2025 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Berliner Zeitung: Jeffrey Sachs perspėja, kad Rusijos turto konfiskavimas gali sukelti finansų krizę?

 


Žemiau pateikiu "Berliner Zeitung" straipsnio "Jeffrey Sachs įspėja: ar Merz ir von der Leyen sukels finansų krizę?" vertimą.

Ekonomistai teigia, kad ES planuojamas Rusijos turto konfiskavimas sukels didelius sukrėtimus. Merz ir von der Leyen nori veikti greitai.

Iš tiesų Friedrichas Merzas turėtų žinoti geriau. Būdamas buvęs finansų milžino „Blackrock“ darbuotojas, jis turėtų žinoti tarptautinių finansų rinkų sąsajas: ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen planas finansuoti Ukrainą 140 mlrd. eurų iš įšaldytų Rusijos centrinio banko turto gali sukelti rimtus sukrėtimus.

Jeffrey Sachs, ekonomistas, diplomatas ir daugelio vyriausybių bei institucijų visame pasaulyje patarėjas, Berlyno laikraščiui „Berliner Zeitung“ sakė: „Šis planas yra neteisėtas, neapgalvotas ir, jei bus įgyvendintas, neišvengiamai kainuos Europai labai brangiai. Taip sako ir pirmaujantys Europos finansų ekspertai. Europos finansinis patikimumas bus smarkiai pažeistas, jau nekalbant apie Rusijos ieškinių ir atsakomųjų priemonių pasekmes. Be to, šis veiksmas giliai suskaldytų Europą ir sugadintų santykius ES viduje.“

Merz nori įtikinti De Weverį, Orbán stabdo euroobligacijų išleidimą

Tačiau kancleris Merz iki penktadienio norėjo laikytis plano. Jis atšaukė vizitą pas Norvegijos karalių, kad galėtų vykti į Briuselį. Ten kartu su von der Leyen jis norėjo įtikinti Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį atsisakyti savo pasipriešinimo planui. Merz yra spaudžiamas, nes Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán sužlugdė ES planą B: penktadienį Vengrija oficialiai atmetė euroobligacijų išleidimą Ukrainai paremti. Šis žingsnis atima iš ES alternatyvą tuo atveju, jei jai nepavyktų panaudoti įšaldytų Rusijos turto.

De Wever aiškiai pareiškė, kad jo šalis sutiks tik tuo atveju, jei visos kitos šalys prisiims atsakomybę už galimas pasekmes. Tačiau niekas nežino, kokias pasekmes turės šis beprecedentis veiksmas: įšaldyti Rusijos turtas, kurio vertė siekia 193 mlrd. eurų, sudaro tik 0,5 proc. visų 42,5 trilijonų eurų indėlių, kuriuos valdo Belgijos vertybinių popierių tarpininkė „Euroclear“.

Atnaujinta informacija, šeštadienis, 10 val.: Bandymas pakeisti belgo nuomonę, matyt, buvo nesėkmingas. Merz savo pokalbį su de Weveriu pavadino „konstruktyviu“, praneša AFP. Belgijos ypatingas susirūpinimas yra „neabejotinas“ ir turi būti „sprendžiamas taip, kad visos Europos valstybės prisiimtų vienodą riziką“, penktadienio vakarą teigiama kanclerio pareiškime. Pasak vyriausybės atstovo spaudai Stefano Korneliuso, pokalbio dalyviai sutiko, „kad esant dabartinei geopolitinei situacijai laikas spaudžia“. Be to, Merz, de Wever ir von der Leyen nustatė, „kad finansinė parama Ukrainai yra labai svarbi Europos saugumui“. Jie susitarė tęsti derybas, siekdami rasti bendrą sprendimą gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryboje.

Valérie Urbain įspėja apie Euroclear bankrotą

Euroclear įmonės žlugimas galėtų sukelti finansinę katastrofą. Merz ir von der Leyen akivaizdžiai nemato šio pavojaus. Neseniai anoniminiai ES vidaus šaltiniai Financial Times (FT) teigė, kad yra situacijų, kai politika yra viršesnė už teisę. Be to, šių šaltinių teigimu, teismai dirba lėtai. Taigi galima paimti pinigus ir vėliau spręsti, ar tai buvo „vagystė“, kaip sako rusai. Toks elgesys nėra neįprastas pasauliniams finansų gigantams. Nuolat apeinami arba ignoruojami įstatymai, žinant, kad bauda sudarytų tik nedidelę dalį grobio.

Tačiau šiuo atveju padėtis yra kitokia: „Euroclear“ generalinė direktorė Valérie Urbain penktadienį dar kartą įspėjo apie galimas pasekmes, jei užblokuoti Rusijos turtas būtų panaudotas kaip paskola Ukrainai. „Dabartinis sprendimas yra nerealus“, – penktadienį ryte radijo stotyje „RTBF La Première“ sakė V. Urbain.

Urbain sakė, kad tokia veiksmai, atsižvelgiant į Euroclear centrinį vaidmenį, galėtų destabilizuoti tarptautinę finansų sistemą. Ji bandė paaiškinti Merzui ir von der Leyen realybę. Urbain sakė, kad šis atvejis rodo „nesupratimą apie Euroclear ir finansų rinkų veikimą“. Euroclear turimų Rusijos turto, kurio vertė siekia apie 180 mlrd. eurų, panaudojimas sukeltų „labai didelį disbalansą“ Euroclear balanse, nes Rusija visada turėtų teisę reikalauti grąžinti lėšas, net jei jos būtų pašalintos iš finansų įstaigos balanso.

Urbain penktadienį patvirtino finansines rizikas Belgijai, jei Euroclear bankrutuotų. Jei ES priverstų Euroclear atlaisvinti Rusijos turtą, brokerio įmonė apskųstų šį sprendimą teisme, patvirtino generalinė direktorė. Kitose žiniasklaidos priemonėse Urbain jau buvo aiškiai pareiškusi, kad yra didelė rizika, jog dabartinis sprendimas „gali būti laikomas konfiskavimu“. Tokiu atveju brokeris turi imtis atsargumo priemonių. Jei to nepadarys, jam gresia bankrotas – ir tikras bankų žlugimas.

Nerimas finansų rinkose

Nors Merz ir von der Leyen išoriškai nekreipia dėmesio į šias užuominas, tarptautiniu mastu pastebima, kad Vokietijos vyriausybė ir ES Komisija žaidžia su ugnimi: „Keletas Europos politikų, visų pirma ECB pirmininkė Lagarde ir „Euroclear“ vadovė Urbain, išreiškė susirūpinimą dėl numatomų rinkos reakcijų“, – sako Jeffrey Sachs. Netgi kalbama, kad šis veiksmas galėtų būti vertinamas kaip faktinis karo paskelbimas Rusijai. Sachs: „Kai kurie Rusijos politikai naudojo šią formuluotę. Tai reikėtų vertinti rimtai.“ Sachs sako, kad jis žiūri į „Europos valstybių ir vyriausybių vadovus su bejėgiškumu ir susirūpinimu“: „Europos vadovybė yra vertinama kaip labai silpna ir neišmintinga.“

Sachs mano, kad šis veiksmas gali sukelti finansinį žlugimą Europoje: „Finansinės pasekmės laikui bėgant gali būti labai didelės.“ Tačiau kaina gali būti dar didesnė – būtent dėl to, kad Merz šiuo klausimu taip stipriai išsiskiria. Politinės pasekmės būtų didžiulės: „ES pateks į sumaištį, jei Vokietija tiesiog ignoruos kelių valstybių pasipriešinimą.“ Sachs toliau teigia: „Pagrindinė problema bus gili krizė Europoje, ypač atsižvelgiant į Rusijos atsakomąsias priemones. Politinė reakcija Europoje prieš Merz, Macron ir von der Leyen bus stipri.“

Italija nori susigrąžinti savo auksą iš ECB

Slovakija ir Vengrija taip pat prieštarauja šiam sprendimui, kaip ir Prancūzija bei Italija. Romoje vyrauja ypatingas nerimas: šiais dienomis ministrės pirmininkės Giorgia Meloni partija paskelbė pareiškimą, kad Italijos centrinio banko auksas priklauso Italijos valstybei. Europos centrinis bankas (ECB) nusiuntė Meloni griežtą laišką ir tvirtina, kad auksas priklauso „Euro sistemai“. Juk Italijos aukso atsargos šiuo metu yra vertos 290 milijardų eurų – pinigai, kuriuos vis dar labai įsiskolinusi Italija galėtų panaudoti atsargai nuo krizės.

Jeffrey Sachs mano, kad šie įvykiai yra gilios ES krizės išraiška: „Europa rodo bendrą politikos, diplomatijos ir vadovavimo nesėkmę. Užuot absurdiškai siekdama pasisavinti Rusijos turtą, Europa turėtų derėtis su Rusija, kad būtų užbaigtas karas ir atkurta kolektyvinė saugumas Europoje. Vietoj to Europa visą diplomatiją paliko JAV ir užsiima negailestingu karo kurstymu.“ Toks žingsnis sukeltų „labai rimtą skilimą Europoje, ypač todėl, kad jis bus vertinamas kaip Vokietijos, vadovaujamos Merzo ir von der Leyen, galios žaidimas“. Jei Merzas ir von der Leyen tikrai neatsisakytų šio plano, toks veiksmas „tikriausiai sukeltų ugnies žiebtuvėlį, kuris galėtų sukelti didelius pokyčius“.

Ar Trumpas apgavo europiečius?

Europiečių paniką sukėlė JAV prezidentas: vienas iš 28 punktų jo taikos plane yra susijęs su įšaldytomis Rusijos lėšomis. Pagal jį rusai turėtų įsipareigoti didžiąją dalį pinigų skirti Ukrainos atstatymui. Tačiau yra vienas kabliukas, dėl kurio ES vadovai sukilo: užsakymai turėtų būti skiriami Rusijos ir Amerikos įmonėms, o JAV vyriausybė netgi turėtų gauti tarpininkavimo komisinius. Vokietija ir ES Komisija nori tai užkirsti bet kokia kaina. Tačiau kaina gali būti didesnė, nei įtakingieji veikėjai įsivaizduoja. Jeffrey Sachs: „Manau, kad Merzo populiarumas toliau mažės. Tai destabilizuos Vokietijos politiką ir poliarizuos nuotaikas Europoje.“



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Keli žodžiai apie Lietuvos naviku tapusią LRT

Apie Lietuvos naviku tapusią LRT rašiau nuo 2018 m . Lygiai prieš metus t.p.tariau kelis "pagyrimus" LRT : Pasirodo, kad štai toks...