2024 m. kovo 31 d., sekmadienis

LNK dovanojo tikintiesiems satanistų bakchanaliją

 


Ar įmanoma parodyti didesnę nepagarbą tikinčiųjų jausmams, kaip Didžiojo Šeštadienio proga surengti satanistinę bakchanaliją? Tokia buvo kovo 30 d. LNK 9 laida "Muzikinė kaukė."

Vedantysis, susikišęs rankas į kelnių kišenes, ko gero ten užsiimantis penio masažu, taip ir pasakė, kad laida skirta Velykoms, Didžiąjam Šeštadieniui pažymėti. 


Suprantama, kaip galima geriau pažymėti Kristaus kančią, kaip persirengti į Bafometą (šetoną), kaip mėgdžioti Končitą dešrą, iškrypusį dešrų fabrikanto iš Austrijos sūnų, kaip persirengti į transvestitu apsimetusį gudruolį iš Ukrainos Verką Serdiučką, su žvaigžde ant galvos, gerą dešimtmetį linksminusį Rusijos oligarchus. 


Iš kur atsirado pas LNK vadovus ši netolerancija krikščionims katalikams, siekis juos apspjaudyti Velykų proga. Pasirodo, kad ši bakchanalija skirta, kas galėtų paneigti, pamaloninti iškrypusiems užjūrio ponams. 


JAV portale "Zero hedge" rašoma, kad Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, kuriame minima "Transseksualų matomumo diena", kurią prezidentas Joe Bidenas 2021 m. "paskelbė" kovo 31 d. 

Pasak Baltųjų rūmų:

"JOSEPH R. BIDEN JR., Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas, remdamasis Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos ir įstatymų man suteikta valdžia, skelbia 2024 m. kovo 31 d. Translyčių asmenų matomumo diena. Raginu visus amerikiečius prisijungti prie mūsų ir pagerbti transseksualų gyvenimus ir balsus visoje mūsų Tautoje bei siekti, kad būtų panaikintas smurtas ir diskriminacija dėl lytinės tapatybės", - sakoma pareiškime. 

Žinia, Velykos paprastai vyksta pirmąjį sekmadienį po to, kai mėnulio pilnatis įvyksta pavasario lygiadienio metu arba po jo, o "Transseksualų matomumo diena" kasmet minima tą pačią dieną, daugelis pasipiktino šios dienos gretinimu su krikščioniška švente.

Buvęs prezidentas D. Trampas nebuvo sužavėtas iš Baltųjų rūmų sklindančiu "woke" aktyvizmu:


Trampo rinkimų kampanijos pareiškimas dėl Joe Bideno šventvagiško transseksualų matomumo dienos paskelbimo Velykų sekmadienį

Tai siaubinga ir įžeidžiama, kad Joe Bideno Baltieji rūmai uždraudė vaikams pateikti religinių kiaušinių piešinius savo Velykų meno renginiui, ir oficialiai paskelbė Velykų sekmadienį kaip "Trans matomumo dieną". Deja, tai tik dar du pavyzdžiai, kaip Bideno administracija jau kelerius metus puola krikščionių tikėjimą. Raginame Joe Bideną ir Baltuosius rūmus atsiprašyti milijonus katalikų ir krikščionių visoje Amerikoje, kurie tiki, kad rytoj bus tik viena šventė - Jėzaus Kristaus prisikėlimas.

Kviečiu LNK vadovus ir "Muzikinės kaukės" rengėjus atsiprašyti Lietuvos krikščionių už kovo 30 dieną surengtą pasityčiojimą iš Jėzaus Kristaus kančios ir tikinčiųjų jausmų. 







Ar pavyks atsikratyti Lietuvių Tautos niekintojų litvinistų? Jie ketina kraustytis į Prahą?

 


Litvinizmas - pati šlykščiausia baltarusių fašistinė ideologija, neigianti lietuvių Tautą, valstybę, vagianti mūsų istoriją ir valstybės simbolius. 

Tikra šizofrenija, kad dabartiniai valdantieji šiuos  Lietuvos valstybės priešus įsileidžia, maitina, leidžia okupuoti Lietuvą (įsileista apie 63000 baltarusių) ir ant jos viešai dergti. Šiai problemai esu skyręs eilę straipsnių (juos lengva rasti mano bloguose pagal raktinį žodį "litvinizmas").

Su džiaugsmu perskaičiau žinią, kad fašistinio litvinizmo centras iš Vilniaus ketina kraustytis į Čekijos sostinę Prahą. Siūlau Vsevolodo Šimovo straipsnio, kuriame apie tai rašoma, vertimą. 




Šventė su ašaromis akyse baltarusių opozicijai

Pabėgusios Baltarusijos opozicijos "Valios diena" vėl nuspėjamai žlugo

Kovo 25-oji Baltarusijos politiniame kalendoriuje visada buvo ypatinga diena. Šią dieną nacionalistinė opozicija švenčia vadinamąją "valios dieną". 1918 m. kovo 25 d. grupė nacionalistiškai nusiteikusių intelektualų Minske paskelbė vadinamąją Baltarusijos liaudies respubliką. Tai įvyko vokiečių okupacijos sąlygomis, todėl apie jokį naujojo darinio suverenitetą nekalbama. Tai suprato patys Baltarusijos liaudies respublikos vadovai, kurie pasiuntė kaizeriui lojalumo telegramą. BNR liko grynai virtualiu dariniu, egzistavusiu tik jos steigėjų galvose. Ji nekontroliavo jokių teritorijų (nors turėjo teritorinių apetitų nuo Vilniaus iki Smolensko) ir nebuvo niekieno pripažinta.

Nepaisant to, "Taryba BNR" egzistuoja tremtyje iki šiol. Ilgą laiką ji klajojo tremtyje, kol įsikūrė Kanadoje. Didžiojo Tėvynės karo metais daugelis "Rada BNR" veikėjų susitepė kolaboravimu su nacistine Vokietija. 

Baltarusijai tapus nepriklausoma, "Rada BNR" vadovavo kolaborantas ir milicininkas Iosifas Sažičius, tačiau tai nesutrukdė jam 1993 m. būti pakviestam į Minską švęsti BNR paskelbimo 75-ųjų metinių.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais (1991-1994 m.) net buvo planuojama kovo 25-ąją paskelbti valstybine švente. Vėliau kovo 25-oji tapo pagrindine Baltarusijos nacionalistinės opozicijos, kuri kasmet šią dieną rengdavo eitynes, kalendoriaus data.

2018 m. baltarusių nacionalistai Minsko centre surengė didelio masto koncertą, skirtą Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms, ir gavo valdžios institucijų leidimą jį surengti. Tai buvo BNR skirtos šventės apoteozė, o Baltarusijos opozicija teigė, kad joje dalyvavo 100 tūkst. dalyvių, nors šis skaičius buvo akivaizdžiai perdėtas.

Po 2020 m. Baltarusijos valdžios institucijų požiūris į "valios dieną" pasikeitė iš tolerantiško į griežtai neigiamą. Nuo to laiko Minske nebebuvo rengiamos jokios eitynės, "Valios diena" visiškai iškeliavo į tremtį, o pagrindiniais "švenčių" centrais tapo Varšuva ir Vilnius.

Iš inercijos pabėgusi opozicija vis dar bandė pasinaudoti "Valios diena", kad pakreiptų padėtį Baltarusijos viduje, ragindama žmones išeiti į gatves ar bent jau pakabinti ant langų baltai raudonas-baltas vėliavas.

2021 m. buvo paskutiniai metai, kai per "Valios dieną" Baltarusijoje buvo pastebėtas tam tikras aktyvumas. Tačiau tai buvo vėliavų ant langų lygio aktyvumas arba pavienės pagyvenusių "miesto bepročių" akcijos.

Taigi "Valios diena" galutinai virto baltarusių politinės emigracijos nuosavybe. 

2024 m. baltarusių opozicija dar kartą pabandė mobilizuoti savo retėjančius šalininkus ir paminėti 106-ąsias Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo metines.



Tradicinę kalbą pasakė Svetlana Tihanouskaja, kuri ir toliau laikoma Baltarusijos opozicijos lydere. Baltarusius taip pat sveikino Kanadoje posėdžiaujanti "Tarybos BNR" pirmininkė 87 metų Ivonka Survillo. Taigi, dvi "linksmosios vyriausybės" tremtyje šventė valstybės, kurios realiai niekada nebuvo, paskelbimo datą.

Šių metų "šventinių iškilmių" vaizdas pasirodė itin niūrus, o akcijos Varšuvoje ir Vilniuje, kur daugiausia susitelkusi baltarusių politinė emigracija, buvo stebėtinai mažos. 

Tai liudija ne tik bendrą baltarusių politinių emigrantų demoralizaciją, bet ir tai, kad dabar jiems paprasčiausiai nerūpi šventės ir labiau rūpi kasdienio išgyvenimo klausimai.

Akivaizdu, kad "Baltarusijos projektas" dabar atsidūrė giliame informaciniame ir politiniame šešėlyje. Vakarai supranta, kad dabar neįmanoma destabilizuoti Baltarusijos ir išplėšti jos iš sąjungos su Rusija, o pagrindinė geopolitinė konfrontacija vyksta Ukrainoje.

Dėl to Baltarusijos opozicija atsidūrė ant bado raciono. Dėl finansavimo trūkumo daugelis projektų nutraukia darbą arba užmiega žiemos miegu. Pavyzdžiui, neseniai išpopuliarėjęs resursas KYKY (Baltarusijoje pripažintas ekstremistiniu dariniu) paskelbė apie savo veiklos nutraukimą. Pagrindinė priežastis - finansinės problemos. Televizijos kanalas "Belsat" (Baltarusijoje pripažintas ekstremistine formacija), kurį daugelį metų finansavo Lenkijos vyriausybė, atsidūrė ties išlikimo riba.

Vis labiau įtemptus santykius su Lietuvos vyriausybe palaikanti Sviatlanos Tihanouskajos "kontora" taip pat turi problemų. Lietuvos valdžia, kuri tikėjosi greito "Lukašenkos režimo" žlugimo ir daugumos baltarusių emigrantų grįžimo į tėvynę, suprato, kad artimiausiu metu tai neįvyks. Tuo tarpu baltarusių diaspora Lietuvoje išaugo iki 60 tūkst. žmonių, o tai ėmė kelti nerimą oficialiajam Vilniui.

Skirtingai nei Lenkijoje, kur baltarusiai lengvai integruojasi ir asimiliuojasi, Lietuvoje baltarusių diaspora gyvena atskirai dėl daug gilesnio kultūrinio ir kalbinio barjero. Tuo tarpu Lietuvos valdžia tradiciškai atsargiai žiūri į slavų kultūrinį, kalbinį ir demografinį buvimą savo teritorijoje. Dėl didelės lenkų tautinės mažumos, gyvenančios Vilniuje ir jo apylinkėse, Lietuvos santykiai su Lenkija yra gana įtempti.

Dar vienu erzinančiu veiksniu tapo didelės baltarusių diasporos atsiradimas, todėl Lietuvos valdžios institucijos daro viską, kad atsikratytų nekviestų svečių. Todėl prasidėjo masinis anksčiau baltarusiams išduotų leidimų gyventi šalyje konfiskavimas prisidengiant grėsme nacionaliniam saugumui - Lietuvos valdžia įtaria baltarusių emigrantus bendradarbiavimu su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.

Be to, Lietuva pareiškė pretenzijas, kad tarp baltarusių paplitusios "litvinizmo" idėjos, t. y. pretenzijos į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį paveldą ir Vilnių kaip baltarusių nacionalinį centrą. Prieita iki to, kad Tihanouskaja turėjo viešai atsiprašyti ir išsižadėti "litvinizmo".

Neatmetama, kad artimiausiu metu Tihanouskajos "biurui" teks palikti Lietuvą ir ieškoti prieglobsčio kitur. Galbūt tai bus Čekija. Praha yra ilgametis baltarusių nacionalistinės emigracijos centras dar nuo "Rados BNR" laikų. Be to, Čekijos valdžia neseniai paskelbė apie Baltarusijos opozicijos "biuro" atidarymą. Neatmetama galimybė, kad tai tik pasirengimas priimti Tihanouskajos "vyriausybę".

Baltarusijos opozicija neliks be paramos iš Vakarų, kurie neatsisakė savo planų Baltarusijos atžvilgiu. Tačiau šiandien tai akivaizdžiai nėra prioritetas, o baltarusių emigracija priversta išgyventi iš bado raciono.




Vsevolodas ŠIMOVAS

Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusijos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, politikos mokslų daktaras,  Rusijos baltistikos asociacijos prezidento patarėjas.











2024 m. kovo 30 d., šeštadienis

Velykinis palinkėjimas: Susimildami, nenaudokite kalbos parazito “Ar ne?”

 

Lietuvių kalba naikinama. Tai patvirtins kiekvienas po ilgesnės pertraukos į Lietuvos sostinę Vilnių atvykęs žmogus. Gal mūsų valdžia, kuri nekontroliuoja migracijos, nesaugo valstybinės kalbos, o lietuvius neabejingus lietuvių kalbos naikinimui persekioja, kaip tai vyksta su pedagoge Alina Laučiene, tuo džiaugiasi? Juk 2023 metų pabaigoje tankisto anūkė ir KGB-isto duktė, per nesusipratimą, kaip š. ant šakių, iškelta į antrą valdžios poziciją, pasiūlė panaikinti Lietuvos švietimo tarybą. O kam ji, jei šita niekadėjų valdžia leidžia lietuvių kalbos nenaudoti viešame gyvenime! Todėl, matyt, kalbos taisyklingo naudojimo niekas nebekontroliuoja. Kam puoselėti lietuvių kalbą, jei ją norima naikinti! Gal todėl ir plinta naikinamoje lietuvių kalboje parazitiniai žodžiai?

Gamtoje juk irgi taip: kai organizmas nusilpęs, praranda imunitetą, jį apninka parazitai.

Žemo intelekto visuomenės dalis naudoja slaviškos kilmės žodžius-parazitus “koroče”, “nesiparink” ir pan., kiek prakiutę naudoja angliškus parazitus (Pamenate P.Cvirkos graborių iš „Frank Kruk“ ir jo „šiur“?), o Lietuvos “elitas”- ministrai, jų pavaduotojai ir pan. veikėjai, pastaruoju metu įsikando kalbos parazitą “Ar ne?”.

Parazitas „Ar ne?“ liete liejai iš LRT, LNK ir kitos „purvasklaidos“. Juk simboliška, kai šitas kalbos "parazitas" beriamas iš intelekto nesužalotos ministrės, beje atsakingos už imigraciją, lupų?

Suprantu, kad "konservatnikus" ir Co. nebent grabas (ar rinkėjai) ištiesins, bet jaunimo gaila!


2024 m. kovo 29 d., penktadienis

Alina Laučienė. Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!

 


Kiekvienas lietuvis, turintis bent menkiausią politinę sąmonę, privalo Tautai pasakoti, aiškinti, kad rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai nėra jokios mažumos – jie yra tautinės bendrijos, nes turi savo didžiules tėvynes.

Kiekvienam lietuviui praverstų ant sienos pasikabinti Europos žemėlapį, kad pradėtų “judėti” pilkosios smegenėlės. Kai pažvelgi į neaprėpiamai didelę Rusiją, kažkodėl dabar žemėlapiuose jau maliavojamą geltonai, o ne raudonai, kaip anksčiau (juk ji išpampusi tautų tautelių, o dabar ir Ukrainos, krauju – todėl žemėlapyje ji, o ne Grenlandija, turėtų būti raudona ), šiurpas krečia, o mūsų Lietuva tokia mažytė…

Todėl tegul ateina drąsa jiems garsiai pasakyti: važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik be jūsų. Bet jeigu norite čia pasilikti, prašom: kurkite savo verslus, šeimas, lankykite tik lietuviškas mokyklas ir besąlygiškai pakluskite Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams.

Nemėginkite Lietuvai kelti jokių reikalavimų, nes jūsų čia niekas neskriaudžia. Tai jūs skriaudžiate ir niekinate lietuvių tautą, kurios sukurta gerove kasdien naudojatės. Juk jūsų niekas nemaldavo, niekas jėga neatitempė čia atvykti ir įsikurti.

Jūs patys nusprendėte tai padaryti, tai ir elkitės pagarbiai su šalimi, kurioje esate svečiai, bet ne šeimininkai. Svečiui visada turi būt gerai, nesvarbu, ką ir kiek šeimininkas jam duoda. O šis šeimininkas – Lietuva- duoda daugiau, negu pakanka. Ar kas matėte, kaip įrengtos lenkiškos ir rusiškos mokyklos?

Nė vienas save gerbiantis kitatautis, turintis nors vieną lašelį nelietuviško kraujo, sau neleis eiti į Lietuvos valdymo organus, o tuo labiau į Seimą, kad galėtų žeminti lietuvių tautą ir tyčiotis iš jos kalbos bei raidyno, tyčiotis iš jos švietimo struktūros, ją visiškai sugriaunant.

Mūsų Tauta kadaise buvusi labai išmintinga, nes apie besiveržiančius ten, kur jiems turėtų būti uždrausta eiti, sakydavo: “Kiek vilką nemaitink, vis tiek į mišką žiūri”. Lenkui į galvą nesutilptų mintis, kad koks nors Lenkijoje gyvenantis lietuvis atsibogintų į jų Seimą ir įžūliai pasiūlytų į lenkų abėcėlę įvesti papildomų raidžių, nes Suvalkuose gyvenantys lietuviai nepatenkinti. Bet Lietuvoje lenkė Dobrovolska tai galėjo padaryti, taip sakant, pamaloninti savo tautiečius, gyvenančius Lietuvoje, nes daugelis Seime sėdinčiųjų yra ne lietuviai, o tik pasislėpę po lietuviškomis pavardėmis, arba yra lietuviai, tik praradę garbę ir sudeginę savo sąžinę.

Daugiau nei milijonas lietuvių dėl dirbtinai sukurto skurdo Tėvynėje yra išsiskirstę po pasaulį. Kuo, pavyzdžiui, anglai palaikytų tokius lietuvius, kurie imtų ir pareikalautų įvesti į anglų abėcėlę lietuviškas varneles ant č, ž, š? Pasakyti, kad palaikytų idiotais, tikriausiai, būtų per švelnu.

Žydai, kuriuos kadaise karalius Gediminas kvietė atvykti į Lietuvą taikiai gyventi ir įsikurti, nuolat pateikia Lietuvai savo reikalavimus ir kišasi į valstybės valdymą nesibaigiančiais Kukliansky ir kitų veikėjų reikalavimais. Gal lietuviai turėtų garsiai jiems priminti, ką padarė Lietuvoje jų tautiečiai slavinai, dušanskiai, razauskai ir kiti?

O lenkai, Vilniaus ir jo krašto okupantų Pilsudskio ir Želigovskio tarpukariu suvilkti iš visų Lenkijos kampų ir apgyvendinti Vilniuje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose (koks padorus žmogus sutiks palikti savo mielą šalį?) niekaip neįstengia “įsikirsti” į lietuvių kalbą. Net nesugeba lietuviškai perskaityti savo gatvės pavadinimo!

Kodėl bijoma apie tai kalbėti garsiai, juk čia mūsų TĖVYNĖ? O ką jau kalbėti apie Lietuvoje gimusius rusus, daugiausiai okupantų vaikus ir vaikaičius, kurie didžiuojasi, kad nemoka lietuviškai?

Girdžiu aštuoniolikinę rusų moksleivę rusiškai draugei sakant: “Man ta lietuvių kalba dzin, dzin, dzin! Aš laiminga, kad nemoku nė vieno lietuviško žodžio!”. Taip gali pasakyti tik nemokšiškos, nedėkingos tautos atstovas, savo elgesiu ir kalba patvirtinantis, kokia buka jo tauta. Prieštaraujančių šiuo klausimu neturėtų būti.

Grįžkime prie mažumų klausimo. Kiek jų turime Lietuvoje? Turime tik TRIS mažumas: totorius, karaimus ir romus. Kodėl mažumos? Jie nebeturi savo tėvynės. Bet jie labai pagarbiai elgiasi Lietuvos atžvilgiu ir nieko iš Lietuvos nereikalauja. Ar tai pastebėjote? Totoriai ir karaimai puikiai kalba lietuviškai. O kai kurios tautinės bendrijos visada kelia riksmą, šantažuoja amžinais kaltinimais ir nepagrįstais reikalavimais.

Visa tai pasakokime tautiečiams, kad nesusigundytų gailėti tų klykiančių tautinių bendrijų. Vilnius sausakimšas rusakalbių, nebeatpažįstamai pasikeitęs ir slogus. Aiškiai matome, kad jie dabar žvalgo teritoriją ir ketina įsikurti su visa savo keiksmažodine “matų” kultūra. Ar to lietuvis nori?

Jeigu kas kreipiasi gatvėje rusiškai, turėkime tautinio orumo lietuviškai paklausti: “ Kuo galiu jums padėti?”. Dabar jie įsigudrino šlebezavoti angliškai. Neatsakykime. Juk čia mūsų Tėvynė, čia kalbama lietuviškai, kodėl turėčiau savo šalyje kalbėti angliškai? Angliškai kalbėsiu, kai būsiu Anglijoje. O geriausiai nereikia nieko sakyti, tik ramiai žiūrėti į akis. Kitataučiai pamatys mūsų plieninę poziciją ir dar kartą pagalvos, ar norėtų čia likti.

Taip jiems priminsime, kad čia kalbama lietuviškai, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, nes čia yra LIETUVOS, bet ne perėjūnų žemė. Nudžiugo širdis, kai autobuse garsiai rėkaujančioms rusėms (kitaip jos nemoka, tai jų “kultūra”) vienas orus lietuvis pasakė: “Prašom nutilti, čia autobusas, o ne jūsų virtuvė. Lietuviai nenori klausytis okupantų kalbos!” Argi lietuviai išdrįstų Rusijoje autobuse garsiai kalbėti ir rėkauti? Argi Rusijoje lietuvis išdrįstų lietuviškai kreiptis su prašymu? Jokiu būdu, ne! Prieš ten vykdamas, išmoktų daug rusiškų posakių.

Taigi save gerbiantis žmogus prieš vykdamas gyventi į kitą šalį, išmoks bent 100 frazių, kad neapsikiaulintų. Pavyzdys: viena pažįstama su šeima atsidūrė Atėnuose ieškodami darbo. Abu su vyru, tobulai mokėdami anglų kalbą, visą dieną ėjo į įstaigas, kavines, užeigas prašydami darbo angliškai. Graikai yra orūs, jie žino savo vertę: mandagiai išklausydavo, net neatsakydavo į jokį “Hello!” ir toliau tęsdavo savo darbą. Pora greitai susiprat o- per savaitę žmona išmoko 400 graikiškų frazių (ne žodžių), o vyras 500. Vėl žygiuoja į tas pačias įstaigas, bet dabar jau kreipiasi graikiškai. Oho, visai kitas reikalas! Graikai plačiai šypsosi, graikai siūlo darbą, graikai kviečiasi į svečius!

O pas mus rusiškai (!) kalbančios parduotuvių kasininkės ukrainietės niekaip nesugeba išstenėti lietuviškai: “Prašom, ačiū, prašom paimti kvitą, geros dienos!”. Aptarnavimo srityje, užėjus karui Ukrainoje, pradėjo klestėti baisi antikultūra. Juk visi turėjome pastebėti, kad net mūsų kitatautės pardavėjos, dar visai neseniai buvusios tokios mandagios ir mielos, pasidarė šiurkščios ir tingios pasakyti “Prašom”. Išmoko iš Ukrainos rusių. Ar leisime taip ir toliau tęstis?

Kiekvienas lietuvis tokiai kasininkei turi priminti mandagaus aptarnavimo taisykles ir išsikviesti vadybininką pasiaiškinti. Bet čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi.

Pasibaisėtina, ir koks nusmurgęs turi būti lietuvio supratimas, kai būryje yra vienas Lietuvos, lietuviškai nekalbantis, rusas ar (rečiau) lenkas, o penki ar daugiau esančių lietuvių pradeda kalbėti jų kalba! Tai ne lietuviai, tai visiškai nusistekenę būrai, neturintys jokio supratimo apie lietuvišką savivertę. Tokiems iki graikų toliau nei iki mėnulio.

Taigi pradėkime kalbėtis su savo kitataučiais kaimynais tik lietuviškai. Šitaip mokysimės būti lietuviais, nes dar nesuprantame, kas esame. Jeigu nuo pat Nepriklausomybės pradžios būtume tai suvokę, šiandien Lietuvos valstybės teismo įtvirtintų formalių reikalavimų Pietryčių Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams mokėti tautinių bendrijų kalbą neturėtume. Įdomu, ar Suvalkuose dirbantys ir gyvenantys lenkai irgi privalo kalbėti lietuviškai? O Baltarusijoje esančiuose lietuviškuose kaimuose – salelėse?

Lietuvoje kitataučiai privalo mokėti mūsų valstybinę kalbą, o ne mes jų! Dėl to esame visi asmeniškai kalti, ne tik tie, esantys valdžioje, priiminėjantys antivalstybinius įstatymus. Visada prisiminkime, kodėl jie vilkai, nuolat žiūrintys į mišką, į savus, bet ne į mus, ir už juos nebalsuokime!

Darosi nebejauku ir visai nelinksma, kai Lietuvos Respublikos Seime lietuvis Lietuvos Prezidentas ar Seimo pirmininkė Čmil (ji ne lietuvė, tad ir neturi tautinės pajautos) savo kalbą išrėžia angliškai! Visiems akivaizdžiai parodant, kad pats Prezidentas negerbia savo Valstybės ir jos valstybinės kalbos (o gal labai labai norėjo pasipuikuoti, jog moka angliškai?).

Lietuvi, pradėk mąstyti, kur visa tai nuves, ir iš savęs pradėk daug daugiau reikalauti. Padėk savo TĖVYNEI išlikti…Tegul amžiams prasmenga Suslovo posakis: “Lietuva bus, tik be lietuvių”.

Autorė yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narė

https://www.propatria.lt/2023/07/alina-lauciene-lietuvi-tavo-salis.html


Vytautas Sinica. Cenzūra Europoje, cenzūra Lietuvoje, cenzūra jūsų kieme

 


Autorius yra politologas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas, Vilniaus miesto tarybos narys

Visi žino ir niekas nesistebi cenzūra įvairiose Rytų diktatūrose. Nuo Rusijos iki Kinijos, nuo Irano iki bet kurios arabiškos šalies – visur galite netekti laisvės ar būti kitaip nubausti už režimo kritiką. Didžiojoje pasaulio dalyje tai tebėra liūdna norma. Europa ar, plačiau, Vakarai turėjo būti pavyzdine išimtimi, kur piliečiai gali kalbėti tai, ką galvoja. Lietuva norėjo būti ir jautėsi esanti šio pasaulio dalimi. 

Pamirškite tai. Vis didesniu tempu kartu su visa Europa judame link cenzūros įsivyravimo. Naujoji cenzūra saugo ne tiek valdžią, kiek ideologiją. Ji nedraudžia kritikuoti valdančių asmenų, jų sprendimų. Galite iškeikti Seimo Pirmininkę, o dar dažniau Prezidentą. Ideologinei sistemai tai nerūpi. Tai išlaiko įtaigią žodžio laisvės iliuziją. Tačiau ji, visai kaip sovietmečiu, draudžia kritikuoti tai, kas valdžiai ir įtakingųjų sluoksniui apskritai yra ideologiškai svarbu ir neliečiama. Kitaip negu griežtose senamadiškose SSRS, Kinijos, hitlerinės Vokietijos ar Šiaurės Korėjos totalitarinėse diktatūrose, nuo liberaliosios demokratijos link švelniojo totalitarinio valdymo sparčiai dreifuojančiose Vakarų pasaulio šalyse siekiama išlaikyti žodžio laisvės bei nuomonių įvairovės regimybę. Leidžiama į valias kritikuoti politikus ir jų sprendimus. Tačiau ne kėsintis į ideologinius sistemos pamatus – vyraujančios ideologijos branduolį sudarančias kelias kertines dogmos. 

Visame demokratiniu save laikančiame ir iš inercijos liberaliu save tebevadinančiame Vakarų pasaulyje sparčiai plinta ir stiprėja su tikra liberalia demokratija akivaizdžiai nesuderinama ir ją neigianti ideologinė ir politinė cenzūra. Ji skirta saugoti  kertinę, tad brangiausią ir svarbiausią, mūsų laikų dogmą – įvairovę. Ši leftistinė (neomarksizmo ir neoliberalizmo sintezę įkūnijanti) dogma tampa vis panašesnė į sovietmečio „vienintelę tikrą tiesą“, tai yra visuotinai privalomu „teisingos ir pažangios“ pasaulėžiūros principu. Visų rūšių mažumos, jų „įtrauktis, tolerancija, nediskriminacija“ ir kuriama įvairovė yra kaip savaiminė vertybė puoselėjama ir saugoma visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Nesvarbu, kokios etiketės partija būtų valdžioje – socialdemokratai, liberalai ar (kaip Lietuvoje) „konservatoriai“ – beveik visos jos perėmusios įvairovės dogmą ir giną ją kaip savo. Bet koks kitoniškumas branginamas savaime, jį skatinti esąs gėris, o kritikuoti – blogis. Pasisakymai prieš bet kokias mažumas ar jų reikalavimas kone savaime tampa „neapykantos kurstymu“. Tokia tvarka akivaizdžiai ateina ir į Lietuvą. 

Verčiau patikėkite

Pastarasis dešimtmetis kupinas šios ideologinės cenzūros pavyzdžių. Teisiniu požiūriu, priimami vis plačiau taikomi „neapykantos kalbos“ įstatymai. Dažnas Lietuvoje dar nė negali patikėti tai vykstant. Verčiau patikėkite. Ilgus metus Vakarų šalyse galiojo įstatymai, baudžiantys už viešus pasisakymus, galinčius žeisti įvairias jautrias visuomenės grupes. Pati mintis valstybei kištis į žmonių jausmus ir bausti už tai, kad kažkas buvo įskaudintas ar įsižeidė, yra absurdiška ir priešinga teisės prigimčiai. Bet šiame absurde gyvename jau bent dešimtmetį. 

Naujausi įstatymų projektai Europoje žengia gerokai toliau. Airijoje valdančiųjų pateiktos pataisos, kurios numato atsakomybę ne tik už viešai paskelbtus ką nors žeidžiančius žodžius, bet ir vien už tai, kad asmuo turėjo medžiagos, kuri – jei būtų paskelbta (!!!) – galėjo įžeisti jautrią visuomenės grupę. Svarstoma bausti vien už politiškai nekorektiškų minčių galimybę. Kad įgyvendintų tokį įstatymą, valstybė turėtų šnipinėti gyventojų įrenginius, susirašinėjimus, klausytis pokalbių. Ir tai XXI mažiaus Europoje. 

Plečiasi ne tik sekimo erdvė. Plečiasi bei griežtėja ir bausmės. Jungtinėje Karalystėje reitinguose pirmaujantys kairieji leiboristai viešai paskelbė, jog laimėję rinkimus įteisintų iki dviejų metų kalėjimo bausmes už „neapykantos kalbą“. Primenu, „neapykantos kalba“ – viso labo mažumas žeisti galintys pasisakymai.  Garsi rašytoja, liberalė J. K. Rowling („Hario Poterio“ autorė) po šios žinios viešai paskelbė, kad jau verčiau praleis du metus kalėjime, nei vadins vyrus moterimis. Kodėl taip? Nes „neapykantos kalba“, pagal įsivyraujančią ideologiją, apima ir atsisakymą kreiptis į žmogų jo išsigalvota lytimi. Jeigu vaikinas jaučiasi mergina, reikia jį taip ir vadinti. Atsisakymas – neapykanta. 

Aptarti pavyzdžiai dar tik svarstomi, tačiau kai kur jau tapo realybe. Belgijoje jaunas prieš neribotą migraciją pasisakantis (taigi nacionalistas) reitinguose pirmaujančios partijos „Vlaams Belang“ politikas nuteistas bauda ir realia vienerių metų laisvės atėmimo bausme už „neapykantos kurstymą ir Holokausto neigimą“. Holokausto neigimas skamba baisiai, tačiau bylos medžiagą reikia stipriai „pritempti“ iki tokio kaltinimo. Įdomu tai, kad tyrimas vykdytas ir bausmė skirta už susirašinėjimo uždaroje grupėje turinį. Taigi kalėjimo bausmės už privačius susirašinėjimus. Žodžio laisvė Europoje. 

Gal greitai turėsime ir didesnių skandalų. Ispanijoje kunigas teisiamas už tariamą „neapykantos skleidimą“, nes viešai paskelbtame straipsnyje kritikavo islamą. Jei bus nuteistas, jo laukia iki trijų metų kalėjimo bausmė. Kunigas paskelbė straipsnį apie islamui būdingus krikščionių persekiojimus po to, kai jo vyskupas viešai pasisakė už krikščionių dialogą su islamu. „Šalyse, kur musulmonai turi politinę valdžią, krikščionys brutaliai persekiojami ir žudomi. Apie kokį dialogą su islamu galime kalbėti?“ – klausia kunigas Custodio Ballester iš Barselonos. Panašu, kad su juo dialogo nebus, greičiau prasikaltusio neapykanta laukia kalėjimas. 

Gyvename Europoje, kuri aukščiausiu lygiu skelbia žmogaus teises savo pagrindu, tačiau sistemingai trypia pamatinę žmogaus teisę – žodžio laisvę. Ši laisvė yra būtina demokratijos sąlyga. Žodžio laisvė paaukota dėl bet kokių įvairovei brangių mažumų apsaugos. Anksčiau dažniausi bausmių už „neapykantos kalbą“ atvejai buvo susiję su LGBT atstovų „įžeidimu“. Ne vienoje šalyje jau galioja vadinamieji „antihomofobijos“ įstatymai, neapykanta laikantys bet kokią LGBT reikalavimų kritiką arba Biblijos citavimą, tokius santykius įvardijant nuodėme. Dabar vis dažniau taikiniu tampa neatsargiai pasisakę apie migrantus, kitataučius, ypač musulmonus. Akivaizdu, kad daugėja visuomenės grupių, apie kurias galima pasakyti mažiau, nei apie gyventojų daugumą. Tai vyksta tuo pačiu metu, kai visoje Europoje stebime masinę imigraciją iš visiškai svetimos kultūros šalių. Daugybei visuomenių migracija ir integracija yra svarbiausias politinis klausimas. Ir būtent tuo klausimu net nebegalima laisvai kalbėti. Tas pats užčiaupinėjimas prasideda ir Lietuvoje. 

Lietuva: imigrantų antplūdis ir nė žodžio prieš

Lietuvoje taip pat turime besiformuojančias ideologinės cenzūros tendencijas. Praėjusiais metais matėme daug viešų to pavyzdžių. VU docentė Jolanta Mažylė buvo vertinama, ar gali dėstyti studentams, nes apsilankė ir davė interviu abejotinos reputacijos laidoje. Krepšinio komentatorius neteko darbo juodaodžio krepšininko išties beždžionišką veiksmą (būtent veiksmą) palyginęs su beždžionės. Garsus žurnalistas Virginijus Savukynas LRT nubaustas už tai, kad savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje pamąstė, kad Teisingumo ministrė pažeidė Konstituciją ir turėtų atsistatydinti. Gali atrodyti, kad tai už valdžios kritiką, tačiau kontekstas rodo, kad ir šis atvejis ideologinis – V. Savukynas „įgrįso“ LRT vadovybei savo vis dažnesniais „neteisingais“ pasisakymais, o ne pačia valdžios kritika. Valdžią LRT kritikuoja kone visi ir niekas už tai nebaudžiamas. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas viešai siūlė neleisti dirbti teisėjams, kurie priėmė sprendimą neregistruoti vienalytės partnerystės. Esą, nekompetentingi. 

Akivaizdu, kad kol kas Lietuvoje ideologinė cenzūra dažniausiai įgauna ne teisinio persekiojimo, o vadinamosios cancel culture formą. Tai yra, žmonės šalinami iš eterio, verslo ar darbo pareigų už savo „neteisingą“ nuomonę. Svarbiausia neišsiduoti, kad žmogus šalinamas už pažiūras, o prisidengti pažeistomis „įmonės vertybėmis“. Tą labai tiesiai įvardijo LRT tarybos pirmininkas: „žodžio laisvės ribojimai atsiranda, kai atsiranda kolizija su vertybinėmis nuostatomis, kurios įtvirtintos organizacijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais.“ Žmonės šalinami iš darbų už „neteisingas nuomones“, prisidengiant „įmonių vertybėmis“ ir kuklinantis pavadinti tai cenzūra. Tačiau nekeliamas klausimas, ar „įmonių vertybės“, už kurių neišpažinimą galima lengvai prarasti pragyvenimo šaltinį, nesikerta su Konstitucijoje įtvirtintomis piliečių laisvėmis. Šio klausimo ignoravimas tiesia kelią neišvengiamam politiniam ir teisiniam „neteisingai mąstančių ir kalbančių“ asmenų persekiojimui.

Būtent tai prasidėjo Lietuvoje. Šiuo metu prokurorai yra pradėję tyrimą dėl tariamo „neapykantos kurstymo“ Nacionalinio susivienijimo narės, anglų kalbos mokytojos straipsnyje skambiu pavadinimu „Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“. Tai griežtas, aštraus tono tekstas, kuriuo autorė, rašanti kaip drąsi ir principinga moteris bei patriotiška pilietė, įgarsino tai, ką jaučia ne tik ji, bet daugybė žmonių mūsų visuomenėje. Nei autorė, nei jos organizacija niekada neišsižadėjo ir neišsižadės šios publikacijos. Priešingai, jau po skundo pateikimo, ji buvo pakartotinai paskelbta Nacionalinio susivienijimo laikraščio 2023 metų numeryje 100 000 egzempliorių tiražu. Rekomenduojame šį tekstą perskaityti ir jums – kiekvienas pats įvertinsite, kas šiais laikais Lietuvoje yra „neapykantos kurstymas“ ir ar patys kartais nesinešiojate tos pačios „neapykantos“, o iš tiesų – natūralaus noro, kad Lietuva būtų lietuviška. 

Teksto autorei kurpiamos bylos istorija tokia beprotiška, kad verta kiek detalesnio žvilgsnio. Ikiteisminis tyrimas iš toli dvelkia politiniu nusistatymu. Iš pradžių gavusi nepatenkinto piliečio skundą, policija atsisakė pradėti tyrimą, tačiau prokuroras Šarūnas Šimonis nurodė tirti. Jis taip pat į tyrimą įvėlė teksto autorės partiją (Nacionalinį susivienijimą) ir jos deklaruojamas nacionalistines pažiūras. Taip pat nurodė tirti ne tik dėl Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnio, bet ir dėl 169 straipsnio („diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties...“) galimo pažeidimo. Policija, atlikusi veiksmus ir apklaususi autorę bei tekstą paskelbusio portalo atstovą, vėl nerado pagrindo ir nutarė nepradėti tyrimo. Prokuroras antrą kartą įsakė tyrimą pradėti. Vėliau buvo pateiktas ir kito piliečio skundas. Abiejų skundikų pavardžių kol kas negalima atskleisti dėl ikiteisminio tyrimo numatomų apribojimų. Jos bus paviešintos vėliau.

Virtinė ekspertų ėmėsi vertinti A. Laučienės tekstą. Policija kreipėsi ir į Lietuvos Teismo ekspertizės centrą. Šio išvadoje teigiama, kad tekstu „nėra skatinama, raginama smurtauti, nėra išsakoma grasinimų, lingvistiniu požiūriu publikacija nėra bauginanti“. 

Paraleliai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atliko teksto lingvistinį tyrimą. Ji nutarė, kad 1)  „kadangi tautinių vertybių iškėlimas savaime nėra kitų tautinių bendrijų niekinimas ar diskriminavimas, tiriamosios ištraukos (ir visas tekstas apskritai) nelaikytinos tyčiojimusi, niekinimu“; 2) Tekste smerkiamų veiksmų ar elgesio tendencijų, kuriems nepritaria autorė, skiriamasis bruožas (kartu ir vertinimo pagrindas) nėra priklausymas kokiai nors tautinei bendrijai apskritai; 3) Kalbama apie dalies įvairių bendrijų atstovų veiksmus (manytina, nulemtus jų įsitikinimų bei pažiūrų), o pateikiami konkretus tipiniai epizodai ir jų pasmerkimas savaime nėra taikytinas visiems tų tautinių bendrijų atstovams, juolab nesiūlomi jokie diskriminavimo veiksmai. 4) Kadangi nėra pagrindo teigti, kad griežtas ar gal kam atrodantis esąs įžeidžiamas dalies visuomenės apibūdinimas taip pat kartu savaime būtų tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti būtent dėl kilmės ar tautybės, akivaizdu, jog tiriamosiose ištraukose (ir visame tekste apskritai) neigiamo kai kurių atvykėlių vertinimo pagrindas yra jų įsitikinimai ar pažiūros; 5) Tekste siūloma atvykėliams įsitikinimus ar pažiūras derinti prie pagrindinės tautos (lietuvių) bei visų lojalių Lietuvai piliečių tautybės bei tapatybės. Tai rodo turinio bei kalbos ypatybės ir autorės intencijos. Tai išvadų citatos. 

Visos ikiteisminio tyrimo institucijos keturis kartus atsisakė pradėti tyrimą. Tačiau prokuroras su kone maniakišku užsispyrimu toliau spaudžia tai daryti. Prokuratūra gina tokią jo teisę ir sako negalinti kištis į galimai politizuotą tyrimą. Nėra prasmės veltis į išsamų teksto vertinimą ir konkrečių teisės straipsnių taikymą jam. Viena turi būti akivaizdu. Už aštresne forma išsakytą kritišką nuomonę apie vykstančią masinę ir praktiškai nebevaldomą imigraciją ir daugybės kitataučių principinę nuostatą nesimokyti lietuvių kalbos ir ja nekalbėti yra pradedamas teisminis persekiojimas. Tai gali atrodyti niekai, nes juk gal viskas baigsis išteisinimu. Tačiau tai nėra niekai. Persekiojimo grėsmę ir baimės atmosferą kuria jau vien pats faktas, kad žmonės tiriami ir svarstomi nubausti už nuomonę. Niekas nenori aiškintis su prokurorais ar policija dėl išsakytos nuomonės. Visuomenė skatinama tiesiog tylėti jautriais klausimais. 

Ar bus užčiaupta diskusija migrantų tema? 

Šiandien masinė imigracija ir migrantų nesiintegravimas į Lietuvos visuomenę yra viena aktualiausių šalies problemų. To dar gali nesuprasti dalis piliečių, tačiau tas akivaizdu tiek statistiškai, tiek šalies sprendimų priėmėjams. Statistiškai, dabartiniu (t. y. 2023 metų) tempu įleisdama darbo imigrantus Lietuva vos per 6 metus įsileistų jų tiek, kiek turėjo priimti kolonistų per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. Per šešis metus – kiek per visą sovietmetį. Kad ir kokie būtų individualūs migrantų motyvai, faktiškai tai galima vadinti kolonizacija. Politiškai, valdančiųjų atstovai, pavyzdžiui Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas prof. R. Lopata, viešai sako, kad „atsitiko stebuklas ir atsirado galimybė, kad mes vis dėlto galime migrantų pagalba pasiekti 2050 m. tokį gyventojų skaičių, kokį mes turėjome nepriklausomybės atgavimo pradžioje – tris su puse milijono“. Atvirai planuojama, kad Lietuva turės priimti virš pusės milijono migrantų. Politiškai tai vadinama populiacijos pakeitimu. Lietuvių pakeitimu rusakalbiais įvairių posovietinių šalių gyventojais. 

Tokiame kontekste natūralu ir būtina atvirai kalbėti apie to pasekmes, keliamas grėsmes ir vertinti, ar tokia politika teisinga. Absoliučiai normalu, kad tokio masto pokyčiai, ypač vyresniesiems siaubingai primenantys pokyčius, jau patirtus sovietmečiu, sukelia emocingas reakcijas ir griežtą retoriką. Kol ši retorika tiesiogiai nekursto smurto ir susidorojimo su kitataučiais, negali būti nė kalbos apie jos teisinį ribojimą. Žmonės turi teisę ne tik prieštarauti ir kritikuoti. Jie turi teisę piktintis, baisėtis, smerkti ir reikalauti. Lietuvos piliečiai yra savo valstybės šeimininkai ir pagrįstai nori tokiais jaustis. Vilniuje, o jau ir kituose miestuose, visur skambant rusų kalbai ir kasdien dažnėjant situacijoms, kai atsisakoma aptarnauti valstybine lietuvių kalba, jaustis Lietuvos valstybės šeimininkais nebeįmanoma. 

Lietuvai kaip niekada anksčiau būtina atvira diskusija apie tai, ko ir kiek priimame į šalį, o taip pat – ko reikalaujame iš jau priimtų kitataučių. Daugybė Vakarų šalių tapo praeinamu kiemu joms priešiškiems kitataučiams, dažniausiai musulmonams, ir patiria sunkias to pasekmes. Lietuva turi galimybę šito išvengti, tačiau visų pirma turi būti laisva kelti šiuos klausimus. Valdžia, panašu, mėgins užčiaupti iš tiesų atvirą diskusiją jos pačios sukeltos masinės imigracijos klausimu. Norint išsaugoti lietuvišką Lietuvą, visų pirma būtina apginti ir pamatines pilietines teises. Svarbiausia jų – teisė į laisvą žodį.

Atkreipkite dėmesį – nė viena parlamentinė partija šio klausimo nemato ir nekelia. Nacionalinis susivienijimas apie kalba ir kalbės kol to reikės. Taigi tol, kol Lietuvoje nebus pradėta nuosekliai vykdyti lietuvių tautos išlikimą per amžius laiduojanti kalbos, migracijos ir integracijos politika. Baltais siūlais siūtas prokuroro Šarūno Šimonio inicijuotas garbingos partijos narės Alino Laučienės ikiteisminis persekiojimas yra ne tik mėginimas nutildyti principingą ir drąsią Lietuvos pilietę. Kartu tai mėginimas skleisti baimės atmosferą Lietuvoje, užčiaupiant Nacionalinį susivienijimą ir bauginant visus piliečius, drįstančius viešai ir iš esmės kalbėti apie valdžios vykdomą absurdišką, tautai ir valstybei egzistencinę grėsmę keliančią kalbos ir imigracijos politiką. Norima, kad lietuviai bijotų „įžeisti“ jų kalbą ir valstybę niekinančius senuosius ir naujuosius kolonistus, kad drebėtų prieš juos taip, kaip sovietmečiu buvo skatinami drebėti prieš „vyresniuosius brolius“ iš Rytų ir be perstojo dėkoti jiems už „išlaisvinimą“. 

Uolusis prokuroras triūsia veltui. Belieka jam priminti ne tokią seną Sąjūdžio duotą Lietuvos istorijos pamoką: neįmanoma nutildyti amžiais siekusios savimi išlikti tautos.

https://www.propatria.lt/2024/03/vytautas-sinica-cenzura-europoje.html


The Epoch Times: Širdies randai, nustatyti praėjus 1 metams po COVID-19 vakcinacijos

 

Dviejuose ilgalaikiuose tyrimuose nustatyta fibrozės požymių pacientams, kurie patyrė širdies uždegimą po COVID-19 skiepo, rašoma portale The Epoch Times (Epoch Health).

Mokslininkai pranešė, kad kai kuriems žmonėms, kurie po vakcinacijos COVID-19 sirgo miokarditu, praėjus daugiau nei metams po skiepo, buvo nustatyti randai širdyje.

Trečdalyje iš 60 pacientų, kuriems vėlesni širdies tyrimai buvo atlikti praėjus daugiau nei 12 mėnesių po miokardito diagnozės nustatymo, išliko vėlyvasis gadolinio sustiprėjimas (LGE - Late gadolinium enhancement), kuris daugeliu atvejų atspindi širdies randus, pranešė Australijos mokslininkai kovo 22 d. paskelbtame naujo tyrimo išankstiniame variante.

Miokarditas yra širdies uždegimo forma.

Laiko mediana nuo vakcinos gavimo iki kontrolinio tyrimo buvo 548 dienos, ilgiausias intervalas - 603 dienos.

"Nustatėme, kad išliekančios miokardo fibrozės dažnumas yra didelis, ji pasireiškė beveik trečdaliui pacientų praėjus daugiau nei 12 mėnesių po diagnozės nustatymo, o tai gali turėti reikšmės šios daugiausia jaunų pacientų grupės gydymui ir prognozei", - rašė tyrėjai.

"Ilgalaikės klinikinės LGE pasekmės šiai būklei kol kas nežinomos, tačiau įrodyta, kad LGE lemia blogesnę su ne COVID-19 vakcina susijusio miokardito prognozę, ypač jei ji išlieka ilgiau nei šešis mėnesius", - pridūrė jie vėliau, nurodydami kelis ankstesnius darbus.


Pavyzdžiui, viename iš ankstesnių straipsnių mokslininkai nustatė, kad LGE yra "galingas neigiamų miokarditu sergančių pacientų baigčių prognozavimo veiksnys".

Prieš atliekant naujus tyrimus, devyniems pacientams buvo nustatyta, kad jie neabejotinai serga miokarditu, o 58 pacientai buvo įvardyti kaip tikėtinai sergantys miokarditu. Nustačius nuolatinę LGE, 16 atvejų iš tikėtino miokardito buvo perklasifikuoti į neabejotiną miokarditą.

Išimtis sudarė pacientai, kurie buvo nėščios arba alergiški gadolinio tyrimui naudojamoms medžiagoms.

Iš 20 pacientų, kuriems netrukus po vakcinacijos buvo atliktas skenavimas, 19 pacientų buvo nustatyta LGE. Atliekant vėlesnius skenavimo tyrimus, 10 iš šių pacientų LGE nebebuvo matoma. Penkiems ji buvo sumažėjusi, o keturiems nepakitusi.

Monašo universiteto Centrinės klinikinės mokyklos profesorius Andrew Tayloras ir jo bendraautoriai tyrimą atliko nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. įtraukdami pacientus, kuriems buvo diagnozuotas miokarditas, susijęs su COVID-19 vakcina. Pacientai buvo pakviesti atlikti vizualizavimo tyrimus Alfredo ligoninėje arba Karališkojoje vaikų ligoninėje Melburne, Australijoje.

Į tiriamąją populiaciją, kurioje buvo atliekami tolesni vaizdų tyrimai, pateko 44 suaugusieji ir 16 paauglių.

Dauguma pacientų buvo gavę "Pfizer-BioNTech" skiepą. Mažuma buvo paskiepyti "Moderna" arba "AstraZeneca" vakcina. Įmonės neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

Straipsnio, kuris buvo paskelbtas prieš recenzavimą, trūkumai - galimas atrankos šališkumas, nes dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas. Autoriai nenurodė jokių interesų ar finansavimo konfliktų.

Kitas dokumentas

Kitame neseniai paskelbtame straipsnyje Kanados mokslininkai pranešė nustatę, kad maždaug pusei pacientų, kurie buvo nukreipti atlikti vaizdinę diagnostiką dėl galimo povakcininio miokardito, atliekant tolesnę vaizdinę diagnostiką išliko LGE.

Iš viso į retrospektyvinį tyrimą buvo įtraukta 60 pacientų. Iš jų septyni pranešė apie išliekančius simptomus.

Tyrėjai teigė, kad iš 21 paciento, kurių vėlesni magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai buvo prieinami, 10 pacientų išliko LGE. Kita vertus, visų pacientų kairiojo skilvelio, kuris pumpuoja kraują, funkcija normalizavosi.

Dr. Kate Hanneman iš Toronto universiteto Medicininių vizualizacijų katedros ir jos bendraautoriai rašė, kad nuolatinė LGE "greičiausiai atspindi pakaitinę fibrozę" arba širdies randus. Jie citavo kai kuriuos tuos pačius darbus kaip ir australų grupė, įskaitant tyrimą, kuriame nustatyta, kad pacientams, kuriems išlieka LGE, būdinga didesnė neigiamų pasekmių rizika, taip pat darbą apie tai, ką reiškia, kai pacientams, sergantiems miokarditu, magnetinio rezonanso tomografijoje randama LGE.

"Tačiau LGE reikšmė pacientams po miokardito, kurių kairiojo skilvelio sistolinė funkcija atsistatė normali, yra neaiški", - teigė tyrėjai. Jie paragino atlikti papildomus tyrimus, kad būtų įvertinti pacientai, kuriems išlieka LGE ir kurių kairiojo skilvelio funkcija yra atsistačiusi.

Tyrime dalyvavo suaugę pacientai, kurie buvo nukreipti į ligoninių tinklą su įtariamu miokarditu ir kuriems per 14 dienų po COVID-19 vakcinacijos atsirado naujų širdies simptomų, pavyzdžiui, krūtinės skausmas. Visiems pacientams buvo suleista "Pfizer" arba "Moderna" vakcina.

Tyrimo, kurį paskelbė žurnalas "Journal of Cardiovascular Magnetic Resonance", apribojimai buvo šie: biopsija nepatvirtintas miokarditas.

"Perskaičius šiuos du tyrimus man kelia susirūpinimą tai, kad nemažai COVID vakcina pažeistų asmenų, praėjus iki 18 mėnesių po skiepijimo, turi miokardo pažeidimų ir randų. Tai leidžia manyti, kad vakcinos gali sukelti negrįžtamą širdies pažeidimą", - elektroniniu paštu "The Epoch Times" sakė JAV grupės "React19" tyrimų vadovė daktarė Danice Hertz. "Ilgalaikės pasekmės dar nežinomos, tačiau jas reikia atidžiai ištirti".

Ankstesnės išvados

Naujieji dokumentai papildo ankstesnius tyrimus, kuriuose nustatyta, kad kai kuriems žmonėms po COVID-19 injekcijos LGE išlieka kelis mėnesius.

Vašingtono valstijos tyrėjai 2022 m. pranešė, kad LGE išliko vaikams iki aštuonių mėnesių po vakcinacijos. Vėliau tais pačiais metais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigė, kad daugiau nei pusei iš 151 pacientų, kuriems buvo atliktas tolesnis vaizdavimas, liko LGE, kuris buvo apibūdintas kaip "rodantis miokardo randus".

CDC turi ilgesnio laikotarpio duomenų apie pacientus, kaip sausio mėn. patvirtino agentūra laikraščiui "The Epoch Times", tačiau dar nepaskelbė kito dokumento, kuriame būtų aprašyti šie duomenys. CDC, kuri neįspėjo visuomenės apie povakcininio miokardito riziką, atsisakė komentuoti naujus Australijos ir Kanados dokumentus.

Honkongo mokslininkai 2023 m. pranešė nustatę, kad maždaug pusei iš 40 pacientų, kuriems praėjus keliems mėnesiams po skiepijimo buvo atliktas kontrolinis MRT, buvo nustatytas LGE.

Simptomai išliko ir kai kuriems pacientams, sergantiems povakcininiu miokarditu.

CDC, aprašydamas preliminarius atnaujintus ilgesnio laikotarpio tyrimo rezultatus, 2023 m. pradžioje teigė, kad buvo pacientų, kuriems simptomai vis dar pasireiškė praėjus daugiau nei vieneriems metams po skiepo. Australijos mokslininkai 2023 m. pabaigoje teigė, kad daugumai pacientų, kuriuos jie stebėjo, simptomai išliko mažiausiai šešis mėnesius po skiepo. O kai kurie pacientai "The Epoch Times" taip pat pasakojo, kad praėjus keleriems metams po skiepijimo turi išliekančių sveikatos problemų.



2024 m. kovo 27 d., trečiadienis

Vokietijos spauda apie nuslėptus koronės uždarymo politikos neefektyvumo faktus


Die Welt rašoma (1): "Eilę metų pagrindinių žmogaus teisių apribojimai Covid pandemijos sąlygomis buvo pateisinami moksliniais duomenimis. Naujai paskelbti dokumentai įrodo, kad tyrinėtojai aptarinėjo naudotas priemones žymiai labiau prieštaringai, negu politikai mėgina priversti tuo patikėti."

Paviešinti slapti Vokietijos visuomenės sveikatos agentūros (RKI) sukrėtė Vokietijos visuomenę. Jie rodo, kad mokslininkai buvo įspėję, jog uždarymas daro daugiau žalos nei naudos.

Po ilgos teisinės kovos Vokietijos visuomenės sveikatos agentūra, Roberto Kocho institutas (RKI), paskelbė konfidencialius protokolus, iš kurių matyti, kad RKI žinojo, jog "uždarymas daro daugiau žalos nei duoda naudos", o įrodymų, kad kaukės būtų privalomos, trūko.

RKI 2020 m. išreiškė susirūpinimą (2), kad Vokietijos visuomenės uždarymas gali lemti didesnį vaikų mirtingumą ir kitus neigiamus padarinius. RKI ekspertai taip pat nepritarė FFP2 veido kaukių įvedimui, teigdami, kad trūksta duomenų, pagrindžiančių tokią priemonę.

Dokumentai atskleidė, kad Vokietijos politikai dramatizavo situaciją, priešingai ekspertų nuomonei. Tai buvo daroma veikiausiai siekiant įgyvendinti prievartos priemones ir apriboti pagrindines teises. Dabar raginama paviešinti likusią dokumentų dalį, nes vis dar redaguojama daugiau nei tūkstantis ištraukų, kurios sudaro trečdalį viso teksto, datuojamo "krizių padalinio" posėdžių, vykusių nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.

Dokumentų paviešinimas sukėlė šoką Vokietijoje ir paskatino net kairiąsias partijas, pavyzdžiui, žaliuosius, paraginti "visapusiškai peržiūrėti" koronaviruso politiką. Kitos partijos, pavyzdžiui, Alternatyva Vokietijai (AfD), ragina imtis aktyvesnių veiksmų, įskaitant komisijos tyrimą.

Virologas Klausas Stöhras, kadaise dirbęs PSO pandemijos komisaru, sakė, kad atskleisti protokolai dar kartą rodo, jog "rizikos vertinimas nebuvo pagrįstas duomenimis". 

Stöhr'as taip pat komentavo tai, kad RKI protokolai atskleidė, jog ekspertai sakė vyriausybei, kad yra nedaug duomenų, pagrindžiančių platų kaukės pritaikymą visuomenei.

Kaip kitus pavyzdžius mokslininkas nurodė "komendanto valandą, sienų uždarymą, 2G/3G (teritorijos, apribotos pagal skiepijimo statusą) ir šalutinį uždarymo poveikį". Stöhr pažymėjo, kad "visa tai yra dalykai, kurie buvo žinomi - įskaitant tai, kad vakcinos negalėjo sustabdyti viruso plitimo". Jis sakė, kad vakcinos negalėjo sustabdyti pandemijos, ir "nuo pat pradžių buvo aišku, kad vakcina to padaryti negali".

Virusologas ragina sudaryti komisiją arba pradėti peržiūros procesą, kad ateityje būtų išvengta klaidų, kurias padarė vyriausybė Kovid-19 laikais.

"Visuomenė turi teisę žinoti, kas iš tikrųjų tada įvyko", - sakė AfD parlamentinės frakcijos atstovas sveikatos politikos klausimais Martinas Sichertas, kalbėdamas apie ataskaitoje vis dar esančias redakcijas. Jis kreipėsi į kitas parlamentines frakcijas: "Peržiūrėkite RKI krizių grupės protokolus ir kartu su mumis sudarykite koronaviruso tyrimo komitetą".

"Berliner Zeitung" apie RKI buvusio vadovo interviu (3)

Buvęs Roberto Kocho instituto (RKI) vadovas Lotharas Wieleris davė interviu Vokietijos naujienų programai "Tagesschau", skirtą koronaviruso uždarymo metinėms. 

Tagesschau, kuri savo reportažuose pandemijos metu ne kartą nekritiškai atsidūrė vyriausybės tarnyboje, klausia Wielerio: "Pandemijos metu matėme stiprų visuomenės poliarizavimą. Grupės, kurios neabejojo faktais pagrįstais skiepais - ar kitomis koronaviruso sukeltomis priemonėmis. Ar galėjote įsivaizduoti, kad tai bus taip drastiška?" Kitaip tariant, vienintelė kritika dėl skiepų kilo iš grupių, kurios buvo kvailos ir piktavalės, nes "neabejojo faktais" apie skiepus, kurie neva buvo nepriekaištingi.

"Tagesschau" naujienų laida užduoda tokius bešališkus klausimus, nors dabar jau žinoma, kad federalinė vyriausybė, bandydama kontroliuoti žmones, "nesiremia faktais". Pavyzdžiui, vienas iš liūdnai pagarsėjusio baimės dokumento autorių Heinzas Budė (Heinz Bude) neseniai per diskusiją Graco mieste pripažino, kad viskas buvo tiesiog sugalvota siekiant kontroliuoti gyventojus. Remiantis stenograma, jis sakė: "Mes sakėme, kad turime rasti modelį, kuris sukurtų norą sekti, kuris būtų šiek tiek panašus į mokslą. Ir tai buvo ši "išlyginti kreivę" formulė, pagal kurią sakėme: "Kaip galime įtikinti žmones dalyvauti?" Sakome jiems, kad tai atrodo kaip mokslas: "Ne? Sakome: "Jei būsite disciplinuoti, galite pakeisti kreivę". Kitaip tariant, jūs galite - yra individualios elgsenos pokyčių iliustracija savotiško mokslinio reprezentatyvumo. Tai buvo įtraukta į šią, tokią formą. Mes tai pavogėme iš mokslo žurnalisto, (mes) patys (to) neišradome".

Pramonės atstovai taip pat pripažįsta, kad visa operacija buvo aklas skrydis. ES Parlamento posėdyje "Pfizer" atstovas spaudai sakė, kad jie nežinojo, ar skiepai užkirs kelią infekcijai, nes nebūtų buvę įmanoma laiku atlikti atitinkamų tyrimų. Dabar jau žinoma, kad šis svarbiausias drakoniško pagrindinių teisių apribojimo kriterijus niekada nebuvo įvykdytas. Ką bendrovė pažadėjo ES, nežinoma - Ursula von der Leyen vis dar neatskleidė savo susirašinėjimo su "Pfizer" vadovu Albertu Bourla šiuo klausimu.

"Tagesschau" savo įtaigiu klausinėjimu atmeta galimybę, kad kvalifikuota kritika daugeliu aspektų jau tada buvo girdima ir netgi pagrįsta retrospektyviai. Ir tai tik praėjus kelioms dienoms po to, kai "Der Spiegel" šiek tiek pakreipė manevrą kritikos linkme: Šių metų kovo 8 d. išspausdintame numeryje cituojamas buvęs kanceliarijos ministras Helge Braunas, teigiantis, kad Vokietijos vyriausybė "iš pradžių pervertino vakcinų veiksmingumą". Veiksmingumu jau buvo suabejota koronaviruso pandemijos metu.

Epilogas:

Švedija ir Baltarusija, nevykdžiusios karantinų, uždarymų, neįvedusios beprotiškų "galimybių pasų", kaukių reikalavimų, geriausiai pergyveno feikinę "plandemiją". Šiandien tik Lietuvos sveikatos ministras A.Dulkys (prisipažinęs, kad į šį postą pateko dėl savo kvailumo), aiškina (žiūr. video 41:50), kad koronės plandemija išsigando ne karo Ukrainoje, o ją likvidavo eksperimentiniai marmalai.


Nuorodos:

1. https://www.welt.de/politik/deutschland/plus250755780/Corona-Die-RKI-Protokolle-und-wie-die-Politik-die-Wissenschaft-ignorierte.html?

2. https://www.rmx.news/germany/secret-documents-reveal-germanys-public-health-agency-warned-lockdowns-cause-more-harm-than-good/

3. https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/corona-die-rki-protokolle-und-die-arroganz-des-lothar-wieler-li.2199680


Klausimas S.Ritteriui iš Lenkijos: Kas organizavo teroro aktą Maskvoje?

 


Buvęs JTO ginklavimosi inspektorius Skottas Ritteris remiasi žinomais faktais ir pareiškia savo nuomonę dėl teroro akto Maskovoje organizavimo. Taip pat jis aptaria galimybę ir perspektyvas atskirų NATO valstybių kariuomenių siuntimo į Ukrainą.

https://www.youtube.com/watch?v=s92oPlANKO4

Šio pokalbio vertimas į rusų kalbą.

https://www.youtube.com/watch?v=bvMRilbOHJE




2024 m. kovo 26 d., antradienis

Dievas nutarė nubausti Lietuvą, todėl iš valdančiųjų atėmė protą

 



Nežinomo dailininko paveiksle vaizduojamas Sodomos ir Gomoros sudeginimas. Labai panašu į branduolinę apokalipsę, kurios siekia ES vadovai, kurios siekia Lietuvos valdantieji. Jie nuolatos kartoja, kad nori nugalėti branduolinę valstybę Rusiją, kurios arsenale per 6000 branduolinių užtaisų, kaip ir JAV arsenale.



Povilas Gylys: Du scenarijai Lietuvai - greita ar lėta valstybės mirtis?




Komentaras TV laidos anonse rašoma:

Teroras - kelias į susinaikinimą. Kodėl krašto apsaugai - tik 4 proc. BVP? Kodėl ne 10 proc. BVP? Kas daugiau? Arba: kam atitektų tie karo milijardai? Du scenarijai: greita ar lėta Lietuvos valstybės mirtis? Karas, Dievas ir Šėtonas. Karas - antiekonomika, taika- ekonomika. Branduolinio karo dar įmanoma išvengti. Reikia politinės valios. Dar kartą apie 2023.12.21 d. Seimo nutarimą. Iš valstybės liks tiks  kareivinės ir poligonai? Ar tik plynė? Nykstančių valstybių sąraše Lietuva - penkta. Ekonominė beletristika ir karo išlaidos. Ar BC Žalginis tikrai pasisako už viešo sektoriaus, regionų finansinį prismaugimą? Staigus bet kokio biudžetinio finansavimo didinimas - korupcija. Lietuvi, nebūk šovinistas, būk patriotas ir ieškok patriotų kitose šalyse.

Dar kartą apie rinkiminę revoliuciją- išmeskim iš valdžios karo kurstytojus ir antivalstybininkus (D.Trampo pavyzdžiu).

Išsiuntėte jūs Rusai gali pulti, jeigu blokuosim Kaliningradą, jeigu iš Šiaulių aerouosto pakilę lėktuvai atakuotų RF ar Baltarusijos teritorijoje esančius objektus ar į Ukrainą siųstume karinį DALINĮ.

Teisingo karo samprata. Teisingumas - pamatinė visuomenės gyvenimo dalis.

Apie tai tiesioginėje Komentaras TV laidose kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys.

Valdžia svaigsta dėl karo ir ginklavimosi, todėl trokšta kariuomenei skirti 4% BVP. Šioje laidoje atlikta apklausa parodė, kad tam pritaria vos 4% nuo 2270 balsavusių, o 93% tam nepritaria, 3% neturėjo nuomonės. 

Mano nuomone, Lietuvą valdo velnio apsėsti žmonės. Juos nubaudė Dievas už jų nuodėmes ir atėmė iš jų protą. Tai ypač pasireiškė tuomet, kai jie ėmė koneveikti taikos siekiantį Popiežių. 

Ar ne taip elgėsi su Dievo siųstais angelais Sodomos ir Gomoros gyventojai?

https://www.youtube.com/watch?v=gwbWOE2bbmY


2024 m. kovo 25 d., pirmadienis

Anuomet Dievas jojo ant asilo, nūnai asilai joja ant Dievo

 


Vakar su Verbų sekmadieniu pasveikinau gerb.kun.maj. Alfonsą Bulotą ir sveikinimą papildžiau tokia įžvalga: 

"Prieš du tūkstančius metų Dievas jojo ant asilo, o nūnai asilai joja ant Dievo".

Iš pirmojo Lietuvos vyriausiojo karo kapeliono maj. Alfonso Bulotos sužinojau, kad nors lietuviški asilai  reikalauja, kad nedūmintų jo automobilis, kontrolę pavedę aplinkosaugininkams, terorizuosiantiems keleivį bet kurioje pakelėje, bet nepasako, kaip jam įsigyti naują ir nedūmijantį automobilį, kai už tarnystę kariuomenėje moka 258 eurų pensiją*?


Pokalbyje paminėjome dar kelis asilų viešpatavimo Lietuvoje pavyzdžius: nutarimą paversti Lietuvą radioaktyvių atliekų kapinynu, masinį gimnazijų uždarymą. (Apie šias problemas pasakojo Arturas Orlauskas: https://www.youtube.com/watch?v=bzoJgZJry9g)

Šiuos Verbų sekmadienio įspūdžius papildysiu dar keliais asilų portretais.

1. Ar gali sveiko proto žmogus juoktis ir glėbesčiuotis su Lietuvos priešais, demonstruojančiais siekį atplėšti Tėvynės žemes su sostine Vilniumi? 




2. Dar vienas asilas, kažin net ar vertas asilo vardo, Vilniuje kovo 23 d., prie Rusijos ambasados piliečiams minint teroro aukas "Crocus" centre, kur žuvo 137 žmogus, o 182 nukentėjo, atnešė kibirą fekalijų, į kurias įmerkė kažkokias popierines "gėles". Žemiau-jo nuotraukos su bendraminčiais (nuotraukose aukščiausias).



Aš Dievą matau plačiai, kaip Tautos dainius Justinas Marcinkevičius, kurio herojus karalius Mindaugas sakė, kad Lietuva jam Dievas, kuriam jis meldžiasi. Štai ant mano Dievo, ant Tėvynės, dabar joja asilų kaimenė.

*Gerb. kun.A.Bulota man paaiškino, kad tokio dydžio yra sumarinė jo pensija, įskaitant kunigystę, tarnavimą Lietuvos kariuomenėje ir Laisvės kovų dalyvio priedą. 


Vokietijoje auga migracijos baimė

  Vokiečių dienraštyje "Berliner Zeitung" pasakojama apie  reprezentatyvaus ilgalaikio tyrimo „Vokiečių baimės“, kuris nuo 1992 m...