2023 m. liepos 25 d., antradienis

Kam Europai reikalingi XXI a. hunai? Neapgalvota ES politika kelia grėsmę būsimoms europiečių kartoms socialiniu sprogimu ir tapatybės praradimu

Afroazijiečių migracijos į Europą tikslas - užgrobti placdarmą tolimesnei masinei invazijai, teigia Elena Pustovoitova publikacijoje, paskelbtoje portale  Fondsk:  https://www.fondsk.ru/news/2023/07/25/zachem-evrope-gunny-xxi-veka.html

Pažvelkime į istoriją. XIII a. antrosios pusės persų valstybės veikėjas, gydytojas ir mokslininkas enciklopedistas Rašidas al-Dinas savo kronikose pažymėjo, kad iki Čingischano mirties mongolų karių skaičius siekė 129 tūkst. raitelių, jie užkariavo Euraziją nuo Geltonosios jūros iki Dniepro, pavergdami 33 mln. žmonių. Vienam mongolui teko 255 užkariautieji.

Dabar pažvelkime į Europos Komisijos statistiką: jos duomenimis, vien 2021 m. į ES atvyko 2,3 mln. imigrantų iš ES nepriklausančių šalių, t. y. beveik 18 proc. daugiau nei 2020 m. Iš jų 1,4 mln. nesėdėjo rankų sudėję, o klajojo po žemyną ieškodami patogios gyvenamosios vietos. Iš 446,7 mln. europiečių praėjusių metų sausio 1 d. 23,8 mln. žmonių, arba 5,3 proc. buvo net ne ES piliečiai, t. y. nelegalūs. Na, o vien 2021 m. ES valstybės 827 300 migrantų padarė teisėtais piliečiais. Jei įsivaizduosime, kad rytoj jie sukils kovoti dėl naujos mečetės vietoj senosios kirchės, tai kiekvienam pastarųjų dvejų metų migrantui teks mažiau nei 2 dešimtys europiečių.

Tiesą sakant, iki ginklų gali net neprieiti. Dabar jau retai prisimenama sociologinė Europos tautų nacionalinio tapatumo gelbėjimo "formulė" rodo, kad jei užsieniečių populiacija vietinėje etninėje grupėje pasiekia 2 procentus, jos poveikis etninei grupei tampa negrįžtamas. Pavyzdžiui, Liuksemburge užsieniečiai jau sudaro beveik pusę gyventojų, Šveicarijoje - 29 procentus, Švedijoje - 19,84, Austrijoje - 19,3, Vokietijoje - 18,4, Prancūzijoje - 13, Italijoje - 10,56....

Europa nebijo prarasti savo tapatybės?


Tačiau Tunise Briuselio nuorodų nėra, o po to, kai liepos 3 d. Sfakso mieste per afrikiečių migrantų ir vietos arabų muštynes žuvo tunisietis, šimtai migrantų buvo priverstinai iškeldinti į dykumų vietoves prie sienų su Alžyru ir Libija ir palikti likimo valiai. Europiečiams tai atrodo siaubinga. O tai, kad būriai migrantų iš Afrikos į pietus nuo Sacharos veikia organizuotai, kaip teigia Tuniso prezidentas Qais Said, "rengdami sąmokslą, kad pakeistų šalies demografinę sudėtį", kuri tapo pagrindiniu migrantų, mėginančių pasiekti Europą, maršrutu (vos 130 km jūra iki Italijos Lampedūzos), Tuniso arabams atrodo siaubinga. Tuniso prezidento palaikymo ES nesulaukė nė vienas balsas.

Oficialus leidinys "ES Euractiv" praneša, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, sužinojusi apie "migrantų išsiuntimo siaubą", nedelsdama išvyko į kitą Sardinijos sąsiaurio pusę, kad apsaugotų nelaiminguosius afrikiečius. Po savaitės Europos Sąjunga ir Tunisas pasirašė susitarimo memorandumą dėl "strateginės ir visapusiškos partnerystės nelegalios migracijos, ekonominio vystymosi ir atsinaujinančiosios energijos srityse". Susitarime numatyta finansinė pagalba ir, kaip sakė Ursula von der Leyen, juo siekiama "investuoti į bendrą gerovę". Ji pasiūlė Tunisui 105 mln. eurų neteisėtos migracijos pažabojimo priemonėms remti ir 150 mln. eurų neatidėliotinos paramos, taip pat ilgalaikę maždaug 900 mln. eurų paskolą. Dviguba pozicija, kai Briuselis viena ranka moka už nelegalių imigrantų sutramdymą už savo sienų, o kita ranka moka jiems pašalpas, kad šia pigia darbo jėga padidintų savo verslininkų pelną, išsprendžia iš karto kelias liberalios Europos problemas.

Šiais metais Vokietijoje prieglobstį gavusiai dviejų suaugusiųjų ir penkių vaikų šeimai vidutiniškai skiriama 3612 eurų per mėnesį. Imigrantams, bėgantiems link šio magneto, tokia pašalpa šimtą ar net tūkstantį kartų viršija sumą, kurią jie gali uždirbti namuose. Verta atidėti į šalį liberalų melą apie "politinius pabėgėlius" ir "represijų grėsmę". Akivaizdu, kad turkai, kurdai, sirai, afganai, afrikiečiai, įvairaus plauko žmonės bėga dėl pinigų. Jei ne šis veiksnys, galbūt jie savo darbu būtų užsitikrinę savo ir savo šalies gyvenimą, maitinamą ir patogų.

Ar esate pabėgėlis, kuris negali rasti darbo? Danijoje sėdėsite be darbo už 1800 eurų per mėnesį. Norvegijoje gausite mažiausiai 1502 eurus. Olandijoje pašalpa siekia tik 1300 eurų, o tai maždaug prilygsta 111 tūkst. rublių per mėnesį.


Visiškai kitokios kultūros šalių gyventojai per Viduržemio jūrą plaukia valtimis. Tai ne tik musulmonai, bet ir afrikiečiai - ypatingo mentaliteto žmonės, susiformavę kultūrų kryžkelėje, nuolat su jomis susiduriant. Tačiau ši konfrontacija gali pasireikšti ir antrosios kartos "naujųjų europiečių", kurie mentaliai liko savo religinių idėjų, tradicijų ir įpročių apsuptyje. Tačiau dabar galima lieti karčias ašaras dėl tragiško kiekvieno iš šių nelaimingų milijonų likimo, siekiant užsitikrinti savo balsus rinkimuose.

Šiuos balsus galima užsitarnauti įvairiais būdais. Vienas iš jų - protingai žvelgiant, kaip tai daro Carola Rackete, pliurpti nesąmones: "Dabartinę aplinkosaugos krizę galime įveikti tik sukūrę socialiai teisingą aplinką - tai analizė, kuriai pritariu kartu su Kairiųjų partija", - iš jos kalbos Berlyne. 35 metų Vokietijos žaliųjų aktyvistė tarp Italijos jūreivių išgarsėjo 2019 m. kaip nevyriausybinės organizacijos "Sea Watch", remiančios jūrų gelbėjimo misijas Viduržemio jūroje, kapitonė ir simpatikė. Tada ji gelbėjo nelegalius imigrantus ir gabeno juos į Lampedūzą, nepaisydama Italijos valdžios institucijų draudimo, paskui buvo suimta, vėliau išteisinta. O praėjusį pirmadienį neramus jūreivis buvo paskirtas vienu iš dviejų pagrindinių Vokietijos kairiųjų partijos kandidatų kitų metų ES rinkimuose. Neabejotinai už ją balsuos visi Vokietijos imigrantai.

Arba galite pelnyti politinių taškų, kaip Ursula darė Tunise kartu su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte. Jie "labai sunkiai dirbo, kad greitai parengtų tvirtą paslaugų paketą, kuris yra investicija į mūsų bendrą gerovę, stabilumą ir ateities kartas".

"Šios demagogijos "žiedai" greitai nušvis, kai migrantų bangos nuvertins Europos darbo jėgą. Uršulės ilgalaikė paskola priklauso nuo TVF, kur 2 mlrd. dolerių paskola Tunisui dar nepatvirtinta dėl nesutarimų su prezidentu Saidu. Pastarasis jau ne kartą atmetė TVF reikalavimus panaikinti valstybės subsidijas pagrindinėms prekėms ir paslaugoms, t. y. naftai ir elektrai, ir privatizuoti 100 valstybinių įmonių.


Kas pasikeitė liberaliųjų Vakarų ir "autoritarinių ne Vakarų" santykiuose po to, kai Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksavo 441 migrantų žūtį mirtiniausiame pasaulyje migracijos kelyje per Viduržemio jūrą? Nieko.

Europa ir toliau priima būsimus "XIX a. hunus".


Priedas: Lampedūza: vieta, kur miršta Europa.

https://www.nius.de/common/nius-original-lampedusa-der-ort-an-dem-europa-stirbt/36737cf9-bf78-45ff-bc7f-c87fbea4076d

https://www.youtube.com/watch?v=CB_Q01nhlrs

Filmo (visas fimas matomas portale) autorius Jan Keron rašo:

Pabėgėlių krizė nesibaigė ir niekada nepasibaigs. Per pirmąjį 2023 m. pusmetį į Italiją atvyko daugiau kaip 50 000 žmonių, didžioji dauguma jų - nelegaliai.

Neįskaičiuotas nepraneštų atvejų skaičius. Tai viena iš priežasčių, kodėl Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni paskelbė nepaprastąją padėtį - ir šiuo metu sulaukia kritikos iš savo pačios gretų, nes pažadėjo savo rinkėjams, kad reguliuos migraciją.

NIUS žurnalistas Janas A. Karonas keliavo į Lampedūzą, Siciliją ir Briuselį ir kalbėjosi su pabėgėliais, politikais, karinio jūrų laivyno admirolais ir vietos gyventojais. Penkiasdešimties minučių reportažo pabaigoje aišku viena: Pietų Italija yra ta vieta, kur Europa miršta, o migracijos politikoje yra tik pralaimėtojai.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Dėkoju už sveikinimus. Padėkos eilės

  Mieli Draugai a š Jums karštai dėkoju, Už dovaną geriausią iš visų, Kad nebalsavote už landsberginį hemorojų, Už gaują parsidavusių va...