„Mūsų žinutė tokia: sudaužykite viską“ – juodaodis belgų studentas atvirame vaizdo įraše net nežino, kodėl protestuoja

  

Belgijos politinis aktyvistas Dries Van Langenhove: „Yra tik vienas tikras sprendimas: jie turi grįžti atgal.“

Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas juodaodis studentas per šiuo metu Belgijoje vykstančius protestus, jis sako, kad nežino, kodėl protestuoja, ir kad jo žinutė yra „sutriuškinti viską“.

Šis įrašas naudojamas kaip dar vienas įrodymas, kad protestai iš tikrųjų nėra susiję su reformomis ar švietimo standartų gerinimu, o veikia kaip pretekstas etninėms mažumoms rengti riaušes, niokoti ir pulti policiją.

Kai jis paragino protestuotojus „sutriuškinti viską“, juodaodžių jaunuolių ir kitų etninių mažumų minia, kurios daugelis buvo giliai užsidengę veidus, atsakė švilpimais ir šūksniais. Vaizdo įraše taip pat matyti degantys bendro naudojimo dviračiai ir elektriniai paspirtukai – tie patys produktai, kuriuos daugelis kairiųjų propaguoja kaip alternatyvą CO₂ išmetančioms automobiliams ir sunkvežimiams.

Belgijos politinis aktyvistas Dries Van Langenhove savo įraše apie šį vaizdo įrašą rašo: „Europiečiai to negali suvokti, nes mes tiesiog nesame tokie patys. Jie griauna. Tai, ką jie daro. Tai, kas jie yra. Politikai dabar siūlo įvairiausius netikrus „sprendimus“: daugiau pinigų švietimui, daugiau jaunimo sulaikymo centrų, privalomąją karo tarnybą… bet visa tai yra nesąmonė. Yra tik vienas tikras sprendimas: jie turi grįžti atgal.“

Šis vaizdo įrašas pasklido per studentų protestus prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje, ypač Lježe ir Briuselyje. Žiniasklaida praneša, kad protestus kursto didėjančios švietimo išlaidos, perpildytos klasės ir reformos Valonijos-Briuselio federacijoje. Tačiau, kaip ir studentų protestų Prancūzijoje atveju, daugelis dalyvių negali aiškiai suformuluoti jokių reikalavimų.

Prancūzijoje daugelis protestų peraugo į didelio masto riaušes, įskaitant išpuolius prieš mokytojus, policijos pareigūnus ir mokyklas. Dešimtys tyčinių padegimų taip pat iš dalies sunaikino mokyklas visoje Prancūzijoje, o tai kelia dar daugiau klausimų apie tikruosius protestuotojų reikalavimus ir motyvus. 

Belgijoje valdžios institucijos taip pat pranešė apie turtinę žalą, tyčinius padegimus ir susidūrimus su policija. Vietos žiniasklaida ir policija nurodė, kad vien per pastarąsias dienas Lježe buvo sulaikyta daugiau nei 100 asmenų, tarp kurių buvo daug nepilnamečių, o bendras sulaikytųjų skaičius nuo spalio pradžios, kai kurių šaltinių duomenimis, artėja prie 200 arba jį viršija.

Buvo išdaužytos parduotuvių vitrinos, sukeltos gaisrai ir į pareigūnus mėtomi daiktai; vienas vaizdo žaidimų pardavėjas pranešė, kad pavogta prekių už maždaug 30 000 eurų.

Vidaus reikalų ministras Bernardas Quintinas teigė, kad „Antifa“ tipo judėjimas manipuliuoja vaikais, skatindamas juos smurtauti. „Suaugusieji, kurie manipuliuoja vaikais, siekdami perduoti smurtines politines žinutes. Tai visiškai nepriimtina“, – sakė jis. 

Studentų akcijos sutapo su penktadienį vykusiu nacionaliniu streiku, kurį surengė didžiausios Belgijos profesinės sąjungos, protestuodamos prieš vyriausybės taupymo priemones, skirtas sumažinti deficitą premjero Barto De Wevero vadovavimo laikotarpiu. Policijos duomenimis, Briuselio eitynėse, kurios iš esmės vyko taikiai, dalyvavo apie 30 000 žmonių, nors nedidelės kaukėtų jaunuolių grupės metė butelius, plytų gabalus, akmenis ir fejerverkus, kūrė gaisrus bei niokojo turtą netoli centrinės stoties. Policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas; valdžios institucijos pranešė apie 21 sulaikytąjį ar areštuotąjį, tarp jų – 13 nepilnamečių.

De Wever teigė, kad skausmingos biudžeto priemonės yra būtinos siekiant išvengti skolos spiralės, kuri taptų našta ateities kartoms.

https://rmx.news/article/our-message-is-smash-everything-black-belgian-student-doesnt-even-know-why-hes-protesting-in-revealing-video/

Skandalas ES Parlamente: socialdemokratai ir žalieji palaiko „Musulmonų broliją“

 

Pagaliau ES imasi tam tikrų priemonių prieš „Musulmonų brolijos“ tinklą. Parlamente dauguma balsavo už tai, kad būtų apsunkintas šios organizacijos finansavimas ir supaprastintas jos įtraukimas į teroristų sąrašą. Tačiau žalieji ir socialdemokratai ne tik balsavo prieš, bet ir provokavo, rodydami palankumą vienai iš „Musulmonų brolijos“ organizacijų.

Jau dešimtmečius pasaulinis „Musulmonų brolijos“ tinklas, remiamas Kataro ir Turkijos, siekia įsiskverbti į Europos institucijas ir partijas. Tai yra ilgalaikė ir kantri priešiško perėmimo strategija, kuri Europos visuomenei galiausiai kelia didesnį pavojų nei pavieniai teroro išpuoliai.

Ši strategija žinoma jau seniai. Ji išsamiai aprašyta ir išanalizuota knygoje „Politinis islamas – hibridinė grėsmė Europai. Musulmonų brolijos ‚civilizacijos džihadas‘“, kurią galima nemokamai perskaityti kaip elektroninę knygą čia.

Trumpesnė Musulmonų brolijos koncepcijos Europoje santrauka pateikiama trijose dalyse čia, čia ir čia pavadinimu „Islamo valdymo strategija Vakarų dominavimo sąlygomis“. Mes išnagrinėjome brolijos ideologiją: „Musulmonų brolijos ideologija: kodėl radikalusis islamas yra mirties kultas“.

Per vėlai, kai Musulmonų brolijos nariai jau įsitvirtino daugelyje Europos šalių valstybinių struktūrų, ypač kairiųjų partijų, ES Parlamentas pagaliau imasi tam tikrų veiksmų prieš šį grėsmingą tinklą. Spalio 8 d. Europos liaudies partijos rezoliucija buvo priimta liberalų partijos ir „dešiniųjų populistų“ balsais – 381 balsas „už“ ir 167 balsai „prieš“.

Priimtos rezoliucijos turinys

Iš esmės kalbama apie bendrą ES strategiją, skirtą „islamistiniam įsiskverbimui“, t. y. infiltracijai, nustatyti ir su juo kovoti. Pagrindinis dėmesys skiriamas finansavimui, institucijų ryšiams su išorės organizacijomis, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir galimiems ryšiams su „Musulmonų brolijos“ tinklu.

Europos institucijos ir valdžios institucijos turėtų atidžiau stebėti ES lėšų gavėjus, užsienio finansavimą ir ryšius su organizacijomis, dėl kurių kyla įtarimų dėl sąsajų su organizuotais islamistų tinklais. Taryba turėtų patikrinti, ar tam tikros su „Musulmonų brolija“ susijusios įstaigos ar asmenys atitinka teisinius kriterijus, kad būtų įtraukti į ES teroristų sąrašą.

Rezoliucija pati neįtraukia „Musulmonų brolijos“ ar kitų organizacijų į teroristų sąrašą ir automatiškai nesukelia turto įšaldymo ar kitų sankcijų. Tame pačiame tekste (paklūstant vyraujančiai proislamiškai ideologijai) Parlamentas pabrėžia, kad „musulmonų piliečių apsauga nuo diskriminacijos“ yra demokratinė pareiga, ir ragina nelyginti musulmonų tikėjimo su politiniais ar ekstremistiniais tinklais.

Be to, Komisija turėtų parengti apžvalgą apie Europos Sąjungos finansavimą, suteiktą asmenims ar organizacijoms, kurios, kaip įtariama, turi ryšių su Musulmonų brolija arba su tuo, kas rezoliucijoje apibūdinama kaip politinis islamas.

Tekste taip pat reikalaujama atlikti griežtesnius patikrinimus prieš ES institucijoms užmezgant partnerystes ar suteikiant prieigą organizacijoms, dėl kurių yra požymių, kad jos dalyvauja tokiose strategijose. Parlamento pranešime šiuo atžvilgiu aiškiai paminėtas Europos musulmonų jaunimo ir studentų organizacijų forumas (FEMYSO).

Parlamentas ragina Tarybą įvertinti, ar su „Musulmonų brolija“ susijusios organizacijos ar asmenys atitinka kriterijus, kad būtų įtraukti į ES teroristų sąrašą. Remiantis rezoliucija, vertinant turėtų būti atsižvelgiama ne tik į formalias struktūras, bet ir į susijusias organizacijas, priedangos organizacijas, finansavimo kanalus, jaunimo tinklus, taip pat į asmenis, einančius vadovaujančias ar koordinavimo pareigas.

Rezoliucijos vertinimas

Apskritai rezoliucija išlieka gana nekonkreti ir daugiausia apima ketinimų pareiškimus bei raginimus (proislamiškai nusiteikusiai) ES Komisijai. Vis dėlto joje pirmą kartą išreiškiama ES Parlamento daugumos politinė valia imtis veiksmų prieš „Musulmonų brolijos“ bandymą perimti valdžią.

Atitinkamai dešiniosios ir islamą kritikuojančios frakcijos ES Parlamente taip pat balsavo už rezoliuciją. Kad ji jiems nėra pakankamai ryžtinga, pavyzdžiui, pareiškė Petra Steger iš FPÖ:

„Jau daugelį metų mes įspėjame apie politinį islamą, Musulmonų broliją ir jos tinklus visoje Europoje. Kol mus už tai šmeižė kaip „islamofobus“ ar „kraštutinius dešiniosiuos“, tradicinės partijos ramino, gražino padėtį ir nusisukdavo. Dabar netgi EPP turi pripažinti, kad islamistų įsiskverbimas kelia rimtą grėsmę. Tačiau šis suvokimas ateina kelerius metus per vėlai, o pasekmės lieka visiškai nepakankamos. Kur yra konkrečios priemonės? Kur ryžtingi veiksmai prieš šiuos tinklus?“

Maždaug 60 milijonų eurų ES paramos lėšų esą buvo skirta organizacijoms, kurios kaltinamos ryšiais su islamistine aplinka arba „Musulmonų brolija“. Nors atitinkami ryšiai jau daugelį metų sulaukia kritikos, vis dar trūksta visapusiško netiesioginių finansavimo kanalų užkirtimo.

Steger ypač griežtai kritikuoja tai, kad rezoliucijoje nereikalaujama įtraukti visą „Musulmonų broliją“ į ES teroristų sąrašą. Tas, kas nori rimtai kovoti su „Musulmonų brolija“, neturėtų taikyti priemonių tik atskiroms grupėms, o už jų stovintį tinklą palikti nepaliestą. „Musulmonų brolija“ kaip visuma turi būti įtraukta į ES teroristų sąrašą.

Steger toliau tęsia: „Jau daugelį metų tradicinės partijos bejėgiškai stebi, kaip radikalusis islamas plinta Europoje dėl masinės imigracijos. Tačiau būtent strategijoje, skirtoje kovai su islamistų įsiskverbimu, šis ryšys net negali būti aiškiai paminėtas. Tai – gryniausia realybės neigimo forma. Kas nori kovoti su politiniu islamu, bet tuo pačiu laikosi atvirų sienų politikos, tas visiškai praranda patikimumą“.

Raudonieji ir žalieji islamistų draugai

Nors Danijos socialdemokratai vieningai balsavo už rezoliuciją, jų partijos kolegos iš kitų ES šalių vieningai jai priešinosi. Kartu su žaliaisiais ir kairiaisiais deputatais jie pastatė sieną totalitariniams islamo pasekėjams. Vokietijos ir Austrijos Europos Parlamento nariai, ginantys Musulmonų broliją, yra išvardyti čia:

Taigi Andreas Schieder ir Lena Schilling, Rene Repasi bei Erik Marquardt atmetė net šią švelnią rezoliuciją prieš Musulmonų broliją. Kiek jų partijos jau yra įsiskverbusios į plačiai išsišakojusį brolijos tinklą, kiekvienas gali susidaryti savo nuomonę.

Tačiau dar toliau nuėjo Žaliųjų, socialdemokratų ir Kairiųjų frakcijų nariai. Rugsėjo 21 d. vykusios akcijos „prieš islamofobiją“ proga jie gynė musulmonų jaunimo ir studentų sąjungą FEMYSO, kuri rezoliucijoje aiškiai priskiriama Musulmonų brolijai, bei jos finansavimą iš ES lėšų. Tai buvo lojalumo ir paklusnumo gestas.

https://report24.news/skandal-im-eu-parlament-sozialdemokraten-und-gruene-halten-den-muslimbruedern-die-stange/  

Stanislav Krapivnik: Putin Brings Back General Armageddon to End the War

Stanislavas Krapivnikas – buvęs JAV kariuomenės karininkas iš Donbaso, kuris prieš 15 metų persikėlė iš JAV į Rusiją.

https://www.youtube.com/watch?v=DXpHtE8P2T4

https://www.youtube.com/watch?v=R2kjH48JYWM

JAV spauda: Vokietijos rinkėjai atmeta masinę migraciją, o politikai ir žiniasklaida vaidina kvailius

Masinei migracijai prieštaraujanti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo Saksonijos-Anhalto ir Meklenburgo-Pomeranijos žemėse vykusius žemės parlamentų rinkimus.

AfD populiarumo augimas rodo, kad – kaip ir visame likusiame Vakarų pasaulyje – rinkėjai vis labiau nori, kad būtų užkirstas kelias nekontroliuojamai masinei migracijai ir su ja susijusioms daugybei kultūrinių, ekonominių bei saugumo problemų. Tai taip pat rodo, kad globalistinis, masinę migraciją remiantis politinis ir žiniasklaidos elitas toliau ignoruoja ir demonizuoja rinkėjus bei apsimeta, kad problemos nėra.

Nors AfD ir nesurinko daugumos vietų Saksonijos-Anhalto parlamente (Landtag), ji buvo labai arti to. Surinkusi 44 procentus balsų, AfD vis dėlto padvigubino savo rinkėjų palaikymą, palyginti su ankstesniais (2021 m.) rinkimais, ir pasiekė geriausią rezultatą per visą savo istoriją. Meklenburge-Pomeranijoje ji daugiau nei dvigubai padidino savo rinkėjų palaikymą.

Didžiausi pralaimėtojai buvo krikščionys demokratai – kanclerio Friedricho Merzo ir buvusios kanclerės Angelos Merkel partija – kurios reitingai Saksonijoje-Anhalte smarkiai nukrito nuo 37 procentų prieš penkerius metus iki 17 procentų. Apskritai, F. Merzo politika, įskaitant imigracijos klausimus, ten sulaukė dar mažesnio pritarimo: vos 9 procentai. Meklenburge-Pomeranijoje CDU surinko mažiau nei 5 procentus ir net nepateko į Landtagą.

Politinio elito ir žiniasklaidos reakcija buvo beveik tokia pati kaip JAV po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose arba Didžiojoje Britanijoje po „Brexito“. Tai buvo toksiškas nuolaidžiavimo, moralizuojančio piršto mojavimo, šoko, lyg perlus griebiančių rankų, ir skardaus baimės kurstymo mišinys. Kaip berniukas, šaukęs „vilkas“, masinės migracijos šalininkai tiek Vokietijoje, tiek kitur AfD pavadino „kraštutine dešine“ (tuo tarpu termino „kraštutinė kairė“ beveik niekada nenaudojo) ir net „fašistais“, tikėdamiesi įbauginti visus, kas tik klausytųsi, atgimstančio Ketvirtojo Reicho vaiduokliu.

Kancleris Merzas, kuris, matyt, neseka naujienų iš savo tėvynės, tvirtino esąs „giliai sukrėstas“ Saksonijos-Anhalto rinkimų rezultatų. Angela Merkel – didžiausia kaltininkė dėl dabartinių Vokietijos problemų, susijusių su masine migracija – su „kraujuojančia širdimi“ pareiškė, kad AfD pergalė buvo „giliai sukrečianti“. Šie pareiškimai rodo, kaip toli nuo realybės yra atsidūręs Berlyno politinis elitas.

Iš tiesų labiausiai šokiruoja visiškas pagrindinių Vokietijos politikų abejingumas, nors nekontroliuojama masinė migracija griauna jų šalį.

Išprievartavimai, peilių užpuolimai ir kiti migrantų – dažnai atmestų prieglobsčio prašytojų, kurie nebuvo deportuoti – nusikaltimai tapo „nauja norma“.

Vokietijos moterys jaučiasi nesaugios. Liepos pabaigoje libanietis islamistas Berlyne surengė teroristinį išpuolį, savo automobiliu nužudydamas vieną moterį (turistę iš Lenkijos) ir sužeisdamas dar 29 žmones. Tuo tarpu islamistai migrantai tyčiojasi iš vokiečių, žadėdami „Vokietijos Islamo Respubliką“, o ir taip jau dideliais mokesčiais apsunkinti Vokietijos mokesčių mokėtojai priversti išlaikyti dideles imigrantų šeimas, pavyzdžiui, sirietį, turintį tris žmonas, 32 vaikus ir 25 anūkus.

Vaizdai, kuriuose užfiksuotas migrantų įsiveržimas į Seutą – matyti visame pasaulyje dėka socialinių tinklų – neabejotinai taip pat padarė įspūdį Vokietijos rinkėjams. Suvokdami nuolatinio spaudimo Europos sienoms mastą, vokiečiai turėjo pagrįstų priežasčių bijoti, kad migrantų banga galiausiai pasieks Vokietiją, ir nelabai norėjo, kad pasikartotų 2015 m. Angelos Merkel „raudonojo kilimo“ scenarijus, kai buvo priimti šimtai tūkstančių nelegalių migrantų.

Vis daugiau vokiečių jau nebegali to kęsti. Taigi, kai Alice Weidel ir kiti AfD lyderiai žada „uždaryti sienas“, išbraukti migrantus iš socialinės paramos gavėjų sąrašų ir vykdyti masines deportacijas (remigraciją), šis pranešimas vis labiau randa atgarsį net tarp vokiečių rinkėjų, turinčių imigrantų kilmę. Taip yra todėl, kad – kaip ir JAV – vien tai, jog esi imigrantas, nereiškia, kad nori didesnio nusikalstamumo, teroro išpuolių ir to, kad tavo sunkiai uždirbti pinigai finansuotų didžiules poligamines migrantų šeimas, kurios socialinės paramos priklausomybę pavertė varžybiniu sportu.

Dar labiau AfD paramą skatina tai, kaip vyraujančios elito grupės reaguoja į šiuos visiškai pagrįstus rinkėjų susirūpinimus. Kartais jos nenoriai juos pripažįsta ir bando parodyti, kad imasi kažkokių veiksmų dėl krizės. Tačiau rinkėjai mato, kad tariamai „griežtesnė“ H. Merzo migracijos politika iš tikrųjų yra tik paviršutiniški veiksmai (dažnai su paradoksaliais rezultatais, pavyzdžiui, nelegalių migrantų išsiuntimas į Lenkiją). Tačiau apskritai su rinkėjais kalbama iš aukšto ir jiems sakoma, kad jie yra kvaili, klaidingai informuoti, neišsilavinę, piktavaliai, nesvetingi, o galbūt net rasistai ir naciai. Tada valdžios atstovai savo pamokslus užbaigia pareikšdami esą visiškai „šokiruoti“, kad rinkėjai juos atstumia.

Ponas Merzas parodė, kaip giliai jis yra įsipareigojęs masinės migracijos darbotvarkei (nepaisant kai kurių taktinių nuolaidų), suteikdamas balsą radikaliausiems „panaikinkime ICE“ aktyvistams ir Bundestago posėdyje pasmerkdamas masinius išsiuntimus (remigraciją) kaip „etninį valymą“. (Žinoma, nekontroliuojama masinė migracija, kuri kultūriškai greitai keičia Vakarų visuomenes iki neatpažįstamumo, matyt, nėra „etninis valymas“.) Kaip ir didžioji dalis Vakarų politinio elito, kancleris Merzas nieko nepasimokė. Tačiau rinkėjai atsisako tai toleruoti.

Straipsnio autorius Pawel Styrna yra Amerikos imigracijos reformos federacijos tarptautinių santykių direktorius. Jis yra legalus imigrantas ir turi istorijos mokslų daktaro laipsnį, įgytą Amerikos universitete Vašingtone, D.C.

https://www.americanthinker.com/blog/2026/10/as-german-voters-reject-mass-migration-politicians-and-the-media-play-the-fool/