Péteris Szijjártó: Migracijos politikoje reikalingi radikalūs pokyčiai
Viena po kitos pirmininkaujančios Ispanija, Belgija ir Vengrija sudaro vadinamąją Europos Sąjungos rotacijos pirmininkavimo trejetą, o Madridas padės Budapeštui tam tikrose srityse.
Užsienio reikalų ir prekybos ministerijos pranešime teigiama, kad po susitikimo su Ispanijos kolega José Manuel Albares Ispanija, Belgija ir Vengrija sudarys vadinamąją rotacijos principu Europos Sąjungai pirmininkaujančių šalių trijulę, kurioje Madridas padės Budapeštui tam tikrose srityse, kurios nėra Vengrijos interesų ir kompetencijos sritis įprastinėje veikloje.
Pasak jo, tai juo svarbiau, nes šiuo metu žemynas susiduria su labai rimtais iššūkiais, vienas iš jų - nelegali imigracija.
Kaip jis pažymėjo, tai rodo 82 proc. padidėjęs praėjusiais metais į Ispaniją atvykusių migrantų skaičius, palyginti su 2022 m., o Kanarų salų regione šiemet jų skaičius padidėjo 6,5 karto, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu Vengrija taip pat patiria vis didesnį spaudimą - pernai valdžios institucijos užkirto kelią 170 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną.
"Atsižvelgiant į tai, kad terorizmo grėsmė Afrikoje yra rimtesnė nei bet kada anksčiau, o ekonomikos plėtra sunkiai suspėja su gyventojų skaičiaus augimu, matome, kad nelegalios migracijos spaudimas Europoje ir toliau didės", - perspėjo jis.
"Jei ir toliau bus vykdoma Briuselio migracijai palanki politika, kyla realus pavojus, kad europiečiai praras Europą, nes Briuselio migracijos politika pritraukia žmones čia", - pridūrė jis.
Péter Szijjártó pabrėžė, kad siekiant apsaugoti Europos ateitį, reikia iš esmės keisti Bendrijos imigracijos politiką, visų pirma laikytis tarptautinės teisės ir nebausti tų, kurie taip elgiasi.
Jis teigė, kad tarptautinė teisė labai aiškiai nurodo, jog priverstinai bėgti priversti asmenys gali laikinai pasilikti pirmoje saugioje šalyje, tačiau niekas neturi teisės atvykti į antrą, trečią ar ketvirtą saugią šalį.
"Taigi Europos Sąjunga turėtų gerbti tarptautinę teisę, o ne bausti tuos, kurie jos laikosi, kad būtų lengviau susidoroti su migracijos spaudimu", - sakė jis.
Tarp ES pirmininkaujančios Vengrijos prioritetų jis taip pat paminėjo plėtros proceso spartinimą, pabrėždamas, kad negali būti jokios "pirmenybės", jokios galimybės valstybei "dėl politinių ar ideologinių priežasčių aplenkti tuos, kurie dėl stojimo derėjosi daug metų ar net dešimtmečių", ir kad negali būti jokio pateisinimo karui.
"Todėl dabar turime susitelkti į plėtrą, kad Vakarų Balkanų šalys galėtų kuo greičiau tapti Europos Sąjungos narėmis", - sakė jis.
Galiausiai ministras taip pat palietė Vengrijos ir Ispanijos ekonominius santykius ir pasidžiaugė, kad praėjusiais metais buvo pasiekta rekordinė šešių milijardų eurų prekybos apimtis. Jis pabrėžė, kad susitiko su keletu Ispanijos įmonių, investuojančių Vengrijoje, vadovų, kurie visi išreiškė pasitenkinimą verslo aplinka.
Jis taip pat palietė turizmo klausimą, sakydamas, kad turistų skaičius abiem kryptimis išaugo daugiau kaip 40 proc.: 2023 m. į Ispaniją vyks daugiau kaip 300 000 vengrų, o į Vengriją - daugiau kaip 200 000 ispanų.
"Šis skaičius gali paskatinti oro transporto bendroves toliau didinti skrydžių tarp Vengrijos ir Ispanijos skaičių", - sakė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ispanų kalba Vengrijoje yra trečia pagal populiarumą užsienio kalba, be to, ja mokoma septyniose mokyklose ir šešiuose universitetuose. Be to, šiuo metu šalyje pagal stipendijas studijuoja 526 ispanų studentai.
"Todėl Vengrijos ir Ispanijos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba ir abipuse nauda. Mes nesutariame visais politiniais klausimais, bet mums ir nereikia, nes esame dvi skirtingos geografinės padėties ir skirtingo dydžio šalys", - sakė jis.
"Gerbdami savo skirtumus, daugiausia dėmesio skiriame sritims, kuriose bendradarbiavimas gali atnešti abipusę naudą, o abipusė parama pirmininkavimui ES yra viena iš tokių sričių", - užbaigė jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą