„Demografinė laiko bomba“ – dėl šeimų susijungimo per 50 metų į Vokietiją gali atvykti 7 milijonai sirų, teigia olandų migracijos tyrinėtojas.
70-aisiais metais atvykę turkų ir marokiečių gastarbeiteriai padaugėjo „šešis ar septynis kartus“, ir nėra priežasties, kodėl sirų skaičius nepadidėtų taip pat.
Olandų migracijos tyrinėtojas ir socialinių mokslų daktaras Ruud Koopmans dabartinį spartų natūralizacijos procesą apibūdino kaip „demografinę laikrodinę bombą“, dėl kurios per 50 metų Vokietijoje gali apsigyventi 7 milijonai sirų. Koopmans teigia, kad pagrindinis veiksnys yra šeimų susijungimas, o kadangi daugelis naujai natūralizuotų migrantų giminaičių turi teisę į susijungimą, tai gali pakeisti Vokietiją.
Koopmans kritikuoja Vokietijos spartų migrantų natūralizavimą, kuris buvo inicijuotas paskutinės kraštutinės kairės Vokietijos vyriausybės, vadovaujamos kanclerio Olaf Scholz, kadencijos metu.
„Reikia apsvarstyti, ar pabėgėliams turėtų būti suteikta galimybė taip greitai gauti Vokietijos pilietybę. Jei jie yra Vokietijos piliečiai, šeimos migracijai nėra jokių apribojimų. Tada bet kokia galimybė valdyti šiuos migracijos srautus išnyksta“, – sakė jis interviu žurnalui „Cicero“.
„Ši greita natūralizacija ilgalaikėje perspektyvoje gali būti laikoma demografine laiko bomba“, – pridūrė jis.
Jis pareiškė, kad dabartinė vyriausybė panaikino vadinamąją „turbo naturalizaciją“ po trejų metų. Tiesa ta, kad ši galimybė gauti Vokietijos pilietybę po trejų metų buvo taikoma labai nedaugeliui žmonių, kartais tam tikrose Vokietijos žemėse jų buvo mažiau nei 10.
Tačiau standartinė naturalizacija vis dar yra įmanoma po penkerių metų.
„Matau problemą su natūralizacija. Šis apribojimas dėl šeimos susijungimo taikomas tik tiems, kuriems suteikta papildoma apsauga, kol jie dar neturi Vokietijos pilietybės. Nors federalinės vyriausybės reforma panaikino pagreitintą natūralizaciją po trejų metų, standartinė natūralizacija po penkerių metų – netgi tiems, kurie atvyko kaip pabėgėliai – išlieka“, – sakė jis.
Užsieniečiai Vokietijoje gali gauti pilietybę po penkerių metų, jei įrodo, kad gyvena šalyje legaliai ir yra ekonomiškai nepriklausomi, neturi teistumo ir pakankamai moka vokiečių kalbą. Tačiau taip pat yra daug pranešimų apie sukčiavimą vokiečių kalbos egzaminuose.
Daugelis šių naujų piliečių yra vyrai, kurie norės atsivežti savo šeimas į Vokietiją.
„Būtina apsvarstyti, kokias pasekmes tai turės ateityje. Šių (maždaug) milijono žmonių tarpe vyrai yra labai gausiai atstovaujami. Jie daugiausia ieškos santuokos partnerių savo kilmės šalyje. Tai labai tikėtina, nes santuokos šiose šalyse paprastai sudaromos tarp artimų giminaičių. Santuoka šiose visuomenėse taip pat yra ekonominis sandoris tarp šeimų, o bilietas į Europą yra svarbi mainų priemonė“, – sakė Koopmans.
Tada jis paminėjo ankstesnių imigrantų populiacijų spartų augimą, kurie pasinaudojo šeimos susijungimu, kad jų skaičius išaugtų milijonais. Turkai yra geras pavyzdys, kurių skaičius Vokietijoje dabar viršija 6 milijonus. Jie taip pat lieka labai prastai integruoti, ir iš tiesų, neseniai Berlyne vykęs gaujų karas, kuris prisidėjo prie rekordiškai didelio šaudymų skaičiaus sostinėje šiais metais, didžiąja dalimi yra susijęs su turkų mafijos gaujų nesutarimais.
„Pakanka pažvelgti į praeitį: kiek per laiką išaugo iš Turkijos ar Maroko atvykusių gastarbeiterių skaičius dėl šeimų susijungimo ir gimstamumo? Nuo 1973 m., kai buvo nutrauktas jų įdarbinimas, iki šiandien šios grupės skaičius išaugo šešis ar septynis kartus. Jei manysime, kad tas pats pasakytina ir apie sirus – o nėra priežasties manyti kitaip – tai po 50 metų Vokietijoje gyvens septyni milijonai sirų arba Sirijos kilmės piliečių. Ir aš kalbu tik apie sirus, bet tas pats pasakytina ir apie žmones iš Afganistano, Irako, Somalio ir pan.“, – pridūrė tyrėjas.
Koopmans tvirtina, kad po 10 metų žmonėms turėtų būti leista pasilikti Vokietijoje, bet penkeri metai yra per trumpas laikas.
„Jei po 10 metų situacija bus tokia pati, kažkuriuo momentu reikės pasakyti: gerai, žmonės čia yra jau taip ilgai, kad turime jiems pasiūlyti ilgalaikę perspektyvą“, – sako Koopmans. „Bet manau, kad tai daryti po vos penkerių metų yra neteisinga.“
Tačiau Koopmansas daro skirtumą tarp imigrantų.
„Šios problemos, susijusios tiek su integracija į darbo rinką, tiek su aukštu nusikalstamumo lygiu, turi įtakos labai konkrečioms imigrantų grupėms. Jos yra pasekmė to, kad mes neturime tikrai kontroliuojamos migracijos. Ne visi imigrantai yra žymiai per daug atstovaujami nusikalstamumo statistikoje. Daugelis migrantų Vokietijoje yra atvykę iš kitų ES valstybių narių. Jie nėra žymiai per daug atstovaujami nusikalstamumo statistikoje. Kalbant apie dalyvavimą darbo rinkoje, migrantai iš kitų valstybių narių yra netgi geresnėje padėtyje“, – sakė jis.
Tačiau, atsižvelgiant į demografines tendencijas, bet koks natūralizacijos skaičius gali kelti rimtą demografinę krizę Vokietijos gyventojams ateityje dėl didelio žmonių, atvykusių per pastaruosius kelis dešimtmečius, skaičiaus.
Pažymėtina, kad, remiantis nauja „YouGov“ apklausa, dauguma vokiečių dabar palaiko imigracijos moratoriumą. Apklausa rodo, kaip smarkiai vokiečiai per pastaruosius 10 metų pasisuko prieš masinę imigraciją.
Be to, siriečiai, palyginti su vokiečiais, turi itin aukštą nusikalstamumo lygį – per pastaruosius devynerius metus jie padarė 135 000 nusikaltimų prieš vokiečius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą