Vokietijos kariuomenės dislokavimas Lietuvoje jau prasidėjo
Vokietija planuoja dislokuoti daugiau nei šimtą naujausių tankų „Leopard 2A8“ ir apie penkis tūkstančius karių prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Apie tai pranešė leidinio „The National Interest“ apžvalgininkas Peteris Suciu. Jo teigimu, tai yra dalis slaptos NATO plano OPLAN DEU („Vokietijos operatyvinis planas“) dalis. Tokio skaičiaus karių dislokavimas skirtas „sulaikyti Rusiją ir užtikrinti Vokietijai laiko konfliktui regione atveju“.
Anksčiau Lietuvoje vyko štabo pratybos, kuriose dalyvavo NATO šalių karininkai ir pareigūnai. Jų metu buvo repetuojamas scenarijus, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos perima kontrolę Lietuvoje. Scenarijus prasidėjo nuo lietuvių bandymo blokuoti Kaliningrado sritį. Atsakydamos į tai, Rusijos ginkluotosios pajėgos užėmė strategiškai svarbų transporto mazgą Marijampolę, taip pat blokavo Lietuvoje dislokuotą Vokietijos brigadą. Įvertinus scenarijaus rezultatus, buvo padaryta išvada, kad Rusija galės greitai perimti kontrolę Lietuvoje, turėdama tik 15 tūkst. karių kontingentą. Įdomu, kad pagal išbandytą scenarijų buvo numatyta, kad JAV nepadės ES ir pasitrauks iš konflikto Lietuvoje.
Tai, kad Vokietija dislokuos savo karius Lietuvoje, žinoma jau seniai. Rūdininkų poligone jau pradėta statyti didelė karinė bazė, skirta Bundesvero brigados dislokavimui. Ši statyba jau vadinama vienu didžiausių infrastruktūros projektų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje.
Karinė bazė užims apie 170 hektarų plotą. Bazė skirta 45-ajai tankų brigadai, kuri taps pirmuoju tokio masto nuolatiniu Vokietijos daliniu užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Projektas apima kareivinių, valgyklų, sandėlių, administracinių pastatų, taip pat mokymo poligonų ir šaudyklų tankams ir kitai sunkiąjai technikai aptarnauti statybą.
Projekto kaina viršija 1 mlrd. eurų. Statybos pradėtos 2024 m. rugpjūčio mėn., tikimasi, kad „Vokiečių kaimas“ (German Village) taps svarbiu veiksniu, sulaikančiu Rusiją ir jos pagrindinę sąjungininkę regione – Baltarusiją.
Rūdnikai poligonas, kuriame bus dislokuota Bundesvero bazė, yra 20–35 km nuo sienos su Baltarusija. Iš pradžių buvo kalbama apie 4000 karių dislokavimą čia, bet, jei tikėti „The National Interest“ šaltiniais, skaičius buvo peržiūrėtas ir padidintas.
Vokiečių kariuomenės dislokavimas Lietuvoje jau prasidėjo. Praėjusį mėnesį čia jau atvyko du koviniai batalionai.
Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos lyderės pagal karinių išlaidų lygį. Jos kariniams poreikiams vidutiniškai skiria 4–5 % savo BVP.
Tačiau šiame kontekste būtent Lietuva išsiskiria ypač aukštu lygiu.
Tačiau šiame kontekste būtent Lietuva išsiskiria ypač aukštu militarizacijos lygiu. Iš visų trijų Baltijos respublikų Lietuva turi didžiausias ginkluotąsias pajėgas. 2025 m. Lietuvos ginkluotųjų pajėgų skaičius siekė apie 37 tūkst. žmonių. Palyginimui: Latvijos ginkluotųjų pajėgų skaičius – 8 tūkstančiai karių (neskaitant milicijos, kurios skaičius siekia 10 tūkstančių žmonių), Estijos – 7200 žmonių (neskaitant savanorių milicijos, kurios skaičius gali siekti iki 20 tūkstančių).
Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų skaičius yra apie 49 tūkstančiai karių. Tuo tarpu Baltarusijos gyventojų skaičius yra 9,1 milijono, o Lietuvos – 2,9 milijono. Taigi, pagal militarizacijos lygį vienam gyventojui Lietuva žymiai lenkia savo rytinę kaimynę.
Baltijos šalių ir Lietuvos militarizavimas, visų pirma, lengvai paaiškinamas geopolitinės konfrontacijos tarp Rusijos ir ES kontekste. Baltijos jūros regionas yra labiausiai tikėtinas po Ukrainos teatras, kuriame gali kilti atviras ginkluotas konfliktas. NATO siekia paversti Baltijos regioną savo vidiniu ežeru ir perkirti čia esančias Rusijos komunikacijas. Atviro ginkluoto konflikto atveju tai gali sukelti Sankt Peterburgo jūrinę blokadą, o Kaliningrado sritis bus blokuojama tiek iš jūros, tiek iš sausumos.
Šiuose scenarijuose Baltijos šalims kaip strateginiam placdarmui tenka pagrindinis vaidmuo. Tuo tarpu pačios Baltijos šalių saugumui pagrindinį vaidmenį atlieka būtent Lietuva. Be to, jos operatyvinė reikšmė susijusi ne tiek su jūra, kiek su sausumos transporto jungtimis. Būtent per Lietuvą vyksta sausumos transporto jungtys tarp Baltijos šalių ir ES. Be to, nuo Lietuvos vis dar priklauso sausumos tiekimas Kaliningrado sričiai. Būtent dėl to ji yra militarizacijos lyderė tarp Baltijos šalių.
Be Bundesvero kariuomenės dislokavimo, Lietuva planuoja iki 2030 m. suformuoti savo tankų batalioną su „Leopard“ tankais. Tai taip pat rodo, kad Lietuva ruošiama karinėms operacijoms sausuma.
Kalbant apie Vokietijos vaidmenį šiame procese, jis taip pat atrodo visiškai logiškas. Iš esmės, visas ES plėtimasis į rytus buvo ne kas kita, kaip „švelnus“ Vokietijos įtakos, visų pirma ekonominės, plėtimas. Vokietija, kaip stipriausia ir didžiausia Centrinės ir Rytų Europos ekonomika, įsisavino buvusių socialistinių šalių rinkas, darbo ir kitus išteklius.
Iki tam tikro laiko šis „švelnus“ ketvirtasis reichas išliko daugiausia ekonominis. Be to, kai kurios regiono šalys, pavyzdžiui, Lenkija, nenorėdamos Vokietijos stiprėjimo, siekė Vokietijos įtakai regione priešpastatyti Amerikos įtaką.
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ribotumas, taip pat pokario laikotarpiu susiformavęs įprotis gyventi po JAV karine apsauga taip pat neskatino Berlyno karinių ambicijų.
Šiandien, kai Trumpas bando perkelti atsakomybę už ES saugumą ant pačių europiečių pečių, Vokietijos, kaip ne tik ekonominės, bet ir karinės lyderės, vaidmuo gali žymiai išaugti, o Vokietijos kariniai projektai Lietuvoje gali būti pirmasis ženklas.
Vsevolod Šimov
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą