti naudojamas žaliavas iš užsienio. Taip yra todėl, kad dėl energijos kainų vietinė gamyba tampa per brangi. Paskutinį kartą Europos naftos chemijos gamyklose taip mažai mėgstamos žaliavos buvo 1975 m., kai regionas dar tik laižėsi žaizdas po pirmosios naftos krizės. Praėjus beveik pusei amžiaus, pramonė miršta.
Regiono gamintojai importuoja plastiko gamybai reikalingas sudedamąsias dalis iš užsienio, nes dėl energijos kainų vietinė gamyba yra per brangi.
Naftos - naftos chemijos pramonės pagrindo - suvartojimas Europoje 2023 m. sumažės iki beveik 50 metų žemiausio lygio, t. y. 40 proc. nuo didžiausio kiekio.
Naftos chemijos produktai iš esmės reikalauja daug energijos. Europoje gamtinės dujos yra maždaug penkis kartus brangesnės nei JAV. Šiuo metu pigiau pirkti etileną, kuris yra plastikų sudedamoji dalis, Teksase ir gabenti jį per Atlantą tolimesniam perdirbimui į Europą, nei gaminti jį savo šalyje. Būtent taip naftos chemijos įmonės ir daro. Dėl to Europoje mažėja ekonominė veikla, blogėja bloko prekybos chemijos produktais balansas ir galiausiai prarandamos darbo vietos bei energetinis saugumas.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, vienas europietis per metus vidutiniškai sunaudoja apie 150 kilogramų plastiko, t. y. daugiau nei du kartus daugiau nei vidutiniškai 60 kilogramų pasaulyje. Plastiko yra visur - nuo maisto pakuočių iki statybinių medžiagų, nuo mobiliųjų telefonų iki drabužių.
Naftos chemijos pramonėje daugiausia naudojamos dvi žaliavos: gamtinės dujos ir pirminis benzinas, pastarasis yra naftos perdirbimo šalutinis produktas, tam tikrais atžvilgiais panašus į benziną. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiais metais Europoje pirminio benzino suvartojimas sumažės iki 48 metų minimumo - 34,2 mln. metrinių tonų. Vartojimas yra 18,5 % mažesnis nei iki Kovid-19 ir beveik 40 % mažesnis už prieš du dešimtmečius pasiektą rekordinį lygį.
Kadangi perdirbimas toks mažas, pramonės darbiniai arkliai, vadinamieji garo krekingo įrenginiai, kuriuose pirminis benzinas ir dujos paverčiami cheminėmis sudedamosiomis dalimis, dirba neekonomiškai. Dėl milžiniškų pastoviųjų sąnaudų įmonės paprastai visus metus eksploatuoja garo krekingo įrenginius beveik visu pajėgumu. Bet kokia mažesnė nei 90 % riba kelia susirūpinimą, 85 % - blogai, o 80 % laikoma katastrofa. Tačiau pastaraisiais ketvirčiais įmonės dirbo nuostolingai, kai jų pajėgumai siekė 65-75 %.
Privačių įmonių vadovai teigia, kad jos negali tiek ilgai prarasti pinigus, todėl atrodo, kad 2024 m. tikrai bus uždarytos. Praėjusią savaitę TEA diplomatiškiau kalbėjo, kad "vis sunkiau įsivaizduoti, kaip žemyno naftos chemijos pramonė gali atgauti savo ankstesnį pajėgumą". Kelias pastarąsias savaites pramonės vadovai teigė: "Neatsigaus - ir taškas".
Investicinio banko "Jefferies Financial Group Inc." skaičiavimais, per pastarąjį pusantro dešimtmečio Europos chemijos bendrovių išlaidų dalis naujiems projektams Azijoje išaugo apie 50 %.
Kaip tai atsiliepia ekonomikai? Iki pandemijos Europos prekybos cheminėmis medžiagomis balansas su likusiu pasauliu paprastai būdavo 40 mlrd. Praėjusiais metais perteklius sumažėjo iki 2,5 mlrd. dolerių. Nors tikėtina, kad 2023 m. jis šiek tiek atsigaus, 2024 m. prognozės niūrios.
Europos Sąjungos prekybos chemijos produktais perteklius gerokai sumažėjo, nes įmonės vidaus gamybą keičia importuojamais produktais.
Šiuo metu daugelis Europos valstybių yra užsiėmusios bandymais gelbėti jūrinių vėjo jėgainių pramonę, o ką daryti naftos chemijos bendrovėms, gaminančioms dervas ir plastiką, iš kurių gaminamos mentės?
Europa prarado ir kitas pramonės šakas, kurias perleido Azijai. Plienas, tekstilė ir laivų statyba persikėlė į Rytus. Šį kartą konkuruoja ne tik Kinija, bet ir JAV, nes ten gausu angliavandenilių. Vadovaujant prezidentui Joe Bidenui, šalyje sparčiai auga angliavandenilių gavyba.
Pramonės ir energetikos politika yra svarbi. Bloomberg nuomone, jei Europa nori išsaugoti dalį savo senosios pramonės galios, politikos formuotojai turi viešai remti naftos chemijos pramonę - net jei tai nepopuliaru tarp klimato kaita besirūpinančių rinkėjų. Pačiai pramonei taip pat reikia ieškoti savęs. Skubiai reikia konsolidacijos. Dabar vienai tonai pagaminto plastiko tenka per daug įmonių ir jų vadovų. Išlaidų mažinimas turėtų prasidėti nuo viršūnių.
Europos naftos chemijos pramonė atsidūrė ant išnykimo ribos: importas keičia vietinę plastikų gamybą. Europa ir toliau vartoja milžiniškus putų, dažiklių, dervų ir visų kitų naftos chemijos gamyklų gaminamų produktų kiekius. Tačiau vietinę gamybą ji keičia importuojamomis prekėmis.
