Europa turi gintis pati – ir tai turi padaryti jau 2027 m. Amerikos kariuomenė užtikrins branduolinę apsaugą, tačiau konvencinė gynyba yra europiečių reikalas, teigiama Pentagono Europos diplomatams pateiktoje informacijoje, praneša „Reuters“. Tai yra Jungtinių Valstijų naujos nacionalinės saugumo strategijos priėmimo rezultatas.
Šią savaitę Vašingtone vykusio susitikimo metu Pentagono pareigūnai pareiškė, kad JAV nėra patenkintos Europos pažanga stiprinant gynybos pajėgumus nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Pentagono pareigūnai įspėjo, kad jei Europa nesugebės laikytis 2027 m. termino, JAV gali nutraukti dalyvavimą kai kuriuose NATO gynybos koordinavimo mechanizmuose.
„Reuters“ pažymėjo, kad neaišku, ar kai kurių Pentagono pareigūnų pateikta pozicija atspindi prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją. „Vašingtone yra didelių nuomonių skirtumų dėl karinio vaidmens, kurį Jungtinės Valstijos turėtų atlikti Europoje“, – pažymėjo agentūra.
Keletas Europos pareigūnų teigė, kad 2027 m. terminas yra nerealus, neatsižvelgiant į tai, kaip Vašingtonas vertina Europos pažangą įsigyjant konvencinius gynybos pajėgumus.
Jie pabrėžė, kad šis pažanga priklauso ne tik nuo pinigų ir politinės valios, bet ir nuo karinės įrangos gamybos vėlavimų. Net ir padidinus karinės įrangos pirkimus JAV, kai kurios pažangios gynybos sistemos, jei jos būtų užsakytos dabar, būtų pristatytos tik po kelerių metų, pažymėjo „Reuters“.
Trumpo administracija jau seniai reikalauja, kad Europos NATO narės prisiimtų didesnę gynybos naštą. Birželio mėn. NATO viršūnių susitikime sąjungininkai susitarė dėl naujo gynybos išlaidų tikslo – 5 % BVP. Kita vertus, Europos Sąjungos strategija ragina pasirengti nepriklausomai gynybai iki 2030 m.
Iliustracija: Sgt. Gustavo Olgiati, U.S. Army, Public domain, via Wikimedia Commons.
Gintaras Furmanavičius FB paskyroje rašo:
Vakar rytą paskelbtoje 2025 metų nacionalinio saugumo strategijoje (NSS) žadama „pertvarkyti mūsų pasaulinį karinį buvimą, kad būtų galima spręsti neatidėliotinas grėsmes mūsų pusrutulyje ir toliau nuo teatrų, kurių santykinė svarba Amerikos nacionaliniam saugumui pastaraisiais dešimtmečiais ar metais sumažėjo“.
Ji turi atskirą poskyrį „C. Promoting European Greatness“, kuriame gana radikaliai perrašoma JAV politika Europos atžvilgiu. Žemiau – išsami šios dalies santrauka ir šaltiniai.
⸻
1. Pagrindinės gairės apie Europą
Strategija teigia, kad Europos problemos yra kur kas gilesnės nei tik „per mažos gynybos išlaidos“ ar „ekonominis sąstingis“:
• Ekonominis nuosmukis: žemyninė Europa, pasak dokumento, praranda dalį pasaulinio BVP – nuo 25 % 1990 m. iki maždaug 14 % dabar. Tai siejama su „nacionaliniais ir viršnacionaliniais reguliavimais“, kurie esą slopina kūrybiškumą ir darbštumą.
• „Civilizacinio išnykimo“ rizika: čia vartojama labai aštri formuluotė – civilizational erasure. Prie „didžiųjų iššūkių“ priskiriama:
• ES ir kitų tarptautinių institucijų veikla, esą silpninanti politinę laisvę ir suverenitetą;
• Migracijos politika, keičianti žemyno sudėtį ir kelianti nesantaiką;
• Žodžio laisvės ribojimai ir politinės opozicijos slopinimas;
• Smunkančios gimstamumo normos;
• Nacionalinio identiteto ir pasitikėjimo savimi praradimas.
Strategijoje teigiama, kad jei tendencijos nesikeis, Europa po 20 metų bus neatpažįstama, ir ne visi Europos valstybės turės pakankamai ekonominės bei karinės galios, kad išliktų patikimomis sąjungininkėmis. NSS deklaruoja tikslą, kad „Europa liktų europietiška“, atkurtų „civilizacinį pasitikėjimą savimi“ ir atsisakytų „reguliacinio pasmaugimo“.
⸻
2. Europa, Rusija ir karas Ukrainoje
2.1. Jėgų balansas su Rusija
Dokumentas pažymi, kad:
• Europos sąjungininkai turi didelį kietosios galios pranašumą prieš Rusiją praktiškai pagal visus kriterijus, išskyrus branduolinį arsenalą.
• Vis dėlto, po karo Ukrainoje, europos visuomenės Rusiją suvokia kaip egzistencinę grėsmę, o santykiai yra „giliai pažeisti“.
JAV čia mato savo vaidmenį kaip diplomatinį tarpininką, kuris turi:
• atkurti strateginį stabilumą visoje Eurazijoje,
• sumažinti konflikto eskalacijos ar išplitimo tarp Rusijos ir Europos valstybių riziką.
2.2. Tikslas Ukrainoje – „greitas karo užbaigimas“
Strategijoje aiškiai įvardijama, kad JAV esminis interesas – kuo greičiau nutraukti karo veiksmus Ukrainoje:
• stabilizuoti Europos ekonomiką;
• užkirsti kelią neplanuotai eskalacijai arba karo išplitimui;
• atkurti strateginį stabilumą su Rusija;
• sudaryti sąlygas Ukrainos pokario rekonstrukcijai, kad ji išliktų „gyvybinga valstybe“.
Kitaip tariant, dokumente karas matomas labiau kaip stabilumo ir ekonominės žalos problema, o ne kaip egzistencinė demokratijos/rusų imperializmo priešprieša.
2.3. Kritika Europos vyriausybėms
Strategija gana brutaliai kritikuoja ES valstybių elitus:
• Teigiama, kad dauguma europiečių nori taikos, tačiau šis noras „neatsispindi politikoje“, nes daug mažumų vyriausybių esą iškraipo demokratinius procesus ir slopina opoziciją.
• Kaip pavyzdys, minimas Vokietijos ekonomikos posūkis – vokiečių chemijos pramonės įmonių perkėlimas į Kiniją, naudojant rusiškas dujas, kurių Vokietija nebegali gauti namuose. Tai pristatoma kaip pavojingas išorinių priklausomybių gilėjimas.
⸻
3. Europa kaip būtinas, bet „susirgęs“ partneris
Nepaisant itin kritiško tono, dokumente pabrėžiama, kad:
• Europa išlieka strategiškai ir kultūriškai gyvybiškai svarbi JAV:
• transatlantinė prekyba – vienas iš globalios ekonomikos ir JAV gerovės ramsčių;
• Europos gamybos, technologijų, energetikos sektoriai – „vieni robustiškiausių pasaulyje“;
• Europa – pasaulinio lygio mokslo ir kultūros centras.
• Todėl „JAV negali sau leisti nurašyti Europos“ – tai būtų savęs žalojimas Amerikos strateginių tikslų atžvilgiu.
JAV diplomatija, dokumento požiūriu, turėtų:
• „ginti tikrąją demokratiją, žodžio laisvę ir atvirą nacionalinių tradicijų šventimą“;
• „skatinti europietiškų tautų atgimimą“, remiant „patriotines partijas“, kurių auganti įtaka esą „teikia pagrindą optimizmui“.
Vox analizėje tai įvardijama beveik kaip atviras JAV politinis įsikišimas į Europos vidaus politiką, palaikant dešiniuosius ir kraštutinius dešiniuosius („patriotic European parties“) prieš dabartinį liberalų/centristinį establishmentą.
⸻
4. Ilgalaikės demografinės ir NATO dilemos
NSS įveda ir demografinį motyvą:
• Teigiama, kad per kelis dešimtmečius kai kurios NATO šalys gali tapti „dauguma neeuropietiškos“;
• Dėl to keliama abejonė, ar tokios visuomenės į NATO ir aljansą su JAV žiūrės taip pat, kaip pirminiai NATO steigėjai.
Tai ne tik geopolitinė, bet ir civilizacinė/identitetinė NATO ateities problemos interpretacija.
⸻
5. Konkrečios JAV politikos kryptys Europos atžvilgiu
Dokumentas pateikia konkrečią Europos politikos programą (bullet’ai), kurią galima suskirstyti į kelias kryptis:
1. Stabilumas Europoje ir su Rusija
• „Atkurti stabilumo sąlygas Europoje ir strateginį stabilumą su Rusija.“
• Tai reiškia perėjimą nuo eskalacijos prie balanso ir „taikos sandorio“ logikos.
2. Europa turi „atsistoti ant savo kojų“
• Tikslas – Europa kaip iš esmės savarankiška gynybos galia, veikiančių „kaip išlygintų, bet suverenių valstybių grupė“;
• Europa turėtų pati prisiimti pirminę atsakomybę už savo gynybą, nedominant jokiai priešiškai galiai.
3. „Pasipriešinimo auginimas“ Europoje
• JAV sieks „ugdyti pasipriešinimą dabartinei Europos trajektorijai pačiose Europos valstybėse“;
• tai faktiškai reiškia politinį palaikymą jėgoms, kurios priešinasi dabartinei ES liberalios integracijos krypčiai (apie tai rašo ir FT bei Vox).
4. Rinkų atvėrimas JAV ir „sąžiningas elgesys“
• JAV sieks:
• atverti Europos rinkas amerikietiškoms prekėms ir paslaugoms;
• užtikrinti „sąžiningą elgesį“ su JAV darbuotojais ir verslais (užuomina į ginčus dėl reguliavimo, skaitmeninės rinkos, duomenų apsaugos ir pan.).
5. Centrinės, Rytų ir Pietų Europos stiprinimas
• JAV tikslas – ypač stiprinti Vidurio, Rytų ir Pietų Europą:
• per prekybinius ryšius,
• ginklų pardavimus,
• politinį bendradarbiavimą,
• kultūrines ir edukacines programas.
• Tai leidžia daryti prielaidą apie sąmoningą JAV ašies perkėlimą link „naujųjų“ Europos narių, apeinant „senąją Vakarų Europą“.
6. NATO plėtros ribojimas
• Strategija siekia „nutraukti NATO kaip amžinai besiplečiančio aljanso įvaizdį ir realybę“;
• Tai reiškia aiškią kritiką ankstesnei plėtros logikai, įskaitant užuominą apie ukrainietiškos ir kitų valstybių narystės perspektyvų „stabdymą“.
7. Ekonominė kova su „merkantilistiniu pertekliumi“ ir technologiniu vagystėmis
• JAV ragina Europą imtis veiksmų prieš:
• „merkantilistinį perteklių“,
• technologijų vagystes,
• kibernetinį šnipinėjimą ir kitą „priešišką ekonominę praktiką“.
• Nors dokumente dažnai neminimas atvirai, kontekste akivaizdu, kad turima omenyje Kinija (ir iš dalies Rusija).
⸻
6. Kaip tai interpretuoja analitikai
Kelios viešos reakcijos (jau nebe paties NSS, o komentatorių vertinimai):
• Vox (Joshua Keating) pabrėžia, kad:
• JAV esą „atsisako demokratijos eksporto“ kitur pasaulyje, išskyrus Europą, kur dokumentas atvirai taikosi į „Europos liberalus“ ir remia „patriotines“ (faktiškai kraštutinių dešiniųjų) partijas;
• Strategija nekritikuoja Rusijos už karo pradžią, kaltę permesdama Europos vyriausybėms ir jų kariniams tikslams.
• Financial Times (straipsnis apie „cultivating resistance“ Europoje) išskiria, kad NSS ragina JAV aktyviai „auginti opoziciją“ dabartinei Europos politinei trajektorijai, kas Europos sostinėse vertinama kaip tiesioginė intervencija į vidaus politiką.
• Kitos naujienų agentūros (AP, Washington Post) pabrėžia, kad dokumentas:
• smarkiai kritikuoja Europos migracijos ir žodžio laisvės politiką,
• ieško „stabilumo“ su Rusija, o ne jos atgrasymo ar „nugalėjimo“.
⸻
7. Pagrindiniai šaltiniai
Pirminis šaltinis:
1. National Security Strategy of the United States of America (2025) – oficialus Baltųjų rūmų dokumentas (ypač skyrius „C. Promoting European Greatness“, p. 28–30).
Analitiniai ir žurnalistiniai šaltiniai apie Europos dalį:
2. Joshua Keating, „America has a new clash of civilizations — with European liberals“, Vox, 2025-12-05.
3. Financial Times, „US national security strategy calls for ‘cultivating resistance’ in Europe“ (2025-12-05).
4. AP, „Trump’s security strategy slams European allies and asserts US power in the Western Hemisphere“ (2025-12-05).
5. Washington Post, „Trump’s security strategy criticizes Europe, seeks ‘stability’ with Russia“ (2025-12-05).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą