2024 m. liepos 20 d., šeštadienis

Šunys vedžiojami Vilniaus kapinėse ir dergia ant kapų

 


Šios nuotraukos darytos šiandien 11 val. Vilniaus Kairėnų kapinėse. Išniekinto kapo savininkų pavardes užtušavau.

Šunų vedžiojimas kapinėse, kaip matome iš nuotraukų, yra problema. Dar prieš metus prie vienintelio įėjimo į šias kapines kabojo įspėjimai, ko negalima daryti kapinėse. Tarp jų buvo ir įspėjimas nevedžioti šunų kapinėse. 

Visuomenės sušunėjimo pandemija nugalėjo ir niekas nebedrįsta perspėti sušunėjusių piliečių. Jei kas dabar turi kokias tai teises, tai "mažumos" ir šunys su katinais. 

Mano nufotografuotą kapą apdergė ne vilkšunis, sprendžiant iš fekalijų dydžio, o vidutinis ar mažas šunelis. Gerieji šeimininkai, matyt, paisantys šunelio teisių, paleido jį palakstyti, o šis ėmė, ir jiems nematant, padare krūvelę.

Ant senelių kapo Vilniaus Rokantiškių kapinėse esu radęs ne krūvelę, o kilograminę krūvą. Piliečiai, gyvenantys aplink šias kapines čia nuolatos vedžioja savo šunis. 

Bet ko aš čia piktinuosi tuo šuns šūdeliu ant kapo, kai šių metų birželio mėn. Pietų Prancūzijoje – 90-metę senolę, atėjusią į kapines, mirtinai sudraskė šuo. LNK rašė:

Senolės giminaičiai pikti ir šokiruoti. Canaules-et-Argentières miestelio kapinėse prieš kelias dienas nužudyta jų giminaitė. Garbaus amžiaus prancūzę, kuri ėjo padėti gėlių ant kapo, užpuolė agresyvus šuo. 90-metė nuo sužalojimų mirė. Aiškėja, kad tai ne pirma jos akistata su padūkusiais šunimis.

Keli žodžiai apie nušunėjimo pandemiją.

Visuomenė sunkiai serga. Romos imperijoje buvo tas pats, šuniukų, kačiukų ir beždžionėlių gausa stebėjosi Gajus Julijus Cezaris, sugrįžęs iš Galų karų.  „Kokie laikai, kokie papročiai!“ - sakė jis. Jam buvo keista, kad Romos gyventojai ne gimdo vaikus, o visą savo meilę skiria augintiniams. Tai buvo vienas iš Romos miesto degradacijos ir būsimo imperijos sunykimo ženklų. 

O kaip su aplinkos tausojimu? Kiek polietileno išmetama su šunų fekalijomis, kaip teršiama aplinka su katinų substratais? Kiek augintiniai suėda maisto, kiek kainuoja veterinarai, kirpėjai ir t.t.? Tai labai stambi industrija, išskirianti milžinišką kiekį CO2. Tik to globalistai nemato, bet mato karves, gadinačias orą. Šimtai milijonų kačių ir šunų neėda? Oro negadina? CO2 neišskiria?

Globalistų tikslas ne šuniukų ar kačiukų naikinimas, o žmonių, todėl ir toleruojamas bei skatinamas šis moralinis ir protinis išsigimimas, kad būtų atsisakoma gimdyti vaikus, o motinystės ir tėvystės jausmus nukreipti į keturkojus. 

Aš nuo vaikystės domėjausi ir laikiau namuose gyvūnus, bet ką šiandien matau Vilniuje - sušunėjimo beprotybė ir blogą lemiantis išsigimimas. 




2024 m. liepos 19 d., penktadienis

Jie žengia Muravjovo koriko pėdomis ir naikina lietuvišką mokyklą

 


Vyksta lietuviškos mokyklos naikinimas, prisidengiant mokinių skaičiaus klasėje optimizavimu.

Mokykla - bendras gėris, jai negali būti taikoma rinkos ideologija. Vaikai - ne kiaulės, kad kažkoks ūkininkas paskaičiuotų, kiek jų galima kokiame plote laikyti. Mokykla - lietuvybės ir kultūros centras. Sunaikini mokyklą - sunaikini miestelį, didelį kaimą. Lietuviškų mokyklų naikinimas - tolygus Lietuvos naikinimui. 

Kaip pergyvena valdžioje sėdintys degeneratai, kai Ukrainoje subombarduojama mokykla, o patys, tie savo valstybės naikintojai, bombarduoja lietuviškas mokyklas. Jie net ne senelių ir tėvelių KGB-istų, tankinstų ar stribų anūkai. Jie, greičiausiai, dar ir pro-proanūkiai Muravjovo Koriko, to kur rūmus dabartinėje S.Daukanto aikštėje pasistatė, kur nūnai jo darbų tęsėjas reziduoja. 

Tie patys rūmai, ta pati ideologija - sunaikinti Lietuvą. 

O kaip geriausia Lietuvą sunaikinti? Sunaikinti lietuviškas mokyklas. 

Nei rusiškų, nei lenkiškų mokyklų "reforma" nelietė nei Muravjovo, nei Nausėdos laikais. Juk tikslas  tas pats - sunaikinti ne lenkų, ne rusų kalbas, o tik lietuvių kalbą, o tuo pačiu ir tautą. 

Išgirdo, matyt, iš Klaipėdos kilęs Nausėda, kai poilsiautojai iš Rusijos sakydavo: "Xорошо у нас в Паланге, только литовцев много" (Gerai pas mus Palangoje, tik lietuvių daug). Prisiminė. Dabar prireikė, nes Briuselio globalistai baisesni net už TSRS komunistus. Anie tai net mažytes tauteles gaivino, valstybinius jų darinius kūrė. 

Apie skaudžią lietuviškų mokyklų naikinimo "reformą" šiandien mums papasakojo Arturas Orlauskas 586 laidoje "Iš kiemo pusės" (4:52 min.).

https://www.youtube.com/watch?v=aZ_gLovj6CM

Vienintelė lieka viltis, kad pavyks iš Seimo Lietuvos naikintojus spalio mėn. per rinkimus išmėžti.  


Izraelio generolas J.Kedmi: NATO nepavež


 "Mosad" atsargos generolo Jakovo Kedmi interviu Bulgarų žurnalistui Vasiliui Vasiljevui pateikia duomenis apie NATO valstybių ir Rusijos karinį pajėgumą.

https://www.youtube.com/watch?v=PXlvfTmEu74

Apie dabartinę padėtį Ukrainos ir Rusijos fronte pasakoja Šveicarų žvalgybos demisijos pulkininkas Jacques Baud.

https://www.youtube.com/watch?v=IJm_Ljt95rA

Video vertimas: https://www.youtube.com/watch?v=QB7VpAVRiTA



2024 m. liepos 18 d., ketvirtadienis

Berliner Zeitung. Ursula von der Leyen: ES teismas įžvelgė teisės pažeidimą skiepų sutartyse

 

Ursulos von der Leyen slaptos vakcinų sutartys pažeidė ES teisę. Iš pradžių raginama atšaukti jos kandidatūrą.

Ursulos von der Leyen vadovaujama ES Komisija pažeidė ES teisės aktus, nes laikė paslaptyje informaciją apie daugiamilijardines koronavirusinės vakcinos pirkimo sutartis, teigiama ES Teisingumo Teismo sprendime. Liuksemburgo teisėjai nusprendė, kad Briuselio institucija nesuteikė pakankamos prieigos prie dokumentų, susijusių su galimais interesų konfliktais ir kompensavimo taisyklėmis vakcinų gamintojams. Sprendimą galima apskųsti Europos Teisingumo Teismui (ETT).

Teismas ypač kritikuoja prieštaringai vertinamą atsakomybės netaikymą. Pranešime spaudai teismas rašo, kad atsakomybė pagal Direktyvą 85/3742 „negali būti apribota ar panaikinta nukentėjusiosios šalies atžvilgiu taikant atsakomybę ribojančią ar atleidžiančią nuo atsakomybės sąlygą“. Jis pažymi, kad „gamintojas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jo gaminio defekto“. Tačiau ES teisė nedraudžia „trečiajai šaliai atlyginti nuostolių, kuriuos gamintojas sumokėjo dėl savo gaminio trūkumų“. Pfizer sandorių atveju tai tikriausiai būtų ES valstybės narės arba ES Komisija - priklausomai nuo to, kas buvo sutarta slaptose sutartyse. Taigi nukentėjusiųjų šalių procedūra aiški: jos gali paduoti į teismą gamintojus, o šie turi susigrąžinti kompensacijas iš ES Komisijos arba valstybių narių.

Teismas taip pat kritikavo tai, kad ES Komisija nepakankamai pagrindė, kodėl plačios galimybės susipažinti su kompensavimo taisyklių nuostatomis pakenktų bendrovių komerciniams interesams.


Teismas taip pat atkirto ES Komisijai dėl galimų interesų konfliktų konfidencialumo: ES Komisija atsisakė leisti susipažinti su dokumentais remdamasi žmonių privatumo apsauga. Ieškovai pareikalavo susipažinti su dokumentais, kad galėtų įvertinti galimus interesų konfliktus. Šiuo atveju teismas yra nedviprasmiškas ir griežtai teigia: ieškovai „galėjo patikrinti, ar minėti nariai neturėjo interesų konflikto, tik tuo atveju, jei jiems būtų buvę pateikti jų pavardės ir vardai bei jų profesinės ar institucinės pareigos“.

Pandemijos metu ES Komisija valstybių narių vardu derėjosi su farmacijos bendrovėmis dėl šimtų milijonų vakcinos dozių 2020 ir 2021 m. ir sudarė su jomis sutartis. Ypač ilgai buvo kritikuojamos von der Leyen slaptos derybos su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla, kurios vyko trumposiomis žinutėmis. Žinutės iki šiol buvo laikomos paslaptyje ir neaišku, ar jos buvo ištrintos. 2021 m. Europos Parlamento nariai ir privatūs asmenys pateikė prašymus leisti susipažinti su sutartimis. Tačiau von der Leyen vadovaujama Komisija paviešino tik dalį sutarčių. Todėl parlamentarai ir privatūs asmenys kreipėsi į teismą ir dabar iš dalies buvo patenkinti.

ES ombudsmenas ir ES Audito Rūmai nesėkmingai bandė priversti L. von der Leyen būti skaidria. Be kita ko, šį klausimą tiria Europos prokuratūra, taip pat buvo pateikti keli skundai, tarp jų ir „New York Times“.

Sprendimas priimtas likus vienai dienai iki balsavimo Europos Parlamente dėl Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos Komisijos pirmininkės poste. BSW Europos Parlamento narys Fabio De Masi dabar ragina imtis pasekmių dėl X. Jis rašo: „Likus vienai dienai iki rinkimų, ES Teisingumo Teismas pripažino, kad kandidatė į ES Komisijos pirmininkės postą von der Leyen pažeidė ES teisę ‚Pfizer‘ byloje. Ponia von der Leyen turėtų nedelsdama atsisakyti savo kandidatūros ir taip pat paskelbti nuslėptą SMS žinutę!“ Europos Parlamento narys Martinas Sonnebornas laikraščiui „Berliner Zeitung“ sakė: „ES Komisija yra skolinga ne paslaptį didelėms korporacijoms, o skaidrumą visuomenei.“

Komisija nesuteikė visuomenei pakankamai išsamios galimybės susipažinti su vakcinų nuo Covid-19 pirkimo sutartimis.

Šis pažeidimas visų pirma susijęs su šių sutarčių nuostatomis dėl žalos atlyginimo ir derybų grupės dėl vakcinų pirkimo narių deklaracijomis dėl interesų konflikto nebuvimo.

2020 m. ir 2021 m. Komisija ir farmacijos bendrovės sudarė sutartis dėl vakcinų nuo Covid-19 pirkimo: greitai buvo atlaisvinta apie 2,7 mlrd. eurų, kad būtų galima pateikti privalomą užsakymą daugiau kaip milijardui vakcinos dozių.

2021 m. Europos Parlamento nariai ir privatūs asmenys, remdamiesi Reglamentu dėl galimybės susipažinti su dokumentais1 , paprašė leisti susipažinti su šiomis sutartimis ir tam tikrais susijusiais dokumentais, kad suprastų jų sąlygas ir užtikrintų viešojo intereso apsaugą.

Kadangi Komisija suteikė tik dalinę galimybę susipažinti su šiais dokumentais, kurie internete buvo paskelbti suredaguoti, atitinkami Europos Parlamento nariai ir privatūs asmenys kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą su ieškiniais dėl panaikinimo.

Savo sprendimais Bendrasis Teismas iš dalies patenkino abu ieškinius ir panaikino Komisijos sprendimus tiek, kiek juose buvo padaryta klaidų.

Dėl šių sutarčių nuostatų, susijusių su valstybių narių kompensacijomis farmacijos bendrovėms dėl jų vakcinų defektų, Teisingumo Teismas priminė, kad gamintojas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jo gaminio defekto.

Jo atsakomybė pagal Direktyvą 85/3742 negali būti apribota ar panaikinta nukentėjusiosios šalies atžvilgiu sąlyga, kuria ji apribojama ar atleidžiama nuo atsakomybės. Tačiau Direktyva 85/374 nedraudžiama trečiajai šaliai atlyginti nuostolių, kuriuos gamintojas sumokėjo dėl savo gaminio trūkumų. Teisingumo Teismas konstatavo, kad priežastį, dėl kurios į sutartis buvo įtrauktos nuostatos dėl žalos atlyginimo, t. y. kompensuoti farmacijos bendrovių prisiimtą riziką, susijusią su vakcinų sukūrimo termino sutrumpinimu, patvirtino valstybės narės ir ji buvo viešai žinoma. Komisija neįrodė, kad tolesnė galimybė susipažinti su šiomis sąlygomis iš tikrųjų pakenktų šių bendrovių komerciniams interesams.

Komisija taip pat pakankamai nepaaiškino, kaip prieiga prie tam tikrose sutartyse pateiktų sąvokų „tyčinis nusižengimas“ ir „visos įmanomos ir pagrįstos pastangos“ apibrėžčių bei sutarčių nuostatų dėl vakcinų dovanojimo ir perpardavimo galėtų konkrečiai ir realiai paveikti šiuos komercinius interesus.

Dėl privačių asmenų privatumo apsaugos, kuria Komisija rėmėsi iš dalies atsisakydama leisti susipažinti su derybų grupės dėl vakcinų pirkimo narių deklaracijomis dėl interesų konflikto nebuvimo, Teisingumo Teismas mano, kad atitinkami privatūs asmenys tinkamai įrodė konkretų viešojo intereso tikslą skelbti šių narių asmens duomenis. Iš tiesų jie galėjo įsitikinti, kad minėti nariai neturi interesų konflikto, tik tuo atveju, jei jiems būtų buvę pateikti jų pavardės ir vardai bei jų profesinės ar institucinės pareigos. Be to, Komisija nepakankamai atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, kad tinkamai suderintų interesus, susijusius su interesų konflikto nebuvimu ir žalos atitinkamų asmenų privatumui pavojumi.

Michael Maier

https://www.berliner-zeitung.de/wirtschaft-verantwortung/ursula-von-der-leyen-eu-gericht-sieht-rechtsbruch-bei-impf-vertraegen-li.2236019


Kai suverenas nepajėgia perskaityti telesuflerio, vasalai išprotėja?

 


https://www.youtube.com/watch?v=tHYWm0LfwpU

JAV prezidentas Džo Baidenas antradienį pratęsė savo nusikalbėjimų seriją, kuomet NATO susitikime Zelenskį vadino Putinu, Baideną įvardino savo vice-prezidentu ir sakėsi "dulkines" J.Stoltembergo žmoną.

Košmarą Demokratų partijai Baidenas pratęsė antradienį, Nacionalinės spalvotųjų žmonių pažangos asociacijos (The National Association for the Advancement of Colored People, NAACP) kongrese.

The Telegraph video anonse rašoma:

J. Bidenas sunkiai skaito iš teleprompterio, klysta dėl naujos politikos

Joe Bidenas antradienį sunkiai skaitė iš teleprompterio, taip sumaišydamas pranešimą apie svarbią naują politiką.

81 metų JAV prezidentas kalbėjo nacionaliniame NAACP suvažiavime Nevadoje, kur tikėtasi, kad jis paskelbs apie naują 5 proc. ribą nuomos mokesčio didinimui visoje šalyje, tačiau vietoj to suklydo sakydamas, kad nuomos mokesčio didinimą apribos tik 55 doleriais.

J. Baidenas per viešus pasirodymus labai pasikliaudavo teleprompteriais, be jų dažnai nuklysdavo ir prarasdavo minčių dėlionę.

Tačiau antradienį prezidentas atrodė neturintis pakankamai gero regėjimo, kad iššifruotų, kas buvo ekrane priešais jį.

Tai tik keli faktai, įrodantys, kad JAV Prezidento poste yra neįgalus žmogus.

Mano nuomone, baisiausia tai, kad šis JAV valdžios sąmonės užtemimas persiduoda lietuviškiems vasalams, kelia mums egzistencinį pavojų.

Tuo metu, kai JAV specialiosios tarnybos neveikia ir neužkardo pasikėsinimo į buvusio JAV prezidento  Donaldo Trampo gyvybę, Lietuvoje į dešinę ir kairę besipilantys grasinimai nužudyti signatarus, politinės kompanijos dalyvius, piliečiams kelia didelį susirūpinimą.  

Vakar Signataras dr.Zigmas Vaišvila savo spaudos konferencijoje kaip tik ir palietė šį aktualų klausimą.

Kodėl Lietuvoje toleruojamas skatinimas nužudyti dėl pažiūrų?

https://www.youtube.com/watch?v=ZBh1DD1Y4Jo

Ženklu, kad Lietuvos vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė visą dėmesį sutelkė į vaikų traumatizmo ant batutų problemą, ją vakar ištransliavo per visas televizijas, po to, kai jos vaikas nukrito ir susižalojo. 

O juk tvarkos visuomenėje palaikymas, fizinio smurto užkardymas ir yra ponios ministrės veiklos laukas, o ne vaikų traumatizmas, nusiritus nuo batuto! 

Tai dar kartą mums parodė, kokio masto kvailiai yra paskirti į ministrų postus. O gal jie visi iš solidarumo su neįgaliu Amerikos  prezidentu susirgo smegenų suminkštėjimu?





2024 m. liepos 17 d., trečiadienis

Sapiegų parke Orvelo taisyklės: "visi gyvuliai lygūs, bet kiaulės lygesnės"

 

Gyvename netoli Sapiegų parko ir labai juo džiaugiamės. Čia, senų medžių paunksmėje, lengviau iškęsti vasaros karščius ir paukšteliams, ir vilniečiams. 

Sapiegų rūmai, pastatyti 1692 metais Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos. Rūmai, kurie po restauracijos atvėrė duris lankytojams, yra orientuoti į centrinį parką su dviem vartais, aptvertą mūrine tvora. 

"Sapiegų rūmų parkas – vienas seniausių ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje", 

- rašoma portale "Vilniaus parkai".

Vilniaus savivaldybė Sapiegų rūmų parke leido įsikurti ir vykdyti ūkinę veiklą gausioms įmonėms – įkūrė "gyvulių ūkį", Dž. Orvelo žodžiais. 

2015 metais Sapiegų parke buvusios karo ligoninės patalpose Vilniaus savivaldybė įsteigė techninį parką  "Tech Park" (savivaldybė stengiasi išguiti lietuvių kalbą iš sostinės, todėl ją keičia anglicizmais). Parke veikia keturios kavinė, edukacinė erdvė „Miesto laboratorija”.

2019 metais buvo parengtas Sapiegų parko rekonstrukcijos/sunaikinimo projektas, bet po vilniečių ilgalaikių protesto akcijų, parko niokojimo projekto buvo atsisakyta. 2020 m. pabaigoje Sapiegų parkas perduotas prižiūrėti VšĮ „Vilniaus miesto parkai.

Transporto važinėjimą po parko teritoriją reguliuoja pakeliamas šlagbaumas, o parko viduje, greta vartų, yra transporto stovėjimo aikštelė.


Sapiegų parke, kaip minėjau, veikia "Gyvulių ūkio" taisyklės. Čia lygesnės už kitus yra kiaulės. Joms jokia tvarka neegzistuoja, aikštelė automobiliams irgi. Jos važinėja po parko teritoriją, automobilius palieka prie savo asmeninių ėdžių/ofisų. Joms negalioja net kelių eismo taisyklės, todėl net labai sename parke kiaulės spjauna visiems Sapiegoms etmonams į barzdą ir stato savo mašinas ant žaliosios vejos.

Šiandien, liepos 17 d. 11:50 val.,  vieną tokių "Orveliškų kiaulių", kurios yra lygesnės už kitus gyvulius, įamžinau  Sapiegų parke.

Sakykit, mielieji, ką daryti vilniečiams? O gal taip ir turi būti susiaurintų gatvių ir pusšimtį metų statomo stadiono mieste, kurio centre šaligatvių plytelės nekeistos nuo septintojo dešimtmečio? O gal Vilnius jau tapo "Gyvulių ūkiu", kuriame karaliauja kiaulės? 


 


Vergų prekeivių keliai


Lietuvius prekybos vergais klausimas neliečia tiesiogiai. Lietuva neturėjo kolonijų ir vergais neprekiavo. Antra vertus, nutautėję Lietuvos feodalai pačius lietuvius pavertė beteisiais vergais (baudžiauninkais), kuriuos pardavinėjo, keitė į šunis, prievartavo ir t.t. 

ES yra nemažai valstybių, kurios susitepusios dėl prekybos vergais afrikiečiais ir pastaruoju metu dėl to atgailauja, kalba apie kompensacijas Afrikos valstybėms, jų gyventojams. Žinoma, kad lietuviui atgailauti dėl svetimų kiaulysčių yra kvaila.  

Unz apžvalga: "Žydų vergų prekeivių keliai" atskleidžia mažai spaudoje nušviečiamą temą. Todėl man buvo įdomu apie tai sužinoti kiek plačiau. Manau, kad ir kitiems ši apžvalga bus įdomi. 



„Kai ponas Jokūbas toliau pamokslavo, kad atsiverstų, jis pasakė savo žmonėms, kad privers kitus dirbti už juos. (Šis pažadas išsipildė.) Natūralu, kad visada aplink yra žmonių, kurie norėtų, kad kiti dirbtų jų darbą. Būtent tokie 100 procentų patikėjo pono Jakūbo mokymu“.


-Garbingiausiasis Elijas Mahometas, 55 skyrius „Žinia juodaodžiams Amerikoje“, pavadintas „Velnio sukūrimas“

„Trys palaiminimai, kuriais žydas privalo melstis kasdien: Palaimintas Tu, kuris nepadarei manęs pagonimi, nepadarei manęs moterimi ir nepadarei manęs vergu“.

-Babilono Talmudas, Menahot 43b-44a[*].

Dauguma žydų nori tikėti ir nori, kad pasaulis tikėtų jų istorine patirtimi, nes ji yra beveik nesibaigianti istorinė auka. Jie primygtinai tvirtina, kad pabėgo nuo antisemitinės priespaudos Europoje ir saugiai išsilaipino Ellis Islando saloje gerokai po Pilietinio karo pabaigos 1865 m., ir kai kurie tikrai taip ir padarė. Dėl savo sunkaus darbo, tvirtų religinių ryšių ir pagarbos bendram išsilavinimui jiems pavyko nepalūžti ir tapti, kaip ragina Izaijas[1], „šviesa pasauliui“. Kaip pasakoja jų istorija, jie visiškai išvengė bjauraus plantacijų vergovės verslo, bet jei jie būtų buvę čia, jie mus tikina, žydai būtų vadovavę vergovės panaikinimo kovotojams. Juk dėl tariamo jų pačių pavergimo faraonų valdžioje jie būtų labiau užjautę juodaodžių kančias iš visų kaukaziečių grupių.

Patikliems, Bibliją tikintiems žmonėms šis žydų autoportretas skamba įtikinamai ir atitinka krikščioniškąją doktriną, pašventinančią Dievo išrinktąją tautą, vadinamuosius Izraelio vaikus ( Įst 7, 6-11). Tačiau žmonės, kurie šiandien save vadina žydais, dabar susidūrė su savo pačių žydų mokslininkais ir istorikais, pateikusiais visiškai kitokią ir kur kas labiau nerimą keliančią istoriją apie Amerikos žydų istoriją ir pagrindinį žydų vaidmenį didžiausiame pasaulio istorijos nusikaltime - juodaodžių afrikiečių holokauste.

Dažniausiai amerikiečiai - baltieji ir juodaodžiai - visiškai nežino, kad 1500 m. prasidėjus transatlantinei vergų prekybai, daugiausia dėmesio buvo skiriama pavergtų afrikiečių gabenimui į cukraus plantacijas Pietų Amerikoje ir Karibų jūros salose, o XVII a. viduryje ši prekyba išsiplėtė į medvilnės laukus Amerikos pietuose. Per visą vergovės Vakarų pusrutulyje istoriją net 9 iš 10 pagrobtų afrikiečių buvo gabenami į tuos tropinius kraštus - ne į Misisipę, Alabamą, Džordžiją ar Pietų Karoliną. Žemiau pateiktame žemėlapyje rodyklių storiu pavaizduotas santykinis į Naująjį pasaulį gabentų afrikiečių skaičius, ir, kaip matyti, palyginti nedaug jų pateko į tai, kas vėliau tapo Jungtinėmis Valstijomis.


Ir per visą šią precedento neturinčią rasinę tragediją žydai tvirtino, kad jie buvo apsistoję Europoje, o ne nusikaltimo vietoje. Daktaras Robertas Swierenga labai tiesiogiai ginčija šį dažnai kartojamą žydų alibi (paryškinta mūsų):

„1787 m. gimstant Jungtinėms Valstijoms, vergų salų [Karibų jūros] žydų buvo penkis kartus daugiau nei Šiaurės Amerikos žydų ir galbūt prilygo Anglijos žydams. Suriname gyveno keturiolika šimtų žydų, o Kiurasao - penkiolika šimtų - ir vieni, ir kiti sudarė beveik pusę visų baltųjų gyventojų. Tuo tarpu visose Jungtinėse Valstijose 1790 m. gyveno mažiau nei penkiolika šimtų žydų"[2].
Siekiant religinės laisvės?

Tačiau ar šis ankstyvas žydų buvimas „vergų salose“ drastiškai neprieštarauja vyraujančiam žydų, kaip laisvę mylinčių religinių pabėgėlių, įvaizdžiui? Dabar puikus metas suaugusiems pasikalbėti apie transatlantinę prekybą vergais ir žydų vaidmenį joje, ir turime pradėti nuo to, kad pamirštume infantilų įsivaizdavimą, būdingą šiai Amerikos žydų pasakai, kad europiečiai plaukė per vandenyną „ieškodami religinės laisvės“. Kiekvienas moksleivis mokosi apie drąsius ir pamaldžius piligrimus, kurie 1620 m. Mayflower laivu išplaukė į Plimutą, „ieškodami religinės laisvės“ nuo tironiško Anglijos karaliaus. Tačiau iš tikrųjų „piligrimai“ buvo sudarę sutartį su privačia įmone, pavadinta Prekybos nuotykių kompanija, kuri tikėjosi, kad jie įsigis medienos, bebrų ir ūdrų kailių ir bet kokių kitų turtų, kuriuos pavyks rasti ar pavogti. Taigi „piligrimai“, kurie save vadino „separatistais“, o ne „piligrimais“, dirbo pagal sutartį su privačia įmone, kurios investuotojams religija nerūpėjo. Daugiau nei šimtmečiu anksčiau už šiuos „atsiskyrėlius“ ispaną Kristupą Kolumbą, kurio liūdnai pagarsėjusią 1492 m. atradimų kelionę privačiai finansavo turtingas žydas Luisas de Santangelis. Kaip savo knygoje „Vilties burės“ (p. 168) rašo Simonas Wiesenthalis, „jei ne šis žmogus, Kolumbo ekspedicija niekada nebūtų įvykusi“. Kolumbas, praktikuojantis vergų prekeivis, pagrobė 600 sutiktų aborigenų, kad galėtų juos parduoti aukcione Ispanijoje. Panašiai nutiko ir su žydų naujakuriais, kurie siekė pelno iš cukraus, medvilnės, tabako ir kitų Naujojo pasaulio turtų. Juos apibūdina žydų mokslininkas Yosef Hayim Yerushalmi:

„Šie žydai užsiėmė beveik nevaržoma ekonomine veikla, nešiojo ginklus milicijoje, valdė žemę ir plantacijas, buvo atstovaujami vietos tarybose. Jie buvo arčiausiai visiškos teisinės žydų lygybės, kuri buvo įmanoma iki modernios nacionalinės valstybės atsiradimo"[3].

Jie siekė ne „religinės laisvės“, bet laisvės prekiauti tarptautiniu mastu. Tiesą sakant, kai pirmą kartą jiems buvo uždrausta įsigyti juodaodžių vergų kolonijose, į kurias jie atvyko, žydai tai laikė „antisemitizmo aktu“. Turtų, kurių jie siekė, nebuvo galima išgauti be nemokamo ir priverstinio afrikiečių darbo. Ir kadangi žydų pirkliai laikėsi savo Jakubo nurodymų - versti kitus dirbti už juos - štai kur iš tikrųjų prasideda juodaodžių ir žydų santykiai Vakaruose.

Tiesą sakant, nė viename iš išlikusių šių pirmųjų žydų kolonistų įrašų nėra daug nuorodų į žydų tikėjimą, judaizmą. Nieko apie Mozę, Aaroną, Dešimt Dievo įsakymų; nieko apie Sandoros skrynią; nieko apie tai, kad jie yra „Šviesa pasauliams“. Jei iš to nebuvo jokios naudos, tai nebuvo ir „žydo“ - o juodaodžių vergijoje buvo daug naudos[4].

Pietų Amerikos šiaurės rytuose esantis Surinamas išsiskiria seniausia žydų bendruomene Amerikoje. 1665 m. žydai įkūrė sinagogą. Britų žydų istorikas daktaras Cecilis Rothas (Cecil Roth) savo knygoje „Marranos istorija“ (History of the Marranos) taip pat rašo: „Žydai [Surinamo] žydai taip pat buvo svarbiausi malšinant vienas po kito nuo 1690 iki 1722 m. vykusius negrų sukilimus: jie, tiesą sakant, daugiausia buvo nukreipti prieš juos, kaip didžiausius regiono vergvaldžius.

Ir čia, neįtikėtina, randame pirmąsias žydų religijos užuomazgas. Pati pirmoji paskelbta žydų malda jų Naujojo pasaulio rojuje buvo malda, pavadinta „Senoji hebrajų malda negrų sukilimo metu“, kurioje rabinas prašė jų Dievo suteikti jiems jėgų „nugalėti ir sunaikinti po kojomis visus žiaurius ir maištingus afrikiečius, mūsų priešus, planuojančius blogį prieš mus....Amen“[5].


Rotas tęsia: „Dėl šių neramumų ir klimato sąlygų poveikio gyvenvietė galiausiai buvo apleista ir dabar iš jos liko tik griuvėsiai.“ Dr. Rothas čia paliečia temą, kurią daugeliui gali būti sunku suprasti. Žydai ne tik gyveno Amerikoje gerokai prieš faktinį Jungtinių Valstijų įkūrimą, bet ir buvo „didžiausi vergų savininkai“ vienoje iš pagrindinių pavergtų afrikiečių vietų. Be to, tie patys „laisvės siekiantys“ žydai iš tikrųjų kariavo prieš afrikiečius, pabėgusius iš žydų plantacijų! Mokslininkas Stevenas Sallie:

„Tačiau beveik nėra ginčo, kad žydai gana dažnai vadovavo reidų avantiūroms ir griežtai bausdavo maroonus [pabėgusius vergus]. Reaguodami į kai kurių žydų žiaurumą, maroonai gana dažnai puldinėjo pasirinktas žydų plantacijas. Šių žydų ir afrikiečių konfliktų buvo daug, jie buvo gerai organizuoti ir tęsėsi iki XIX a. Atsižvelgiant į jų pavadinimus, maroonų lyderiai dažniausiai buvo musulmonai"[6].

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiau cituoti papuošti mokslininkai kalbėjo apie „žydus“ kaip apie kolektyvą, nė vienas iš jų nepateikė jokių šios sąvokos išlygų, kurios apribotų atsakomybę ar kaltę „kai kuriems“, „ partijai iš“ ar „daliai“ žydų bendruomenės. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į jų aprašomo nusikaltimo - juodaodžių vergovės - mastą.

Dvi svarbiausios žydų istorinės asociacijos sutinka su šiuo paprastai nežinomu žydų vaidmens juodaodžių vergijoje aspektu ir jį išsamiai paaiškina. Amerikos žydų istorinė draugija (AJHS) yra seniausia ir žymiausia, įkurta 1892 m. Rabinas Marcas Li Rafaelis (Marc Lee Raphael) buvo ilgametis šios organizacijos leidinių redaktorius, kai 1983 m. rašė, kad Karibų jūros regione ir Pietų Amerikoje,


„Žydų pirkliai atliko svarbų vaidmenį vergų prekyboje. Tiesą sakant, visose Amerikos kolonijose, tiek prancūzų (Martinikoje), tiek britų, tiek olandų, žydų pirkliai dažnai dominavo. Tai ne mažiau pasakytina ir apie Šiaurės Amerikos žemyninę dalį, kur XVIII a. žydai dalyvavo „trikampėje prekyboje“, per kurią vergai iš Afrikos buvo gabenami į Vakarų Indiją...“

„Dažnai dominavo“ ir ‚vaidino svarbų vaidmenį‘ - tai terminai, kuriuos rabinas Rafaelis vartojo beveik dešimtmetį prieš tai, kai ‚Islamo tauta‘ išleido savo niekada nepaneigtą knygą apie žydus ir prekybą vergais ‚Slaptieji juodaodžių ir žydų santykiai‘, 1 tomas. Daktarai Swierenga, Sallie, Rafaelis ir Rothas atkreipia dėmesį į stulbinantį 500 metų trunkančių juodaodžių ir žydų santykių dvilypumą - tai, kad žydų savęs kaip biblinės tautos, trokštančios laisvės, įvaizdis tiesiogiai prieštarauja faktiniam faktui, kad žydų tauta traukė ir dažnai dominavo ekonomikoje tose pačiose vietose, kur egzistavo žiauriausios vergovės formos.

Source: Encyclopedia Judaica

Amerikos žydų archyvą (AJA- American Jewish Archives) 1947 m. įkūrė „Amerikos žydų mokslininkų dekanas“ rabinas Jacobas Raderis Marcusas[7] ir jame saugoma „dešimt milijonų puslapių dokumentų“ apie žydų istoriją Amerikoje. Pasirodo, AJA turi daug ką papasakoti apie šiuos ankstyvuosius „engiamus“ žydus, kurie migravo iš Europos ir kažkokiu būdu rado neregėtą gerovę „vergų salose“. Keliuose straipsniuose AJA atsitiktinai kelis kartus užsimena apie brutaliausių vergovės formų ir žydų piligrimų tarpusavio ryšį: „[I]ndividualių žydų galima rasti beveik kiekvienoje Karibų jūros saloje iki vergovės atsisakymo XIX a. viduryje“[8], taip tvirtai susiedama vergovę su pačiu žydų buvimu. 


AJA nurodo, kad Surinamo kolonijoje žydams „sekėsi gerai dėl vergų ir plantacijų gausos...“[9] Rabinas Dr. Rafaelis priduria, kad

„Prekyba vergais buvo pagrindinis žydų ekonominio gyvenimo Suriname, kuris buvo pagrindinė trikampės prekybos stotelė, bruožas. Tiek Šiaurės Amerikos, tiek Karibų jūros regiono žydai šioje prekyboje atliko svarbų vaidmenį: 1707 m. vergų pardavimo įrašai rodo, kad dešimt didžiausių žydų pirkėjų išleido daugiau kaip 25 proc. visų mainų lėšų"[10].
Dr. Avivos Ben-Ur (Aviva Ben-Ur) neseniai atlikta Surinamo žydų analizė tik sustiprina šią sąsają ir dar labiau padidina siaubą:

„Laisvė, kuria naudojosi žydai... buvo neatsiejama nuo smurtinės prievartos....Afrikos vergai buvo nuolat kankinami kaimo pakelėse arba palei sinagogos aikštę juosiančią tvorą"[11].

AJA paliečia temą, kuri vis kartojasi: „1819 m. panaikinus prekybą vergais ir 1863 m. oficialiai išlaisvinus vergus, plantacijos tapo nepelningos, o žydų prekyba taip sumažėjo, kad jie beveik išnyko“. Suvokite šio teiginio reikšmę: juodųjų vergų išlaisvinimas „nualino“ ir „“sunaikino“ žydų bendruomenę.

Apie 1628 m. Barbadoso saloje apsigyveno žydai, o istorikas Stephenas Fortune'as rašė, kad „tariama žydų gerovė kontrastavo su nepateisinama ir gėdinga vergų padėtimi“[12]: „Deja, dėl žemės drebėjimo ir vergų išlaisvinimo kilusi ekonominė depresija privertė emigruoti daugelį salos žydų."[13] Afrikos vergų išlaisvinimą jie pateikia kaip katastrofą, prilygstančią žemės drebėjimui, - dėl kurios ‚nelaimingieji‘ žydai turėjo visam laikui bėgti.

Encyclopedia Judaica (EJ) rašo, kad Kiurasao sala buvo vadinama „Karibų žydų bendruomenių motina“, tačiau žydų mokslininkai šią salą apibūdina kaip vergų prekybos paskirstymo centrą[14] - „didelį vergų sandėlį“[15]. „[16] Iš tikrųjų žydams priklausė 80 proc. visų Kiurasao plantacijų, o žydų vergų prekeiviai buvo atsakingi už vergų paskirstymą iš Kiurasao į Ispanijos Amerikos uostus Karibų jūros regione ir Pietų Amerikoje. 1765 m. Jesurunų šeimai priklausė rekordinis skaičius - 366 juodaodžiai; artimiausias Gentile turėjo 240 vergų. Vienu užfiksuotu atveju 1701 m. žydai broliai Gentile organizavo 664 afrikiečių gabenimą; 205 žuvo pakeliui į Kiurasao[18]. O salos istorikas Johanas Hartogas patvirtina gerai žinomą žydų temą - žydų bendruomenė patyrė „staigų nuosmukį“ tais pačiais metais, kai buvo apribota prekyba vergais[19].

Encyclopedia Judaica pripažįsta, kad, kai žydai apsigyveno Haityje,[20] jie „specializavosi žemės ūkio plantacijose, [bet] XVIII a. pabaigoje prasidėjus vergų sukilimams, žydai palaipsniui paliko Haitį ir išvyko į kitas Karibų jūros salas arba Jungtines Amerikos Valstijas (Naująjį Orleaną, Čarlstoną)“. Čia žydai vėlgi nelepina juodaodžių laisve; jie taip pat nedalyvavo jos siekimo procese. Kai tik emancipacija tampa realybe, žydai palieka Haitį ir išvyksta į vergiškesnes apylinkes.

Jamaikoje taip pat buvo stipri žydų kolonija, rašo AJA (p. 151):

„Cukraus pramonės augimas išplėtė žydų imigraciją ir nemažai žydų tapo plantacijų savininkais.“[21] EJ didžiavosi, kad „žydai, turintys žemės ūkio plantacijas, kontroliavo cukraus ir vanilės pramonę ir ... buvo užsienio prekybos ir laivybos lyderiai.“[22] Skyriuje „Cukrus“ - produktas, labiausiai atsakingas už milijonų afrikiečių pavergimą - EJ žydus iškelia į epicentrą:

„Žydai Brazilijoje buvo svarbūs ne kaip [cukraus] fabrikų savininkai, o kaip finansų agentai, tarpininkai ir eksporto pirkliai. Kai XVII a. antroje pusėje Braziliją vėl pradėjo valdyti portugalai, daug žydų emigravo į Surinamą, Barbadosą, Kiurasao ir Jamaiką, kur jie įsigijo dideles cukranendrių plantacijas ir tapo pagrindiniais cukraus prekybos verslininkais"[23].

 


Ir tada atsiskleidžia kita, dabar jau nuspėjama žydų tikrovė: „Vergovės panaikinimas britų valdose (1833 m.) sumažino ekonomiką ir išsklaidė žydus.“ Atkreipkite dėmesį, kad čia AJA rašo, jog pavergtų juodaodžių laisvė „išsklaidė“ žydus.

Daugelis šių žydų „išsibarstė“ į Šiaurės Amerikos žemyną, teigia AJA: „Pasibaigus vergovei Karibų jūros regione, žydai iš salų atvykdavo beveik kasdien...“ Daugelis jų atsidūrė Džordžijos kolonijoje, aprašytoje kaip „kenčiančioje dėl idealistinio patikėtinių reikalavimo neturėti vergų ir alkoholio...“[24] Kaip rašo AJA, „neturėti vergų“ reiškė žydų „kančias“. Iš tikrųjų Džordžijos vadovų atsisakymas leisti juodaodžių vergiją sukėlė žydų egzodą iš kolonijos! Iki 1740 m. liko tik trys žydų šeimos. Pasak rabino Markuso, jos išvyko, nes „buvo uždrausta juodaodžių vergovė, uždrausta prekiauti alkoholiu“[25]. Žydas Abrahamas De Lionas sakė, kad išvyko dėl „juodaodžių trūkumo..., o jo baltieji tarnai jam kainavo daugiau, nei jis galėjo sau leisti“[26].

Remdamiesi savo pačių archyviniais dokumentais, žymiausi žydų mokslininkai nupiešė nerimą keliantį pirmųjų savo tėvų įkūrėjų portretą. Visais nagrinėtais atvejais žydų „laisvė“ ir klestėjimas visiškai priklausė nuo juodaodžių vergijos, o kai tik juodaodžių „laisvė“ buvo pasiekta, žydų pasaulis subyrėjo ir žydai pabėgo. Encyclopedia Judaica gražiai apibendrina:

„XIX a. Karibų jūros regione prasidėjo bendras ispanų ir portugalų bendruomenių nuosmukis. Didėjanti konkurencija žemės ūkio produktų srityje, afroamerikiečių darbininkų apleistos plantacijos dėl vergovės panaikinimo, asimiliacija ir emigracija buvo pagrindinės šio nuosmukio priežastys"[27].

Garbingasis Elijas Muhamedas rašė, kad po to, kai 1000 metų buvo surišti Europoje, „jie buvo laisvi (laisvi) keliauti po žemę ir apgaudinėti žmones“. Be to, „jie čia jau daugiau kaip 400 metų. Didžiausios ir neatleistinos jų nuodėmės buvo vadinamųjų negrų atvežimas čia dirbti jų darbo"[28].

Taigi žydų mokslininkai patvirtino, kad niekas geriau už žydus neatitinka pono Mahometo pateikto keliaujančio apgaviko ir „neatleistino“ vergus gaminančio nusidėjėlio apibūdinimo. 

Nuorodos:

[*] See also Michael Hoffman, Judaism Discovered (2008), p. 375.

[1] Isaiah 42:6; 49:6; 60:3.

[2] Robert Swierenga, The Forerunners: Dutch Jewry in the North American Diaspora (Detroit: Wayne State University Press, 1994), p. 36.

[3] Yosef Hayim Yerushalmi, “Between Amsterdam and New Amsterdam: The Place of Curaçao and the Caribbean in Early Modern Jewish History,” American Jewish History, vol. 72, no. 2 (December 1982), p. 190.

[4] Yda Schreuder, Amsterdam’s Sephardic Merchants and the Atlantic Sugar Trade in the Seventeenth Century (New York: Palgrave Macmillan, 2019), p. 70. Also, Steven S. Sallie, “The Role of the Semitic Peoples in the Expansion of the World Economy Via the Trans-Atlantic Slave Trade: A Literature Extraction and an Interpretation,” Journal of Third World Studies, vol. 11, no. 2 (Fall 1994), p. 173.

[5] “Miscellaneous Items Relating to Jews of North America,” Publications of the American Jewish Historical Society, vol. 27 (1920), pp. 223–24.

[6] Sallie, “The Role of the Semitic Peoples,” p. 173.

[7] https://www.americanjewisharchives.org/about/jacob-rader-marcus/

[8] Malcolm H. Stern, “Portuguese Sephardim in the Americas,” American Jewish Archives, vol. 44, no. 1 (Spring/Summer 1992), p. 142.

[9] Allan Metz, “Those of the Hebrew Nation…The Sephardic Experience in Colonial Latin America,” American Jewish Archives, vol. 44, no. 1 (Spring/Summer 1992), p. 226.

[10] Marc Lee Raphael, Jews and Judaism in the United States: A Documentary History (New York: Behrman House, 1983), p. 24.

[11] Jewish Autonomy in a Slave Society (Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 2020), p. 76.

[12] Stephen Alexander Fortune, Merchants and Jews: The Struggle for the British West Indian Caribbean, 1650-1750 (Gainesville: University Presses of Florida, 1984), p. 109.

[13] Stern, “Portuguese Sephardim in the Americas,” p. 143.

[14] Lavy Becker, “A Report on Curacao,” Wisconsin Jewish Chronicle, December 5, 1969.

[15] Daniel M. Swetschinski, “Conflict and Opportunity in ‘Europe’s Other Sea’: The Adventure of Caribbean Jewish Settlement,” American Jewish History, vol. 72, no. 2 (December 1982), p. 236.

[16] Stern, “Portuguese Sephardim in the Americas,” p. 147; Emma Fidanque Levy, “The Fidanques: Symbols of the Continuity of the Sephardic Tradition in America,” American Jewish Archives, vol. 44, no. 1 (Spring/Summer 1992), pp. 184–85.

[17] Marc Lee Raphael, Jews and Judaism in the United States: A Documentary History (New York: Behrman House, 1983), p. 24.

[18] Isaac S. and Susan A. Emmanuel, History of the Jews of the Netherland Antilles (Cincinnati: American Jewish Archives, 1973), p. 77.

[19] Johan Hartog, Curaçao From Colonial Dependence to Autonomy (Aruba, Netherland Antilles, 1968), p. 276.

[20] Second Edition, Volume 4, p. 473.

[21] Stern, “Portuguese Sephardim in the Americas,” p. 151. 

[22] Second Edition, Volume 4, p. 474.

[23] See also James C. Boyajian, “New Christians and Jews in the Sugar Trade, 1550–1750: Two Centuries of Development of the Atlantic Economy,” in The Jews and the Expansion of Europe to the West, 1450-1800, eds. Paolo Bernardini and Norman Fiering (New York: Berghahn Books, 2001), p. 476.

[24] Stern, “Portuguese Sephardim in the Americas,” p. 164.

[25] Jacob Rader Marcus, Memoirs of American Jews 1775-1865, vol. 2 (New York: KTAV Publishing House, 1974), p. 288.

[26] Edward D. Coleman, “Jewish Merchants in the Colonial Slave Trade,” Publications of the American Jewish Historical Society, vol. 34 (1938), p. 285.

[27] Second Edition, Volume 4, p. 470.

[28] Message to the Blackman in America, pp. 104, 267; “Is There a Mystery God?” Pittsburgh Courier, Aug. 18, 1956.




2024 m. liepos 16 d., antradienis

Clayton Morris: "Jie laukė 42 sekundžių, kad nušautų Trumpo žudiką." Atsiranda naujų klausimų


 

Kodėl Slaptoji tarnyba laukė 42 sekundes, kad galėtų šaudyti į prezidento D. Trumpo žudiką po to, kai buvo įspėta? Gilinamės į neatsakytus klausimus, susijusius su pasikėsinimu į D. Trumpą. 

https://www.youtube.com/watch?v=5t9Qc3MOPww

Šio video vertimas: https://www.youtube.com/watch?v=hP-vrzdoqjM

A.L. komentaras: Mano nuomone, žmogžudystę užsakė Baltųjų rūmų alcheimeris ir veikėjai, kurie jį tampo už virvelių.



Kun.maj. A.Bulotas: Paminėjus garbingą Lietuvos valstybę Liepos 6 d.

 


Klausimas Lietuvos teisininkams, nuteisusiems parlamentarą Petrą Gražulį, demonstravusį tarybinę simboliką?
Kaip tuomet žvelgti teisiškai į gyvus tarybinius „simbolius“ kurie tikri ir gyvi simboliai vaikšto tarp mūsų? Pavyzdžiui : tarybinė darbuotoja prokurorė nuotraukoje Faina Kuklianska , su tarybine žvaigžde pilotkėje (kariška tarybinė kepurė) Valstybės įkūrimo dienos proga, buvo apdovanota ordinu? Apdovanota padėka asmens, paženklinusio, save gyvu komunistiniu tarnavimu Lenino idėjoms rašytinu prašymu - prezidentas G. Nausėda? Kaip teisininkai teisdami disidentą Petrą Gražulį, atsakytų man disidentui, laisvės kovų dalyviui, baigusiam Romos teisės studijas, kai viešu pareiškimu prezidentas G. Nausėda , stodamas į komunistų partiją , pripažino, pasirašydamas priėmimo prašymą, kad Lietuvos Romos katalikų bažnyčia pagal partinę liniją yra liaudies opiumas ir su ja reikia kovoti. ( ar jis ne veidmainis , šitą nuslėpdamas prieš prezidento rinkimus. Ar toks pripažinimas jį prezidentu yra teisėtas ? Išpažintis katalikui yra privatus dalykas kai tu esi eilinis pilietis, bet kaip Valstybės žmogus, tiek Faina Kuklianska, priimdama ordiną turėjo viešai atsisakyti tarybinių apdovanojimų, garbės raštų, tiek Prezidentas G. Nausėda turėjo prieš rinkimus atsiprašyti piliečių už nesuvokimą ką jis darė. Tada rinkėjams būtų buvę aišku ar balsuoti už nesuvokiantį Vilniaus krašte kandidatą ar už pilietiškai suvokiantį kandidatą laimėjus 2 – ją vietą Vilniaus rajone E. Vaitkų? Žurnalistų išaiškintas Prezidento neprisipažinimas po rinkimų, tai nėra manau sąžiningas atsiprašymas o tik nuslėptai situacijai, reikia tarti atsiprašymo žodį ( tuo pačiu manau turėjo būti anuliuojami rinkimai?) Sunku eiliniams piliečiams suprasti ir tuos vadinamus jau atsiprašiusius, tarybinius karininkus, suteikiant jiems teisę dirbti Lietuvos įstaigose, konkrečiai: kariuomenėje, teismų sistemoje, kai jiems sunkiai sergant, mane pakviesdavo jų žmonos ,kaip kapelioną juos aplankyti. Sergantys pulkininkai, Išsiėmę iš spintos paradines uniformas nusagstytas tarybine simbolika, ordinais ir medaliai, sakydavo, kad mes laidosimės kapelione su šia uniforma. Šiuo klausimu Lietuvos teisininkus noriu faktiškai paliudyti, kad tikras komunistas, net mirdamas neatsisakė savo priesaikos, ir iki mirties veidmainiavęs Lietuvos valstybine priesaika. Teisėjai stovėję per laidotuves ir sakę kalbas prie savo antrą kartą išdavusio Lietuvą, išdaviko kapo, kaip vertą teisingą Lietuvai „atsidavusį“ pilietį? Aš tada stovėjau ir tylėjau šeimos gedulo ir giminių aplinkoje save pateisindamas apie mirusį – tyla, tik palaimindamas palaikus mirusiojo. Ne vieną kartą susitikęs su tokiomis moralinėmis veidmainystėmis klausdavau kardinolo V. Sladkevičiaus. Jis patardavo neveidmainiauti ir geriau patylėti prie kapo. Bet kai tie gyvi simboliai dar vaikšto tarp mūsų? Grįžtu teisėjai, prie tų šimtų eurų, baudų, skirtų disidentui P. Gražuliui. Taip nuteisę disidentą parlamentarą P.Gražulį, manau sumokėti valstybei turėtų patys teisėjai, kad vieną kartą teismai ( tiksliau teisėjai atsistotų reikiamoje vietoje teisiant Lietuvos piliečius ir nematant gyvų tarybinių simbolių „gerovės“ darbų Lietuvai. ) Tai mano asmeninės pastabos Iš dabartinės Lietuvos teisėsaugos ,pradedant nuo policijos pagalbos, ir mano patirtos ne vienos teisinės kloakos kaip pareigūno ir kaip piliečio. Gal nekelkime audros dėl negyvų tarybinių simbolių ir blizgančių niekučių, gal labiau saugokime Lietuvą nuo politiškai mutavusių neaiškių kokios valstybės gyvų simbolių, kaip grėsmės prieš jauną Lietuvą. 

Pagarbiai, laisvės kovų dalyvis maj. Alfonsas Bulotas


P.S. pažiūrėjus gerb. aktoriaus Artūro Orlausko tris (trečias kartas tikrai nemeluoja) laidas iš „KIEMO PUSĖS“, manau turėtų atsistatydinti visa Lietuvos vyriausybė. Tai daugiau nei „ŠĖPOS TEATRAS“ Sąjūdžio laikais ar laidos „VEIDRODIS“, „POŽIŪRIS“. šituose kas vakarą pateiktuose A. Orlausko faktuose, normali valstybė negali vadintis valstybe. Tai skaudu, ką rodo ir apklausos, kad piliečiai tarp 80-90 procentų bijo savo rinktos ( vadinu savo ) valstybės valdžios.


Šunys vedžiojami Vilniaus kapinėse ir dergia ant kapų

  Šios nuotraukos darytos šiandien 11 val. Vilniaus Kairėnų kapinėse. Išniekinto kapo savininkų pavardes užtušavau. Šunų vedžiojimas kapinės...