Trumpas ir Trečiosios Jeruzalės šventyklos atstatymas

Praėjusį antradienį D.Ttumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Gazos ruožo kontrolę ir  iškeldinti visus palestiniečius iš nuniokoto pakrantės anklavo.

Manoma, kad D. Trumpas siekia iš Izraelio teritorijos pašalinti visus palestiniečius. Kitas žingsnis - jų pašalinimas iš Vakarų Kranto - Izraelio teritorijos, kuri kartu su Gazos ruožo teritorija yra viena iš dviejų Palestinos autonomijos dalių.

Visiškas Izraelio išvalymas nuo arabų, įskaitant Gazos ruožą ir Vakarų Krantą, yra būtina Rytų Jeruzalės išlaisvinimo nuo musulmonų sąlyga, kuri leis pradėti statyti Trečiąją šventyklą ant Šventyklos kalno Jeruzalėje, kuri yra būtina laukiant „Mašiacho“ - žydų mesijo. Dabar to padaryti negalima, nes ant Šventyklos kalno stovi islamo šventovės - Al Aksos mečetė ir Uolos kupolas. 

Saliamono šventyklos dailininko koncepcija. Joje buvo laikomi švenčiausi žydų tautai daiktai, įskaitant Sandoros skrynią ir Dešimties Dievo įsakymų lenteles, kurios, babiloniečiams apie 586 m. pr. m. e. apiplėšus Jeruzalę, dingo istorijai.

JAV portale "Life Site News" paskelbtas Gary Taphorn straipsnis "Krikščionys negali remti trečiosios šventyklos Jeruzalėje kūrimo. Štai kodėl.", kuris leidžia geriau suprasti problemos esmę.

Straipsnyje rašoma:

Šiame straipsnyje, nors jis jokiu būdu nėra išsamus, siūloma pateikti tam tikrą įžvalgą apie „šventyklos“ sąvoką kaip pagrindinį išganymo istorijos elementą, kuris vis dar vyksta šiandien, galbūt artėjant pavojingai kulminacijai.

Straipsnis yra didelės apimties, todėl aš žemiau pateikiu jo santrauką (jos vertimą), paskelbtą lenkų portale "Polonia Christiana 24".

Krikščionys negali pritarti Trečiosios šventyklos statybai. Štai kodėl

Dalis žydų svajoja atstatyti Jeruzalės šventyklą. Jie mano, kad Donaldas Trampas gali jiems padėti, kaip prieš daugelį amžių padėjo Persijos karalius Kyras. Tačiau Šventykla buvo sugriauta, nes per Kristaus auką išsipildė jos prasmė.

Jeruzalės šventyklos (vadinamosios Trečiosios šventyklos) atstatymo projektą remia ne tik ultraortodoksai žydai, bet ir vadinamieji sionistai krikščionys Jungtinėse Valstijose. Jie turi didelius fondus ir stengiasi aktyviai remti šį darbą. Daug kas mano, kad dabartinis Donaldo Trumpo prezidentavimas bus tam proveržis. Tačiau tai nėra katalikiškos viltys. Apie tai „Life Site News“ portale išsamiame straipsnyje rašo Gary Taphorn.

Kaip pažymi autorius, vadinamosios Trečiosios šventyklos statyba turėtų akivaizdžių tarptautinių pasekmių, nes ji trukdytų Šventyklos kalne jau esančioms mečetėms, kurios yra itin svarbios musulmonams. Žvelgiant iš katalikų perspektyvos, moralinės ir dvasinės pasekmės taip pat yra reikšmingos. Jeruzalės Šventyklos atstatymas ir vėl joje pradėtas garbinimas, įskaitant gyvulių aukojimą, reikštų Dievo įžeidimą, nes tai būtų akivaizdus visų žmonių atpirkimo per Jėzų Kristų atmetimas. Šia prasme šis sumanymas „kokybiškai skirtųsi nuo daugelio kitų institucinių žmonijos nuodėmių per pastaruosius du tūkstančius metų“. - teigė LSN apžvalgininkas.

Remdamasis Biblijos tekstais, Taphornas parodė Jeruzalės šventyklos gimimo istoriją. Pirmoji buvo „Dievo gailestingumo vaisius“ ir Dievo dovana Dovydui kaip atsakas į jo nuoširdžią atgailą už nuodėmes. Karalius už nemažą sumą nupirko žemę, ant kurios turėjo stovėti Šventykla. Taphornas pažymi, kad tai rodo du svarbius skirtumus tarp pirmosios Šventyklos ir dabartinio sionistinio projekto. Trečioji Šventykla tarsi vainikuotų Izraelio karines pergales ir stovėtų ant Šventyklos kalno, kurį valstybė tiesiog laiko savo nuosavybe. Šiandien izraeliečiai tvirtina, kad jie turi teisę į žemę ant Šventyklos kalno, nes taip sakoma Biblijoje; tačiau, anot Taphorno, taip nėra, nes jie šiuo atžvilgiu negali remtis dieviškąja teise ir Šventuoju Raštu, nors kitaip pripažįsta tarptautinę teisę. Veikiau jie turėtų prašyti, kad jiems būtų suteikta galimybė įsigyti kalvą.

Be to, nors Dievas inicijavo Pirmosios šventyklos statybą Dovydo valdymo laikotarpiu, galiausiai neleido jam jos pastatyti, nes Dovydas praliejo kraują ir buvo karys. Todėl, anot Taphorno, būtų prieštaravimas, jei Šventyklą atstatytų dabartiniai izraelitai, kai jų valstybė yra tokia militaristinė.

Kaip ten bebūtų, galiausiai pirmoji Šventykla buvo pastatyta apie 966 m. pr. m. e., valdant Saliamonui, todėl ir vadinama Saliamono Šventykla.

586 m. pr. m. e. Judo karalystę užpuolė babiloniečiai ir Šventykla buvo sugriauta, o tai pranašai pranašavo kaip bausmę už nuodėmes. 539 m. Babiloną užkariavo Persija, ir žydams buvo suteikta galimybė grįžti į Pažadėtąją žemę - ir atstatyti Šventyklą. Persijos karalius Kyras Biblijoje vaizduojamas kaip įrankis Dievo rankose. Būtent su šiuo valdovu šiandien mielai lyginamas prezidentas Donaldas Trumpas.

515 m. pr. m. e. buvo pašventinta Antroji šventykla - tiesa, daug skurdesnė nei pirmoji, nes žydus tremties metu kamavo skurdas. Statyboms vadovavo Zorobabelis, gimęs tremtyje Babilonijoje.

169 m. pr. m. e. Sirijos karalius Antiochas IV Epifanas išniekino Antrąją šventyklą, kuri Pirmoje Makabiejų knygoje apibūdinama kaip „nupuolimo bjaurastis“. Stabmeldystę nutraukė Makabėjų iškilimas (kuris Kristaus laikais buvo minimas Šventyklos išvalymo švente ir į kurį šiandien Lenkijoje nurodo liūdnai pagarsėjusi judėjiška „chanuka“).

Tačiau jau 63 m. pr. m. e. Jeruzalę užkariavo romėnų vadas Pompėjus ir surengė masines skerdynes, įskaitant šventikų žudynes. 40 m. pr. m. e. Romos valdžia Judėjos karaliumi paskyrė Erodą. Šis nusprendė atnaujinti Šventyklą. Jis praktiškai iš naujo ją pastatė, bet kadangi Zorobabelio Šventykla niekada nebuvo nugriauta, terminas Antroji Šventykla apibūdina ir Zorobabelio, ir Erodo Šventyklą. Erodas, rašo A. Taphornas, „Antrąją šventyklą iš naujo pastatė iš marmuro ir aukso; pagrindinis pastatas buvo daugiau kaip penkiolikos aukštų, o jo pamatus sudarė 500 tonų sveriantys kalkakmenio blokai“. Statyba buvo baigta maždaug po 80 metų. Darbai buvo baigti praėjus 63 metams po Kristaus gimimo.

Kristaus laikais Šventykla dar nebuvo visiškai baigta statyti, tačiau joje buvo aukojamos didžiulės aukos. 700 kunigų buvo atsakingi už gyvulių skerdimą.

Po Kristaus mirties Šventyklos skliautas buvo perplėštas pusiau, kaip dokumentuoja trys evangelistai. 66 m. po Kristaus į Palestiną įsiveržė romėnų kariuomenė, kad numalšintų žydų sukilimą. 70 m. rugpjūtį romėnai užėmė Jeruzalę ir sugriovė visą miestą. Šventykla buvo sugriauta - kaip ir pranašavo Kristus, neliko nė akmens ant akmens. 130 m. imperatorius Hadrianas įsakė senovės Jeruzalės vietoje pastatyti miestą romėnišku pavadinimu Aelia Capitolina, o Jeruzalės šventyklos vietoje pastatyti Dzeuso šventyklą.

363 m. imperatorius Julianas Apostatas paskelbė, kad planuoja atstatyti Jeruzalės šventyklą, kad žydai vėl galėtų joje garbinti Dievą. Tačiau, remiantis to meto istorikų, tarp jų ir Ammiano Marcelino, liudijimais, darbai buvo akimirksniu sustabdyti. Pasakojama, kad ugnies kamuoliai sprogo netoli Šventyklos pamatų ir kai kurie darbininkai sudegė gyvi. Kiti autoriai dar rašė apie žemės drebėjimą. Pats Julianas netrukus mirė. Jei Julijano laikais būtų buvusi pastatyta nauja Šventykla, tai galėjo būti suprasta kaip prieštaravimas Išganytojo žodžiams ir taip mestas šešėlis ant krikščionybės tikrumo.

XX amžiuje susidomėjimas Šventyklos kalno atstatymu kilo po Izraelio pergalės 1967 m. Šešių dienų kare. Tada Izraelio kariams pavyko įžengti į senąją Jeruzalę ir atsiimti Šventyklos kalną iš jordaniečių. Nuo to laiko jis tapo žydų ir musulmonų konflikto erdve, nes ant kalvos stovi dvi mečetės, istoriškai svarbios islamo pasauliui.

Keletą dešimtmečių kelios didelės organizacijos, vienijančios ne tik žydus, bet ir krikščionis sionistus, buvo nusiteikusios spręsti atstatymo klausimą. Svarbiausia iš jų yra Šventyklos institutas (The Temple Institute), kurį remia Izraelio vyriausybė. Projektą remia ir vis didesnė visuomenės dalis, pirmiausia ultraortodoksai žydai (vadinamieji charedim). Nors ši mažuma sudaro apie 13 proc. visų šalies gyventojų, tikimasi, kad iki dešimtmečio pabaigos jų bus 16 proc. 

„Trijų tūkstančių metų žydų bendruomenės šventyklų istorija - tai daugiausia tragedijos, kurią sukėlė puikybė, netikėjimas ir bausmė, istorija“, - pabrėžė Taphornas. „Pagal dieviškąjį planą Mesijo atėjimas ir Jo Bažnyčios įsteigimas turėjo įtikinti žydus, kad šventykla ir Mozės aukos nebereikalingos, nes jas pakeitė Naujoji Sandora. Pats Kristus savo Mistiniame Kūne buvo tikroji Šventykla (Jn 2, 19-22), didysis Vyriausiasis Kunigas (Žyd 4, 14) ir aukos Avinėlis (Jn 1, 29),“ - pridūrė jis. Kaip jis priminė, Kristus įsteigė garbinimą „dvasia ir tiesa“ (Jn 4, 20-23), o šventasis Paulius būtent krikščionis pavadino Dievo šventykla (1 Kor 3, 16-17).

„Kad ir ką atneštų ateitis - su Donaldo Trumpo parama ar be jos - [šventyklos atstatymas] negali patikti Dievui ir galiausiai anksčiau ar vėliau [šventyklą] ištiktų toks pat likimas kaip ir ankstesnes. Juk Jame, susivienijęs visas pastatas auga į šventyklą, šventą Viešpatyje; Jame ir jūs augate statydami drauge, kad per Dvasią taptumėte Dievo buveine (Ef 2, 21-22),“ - užbaigė autorius.

P.S. video, skirtas šiam projektui (rusų k.): https://www.youtube.com/watch?v=kPS-rYyobaE

Kada sprogs pasaulinė pinigų apgaulė?

 

Auksas leidžia pastebėti ilgalaikį valiutos nuvertėjimą.

PROF. EBERHARDAS HAMERIS | Auksinių, sidabrinių ir varinių monetų, kaip tinkamos mokėjimo priemonės, laikai baigėsi. Vietoj auksinės apyvartinės valiutos (monetos kaip vienintelė mokėjimo priemonė) prieš 150 metų buvo pereita prie „auksinės bazinės valiutos“. Remdamosi savo aukso atsargomis, valstybės leido valstybės garantuojamus centrinio banko banknotus, kuriuos buvo lengviau gabenti, skaičiuoti ir laikyti didesnėmis sumomis kasdieniam naudojimui. Jų vertę lėmė tai, kad banknotus bet kada buvo galima pateikti centriniam bankui ir iškeisti į atitinkamą auksą ar sidabrą. Tokiu būdu valstybė galėjo išleisti net daugiau pinigų, nei turėjo tauriųjų metalų, nes paprastai tik nedaugelis banknotų turėtojų primygtinai prašydavo iškeisti banknotus į monetas. Paprastai 90 proc. didesnei banknotų apimčiai pakakdavo mažiau nei dešimties procentų aukso.

Nuo viešųjų iki privačių pinigų

Lemiamas žingsnis nuo valstybinių pinigų buvo Federalinės rezervų sistemos įkūrimas JAV 1913 m. Nors pagal JAV konstituciją teisėta atsiskaitymo priemonė gali būti tik auksas ir sidabras, privačių bankų įkurtas kartelis, kuriam vadovavo dvi stambios finansų grupės Rotšildas ir Rokfeleris, sukūrė privatų centrinį banką, turintį teisę leisti savo pinigus, kuriuos valstybė pripažino ir net garantavo kaip teisėtą atsiskaitymo priemonę. Todėl FED banknotai buvo teisėta mokėjimo priemonė JAV.

Per abu pasaulinius karus FED finansavo sąjungininkus paskolomis, už kurias pasibaigus karui reikalavo nugalėtojų aukso. Pralaimėjusios šalys (pirmiausia Vokietija) turėjo atiduoti savo auksą kaip reparacijas, todėl pasaulio auksas kaupėsi FED, t. y. JAV, todėl doleris tapo stipriausia pasaulio valiuta, JAV privertė pasaulio prekių rinkas paversti prekiaujamomis doleriais, o pasaulio centrinius bankus - laikyti dolerį kaip pagrindinį valiutos rezervą. Prasidėjo dolerio dominavimas pasaulyje.

1971 m. JAV prezidentas R. Niksonas panaikino prievolę iškeisti dolerį į auksą (aukso ir dolerio standartas), o kartu ir valstybės atsakomybę už dolerį kaip privačią FED valiutą. Nuo to laiko dolerio banknotai JAV ir visame pasaulyje nebuvo padengti nei tikrais pinigais, nei valstybės atsakomybe, t. y. laisva privačia FED valiuta, bet „teisėta mokėjimo priemone“.

Jei įteisinta mokėjimo priemonė, kuri yra tik atspausdinta, įstatymiškai įtvirtinama kaip galiojanti mainų priemonė, jai reikia pinigų turėtojų pasitikėjimo, kad ji atliktų savo vertės saugojimo funkciją. JAV, siekdama tapti pasauline valiuta, šį pasitikėjimą įtvirtino karine ir ekonomine priemonėmis:

• FED popieriniai pinigai - doleris - tapo dominuojančiu, sudarančiu 75 proc. visų pasaulio pinigų kiekio.
• Prekių rinkos buvo priverstos sąskaitas išrašyti tik doleriais. Visi, kurie tam priešinosi, buvo skelbiami teroristais ir su jais buvo kovojama (Sadamas Huseinas, Iranas, Venesuela ir kt.).
• Pasaulio centriniai bankai taip pat buvo priversti atsisakyti dolerio kaip pagrindinės valiutos atsargos (Eurobankas - daugiau kaip 90 proc.).
• Konkuruojančios valiutos, pavyzdžiui, Vokietijos markė, buvo panaikintos integruojant jas į JAV kontroliuojamą Europos centrinį banką.

Taigi JAV aukštieji finansai per savo FED galiausiai kontroliavo viso pasaulio pinigus ir valiutas. Dolerį garantavo ne kas kitas, o FED, jis buvo dauginamas pagal galimybes, juo buvo piktnaudžiaujama kaip JAV dominavimo pasaulyje priemone ir visų svarbių pasaulio žaliavų ir materialinių vertybių vagystės įrankiu.

Padidinus dolerio kursą, FED ir jo savininkai turėjo neribotą likvidų turtą, už kurį galėjo nupirkti visą pasaulį. O Amerikos valstybė savo dolerio tinklą išplėtė per dolerines paskolas daugiau kaip 180 pasaulio šalių taip, kad daugelyje šalių sukūrė skolos vergovę, o kartu ir politinį JAV dominavimą. Kariniu požiūriu dolerio dominavimą daugiau kaip 100 šalių užtikrino JAV karinės bazės. Didėjančias išlaidas JAV valstybė finansavo didindama FED paskolas, t. y. galiausiai didindama dolerio kursą. Nors per pastaruosius 40 metų prekių kiekis padidėjo tik penkis kartus, pasaulinė pinigų pasiūla per tą patį laikotarpį išaugo daugiau nei penkiasdešimt kartų, nes JAV pirko pasaulio realųjį turtą (įskaitant žaliavų šaltinius), didėjo JAV karinės išlaidos, augo paskolos ir JAV vis labiau gyveno likusio pasaulio sąskaita (prekybos deficitas). Iki tūkstantmečio pradžios pasaulis prekiavo ir savo gerovę grindė vis didėjančiomis fiat pinigų sumomis, niekuo nepadengtais doleriais, kurie buvo nevaržomai dauginami ir palaikomi tik JAV karinės ir ekonominės galios.

Pasitikėjimo problema, tikroji dolerio vertė

Abejonių dėl tikrosios dolerio vertės pirmiausia kilo Kinijoje, kuri dėl eksporto pertekliaus turėjo daugiau kaip 4 trln. dolerių turto ir suprato, kad doleris praranda vertę dėl vis sparčiau didėjančių dolerio atsargų. Jei JAV būtų įvykdžiusios valiutos reformą, visi pasaulio kreditoriai būtų buvę apgauti ir praradę savo turtą. Didėjant dolerio vertei ir infliacijai, sukčiavimas buvo klastingas. Tie, kurie ją atpažino, stengėsi atsikratyti dolerių ir grąžinti juos FED'ui, ką dabar pavyko padaryti Kinijai, turinčiai tris ketvirtadalius savo pradinių dolerių atsargų, o rusams - net 90 proc.

JAV ir jų satelitai (ES) 2021 m. sudavė mirtiną smūgį pasitikėjimui doleriu savo sankcijomis ir visuotiniu Rusijos turto konfiskavimu. Pasaulis staiga suprato, kad pasaulinės valiutos šeimininkai nebepaiso nuosavybės teisių, kurios yra tarptautinio pasitikėjimo, valiutų ir tarptautinės prekybos pagrindas. O kai vėliau JAV išmetė Rusiją iš SWIFT susitarimo, Rusija, Kinija ir dabar jau dauguma pasaulio valstybių sukūrė konkuruojančią valiutų sistemą (BRICS), kuri taip sukrėtė pasaulinį dolerio dominavimą, kad D. Trumpas jau pagrasino visoms dolerio atsisakančioms valstybėms imtis baudžiamųjų priemonių. Ar grasinimais galima atkurti pasaulinį pasitikėjimą fiat valiuta, kuri pati save naikina nevaldomai daugindama ir kuria piktnaudžiaujama grobiant užsienio turtą?

Jei žmonės žinotų apie pinigų nuvertėjimą?

Iš tikrųjų piniginės vertės turėtojai savo rankose turi tik popierinę vertę. Bet kokia papildoma vertė priklauso nuo JAV aukštųjų finansų ir jų vasalinių centrinių bankų (įskaitant ECB) manipuliacijų, piktnaudžiavimo valdžia ir tikslų. Nepaisant to, per šimtą savo gyvavimo metų doleris nuvertėjo 99 %, o euras - net 55 % per 25 metus. Tuo pat metu visi piniginės vertės turėtojai ir prekiautojai pinigais vis dar tiki, kad turi reikalų su padengta valiuta. Jei jie žinotų, kad ši prielaida taip pat klaidinga, kad doleris ir euras nebėra pagrįsti jokia verte, o yra netikri pinigai ore, jie

• bėgtų į tikrąjį turtą,
• sukeltų dramatišką bėgančios infliacijos augimą,
• piliečių piniginės investicijos (vertybiniai popieriai, pensijos, fondai, akcijos) ištirptų ir žlugtų per vertybinių popierių rinkos griūtį
• o ištisi finansų pramonės ir finansinių paslaugų sektoriai žlugtų dėl atsakomybės ieškinių dėl devalvacijos,
• todėl valiutos reforma taptų neišvengiama.

Tik pinigų vertės iliuzija - nepaisant dramatiškos devalvacijos - bent jau išlaiko mūsų valiutos mainų funkciją, nors vertės saugojimo funkcija jau seniai išnyko.

Pasaulinio sukčiavimo valiutos melas gali staiga subliūkšti, jei

• vienos iš pagrindinių šalių skolininkių (JAV, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir kt.) mokumas nutrūktų dėl politinių, ekonominių ar karinių įvykių,
• vienas iš „sisteminių didžiųjų bankų“ taptų nemokus dėl savo rizikos sandorių (pvz., išvestinių finansinių priemonių)
• arba pasaulinės korporacijos žlugtų dėl pasaulinių mokėjimų įsipareigojimų nevykdymo.

Teoriškai didžioji pasaulinė katastrofa turėjo įvykti jau seniai, jei perdėta 20 metų trukusio akcijų bumo rizika

• 20 metų trukusio akcijų bumo,
• bankų skolos,
• rizikingi bankų sandoriai, ypač išvestinės finansinės priemonės,
• vis daugiau šalių per didelis įsiskolinimas ir pasikartojanti nemokumo grėsmė,
• didžiausias visų laikų pinigų dauginimasis
• ir dolerio imperijos žlugimo rizika.

Tai, kad, nepaisant visų šių rizikų, pagrindinė korekcija, priešingai nei teigiama teorijoje, dar neįvyko, daugiausia lemia nusikalstamas elgesys:

• JAV Kongreso metinis leidimas didinti skolą,
• neteisėtas FED vykdomas JAV skolos pirkimas,
• centriniai bankai neteisėtai vertina vis daugiau abejotinų paskolų ir gautinų sumų kaip „galiojančias“,
• ECB neteisėtai sustabdytas palūkanų už Target skolą mokėjimas,
• daugkartinį manipuliavimo ir sukčiavimo slėpimą, kurį ECB vykdė teikdamas paskolas ES valstybėms narėms,
• leidimas (A. Merkel!) prisiimti trilijonus eurų ES skolos (2,5 trilijono eurų), ES neturint savo pajamų (mokesčių),
• sukčiavimas, kad ECB vis dar finansuoja ES nusikalstamą skolą,
• sparčiai augančią pinigų pasiūlą, kurios pasekmes centriniai bankai galėjo pažaboti tik neteisėtai manipuliuodami valiuta, palūkanų normomis ir vertinimu.

Jei žlugs bent viena iš šių pasaulinių rizikų arba jei pasaulinis pinigų, skolų ir finansinis sukčiavimas prasiverš vienoje vietoje, tai teoriškai turi sukelti didžiausią visų laikų pasaulinį finansinį krachą.

Neišvengiamos pasekmės

Jei krachas prasidės kaip įprasta biržos fronte, akcijų ir visų finansinių vertybinių popierių kainos kris daugiau nei perpus, dėl to žlugs bankai ir įmonės, kils likvidumo krizė, bus sustabdytos investicijos, pirmiausia žlugs prastai finansuojamos įmonės, prasidės atleidimai iš darbo, nedarbas, sumažės vartojimo lygis ir visa ekonomika.

Nuosmukio ir vėliau depresijos etapas truks trejus-penkerius metus, o iki tol išgyvenusios įmonės patirs naują pakilimą.

Jei krizė prasidės pinigine prasme dėl sukčiavimo pinigų ir finansų sistemoje, tuoj pat prasidės bėgimas į realųjį turtą, dėl to toliau kris pinigų vertė, smuks įmonių pardavimai, bus atleidžiami darbuotojai, o ekonomika patirs nuosmukį ar net depresiją.

Iš kur kyla pavojus?

Bankų sistema grasina mums krachu dėl blogų paskolų. Iki šiol tai daugiausia buvo blogos paskolos nekilnojamajam turtui ir netinkamai finansuojamos įmonės bei patys bankai, tačiau dabar dar didesnis pavojus kyla dėl bankų sistemos valstybės skolos.

Privatūs skolininkai gali skolintis tik tiek, kiek dar gali mokėti palūkanas ir amortizaciją, t. y. išlikti mokūs, o pernelyg įsiskolinusios šalys gali skolintis tol, kol joms kas nors skolina pinigus, kitaip tariant, kol centriniai bankai toliau finansuoja bankrutuojančias šalis. Pavyzdžiui, JAV, kurios skola siekia 36 trilijonus, kasmet padidėja daugiau kaip dviem trilijonais ir ją toliau finansuoja FED. Apgaulinga valiutų sistema tęsis tol, kol žmonės vis dar pasitikės mokėjimo priemonėmis. Tačiau jei infliacija padidės iki nevaldomos infliacijos, t. y. jei vertės praradimas taps akivaizdus, krachą gali suvaldyti tik valiutos reforma, kurios metu įmonės ir privatūs asmenys žūsta dėl per didelių paskolų, o valstybės savo skolas perkelia piliečiams per valiutos devalvaciją, mokesčių didinimą ir specialius mokesčius materialiajam turtui, t. y. piliečiai nuskurdinami dėl savo valdžios sukeltų skolų. Valstybės skola visada paveikia piliečius, ypač viduriniosios klasės atstovus, o valstybė įsiskolina savo piliečių sąskaita.

Dar blogiau yra su ES, ypač Vokietijos, prisiimama atsakomybės rizika už užsienio valstybių skolas. Dėl to mūsų piliečiai turi mokėti už Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos ar Italijos neapdairumą ir skursti, nes šios šalys gali mokėti dar mažiau nei Vokietija.

Geriausias būdas privatiems asmenims išgyventi krachą ir depresiją - turėti ilgalaikio materialaus turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (nepaisant naštos išlyginimo), žemės ūkio paskirties žemės ar miškų ir brangiųjų metalų.

Per Didžiąją depresiją prieš 100 metų negalėjote išgyventi mėnesį iš savo atlyginimo, bet galėjote išgyventi iš aukso monetos vertės ekvivalento.

Paskutinę Didžiąją depresiją išgyvenusi karta jau nebegyvena. Jų vaikai patyrė 1945 m. žlugimą, dėl kurio visi liko nuskurdinti, tačiau jų perspėjimus jaunoji karta išjuokia. Gerovė laikoma savaime suprantamu dalyku, nors vis mažiau žmonių ir toliau produktyviai dirba, o dauguma net gyvena iš valstybės ir socialinių pašalpų.

Dauguma dabartinės kartos atstovų išrinko vyriausybes, kurios sąmoningai naikino gerovę:

Merkel: uždraudė pigią branduolinę energiją, prisiėmė visas Europos skolas, priėmė daug milijonų darbo vengiančių pašalpų prašytojų, uždraudė kritikuoti jų blogus darbus per ugniasienes.

Raudonai-žalioji vyriausybė: „žalioji transformacija“, kuria siekiama pertvarkyti arba sunaikinti svarbiausias mūsų eksporto pramonės šakas, tokias kaip automobilių, chemijos, mašinų pramonė, pigių rusiškų dujų atsisakymas ir dėl to trigubai išaugusios energijos kainos, papildomas daugumos šildymo sistemų draudimas, kartu įpareigojant brangiai apšiltinti nekilnojamąjį turtą, dvigubai didesni mūsų ekonomikos ir žemės ūkio veiklos apribojimai ir reguliavimas, „pasaulio gelbėjimas“ per 74 milijardų dovanas beprasmiams, nekontroliuojamiems ir korumpuotiems, pedofiliniams, feministiniams ir neva ekologiniams projektams visame pasaulyje.

Kartą, kuri siekia „ekologijos vietoj ekonomikos“, linksmybių vietoj veiklos ir socialinio darbo, administravimo vietoj produktyvaus darbo, artėjantis krachas užklups nepasiruošusią (tiek, kiek ji nebegalės išgyventi iš paveldėjimo).

Atsižvelgiant į susikaupusius pavojus, vėl būtina ir neabejotina valanti audra. Tai pasakytina tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir politiniu požiūriu.

Ženklų jau yra. Tačiau niekas tiksliai nežino, kada ji ateis. Kaip sakoma: pasiruošęs žmogus vertas dviejų žmonių!

Prof. dr. Eberhard Hamer

Šaltinis

Trumpas turi planą

 

Tai, ką D. Trumpas daro atėjęs į valdžią Jungtinėse Valstijose, kelia baimę. Jis sparčiai ir negrįžtamai keičia visos pasaulio tvarkos struktūrą. Jei per pirmąją prezidentavimo kadenciją D. Trumpas užsiminė apie būtinas reformas, tai ketveri metai valdžioje ir dar ketveri metai radikalioje opozicijoje pavertė jį įsitikinusiu gana konkrečios ideologijos nešėju. Ir šią ideologiją D. Trumpas, kaip matyti iš jo pirmųjų dviejų savaičių Baltuosiuose rūmuose, ketina įgyvendinti visomis priemonėmis.

Kokia tai ideologija?

Pirmiausia turėtume fiksuoti pagrindinį ir lemiamą jo bruožą: D. Trumpas yra įsitikinęs ir nuoseklus globalizmo ir liberalizmo priešininkas visais lygmenimis, visose srityse ir visomis prasmėmis.

D. Trumpas yra globalizmo priešininkas, nes atmeta bet kokias viršvalstybines institucijas (JT, PSO, ES ir pan.) ir, kaip ir klasikiniai realistai, tiki, kad aukščiausia valdžia yra suvereni nacionalinė valstybė, virš kurios nėra nieko. Tokia yra jo tezės Make America Great Again (arba MAGA) prasmė. Anot jo, JAV pirmiausia yra didžioji galia, kuri pasaulio politikoje turėtų elgtis kaip visavertis subjektas, suinteresuotas tik ir išimtinai siekti savo tikslų, ginti savo vertybes ir interesus. D. Trumpas ir jo ideologija atmeta bet kokias internacionalizmo užuomazgas, bet kokią retoriką apie „visuotines vertybes“, „pasaulinę demokratiją“, „žmogaus teises“ ir pan. Absoliutus imperatyvas yra tik Amerika ir jos gerovė. Tie, kurie pritaria šiam projektui, yra draugai arba sąjungininkai; tie, kurie jam priešinasi, yra priešai. JAV neturi jokios kitos darbotvarkės, išskyrus savo klestėjimą, ir jokia valdžia neturi teisės diktuoti amerikiečiams, ką, kaip ir kada daryti, kaip elgtis, kuo tikėti ir ką garbinti.

Globalizmas remiasi visiškai priešinga logika: pagal ją JAV vaidmuo - būti liberaliosios demokratijos forpostu, gynėja ir rėmėja, tarnauti viršvalstybiniams interesams ir ultraliberaliajai ideologijai, įveikiant savo pačios interesus ir net atgailaujant, kad jų apskritai turi. Globalistai mąsto žmonijos terminais, Trumpas - Amerikos terminais. Tai atspindi esminius tarptautinių santykių teorijos prieštaravimus tarp realistų (pats Trumpas) ir liberalų (Bidenas, taip pat Obama, Clinton ir net respublikonas Bushas jaunesnysis).

Toliau. D. Trumpas radikaliai atmeta liberalizmą kaip genderizmo, progresyvizmo, hiperindividualizmo ir postmodernizmo ideologiją. Šiuo lygmeniu jis yra klasikinis konservatorius, aršus tradicinių vertybių gynėjas: dviejų Dievo duotų ir natūralių lyčių (vyro ir moters), sveikos šeimos, religijos, disciplinos, tikėjimo savimi, optimizmo ir reliatyvizmo atmetimo, iškrypimų įteisinimo ir priverstinės atgailos - už tai, kad esi vyras, baltasis, krikščionis, patriotas ir t. t. - gynėjas. D. Trumpas griežtai pasisako prieš panaikinimo kultūrą, liberalią cenzūrą ir visų kolektyvinės tapatybės formų panaikinimą.

Kita vertus, liberalizmas visa tai pavertė savotišku kultu, sektantišku tikėjimu, pagal kurį bet kokia užuomina apie LGBT ar transseksualų kritiką iš karto laikoma fašizmu ir pritraukia represines liberalų priemones.

Taigi D. Trumpo ideologija visiškai ir iš esmės prieštarauja geopolitiniam ir požiūrių vektoriui, kuris JAV dominavo nuo 1980-ųjų. Šis vektorius rėmėsi liberaliuoju progresyvizmu, kuris reikalavo, kad individas vis labiau išsilaisvintų nuo visų socialinių ryšių ir įsipareigojimų, įskaitant visišką jų nutraukimą ne tik su lytimi, bet ir su pačia žmogaus prigimtimi (iš čia kyborgo tema ir posthumanizmas). Pasaulio politikoje tai reiškė laipsnišką perėjimą nuo nacionalinių valstybių prie vieningo pasaulio, vadovaujamo pasaulinės vyriausybės, kartu panaikinant suverenitetus (pagal šiuolaikinės Europos Sąjungos modelį).

D. Trumpas griežtai atmetė ir liberalią ideologiją, ir globalizmo geopolitiką. Ne tik atmetė, bet ir su įnirtinga energija ėmėsi pertvarkyti pasaulio tikrovę, per dvi savaites buvimo Baltuosiuose rūmuose kardinaliai pakeisdamas beveik viską.

Kokį pasaulį D. Trumpas atmetė ir dabar sparčiai griauna, daugiau ar mažiau aišku. Tai pasaulis, kurį sumanė ir pradėjo kurti globalistai. Pagrindiniai jo parametrai aiškūs, jo metodai taip pat aiškūs, ir nesunku įsivaizduoti, prie ko jis logiškai galėtų privesti. Tačiau šį vektorių nutraukė Trumpas. Ir čia jau galima sakyti, kad jo poelgiai yra negrįžtami.

Dabar pabandykime suprasti, kokį pasaulį D. Trumpas pradėjo kurti vietoj sugriauto.

Norėtųsi jį apibūdinti kaip daugiapoliariškumą, kaip žmoniją, susidedančią iš civilizacijų, kur nebėra vienos dominuojančios jėgos - nei ideologinės, nei geopolitinės, vienpoliškumas panaikintas, o visos tautos ir kultūros, nusimetusios globalizmo jungą, pagaliau gali atsikvėpti ir pradėti savo pačių suverenios civilizacijos kūrimo procesą. Būtų viliojanti mintis apibūdinti ją kaip daugiapoliškumą, kaip žmoniją, susidedančią iš civilizacijų, kai nebėra vienos dominuojančios ideologinės ar geopolitinės jėgos, kai panaikintas vienpoliškumas ir visos tautos bei kultūros, nusimetusios globalizmo jungą, pagaliau gali atsikvėpti ir pradėti savo suverenios civilizacijos kūrimo procesą. 

Mes patys ir kitos didžiosios civilizacijos: Kinija, Indija, islamo pasaulis, Afrika ir Lotynų Amerika, aiškiai norime matyti ir kurti tokią pasaulio tvarką. Iš tikrųjų todėl jos ir susivienijo į BRICS sandraugą. Galbūt, objektyviai vertinant, D. Trumpo reformos prie to ir prives, tačiau jis pats aiškiai mato dalykus kitu kampu. Vargu ar jis pasirengęs tiesiogiai ir sąmoningai pripažinti daugiapoliškumą, nors kai kurie jo šalininkai, ypač Markas Rubio, jau atvirai pripažįsta daugiapoliškumą kaip objektyviai egzistuojančią tikrovę. Tai, žinoma, tiktų visiems, tačiau vargu ar Trumpas asmeniškai tam yra pasirengęs. Jis pats naująją pasaulio tvarką veikiau suvokia kaip galutinį lūžį tiek su Jaltos sistema, tiek su vienpolės globalizacijos momentu. Todėl jis ėmėsi griauti visas tarptautines institucijas, kurios yra ankstesnių 80 metų simboliai: tiek JT, tiek tokias globalistines struktūras kaip PSO, USAID ir net NATO.

D. Trumpas mato JAV kaip naują imperiją, o save - kaip Augustą, kuris pagaliau panaikino žlugusią respubliką. Iš čia jo pretenzijos į Grenlandiją, Kanadą, Panamos kanalą ir net Meksiką. Jungtinės Valstijos jo akyse yra didžioji galybė, visos žmonijos svajonės įsikūnijimas, tačiau susitelkusi į save ir šviečianti ant kalvos kaip patrauklus idealas. Visos tautos ja žavisi ir jos bijo. Niekas nedrįsta jai mesti iššūkio, tačiau ji niekam nėra skolinga. Ji yra ne visuotinė donorė, o pasaulinio masto veikėja. JAV nėra žmonijos pakaitalas, o tik atstovauja jos geriausiai išrinktajai daliai - efektyviausiai, sėkmingiausiai, turtingiausiai, laisviausiai ir klestinčiausiai planetos visuomenei. O kad tai pasiektume, reikia stengtis. Iš čia ir D. Trumpo neapykanta nelegaliems imigrantams. JAV nėra praeinamasis kiemas tinginiams ir nekvalifikuotiems juodaodžiams, kurie sėdi ant subsidijų ir niekina tradicines vertybes. Būti amerikiečiu yra privilegija ir pasirinkimo ženklas. Visi kiti gali žavėtis arba keikti JAV iš nemažo atstumo. Tai neturi jokios reikšmės. Tačiau meskite iššūkį šiam kolosui, ir visa Amerikos karo mašinos galia sugrius ant jų galvų.

Trampui prasminga ne Vakarų hegemonija, o tiesioginė JAV nacionalinė hegemonija. Tai nėra daugiapoliariškumo pripažinimas - tai vienapolio pasaulio projektas, grindžiamas iš esmės skirtingomis prielaidomis nei liberalų ir globalistų.

Taip D. Trumpas mato ateitį ir, remdamasis šia paradigma, kuria savo politiką dabartyje.

Pačiose JAV tai reiškia globalistinio liberaliojo elito išardymą, tikriausiai su jų brutaliu valymu. Pats D. Trumpas tapo persekiojimo, patyčių ir net bandymų nužudyti taikiniu. Jis puikiai supranta, kad jo reformų mastas nepaliks jam jokių šansų, jei jis suklups ir perduos iniciatyvą savo priešams. Todėl jis smogs pirmas ir, jei reikės, sistemingai naikins savo priešus šalies viduje. Jis jau pradėjo tai daryti. Ir jis nesustos. D. Trumpo jausmai Europai tikriausiai apskritai yra labai neigiami. Ilonas Muskas, artimiausias D. Trumpo bendražygis, neseniai paskelbė tezę „Padarykime Europą vėl didžią“, reiškiančią euroglobalistinio elito nuvertimą ir dešiniųjų populistų, kaip Amerikoje, t. y. eurotrampistų, atėjimą į valdžią. Tačiau vargu ar Trampas rimtai tiki didžiąja Europa. Ji būtų konkurentė pačioms JAV. Be to, kol ES yra valdžioje, tol valdžioje yra tie, kurie yra neatsiejama vieningo globalistinio liberalaus tinklo, kurį D. Trumpas pradėjo išrauti savo šalyje, dalis. ES yra JAV ideologinis priešas ir geopolitinis konkurentas. Ji gali bandyti tapti didžiąja galia, bet tai tik jos pačios reikalas. D. Trumpui rūpi Amerika, o ne jos konkurentų gerovė. Jis mieliau suskaldys Europą, grąžindamas ją į nacionalinių valstybių sistemą, nei stiprins jos vienybę. Tai kelia dilemą eurotrumpistams. Viena vertus, jie yra euroglobalistinio elito priešininkai, kita vertus, jie yra Europos patriotai ir norėtų matyti Europą suverenią ir didžią. Būti kaip Trumpo Amerika nereiškia būti paklusniu Trumpo Amerikos įrankiu. Pamoka nėra tokia: vardan visiško ideologinio ir geopolitinio Europos suverenumo turime išmesti euroglobalistinius liberalus. Bet kadangi taip yra, stipriai Europai reikia atsvaros naujajai Amerikos hegemonijai. Būtent tai ir yra D. Trumpo pažado esmė: būkite suverenūs! Tai yra JAV įstatymas, tačiau tam, kad jis taptų Europos įstatymu, reikia ne tik aklai sekti Amerika, bet ir remtis savo jėgomis.Arba dėl kitų sudėtingų aljansų ir koalicijų. Tai reiškia, kad eurotrampizmas kada nors natūraliai atras daugiapolį pasaulį. Jame yra Amerikos hegemonas, bet yra vietos ir kitiems suvereniems subjektams. Trampas nori suvereniteto sau. Tačiau jis rodo pavyzdį kitiems: atmeskite globalistinių liberalų jungą ir būkite kaip mes. Todėl ir pereinama nuo MAGA prie MEGA.

Kaip Rusija reaguos į D. Trumpą? Vėlgi, pripažindami Trumpo teisingumą ir pagrįstumą, kai jis priešinasi globalizmui - pagrindiniam Rusijos priešui - negalime kalbėti apie jokias nuolaidas suverenitetui. Mūsų šalis apgynė savo suverenitetą visų kolektyvinių Vakarų spaudimo akivaizdoje (kai jie dar buvo vieningi ir visiškai kontroliuojami globalistų), o po Vakarų skilimo ji dar labiau jo laikysis. Bet tai daro ir Trumpas. Jo imperija - jam, mūsų - mums. Jos gali susidurti, bet visiškai naujame kontekste, didžiųjų galių pasaulyje. Kitoje globalizmo pusėje.

Galingiausias smūgis valdant Trumpui yra Kinija. Kinija dar visai neseniai sumaniai laviravo tarp globalizmo ir suverenumo, stengdamasi vienu metu pasinaudoti dviem strategijomis: maksimaliai padidinti savo dalyvavimą pasaulio ekonomikoje ir sustiprinti Kinijos, kaip didžiosios galios, savarankiškumą ir nepriklausomybę. Sunku pasakyti, kokiu mastu Kinijos didybė priklausė nuo globalizacijos. Tačiau tai netrukus suprasime, nes D. Trumpas ketina nutraukti visas galimybes Kinijai tęsti ankstesnį kursą.

D. Trumpas laiko Kiniją pagrindine Amerikos hegemonijos konkurente ir jau pradėjo naują ekonominio ir prekybos karo raundą, kuris, tiesa, buvo būdingas ir J. Bideno administracijai, tačiau ne tokio intensyvumo. D. Trumpas stengsis iki nulio sumažinti tą pelno dalį, kurią Kinija iš JAV ir JAV sąskaita išgauna kituose pasaulio regionuose. Kinija, be abejo, išliks suvereni, taigi ir toliau bus didžioji galia, tačiau tik daug sudėtingesnėmis sąlygomis, kai bus tiesiogiai priešinamasi Valstijoms. Akivaizdu, kad Rusija D. Trumpui nekelia didelės grėsmės, tačiau Kinija kelia. Todėl tikėtina, kad JAV užsienio politikos svorio centras nuo Rusijos persikels į Kiniją.

Antroji po Kinijos probleminė sritis D. Trumpui bus Artimieji Rytai. Priešingai nei dauguma Amerikos realistų (J. Mearsheimeris, J. Sachsas), šioje srityje jis laikosi griežtai proizraelietiškos orientacijos. Jo nuomone, Izraelis yra miniatiūrinės Jungtinės Valstijos, o kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikas B. Netanyahu yra paties imperatoriaus D. Trumpo alter ego. O štai jo priešai yra Iranas, šiitų pasaulis ir pasipriešinimas, t. y. antiizraelietiška islamo tautų koalicija ir patys palestiniečiai. Sunku pasakyti, kiek toli D. Trumpas nueis savo Artimųjų Rytų politikoje, tačiau jam, kaip naujajam Augustui, Izraelis yra tiesioginė kolonija, be to, išrinktoji ir šventoji. Izraelio priešai yra jo priešai. Todėl akivaizdu, kad idėja, jog Iranas taptų didžiąja galia arba islamo umma susivienytų į vieną politinį-religinį darinį, Trumpui nepatinka. Pirmosios kadencijos metu jis paprastai reiškė aštrias antiislamiškas nuotaikas, vėliau retoriką sušvelnino. Tačiau bet kuriuo atveju pati islamo poliaus ir islamo atgimimo idėja jam neabejotinai yra atgrasi. Padaryti islamą vėl didį“ nėra jo planuose, tačiau tai gali būti pačių musulmonų planuose. Jei visi aplinkui ketina tapti didžiais, kodėl musulmonai negalėtų eiti tuo pačiu keliu?

Nors Rusija D. Trumpui kelia antraeilį susirūpinimą, o Kinija, priešingai, yra rimčiausia jo priešininkė ir konkurentė, D. Trumpas Indiją, kuri savo ruožtu aiškiai pasuko didžiosios galios keliu, laiko sąjungininke ir drauge. Svarbų vaidmenį čia vaidina, viena vertus, regioninė konkurencija su Kinija ir, kita vertus, įtampa su islamu. Modi Trumpas mato tai, ką supranta: dešiniąją politiką, suverenumą, tradicines vertybes. Taigi „Make India Great Again“ (MIGA) D. Trumpui visiškai priimtina.

Lotynų Amerika apskritai erzina Trumpą jau vien savo egzistavimu: per pietinę sieną plūsta pabėgėliai, iš ten skverbiasi narkotikų karteliai ir nusikalstamos gaujos, o vandenyno bangos iš Lotynų Amerikos griauna amerikiečių WASP tapatybę. Štai kodėl Trumpas stato savo sieną. Už jos prasideda chaoso, nusikalstamumo, promiskuiteto ir atsilikimo teritorija. Vargu ar čia norima „didybės“.

Tačiau Lotynų Amerika ir jos tautos gali turėti savų minčių šiuo klausimu. Globalistų nuvertimas JAV savaime atveria naujas galimybes Lotynų Amerikai. Jei visi kiti tampa didūs, kodėl Lotynų šalys ir tautos negalėtų eiti tuo pačiu keliu? Net jei Trumpas to nenori, tai principo reikalas. Ir, žinoma, ne šiandien ir ne rytoj atsiras jėgų, kurios skelbs: „Padarykime Lotynų Ameriką vėl didžią!“.

Ir galiausiai Afrika. Ten integracijos laipsnis daug silpnesnis. Tačiau Trumpas jau aiškiai išdėstė savo prioritetus. Jis griežtai pasmerkė Pietų Afrikos vietinių afrikiečių sklypų atėmimo iš baltųjų žemvaldžių praktiką ir pagrasino imtis griežtų priemonių. Mažai tikėtina, kad panafrikietiška idėja vėl padaryti Afriką didžią ir kartą ir visiems laikams užbaigti gėdingą kolonijinę praeitį sulauks jo palankumo, tačiau tai nereiškia, kad tai sustabdys pačius afrikiečius.

Pasirodo, kad naujoji postliberali pasaulio tvarka, kurią pradėjo kurti D. Trumpas, objektyviai sutampa su daugiapoliškumu. Skelbdamas didžiosios galios kūrimo kursą, D. Trumpas nesąmoningai atvėrė kelią kitoms didžiosioms galioms - ir toms, kurios jau yra didžiosios galios (Rusija, Kinija, Indija), ir toms, kurios dar tik pradeda eiti šiuo keliu. Europa gali rimtai siekti tapti didžiąja galia, taip pat islamo pasaulis, Lotynų Amerika ir net Afrika. Galbūt iki to dar toli, tačiau pačios postglobalinės geopolitikos sąlygos verčia visus kitus to siekti. Nori to ar nenori, D. Trumpas pradeda didžiųjų galių erą ir taip objektyviai prisideda prie ankstyvo daugiapolio pasaulio sukūrimo, nors jis pats gali nežiūrėti toliau nei į naują Amerikos hegemonijos formą ir atnaujintą, šį kartą grynai imperinę vienpoliškumo versiją.

Taip, BRICS jį erzina, ir jis net grasina nubausti už dolerio atsisakymą pasaulinėje prekyboje, įspėdamas apie atpildą už bandymą įvesti kokią nors kitą pasaulinę rezervinę valiutą. Tačiau tuo pat metu jis pats aktyviai diegia kriptovaliutų ekonomiką, kuri iš tiesų yra pasaulio finansų atsiskyrimas nuo emisijos monopolio. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį ne į atskirus D. Trumpo pareiškimus, gestus ir net konkrečius politinius žingsnius, o į ideologinį ir geopolitinį modelį, kuriuo jis vadovaujasi. Ir ypač verta atsižvelgti į jo antagonizmą ir tiesioginę priešpriešą liberaliajam globalizmui, kuris dar visai neseniai dominavo JAV ir pasaulyje.

D. Trumpas simboliškai pradeda didžiųjų galių erą. Po globalistų eros ir jų visagalybės pasaulio politikoje pabaigos atsiveria visiškai nauji horizontai.

Prof. Aleksandras Duginas

Šaltinis 

 

Patriočių mokytojų persekiojimas, kaip nueinančio globalizmo ideologijos atodūsis. Dr.A.Lebionka

Lietuva yra ekonomiškai palankioje geografinėje padėtyje tarp Rytų ir Vakarų, bet dėka avigalvių, lietuvių tautai priešiškų jėgų atvestų prie valstybės vairo, įsigudrinome tapti politiniu ir ekonominiu Eurazijos užkampiu, kurį net pokyčių vėjai, pučiantys iš Vašingtono, sunkiai tepasiekia. 

Tuo metu, kai Trampizmo ideologija griauna globalizmo citadeles, kuomet iki ausų korupcijoje išsiterliojusi ES vadovė neįsileidžiama į padorią kompaniją, Lietuva ir vėl prie valstybės vairo, ir aplink jį, susodino įvairiais sindromais sergančius ir praeityje gerai purve išsivoliojusius pusgalvius. 

Nusigyventa iki to, kad valstybės užsienio reikalų ministras viešai transliuoja tekstus, kurių niekas nesupranta, net pats jų transliuotojas. Šia tema puikiai pajuokavo Arturas Orlauskas 709 laidoje "Iš kiemo pusės" (9:42 min.).

Valdžios neadekvatumo, bukumo ir nesiorientavimo (ar inercijos) pasaulio politikoje pavyzdžiu gali būti mokytojos ir poetės Astros Astrauskaitės ketvirtus metus besitęsiantis persekiojimas, pasitelkus galimai angažuotą ir į globalizmo dogmas orientuotą teisinę sistemą: 

Kaltinti poetę valstybės perversmo organizavimu - precendento mūsų laikmečiu neturintis idiotizmas. Ar nepagalvoja šie ponai, kokią žalą jie daro valstybei, kuomet susitapatina su 18 amžiaus carinės Rusijos ochranka ir praeito šimtmečio hitlerine Vokietija?

Kitas pavyzdys - mokytoja  Alina Laučienė, persekiojama už tai, kad prieš tris metus pastebėjo ir aprašė sostinės regione vykstantį lietuvių kalbos naikinimą. O juk problema ne patriotė-mokytoja, o nupušusi globalistinė valdžia, kuri nesupranta nei sostinės reikšmės valstybės gyvenime, nesupranta Vilniaus simbolinės reikšmės Lietuvai ir lietuvių tautai. Kokiais gi reikia būti durniais, kad per kelis metus čia suvežti šimtus tūkstančių rusakalbių ir sostinę iš kalbančios lietuviškai paversti rusakalbiu miestu? 

Kaip verčiasi jiems liežuvis po tokios valstybės išdavystės dar kalbėti apie "rusų pasaulio" grėsmes? Kas gali būti kvailiau už valdžią, uždraudžiančią P.I.Čaikovskio baletą "Gulbių ežerą", bet tą patį "Gulbių ežerą" atvežančią iš Kijevo!?

Mano nuomone, susidorojimas su mokytojomis patriotėmis Astra Astrauskaite ir Alina Laučiene - vinys į Lietuvos valstybingumo karstą, kurias kala atviri lietuvių Tautos ir jos valstybės priešai.

Izraelio gynybos ministras I.Katzas rengia palestiniečių iškraustymo iš Gazos ruožo planą

 

"The Jerusalem Post" šiandien pranešė, kad gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį nurodė pavaldiniams parengti planą, pagal kurį būtų evakuojami Gazos gyventojai, norintys "savarankiškai išvykti". 

„Į planą bus įtrauktos išvykimo per sausumos perėjas galimybės, taip pat speciali išvykimo jūra ir oru tvarka“, - sakė I. Katzas.

Komentaruose, paskelbtuose Katzo X paskyroje, gynybos ministras įsakė Izraelio gynybos pajėgoms parengti „išvykimo per sausumos perėjas galimybes, taip pat specialią išvykimo jūra ir oru tvarką“ bet kuriam Gazos gyventojui, norinčiam evakuotis iš karo zonos, ir pridūrė, kad „Gazos gyventojai turėtų turėti teisę į judėjimo ir migracijos laisvę, kaip įprasta visur pasaulyje“.

I have instructed the IDF to prepare a plan that will allow any resident of Gaza who wishes to leave to do so, to any country willing to receive them.

Hamas has used the residents of Gaza as human shields, built its terror infrastructure in the heart of the civilian population,…

— ישראל כ”ץ Israel Katz (@Israel_katz) February 6, 2025

Katzas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo antradienį po susitikimo Vašingtone su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu pristatytą Gazos gyventojų perkėlimo planą.

Gynybos ministras pareiškė, kad „Hamas“ naudojo Gazos gyventojus kaip gyvuosius skydus, savanaudiškais tikslais pasisavino humanitarinę pagalbą ir neleido jiems išvykti.

Katzas teigė, kad šalys, įskaitant „Ispaniją, Airiją, Norvegiją ir kitas“, kurios, pasak jo, „neteisingai apkaltino Izraelį dėl jo veiksmų Gazos ruože“, būtų „teisiškai įpareigotos leisti Gazos gyventojams atvykti į jų teritoriją“, nes tai būtų regiono perkėlimo dalis.

„Jų veidmainystė bus atskleista, jei jos atsisakys tai padaryti. Yra tokių šalių kaip Kanada, kuri turi struktūrizuotą imigracijos programą ir anksčiau yra išreiškusi norą priimti gyventojus iš Gazos“, - pridūrė Katzas.

Prezidento Donaldo Trumpo planą „perimti“ ir pertvarkyti 139 kvadratinių mylių teritorijos juostą apibūdindamas kaip „drąsų“ - planą, kuris, pasak D. Trumpo, reikštų, kad „palestiniečiai neturi kitos išeities, kaip tik palikti Gazą“ - I. Katzas sakė, kad dabartinių gyventojų „perkėlimas“ kitur „paremtų ilgalaikes demilitarizuotos, grėsmių nekeliančios Gazos po ‚Hamas‘ atstatymo pastangas“.

Po Katzo pareiškimo D. Trumpas šį rytą savo „Tiesos socialinės platformos“ paskyroje atskleidė planus, kad pasibaigus kovoms Izraelis Gazos ruožą „perduos Jungtinėms Valstijoms“.

Prezidentas ir nekilnojamojo turto magnatas patikslino, kad palestiniečiai „jau būtų perkelti į daug saugesnes ir gražesnes bendruomenes su naujais ir moderniais namais regione“, ir pridūrė, kad šie žmonės „iš tikrųjų turėtų galimybę būti laimingi, saugūs ir laisvi“.

„Regione įsivyrautų stabilumas“, - teigė jis.

P.S. Lietuvoje turime daug mėgėjų bėgti pirma traukinio ir įtikti užsienio šeimininkams, todėl, manau, tik laiko klausimas, kada aukštas ir negražus pakvies į "Marijos žemę" ir "Šiaurės Jeruzalę" atvykti Gazos palestiniečius. 

P.P.S. Ogi ne be reikalo kalbėjo lenkai apie palestiniečių vežimą į Lenkiją ir Baltijos šalis.

https://lebionka.blogspot.com/2025/02/lenku-nerimas-del-plano-perkelti.html

https://viesulas22.blogspot.com/2025/02/lenku-nerimas-del-plano-perkelti.html

Vengriją griaunančios išorės jėgos

Vengriją puolančioms NVO skiriamas didelis ES finansavimas.

2025 m. sausio 22 d. Nyderlandų laikraštis „De Telegraaf“ pranešė apie slaptas sutartis, kurias Europos Komisija pasirašė su žaliosiomis nevyriausybinėmis organizacijomis dėl įtariamo slapto lobizmo. Pasak laikraščio, lobistinėms organizacijoms, kurias Briuselis užsakė už ES lėšas, buvo pavesta įtikinti Europos Parlamento narius ir valstybes nares paremti ambicingas Komisijos žaliosios politikos iniciatyvas.

Panašią praktiką galima pastebėti Vengrijoje, kur ES lėšomis remiamos organizacijos, kurios vėliau tarnauja Briuselio politiniams tikslams. Štai keletas pavyzdžių.

Vengrijos Helsinkio komitetas yra labai priklausomas nuo tarptautinio finansavimo. Pagal paskutinę turimą 2023 m. finansinę ataskaitą daugiau kaip 61 proc. jų metinių pajamų gauta iš privačių fondų, įskaitant George'o Soroso organizaciją. Iš Europos Komisijos jie iš viso gavo 48,85 mln. forintų (1 forintas = 0,0025 euro), kurie sudarė 6,1 proc. jų pajamų. Helsinkis yra gavęs dotacijų, paprastai keleriems metams, įvairiems teisių projektams.

Pastaraisiais metais organizacija dažnai kritikavo Vengrijos vyriausybės imigracijos politiką, ypač priemones, susijusias su sienų uždarymu ir tranzito zonomis, taip pat ėmėsi teisiškai atstovauti migrantams, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Vienas iš Helsinkio darbo „rezultatų“ yra tai, kad Europos Teisingumo Teismas 2024 m. birželio mėn. skyrė Vengrijai 200 mln. eurų baudą už migraciją ir dar po 1 mln. eurų už kiekvieną dieną, kol bus pakeistos atitinkamos taisyklės.

Helsinkio komitetas aktyviai prisidėjo prie Europos Komisijos 2023 m. teisinės valstybės ataskaitos, kurioje pateikiama nemažai kritikos Vengrijai, įskaitant problemas ir rekomendacijas teismų sistemos, kovos su korupcija ir institucinės kontrolės bei pusiausvyros srityse. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, įskaitant „Transparency International Hungary“, Helsinkio komitetas pateikė beveik 100 puslapių pranešimą Europos Komisijai, kuri Vengrijai neskiria milijardų eurų.

„Transparency International Hungary“ (TI Hungary) reguliariai užsipuldinėjo Vengrijos vyriausybę, daugiausia dėl korupcijos, skaidrumo trūkumo ir viešųjų lėšų valdymo. 

Organizacija taip pat gauna nemažai lėšų iš užsienio, įskaitant Soroso fondus, taip pat iš Europos Komisijos, iš kurios 2023 m. ataskaitoje nurodoma, kad 2023 m. organizacija iš viso gavo 13,7 mln. forintų.

Kasmet „Transparency International“ sudaro korupcijos suvokimo indeksą (KSI), pagal kurį apskaičiuojama, kurios šalys pasaulyje yra labiausiai ir mažiausiai korumpuotos. Suvereniteto apsaugos biuro pirmininkas Tamásas Lánczi jau yra pateikęs organizacijai kaltinimus dėl CPI šališkumo. Visa tai svarbu, nes šis indeksas naudojamas kaip atskaitos taškas, pagal kurį Vengrijai neskiriamos ES lėšos.

„Amnesty International Hungary“ 2023 m. ataskaitoje matyti, kad organizacija yra labai priklausoma nuo užsienio finansavimo. Jų pajamos iš Europos Sąjungos biudžeto, kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų viršijo 170 mln. forintų, o tai sudarė 42 proc. visų tų metų pajamų.

2023 m. iš Europos Komisijos jie gavo beveik 53 mln. forintų finansavimą, o tai sudaro beveik 13 proc. visų jų metinių pajamų. Pinigai joms buvo skirti kaip kvietimo teikti paraiškas pagal programą „Piliečiai, lygybė, teisės ir vertė“ (CERV), skirtą lyčių lygybei skatinti, nugalėtojoms. Kaip parodyta toliau, „Amnesty“ veikia prieš Vengrijos interesus keliais frontais.

2023 m. kovo mėn. 15 ES valstybių narių prisijungė prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos ir pateikė ieškinį Vengrijai dėl 2021 m. Vaiko apsaugos įstatymo. „Amnesty International Hungary“ Amnes giriasi, kad daugelis valstybių narių veiksmų yra jų darbo dėka.

Vengrijos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (Lakmusz-HDMO) buvo įsteigta 2023 m. sausio mėn. kaip Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) - Europos Komisijos 2020 m. sukurto projekto - Vengrijos centras, bendradarbiaujant šešioms organizacijoms: Political Capital, Mérték Media Analysis Workshop, naujienų agentūrai AFP, Lakmusz, Idea Foundation ir Epresspack. Jų veikla, kaip jos pačios pripažįsta, apima faktų tikrinimą ir su tuo susijusius tyrimus bei analizę, taip pat žurnalistams ir mokytojams skirtus mokymus apie faktų tikrinimą ir žiniasklaidos vartojimo supratimą.

HDMO projektą bendrai finansuoja Europos Komisija, o konsorciumą, kuris sudarys HDMO, Komisija atrinko paskelbusi atvirą kvietimą teikti paraiškas. Projekte dalyvaujanti organizacija „Lakmusz“ anksčiau taip pat užsipuolė Vengrijos vyriausybę. Pavyzdžiui, ne kartą bandyta diskredituoti nacionalinių konsultacijų instituciją. Politinis kapitalas, Mérték ir Lakmusz taip pat yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su George'o Soroso fondais.

Ukraina finansuoja kairiųjų šmeižto kampaniją, kuria siekiama nuversti V. Orbaną.

Bidenui pasitraukus iš pareigų, o Trumpui stabdant užsienio pagalbą, Zelenskis perėmė reikalus į savo rankas - ir Orbanas yra pirmas jo sąraše, kuris turi pasitraukti.

Frakcijos „Fidesz“ vadovas Máté Kocsis po Nacionalinio saugumo komiteto posėdžio paskelbė, kad, remiantis Vengrijos slaptųjų tarnybų gauta informacija, Ukrainos valstybė pradėjo šmeižto kampaniją prieš Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.

Tikslas - pakenkti premjero tarptautinei reputacijai ir susilpninti Vengrijos gebėjimą apginti savo interesus.

Dabar, kai D. Trumpui pradėjus eiti pareigas ir į kairę ir į dešinę mažinant užsienio pagalbą, V. Zelenskis tampa agresyvus ir taikosi į šalį, kuri nuo pat karo pradžios nuolat skatino taiką. Pažymėtina, kad šiems tikslams pasiekti Zelenskis gali naudoti Europos ir Amerikos mokesčių mokėtojų pinigus, nes jo šalis yra labai priklausoma nuo užsienio pagalbos ir paskolų.

V. Orbanas taip pat yra artimas D. Trumpui ir po jo pergalės iš karto išskrido į Mar-a-Lago, kad, be kitų temų, aptartų paspartintų taikos derybas Ukrainoje, kurios, Kijevo manymu, reikštų, kad Maskvai reikės nuolaidžiauti daugiau, nei ji yra pasirengusi duoti.

Apie šią naujausią Ukrainos kampaniją Norosas Bánksas sakė: „Jų tikslas buvo ne tik sukelti kuo mažiau trikdžių, bet ir padėti opozicijos atstovams pakeisti vyriausybę. Tam yra ir žvalgybos, ir kitų įrodymų; užtenka prisiminti DatAdat skandalą arba tai, kad ankstesnė JAV vadovybė skyrė lėšų opozicinėms struktūroms.“

Galutinis tikslas - „sukelti sumaištį“, - sakė jis ir pridūrė, kad laikas yra prasmingas, nes Ukraina su naująja D. Trumpo administracija praranda didžiąją dalį ankstesnės J. Bideno vadovaujamos Amerikos paramos. 

Máté Kocsis taip pat patikslino, kad Vengrijos spaudos produktai buvo įtraukti į Ukrainos žvalgybos operaciją, o tai nestebina, nes aktyvistų grupės ir kairioji žiniasklaida dažnai imdavo užsienio pinigus, kad padėtų skleisti dezinformaciją ar tam tikrus naratyvus prieš Vengrijos vyriausybę. 

Vengrijos valstybės sekretorius tarptautiniams ryšiams Zoltanas Kovačas (Zoltán Kovács) paskelbė X:

„Tiems, kuriuos galima nupirkti, niekas nėra per brangu“, - po šiandienos Nacionalinio saugumo komiteto posėdžio sakė ‚Fidesz‘ parlamentinės frakcijos vadovas Máté Kocsis. (...) Kai kurie, kurie teigia esantys nepriklausomi, dabar parduoda Vengriją už Ukrainos pinigus, nes šiai operacijai skirta nemažai lėšų, o kai kurios Vengrijos žiniasklaidos priemonės jau yra įtrauktos į šią operaciją.“

Borosas Bánkas sakė, kad panašios kampanijos, kuriomis siekiama kurstyti nepasitenkinimą valdžia, vykdomos Slovakijoje ir Serbijoje, o abiejose šalyse esama konkrečių užsienio intervencijos įrodymų. 

Jis pridūrė, kad abi šalys palaiko gerus santykius su Vengrija ir laikosi tos pačios pozicijos keliais klausimais, pavyzdžiui, kovos su migracija ir taikos Ukrainoje skatinimo, prieštaraujančios pagrindinei Europos krypčiai. 

Be to, tiek Vengriją, tiek Slovakiją tiesiogiai veikia Zelenskio sprendimas nutraukti dujų tranzitą iš Rusijos, nors vienas analitikas neseniai sakė, kad šis žingsnis „greičiausiai labiau pakenks Ukrainai nei Rusijai“.

❗️"For those who can be bought, nothing is too expensive," said Máté Kocsis, leader of the Fidesz parliamentary group, after today’s National Security Committee meeting.

📢 Intelligence reports revealed that Ukraine has launched a smear campaign against @PM_ViktorOrban. The… pic.twitter.com/hTSC4gZd2M

— Zoltan Kovacs (@zoltanspox) February 4, 2025

Ar gali JAV prezidentas Donaldas Trumpas „vėl padaryti Gazą didžią“?

 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikraščiui „The Jerusalem Post“ sakė tikįs, kad Jordanija ir Egiptas „nesakys ne“, kai bus paprašyti priimti pabėgėlius iš Gazos ruožo. 

„Jie nesakys man „ne“. Aš noriu iškeldinti visus Gazos gyventojus“, - atsakė jis. - Tai įvyks“.

Jis pavadino šią teritoriją „švaria griovimo aikštele“ ir sakė, kad suras tinkamą sklypą ar sklypus naujiems namams Gazos gyventojams statyti.

D. Trumpas sakė tikįs, kad jei Gazos gyventojai turėtų galimybę rinktis, jie pasirinktų išvykti.

"The Jerusalem Post" korespondentas Amichai Stein savo analizėje "Ar gali JAV prezidentas Donaldas Trumpas „vėl padaryti Gazą didžią“?" rašo:

Fizikos dėsnių apeiti neįmanoma, o kai Egiptas, Jordanija ir kitos arabų valstybės sako, kad prieštaraus šiam planui, kyla klausimas, ar D. Trumpas nori „bet kokia kaina“ priversti jas jam pritarti.

Autorius pažymi, kar tai, kas prieš dvi savaites prasidėjo kaip pokštas, praėjusią savaitę tapo idėja, o dabar jau yra oficiali JAV administracijos politika. 

„Gazos ruožas priklausys mums“, - spaudos konferencijoje žurnalistams sakė D. Trumpas. „Mes užvaldysime Gazos ruožą ir su juo taip pat atliksime darbą“. Jis net užsiminė, kad yra pasirengęs siųsti batus ant žemės. „Egiptas ir Jordanija nesakys „ne“, - sakė jis laikraščiui „The Jerusalem Post“. „Manau, kad yra didelė tikimybė, jog tai įvyks“.

Trampas planuoja, kad Gazos ruožo atstatymas užtruks 10-15 metų. Šis faktas nepasikeis. D. Trumpas, juokaudamas internete, nori Gazą paversti MAGA (Make America Great Again).

Netanyahu atsakas

Netanyahu pareiškimas šiuo klausimu buvo toks: „Trumpui būdingas netradicinis mąstymas; jis mąsto nestandartiškai“, - sakė jis vakar, tačiau nenuėjo taip toli, kad visiškai jį priimtų. Taip, atrodo, kad Netanyahu džiaugėsi kiekviena Trumpo pareiškimo akimirka, tačiau giliai širdyje jis ir kiti Izraelio pareigūnai baiminasi, kad Trumpo planas gali sukelti neramumų tarp Izraelio kaimynų.

Kitą savaitę į Baltuosius rūmus atvyks Jordanijos karalius Abdullah II. Tai, ką D. Trumpas pasakys stovėdamas šalia jo, parodys, kokie yra 47-ojo prezidento planai Gazos ruožo ir jo gyventojų atžvilgiu. 

Al Jazeera: Pasaulio reakcija į D. Trumpo valdžios užgrobimą ir etninio valymo Gazoje planą

"Al Jazeera" rašoma, kas Hamas vadina D. Trumpo idėją „chaoso sukėlimo receptu“ ir sako, kad Gazos gyventojai neleis savęs iškeldinti, o Saudo Arabija sako, kad nutrauks ryšius su Izraeliu, jei nebus sukurta Palestinos valstybė.

Jungtinių Valstijų Prezidentas Donaldas Trumpas pristatė savo šokiruojantį planą perimti Gazos Ruožą po to, kai palestiniečiai buvo prievarta iškeldinti iš apgulto anklavo, sukeldamas nuogąstavimus, kad jis parems etninio valymo kampaniją.

Aukšto rango „Hamas“ atstovas spaudai Sami Abu Zuhri sakė, kad raginimas etniškai išvalyti palestiniečius Gazoje yra „išvarymas iš jų žemės“.

„D. Trumpo pareiškimai apie jo norą kontroliuoti Gazą yra juokingi ir absurdiški, o bet kokios tokios idėjos gali įžiebti konfliktą regione“, - sakė S. Abu Zuhri. - „Manome, kad jie [planas] yra chaoso ir įtampos regione sukėlimo receptas, nes Gazos gyventojai neleis įgyvendinti tokių planų.

Kitas aukštas „Hamas“ pareigūnas Izzatas el Rešikas sakė, kad pasiūlymas „tik įpūs alyvos į ugnį“.

„Šie pareiškimai atspindi sumaištį ir gilų neišmanymą apie Palestiną ir regioną. Gaza tikrai nėra bendra žemė ir nėra nuosavybė, kurią galima pirkti ir parduoti. Amerikos šališkumas Izraelio ir mūsų Palestinos žmonių bei jų teisėtų teisių atžvilgiu tęsiasi“, - sakė jis.

Palestinos išlaisvinimo organizacija

Generalinis sekretorius Husseinas al-Sheikhas sakė, kad Palestinos išsivadavimo organizacija atmeta visus raginimus išvaryti palestiniečių tautą iš jos tėvynės.

„Palestinos vadovybė dar kartą patvirtina savo tvirtą poziciją, kad dviejų valstybių sprendimas, atitinkantis tarptautinį teisėtumą ir tarptautinę teisę, yra saugumo, stabilumo ir taikos garantas“, - sakė jis.

Palestinos Administracija

Prezidentas Mahmoudas Abbasas griežtai atmetė bet kokius planus iškeldinti palestiniečius iš Gazos ruožo: „Mes neleisime pažeisti mūsų žmonių teisių, už kurias dešimtmečius kovojome ir dėl kurių sudėjome dideles aukas.“

Palestinos islamo džihadas

„D. Trumpo pozicijos ir planai yra pavojinga eskalacija, kelianti grėsmę arabų šalių ir regiono nacionaliniam saugumui, ypač Egipto ir Jordanijos, kurias JAV administracija nori įtraukti į konfrontaciją su Palestinos žmonėmis ir jų teisėmis“, - sakė PIJ.

Palestinos pasiuntinys JT

Palestiniečių delegacijos JT vadovas Rijadas Mansūras (Riyad Mansour) sakė, kad Gazos ruože gyvenantiems palestiniečiams turėtų būti leista sugrįžti į Izraelio teritoriją, kuri kadaise buvo jų namai.

„Tie, kurie nori išsiųsti Palestinos žmones į „gerą vietą“, tegul leidžia jiems grįžti į savo protėvių namus dabartiniame Izraelyje“, - sakė jis, vartodamas D. Trumpo kalbą. - Palestinos žmonės nori atstatyti Gazą, nes mes čia gyvename“.

Saudo Arabija

Saudo Arabija yra sakiusi, kad nenormalizuos santykių su Izraeliu, jei nebus sukurta Palestinos valstybė.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė atmetanti bet kokius bandymus iškeldinti palestiniečius iš jų žemės ir savo poziciją apibūdino kaip „aiškią ir tikslią“ bei nediskutuotiną.

„Saudo Arabija taip pat pakartoja savo anksčiau pareikštą nedviprasmišką nepritarimą bet kokiam kėsinimuisi į Palestinos žmonių teisėtas teises, nesvarbu, ar tai būtų Izraelio gyvenviečių politika, ar palestiniečių žemių aneksija, ar bandymai iškeldinti palestiniečius iš jų žemių“, - sakoma pareiškime.

JAV senatorius Chris Murphy

„Jis visiškai pamišęs“, - X programoje sakė demokratas Murphy. - JAV įsiveržimas į Gazos ruožą lemtų tūkstančių amerikiečių karių žūtį ir dešimtmečius trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose. Tai skamba kaip blogas, bjaurus pokštas.“

JAV senatorius Chrisas Van Hollenas

„D. Trumpo pasiūlymas išvaryti du milijonus palestiniečių iš Gazos ruožo ir prireikus prievarta „pasisavinti“ teritoriją yra paprasčiausias etninis valymas kitu pavadinimu“, - sakė demokratas K. Van Hollenas. - Šis pareiškimas suteiks Iranui ir kitiems priešininkams pagrindo džiūgauti ir pakirs mūsų arabų partnerių regione patikimumą.“

Van Hollenas teigė, kad D. Trumpo pasiūlymas „prieštarauja ilgametei abiejų partijų paramai dviejų valstybių sprendimui... Kongresas turi nepritarti šiam pavojingam ir neapgalvotam planui“.

CAIR, Amerikos musulmonų žmogaus teisių grupė

„Gazos ruožas priklauso palestiniečių tautai, o ne Jungtinėms Valstijoms, ir prezidento D. Trumpo raginimas išvaryti palestiniečius iš jų žemės yra visiškai nepriimtinas“, - pareiškė Amerikos ir islamo santykių taryba.

„Jei palestiniečių tauta kada nors bus prievarta išvaryta iš Gazos, šis nusikaltimas prieš žmoniją išprovokuos plataus masto konfliktą, taps paskutine vinimi į tarptautinės teisės karstą ir sunaikins tai, kas liko iš mūsų šalies tarptautinio įvaizdžio ir reputacijos.“

USAID bus prijungta prie Valstybės departamento

Po DOGE kryžiaus žygio USAID buvo įtraukta į Valstybės departamentą, vadovaujamą Rubio, rašoma JAV portale "Zerohedge".

„USAID bus prijungta prie Valstybės departamento, mažinant darbuotojų skaičių, tačiau ji išliks humanitarinės pagalbos įstaiga, sakė @saraecook ir man šaltiniai. Tikimasi, kad D. Trumpo administracija apie šiuos veiksmus paskelbs artimiausiomis dienomis. Diskusijos dėl finansavimo mažinimo šiandien dar buvo sklandžios“, - CBS News vyresnioji Baltųjų rūmų reporterė Jennifer Jacobs rašė X.

🚨 Scoop: USAID will be merged into the State Department with cuts in the workforce, but it will remain a humanitarian aid entity, sources told @saraecook and me. Trump admin expected to announce the moves in coming days. Discussions of reductions in funding were still fluid…

— Jennifer Jacobs (@JenniferJJacobs) February 3, 2025

Per pastarąsias kelias dienas D. Trumpo administracijos žingsnis atimti iš USAID nepriklausomybę ir prijungti ją prie Valstybės departamento buvo gerai suplanuotas, nes nutekėjo informacija ir pranešimai per žiniasklaidos priemones.

Kaip pažymėjome anksčiau:

Jei USAID bus prijungta prie Valstybės departamento, Marco Rubio užtikrins dotacijų kontrolę ir neleis mokesčių mokėtojų lėšoms patekti į giluminės valstybės kasą. Ir tai galiausiai reikš istorinį Amerikos vaidmens pasaulyje pokytį.  

The corruption ends NOW. pic.twitter.com/PjYQp8hCmm

— Nick Sortor (@nicksortor) February 3, 2025

.@SecRubio in El Salvador: "I'm the acting director of USAID. I've delegated that authority to someone..." pic.twitter.com/dabJ41IyxC

— CSPAN (@cspan) February 3, 2025

USAID trūko tik dotacijų skirstymo priežiūros, todėl agentūra tapo giluminės valstybės pinigų plovimo fondu. Dabar, kai valstybės tarnyboje dirba Rubio, taip nebėra.

* * * 

Praėjus maždaug parai po to, kai JAV Tarptautinės plėtros agentūros interneto svetainė užsidarė ir dingo oficiali jos X paskyra, prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienio vakarą kreipėsi į žurnalistus, pareikšdamas: „Ją valdė būrys radikalių bepročių. Ir mes juos pašalinsime.“ 

President Trump on USAID: "It has been run by a bunch of RADICAL LUNATICS and we're getting them out ... and then we'll make a decision" pic.twitter.com/PUkToccYca

— Rapid Response 47 (@RapidResponse47) February 3, 2025

Iki vidurnakčio Elonas Muskas, kuris prižiūri vyriausybės efektyvumo iniciatyvą „DOGE“, per tiesioginę „X Spaces“ sesiją mokesčių mokėtojams pateikė naujausią informaciją apie USAID statusą.

Muskas daugiau nei 682 000 klausytojų pasakė, kad prezidentas „sutiko, jog turėtume ją [USAID] uždaryti“. Tai būtų vienas didžiausių iki šiol planuojamų apkarpymų, o USAID likimas greičiausiai bus toks, kad ji praras nepriklausomybę ir bus prijungta prie Valstybės departamento.

„Kai gilinomės į USAID, paaiškėjo, kad čia turime ne obuolį su kirminu, o iš tikrųjų tiesiog kirminų kamuolį. Jei turite obuolį su kirminu, kirminą galite išimti. Jei turite visą kamuolį kirminų, tai beviltiška. USAID yra kirminų kamuolys. Nėra jokio obuolio. O kai nėra obuolio, reikia tiesiog atsikratyti viso to. Štai kodėl ji turi pasitraukti. Ji nepataisoma“, - aiškino Muskas. 

🚨ELON MUSK: "As we dug into USAID it became apparent that what we have here is not an apple with a worm in it, but we have actually just a ball of worms. If you have an apple with a worm in it, you can take the worm out. If you have a whole ball of worms, it's hopeless. USAID is… pic.twitter.com/fd00gMFmqS

— Autism Capital 🧩 (@AutismCapital) February 3, 2025

 Muskas rašė „X“: „USAID yra nusikalstama organizacija. Laikas jai mirti.“

Did you know that USAID, using YOUR tax dollars, funded bioweapon research, including COVID-19, that killed millions of people? https://t.co/YVwyKA7ifs

— Elon Musk (@elonmusk) February 2, 2025

AP pažymėjo:

Musko komentarai pasirodė po to, kai administracija išleido atostogų du aukščiausio rango USAID saugumo vadovus po to, kai jie atsisakė perduoti slaptą medžiagą, esančią riboto naudojimo zonose, Musko vyriausybės patikrinimo komandoms, sekmadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė dabartinis ir buvęs JAV pareigūnas.

Musko Vyriausybės efektyvumo departamento, vadinamo DOGE, nariai galiausiai šeštadienį vis dėlto gavo prieigą prie pagalbos agentūros įslaptintos informacijos, į kurią įeina žvalgybos ataskaitos, sakė buvęs pareigūnas.

D. Trumpas jau nurodė įšaldyti užsienio pagalbą, vykdydamas savo užsienio politiką „Pirmiausia - Amerika“. Kaip pastebi kai kurie autoriai, USAID iš tikrųjų tarnavo kaip „giliosios valstybės“ pinigų plovimo schema.

Žurnalistas Robby Starbuckas pateikė daugiau spalvų: 

Annnnd the USAid website is now down.

Try it: https://t.co/lvZf3F02sp 🔥🔥🔥 pic.twitter.com/teB9WPVe6D

— Robby Starbuck (@robbystarbuck) February 2, 2025

„Kaip jau sakiau anksčiau, USAID yra CŽV priedanga. Kartu su tokiomis nevyriausybinėmis organizacijomis kaip Atviros visuomenės fondas jie naudojasi JAV mokesčių doleriais ir vyriausybės ištekliais kaip savo asmenine taupykle. Stebėti tai buvo įnirtinga. Tikėkimės, kad dabar paaiškės visa tiesa“, - rašė žurnalistė Lara Logan (Lara Logan) svetainėje X. 

Like I said before, USAID is a front for the CIA. And together with NGO’s like the Open Society Foundation, they have been using US tax dollars & govt resources as their personal piggy bank. It has been infuriating to watch. Hopefully now the whole truth will come out. https://t.co/0eMqwBi3OR

— Lara Logan (@laralogan) February 2, 2025

Musko dalyvavimas DOGE veikloje rodo, kad vyksta spartus kontrpuolimas prieš „giliąją valstybę“. Tai, kas greičiausiai įvyko su USAID, yra tiksliai nukreiptas smūgis, kuriuo siekiama nutraukti pagrindinį „giliosios valstybės“ finansavimo šaltinį. Visada sekite paskui pinigus - gera pradžia yra neutralizuoti giluminės valstybės gebėjimą plauti mokesčių mokėtojų lėšas.

Prie Musko taip pat prisijungė vienas iš DOGE vadovų Vivekas Ramaswamy ir senatorius Joni Ernstas (R-Iowa) „X Spaces“. Ramaswamy pažymėjo:

🚨NEW: Vivek Ramaswamy says that if DOGE continues its fast-paced cutting the bond markets could heal and interests rate could very realistically come down. Elon Musk agrees and says "If you're shorting the bond market, you're making the wrong bet."

— Autism Capital 🧩 (@AutismCapital) February 3, 2025

Jei USAID bus prijungta prie Valstybės departamento, Marco Rubio užtikrins, kad dotacijos būtų kruopščiai tikrinamos ir mokesčių mokėtojų lėšos nepatektų į giluminės valstybės kasą. Ir tai galiausiai reikš istorinį Amerikos vaidmens pasaulyje pokytį. 

CNN nuotr.

Arkivyskupas Vigano: Trampo pergalė žymi kontrrevoliucijos prieš „ giluminę valstybę“ ir „giluminę Bažnyčią“ pradžią

Pirmą kartą po daugybės metų trukusios beprotybės JAV prezidentas gali įgyvendinti programą, dėl kurios buvo išrinktas, atkurti prigimtinės teisės principus, kurie yra pilietinio gyvenimo ir gerai sutvarkytos visuomenės pagrindas, - rašo arkivyskupas Carlo Maria Viganò.

Sun Vasaris 2, 2025 - 5:12 pm EST

(LifeSiteNews) - Arkivyskupas Carlo Maria Viganò parašė stulbinantį laišką, kuriame džiaugiasi Donaldo J. Trumpo perrinkimu Jungtinių Valstijų prezidentu, vertindamas tai kaip triumfą prieš globalistų darbotvarkę. (Visas laiškas žemiau.)

CONTRA SPIRITUALIA NEQUITIÆ

ARKIVYSKUPO CARLO MARIA VIGANÒ LAIŠKAS,

BUVUSIO APAŠTALIŠKOJO NUNCIJAUS JAV,

AMERIKOS KATALIKAMS

Quoniam non est nobis colluctatio

adversus carnem et sanguinem,

sed adversus principes, et potestates,

adversus mundi rectores tenebrarum harum,

contra spiritualia nequitiæ, in cælestibus.

Mes kovojame ne prieš kūną ir kraują,

bet prieš kunigaikštystes ir valdžias,

prieš šio pasaulio tamsybių valdovus,

prieš dvasinį nedorumą aukštumose.

Ef 6,12

Neseniai įvykęs JAV prezidento Donaldo J. Trumpo (Donald J. Trump) inauguravimas po triuškinančios pergalės prezidento rinkimuose yra didelė viltis kiekvienam Amerikos katalikui, taip pat visiems katalikams Vakarų šalyse, kurios šiandien patyrė globalistinį perversmą, suvokiantiems būtinybę ir konkrečią galimybę sukilti prieš Naujosios pasaulio tvarkos tironiją - visada su Dievo pagalba - kol dar nevėlu.

Tai, kam 2020 m. rinkimų klastojimu užkirto kelią „ giluminė valstybė“, dabar jau pasiekta: pirmą kartą po daugybės metų trukusios budelių beprotybės Jungtinių Valstijų prezidentas gali vykdyti programą, dėl kurios buvo išrinktas, atkurti tuos prigimtinės teisės principus, kurie yra pilietinio gyvenimo ir gerai sutvarkytos visuomenės pagrindas. Tai sveiko proto revoliucija arba, geriau sakant, sveiko proto kontrrevoliucija.

Trumpo oponentų interesų konfliktas

Tačiau jei krikščionims ir visiems geros valios žmonėms beveik atrodo, kad jie su palengvėjimu atsikvėpė matydami, kaip diena po dienos materializuojasi prezidento rinkimų kampanijos pažadai - pradedant LGBT ir lyčių indoktrinacijos mokyklose panaikinimu, - nereikėtų stebėtis, kad Donaldo Trumpo išrinkimas daugeliui kitų reiškia tikrą katastrofą. Tarp jų neabejotinai yra daugiau nei abejotinos elgsenos veikėjų - farmacijos, maisto ir karinių lobistų, aukštų finansų ar tarptautinių organizacijų magnatų - kurie turėjo ir tebeturi galios ir pinigų naudos iš „woke“ ideologijos, Darbotvarkės iki 2030 m., „Net Zero“, pandemijų, išmaniųjų miestų ir nekontroliuojamos imigracijos.

Asmenys, kurių niekas nerinko ir kurie neturi teisės kištis į valstybių valdymą, išskyrus šantažo galią, kurią įgijo savo tarnų atžvilgiu, ir jų bendrininkų korupciją, sukūrė netikras ekstremalias situacijas - ekstremalias situacijas sveikatos apsaugos srityje, ekstremalias situacijas karo srityje, ekstremalias ekonomines, klimato ir socialines situacijas - kad galėtų primesti savo sprendimus, pagrįstus melagingais duomenimis.

Daugelis iš jūsų suprato, kad vyriausybių ir tarptautinių organizacijų reakcijos į tam tikrus įvykius yra nenuoseklios: pavyzdžiui, dėl tariamo priežastinio ryšio tarp anglies dioksido kiekio atmosferoje ir tariamo visuotinio atšilimo (klaidinga prielaida) ir tariamo poreikio mažinti jo kiekį atmosferoje (klaidingas tikslas) Vakarų valstybėse buvo imtasi drakoniškų priemonių CO2 išmetimui mažinti (klaidingas sprendimas).

Tikrasis „ekstremalių situacijų“ tikslas

Šį akivaizdų nenuoseklumą lemia faktas, kurį pamažu pradeda suprasti vis daugiau žmonių: galutinis visų šių vadinamųjų ekstremalių situacijų tikslas - pateisinti socialinės, ekonominės, maisto ir sveikatos apsaugos politikos, kurios tikslas - visada drastiškai sumažinti pasaulio gyventojų skaičių, priėmimą. Tokį tikslą deklaruoja Klauso Švabo vadovaujamo Pasaulio ekonomikos forumo Davose pasekėjai.

Nesvarbu, ar gyventojai miršta nuo vakcinų sukelto vėžio, nuo nuodų, kurių dedama į maistą ar purškiama iš dangaus, nuo kenksmingų medžiagų, patenkančių į vandenį, nuo LGBT ideologijos sukelto psichologinio nevaisingumo ar chirurginiu būdu pakeistos lyties, nuo didėjančios infliacijos sukelto skurdo, nuo karų ar nelegalių imigrantų smurto ir nusikaltimų. Galutinis rezultatas atitinka tikslų neomaltūzišką projektą, kurį Billas Gatesas ir kiti save vadinantys „filantropais“ įgyvendina kaip pagrindinį savo įmonių ir fondų tikslą.

Ne paslaptis, kad tokios privačios viršvalstybinės organizacijos kaip JT, PSO, WEF, Pasaulio bankas, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas atsiskaito direktorių tarybai, kurios visi nariai yra įsitikinę demografinio nuosmukio ir būtinybės nacionalinį suverenitetą pakeisti Naująja pasaulio tvarka šalininkai.

Taip pat ne paslaptis, kad ir viešajame sektoriuje esama didžiulių interesų konfliktų, kylančių iš tarptautinių korporacijų lobistinės veiklos ar kitų įstaigų, kurios kišasi į valstybių valdymą. Jungtinių Valstijų Kongreso nariai gauna dideles pinigų sumas iš tarptautinių korporacijų mainais už joms naudingų įstatymų patvirtinimą: tai pasakytina apie karinę, farmacijos, žemės ūkio ir maisto produktų bei technologijų pramonę.

Jei nebūtų buvę šių neteisėtų ir ardomųjų intervencijų, niekada nebūtume turėję COVID pandemijos, paukščių gripo baimės, elektrinių automobilių, karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, sintetinės mėsos, iš vabzdžių pagamintų miltų ir geoinžinerijos. Visų šių „nepaprastųjų situacijų“ tiesioginis tikslas - praturtinti konkrečius finansinius lobistus, kurie dažnai priklauso tiems patiems investiciniams fondams.

Du ardomieji subjektai

Tarp subjektų, kurie remia globalistų darbotvarkę dėl iš jos gaunamos naudos - valdžios ir pinigų, yra „giluminė valstybė“ (angl. Deep State), kurią sudaro vyriausybėje įsitvirtinęs aparatas, lemiantis jos politinius veiksmus ir pasirinkimus, nepriklausomai nuo įvairių besikeičiančių administracijų spalvos, veikiantis savo interesais prieš piliečių, kuriems, kaip teigiama, jis tarnauja, interesus.

Tačiau yra ir tai, ką aš pats vadinu Gilumine Bažnyčia, kurią taip pat sudaro katalikų hierarchijos atstovai, kurie po dešimtmečius trukusios progresyvios infiltracijos ir okupacijos kartu su Jorge Mario Bergoglio visiškai perėmė Katalikų Bažnyčios kontrolę. Šios globalistinio elito penktosios kolonos savo valdžią naudoja trečiųjų šalių interesams, priešingai Dievo garbei, Bažnyčios garbei ir sielų gerovei.

Šie du ardomieji dariniai - „Deep State“ ir „Deep Church“, kaip priminiau savo pirmajame „Atvirame laiške prezidentui Trumpui“ 2020 m. (čia), - yra veidrodiniai atvaizdai ir vienas kitą papildo: jų nariai yra išdavikai, tarnaujantys neteisėtoms valdžioms, kurias matėme koordinuotai veikiant per pandeminį farsą, kai buvo vykdomas „žaliasis sukčiavimas“ ir prekyba nelegaliais imigrantais.

Amerikos piliečiai ir tikintieji katalikai jau suprato, kad rimtą socialinę, ekonominę ir religinę tautos krizę sukėlė ir iš anksto parengė šių teisėtą valdžią griaunančių jėgų perversmas - vienos pilietinėje, kitos religinėje srityje. Amerikiečiai taip pat suprato, kad yra didžiulis skirtumas tarp pabėgėlio, bėgančio nuo persekiojimo, ir organizuotos masės suaugusių šaukiamojo amžiaus vyrų, sistemingai perkeliamų per valstybės sienas, kurie faktiškai sudaro priešo karių kontingentą ir potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui bei piliečių saugumui.

Šaltinis