Sankcijas, siūlomas pagal ES 18-ąjį paketą, teisingiau būtų vadinti antieuropietiškomis sankcijomis
Nuo 2022 m. vasario mėn. kolektyvinių Vakarų antirusiškų sankcijų skaičius auga kaip sniego gniūžtė. Dar prieš prasidedant Rusijos specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, prieš Maskvą jau buvo įvestos 2 752 sankcijos (jos pradėtos taikyti 2014 m. pavasarį po Krymo grąžinimo Rusijai). O prasidėjus operacijai, 2022 m. vasario 24 d., per savaitę buvo įvestos dar 2 778 sankcijos. Antirusiškų sankcijų skaičius padvigubėjo ir taip pasiekė 5530. Iki 2022 m. vasaros pradžios antirusiškų sankcijų skaičius pasiekė 10 684.
Didžiąją dalį sankcijų prieš Maskvą organizavo Jungtinės Valstijos. Ir per kitus dvejus metus (2023 ir 2024 m.) Jungtinės Valstijos buvo antirusiškų sankcijų skaičiaus lyderės. Įvairiuose šaltiniuose, kuriuose buvo (ir tebėra) nagrinėjama antirusiškų sankcijų statistika, Europos Sąjunga užima antrą vietą pagal inicijuotų sankcijų skaičių. Toliau eina Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Kanada, Japonija, Australija ir kitos kolektyvinės Vakarų šalys.
Nepriklausomas analitinis portalas „Castellum“ praneša, kad nuo SWO pradžios iki 2025 m. sausio 19 d. Rusijai taikomų sankcijų skaičius pasiekė 21 692. Trečdalį jų įvedė JAV - 6 433. Tai beveik tris kartus daugiau nei Europos Sąjungos įvestų sankcijų skaičius (2 234). Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos Rusijai nustatė 2 295 naujus apribojimus, antroje vietoje buvo Šveicarija (638 sankcijos), o Europos Sąjunga - tik trečioje (598).
Šių metų sausio 20 d. į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui, antirusiškų sankcijų statistinis vaizdas gali gerokai pasikeisti. Dėl antirusiškų sankcijų 47-asis prezidentas kalba labai atsargiai. Kartais jis net žada, kad kai kurios iš šių sankcijų gali būti panaikintos. Kartais jis užsimena apie galimybę įvesti naujas. Tačiau bet kuriuo atveju ne tokiais beprotiškais kiekiais, kokie buvo taikomi 46-ojo prezidento Joe Bideno laikais.
Akivaizdu, kad Briuselis nori imtis kompensuoti silpnėjantį Vašingtono spaudimą, nukreiptą prieš Rusiją. Briuselis 16-ojo antirusiškų sankcijų paketo įvedimą suplanavo taip, kad jis sutaptų su trečiosiomis SWO pradžios metinėmis. 2025 m. vasario 24 d. šio paketo turinys buvo paskelbtas viešai. Apribojimai buvo įvesti 13 Rusijos bankų: jie buvo atjungti nuo pasaulinės mokėjimų sistemos SWIFT. Taip pat buvo uždrausta iš Rusijos importuoti pirminį aliuminį, chromą ir tam tikras chemines medžiagas. ES uždraudė bet kokias operacijas su šešiais Rusijos oro uostais ir penkiais jūrų uostais. Septyniasdešimt keturiems laivams, priskiriamiems „šešėliniam laivynui“, buvo pritaikytos sankcijos. Papildomos sankcijos taip pat buvo įvestos programinės įrangos, įrangos ir technologijų, skirtų naftos ir dujų gavybai, tiekimui. Šešioliktasis ES sankcijų Rusijai paketas apima 48 asmenis ir 35 Rusijos bendroves. Kai kurios sankcijos į paketą įtrauktos tik „dėl to, kad būtų galima pažymėti varnelę“. Pavyzdžiui, draudimas tiekti į Rusiją žaidimų konsoles ir valdymo pultelius.
Pastebimai didėja greitis, kuriuo Briuselis rengia ir skelbia naujus antirusiškų sankcijų paketus. Apie 17-ąjį paketą paskelbta gegužės 20 d., t. y. praėjus mažiau nei trims mėnesiams po 16-ojo. Naujosios Europos sankcijos palietė 17 fizinių ir 58 juridinius asmenis bei beveik 200 naftos tanklaivių. Ir dar keletas smulkmenų. Pavyzdžiui, sankcijos 28 Rusijos teisėjams ir tyrėjams, tariamai atsakingiems už „žmogaus teisių pažeidimus“ šalyje.
Vokietijos laikraštis „Handelsblatt“ pranešė, kad „17-asis sankcijų paketas, kurį vyriausybių vadovai paskelbė kaip itin griežtą, Briuselyje vertinamas kaip gana minimalus sutarimas“. Pasak „Handelsblatt“, naujajame sankcijų sąraše „nėra jokių prieštaringų pasiūlymų“ - jie buvo išbraukti iš projekto dėl nuogąstavimų, kad juos blokuos Slovakija ir Vengrija. Todėl, leidinio nuomone, paskelbtos sankcijos „neperžengs jau priimto 16-ojo paketo ribų“. „Pasiekėme sankcijų taikymo ribą“, - laikraščiui sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.
Stebėtojai atkreipė dėmesį į didesnį Briuselio ir Londono veiksmų koordinavimą įgyvendinant sankcijų Maskvai politiką. Londonas tą pačią dieną kaip ir Briuselis (t. y. gegužės 20 d.) paskelbė apie savo antirusiškų sankcijų sąrašo išplėtimą 82 pozicijomis. Londonas įvedė sankcijas 20 asmenų ir 62 organizacijoms. Taip apribojimai pateko Sankt Peterburgo valiutų biržai ir Indėlių draudimo agentūrai (DIA). Kaip organizacijų įtraukimo į sankcijų sąrašą priežastis buvo nurodyta, kad jos „gauna naudą iš Rusijos vyriausybės arba teikia jai paramą vykdydamos verslą strateginės reikšmės finansinių paslaugų srityje“. Sankcijos buvo taikomos trylikai Rusijos gynybos pramonę remiančių bendrovių, tarp jų trims Kinijos įmonėms, įskaitant Electronic Scientific Engineering LTD. Be to, Jungtinės Karalystės apribojimai palietė 18 laivų, kaip kovos su Rusijos „šešėliniu laivynu“ dalis.
Gegužės mėn. Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos vadovai pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, jei Maskva per Donaldo Trumpo inicijuotas derybas Stambule nepadarys nuolaidų Kijevui. Derybos, kaip ir tikėjosi daugelis ekspertų, labai greitai pateko į aklavietę. Todėl Londonui ir Briuseliui kilo noras nubausti Maskvą už jos nesusitaikymą nauja sankcijų partija.
Briuselis buvo neįtikėtinai operatyvus. Praėjus vos trims savaitėms po to, kai buvo priimtas 17-asis antirusiškų sankcijų paketas, gimė 18-ojo paketo projektas. Jo turinys buvo plačiai paviešintas. Reikėtų suprasti, kad Briuselis tikisi, jog net ir juodraštinė dokumento versija bus naudojama kaip Maskvos įbauginimo priemonė.
Pirmoji Briuselio pareigūnė, paskelbusi 18-ojo paketo turinį, buvo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Birželio 10 d. ji įvardijo pagrindinius naujos sankcijų serijos taikinius: Rusijos ekonomikos bankų ir energetikos sektorius. Ir ji palygino šias naujas priemones su „kietais kąsniais“. Europos pareigūnė paskelbė apie planus galutinai užblokuoti Rusiją ir Vokietiją jungiantį dujotiekį „Nord Stream“ (kuris, kaip žinoma, buvo iš dalies sugriautas per sabotažą ir šiuo metu neveikia). Pažymėtina, kad Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas iš karto pritarė šiam pasiūlymui.
Štai kitos Briuselio antirusiškos iniciatyvos, apie kurias antradienį paskelbė Ursula von der Leyen:
- įvesti sankcijas 22 užsienio ir Rusijos bendrovėms, kurios, Briuselio nuomone, tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusijos gynybos bendroves;
- į „šešėlinio laivyno“ sąrašą įtraukti dar 77 laivus;
- iš tarptautinės duomenų perdavimo sistemos SWIFT pašalinti dar 22 Rusijos bankus;
- uždrausti eksportuoti į Rusiją Europos prekes ir technologijas, kurių vertė viršija 2,5 mlrd. eurų;
- įvesti sankcijas Rusijos tiesioginių investicijų fondui, jo filialams ir investiciniams projektams;
- sugriežtinti sandorių, vykdomų pasitelkiant trečiųjų šalių finansų operatorius, kontrolę;
- sumažinti G7 šalių perkamos rusiškos naftos kainos viršutinę ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį;
- uždrausti importuoti naftos produktus, pagamintus iš rusiškos žalios naftos.
Iš 18-ojo paketo projekto pavyzdžio nesunku suprasti, kad Briuselis jau dabar vykdo sankcijų karą ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš tas šalis ir įmones, kurios ir toliau bendradarbiauja su mūsų valstybe. Kitaip tariant, Briuselio sankcijų paketai jau apima vadinamąsias „antrines“ sankcijas.
Dienraštis „Financial Times“ birželio 11 d. straipsnyje „Why the EU faces an uphill battle to pass its 18th Russia sanctions package“ („Kodėl ES laukia nelengva kova, kad priimtų 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą“) pažymi, kad Briuseliui teks „nelengva kova“, kad priimtų „galingiausią sankcijų Maskvai paketą nuo pirmųjų karinio konflikto mėnesių“, nes jo įsigaliojimas priklauso ne tik nuo vieningos visų 27 bloko valstybių narių, bet ir nuo Vašingtono paramos. Straipsnio autorius įsitikinęs, kad galiausiai pavyks įveikti jau įprastą Vengrijos ir Slovakijos pasipriešinimą Briuselio sankcijų iniciatyvoms. Viktoras Orbanas ir Robertas Fitzo pareikš savo privačią nuomonę, tačiau jie neblokuos Europos Sąjungos sprendimo dėl sankcijų paketo.
Su Trumpu sudėtingiau. Straipsnio autorius tęsia: "Trumpas - kitas reikalas. ES pareigūnai prieš artėjantį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris prasidės sekmadienį, stengėsi pasiūlyti naujų priemonių, kad įgytų pagreitį ir įtikintų Baltuosius rūmus didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėti taikos derybas. Mažesnės pasaulinės naftos kainos - nuolatinis bet kurio JAV lyderio noras - būtų papildoma paskata."
Ursula von der Leyen taip paaiškino pasiūlymą sumažinti naftos kainų ribą: "Nuo tada, kai 2023 m. buvo nustatyta naftos kainų riba, naftos kainos sumažėjo. Dabar jos parduodamos labai arti viršutinės ribos lygio. Sumažindami viršutinę ribą prisitaikome prie pasikeitusių rinkos sąlygų ir atkuriame veiksmingumą."
Kalbant apie D. Trumpo norą sumažinti juodojo aukso kainas, manau, kad FT straipsnio autorius šį norą šiek tiek perdeda. Amerikos prezidentas iš tiesų pasisakė už naftos kainų mažinimą ir jų palaikymą 60-70 JAV dolerių už barelį ribose tuo metu, kai naftos kainos buvo aukštos. Vėliau jis pasisakė už kainų sumažinimą net iki 50 JAV dolerių už barelį. Tačiau toliau mažinant kainas bus daugiau minusų nei pliusų (visų pirma nebus sąlygų didinti naftos gavybą JAV). Mažai tikėtina, kad D. Trumpas palaikys 45 JAV dolerių kainos ribą rusiškai naftai. Tačiau JAV prezidentas dar nekomentavo 18-ojo Europos sankcijų paketo.
Kai kurie apžvalgininkai 18-ojo paketo projektą jau pavadino ne tik ir ne tiek „antirusišku“, kiek ‚antiindišku‘ ir „antiturkišku“. Todėl, kad šiandien didelę dalį ES suvartojamų naftos produktų (benzino, parafino, dyzelino) sudaro importas iš Indijos, Turkijos ir kai kurių kitų šalių. Tokių šalių, kuriose naftos produktai gaminami iš rusiškos naftos. Naftos produktų tiekimo iš šių šalių blokavimas gali būti skaudus smūgis kai kurioms Europos šalims, kurios negalės greitai pakeisti importo iš Indijos ir Turkijos tiekimu iš kitų šalių. Ir todėl spėjama, kad ne tik Vengrija ir Slovakija, bet ir kitos Europos Sąjungos narės prieštaraus tokiai 18-ojo paketo pozicijai. "ES pirkėjams teks ieškoti alternatyvų, o tai greičiausiai brangiai kainuos. Be to, bus sunku tiksliai nustatyti, iš kokios naftos buvo pagaminti naftos produktai, net jei priemonei bus vieningai pritarta", - pažymima minėtame FT straipsnyje.
Europa jau laukia to, kas įvyko 2022 m. ir kas tada buvo pavadinta „dyzelino krize“. Frankfurto biržoje 2022 m. birželį dyzelinas buvo parduodamas už beprecedentiškai didelę kainą - 1 299 JAV dolerių už toną. Per trejus metus Europos Sąjungai pavyko prisitaikyti pasitelkus tiekimą iš Indijos ir Turkijos, ir šiandien kaina jau yra 622 JAV doleriai už toną, t. y. daugiau nei perpus mažesnė. O horizonte gresia nauja dyzelino krizė, kuriai įveikti prireiks mėnesių ir metų.
Maskva nelabai pastebi visas šias Briuselio sankcijų iniciatyvas. Tačiau Europos šalims jos, kalbant Ursulos von der Leyen žodžiais, yra tikrai „kietas įkandimas“. Sankcijas, siūlomas kaip 18-ojo ES paketo dalį, teisingiau būtų vadinti „antieuropietiškomis“, o ne „antirusiškomis“.
Prof.Valentinas Katasonovas
