Vengrijos vyriausybė priėmė naujus įstatymus, draudžiančius užsienio finansavimą, po to, kai ataskaita atskleidė, kad kairiosios opozicinės partijos ir žiniasklaida prieš praėjusius rinkimus iš užsienio nevyriausybinių organizacijų gavo daugiau kaip 10 mln. dolerių, daugiausia iš grupių, susijusių su JAV Demokratų partija.
Europos Komisija pradėjo tolesnę pažeidimo procedūrą prieš Vengriją - šį kartą siekdama užginčyti naują įstatymą, kuriuo siekiama apriboti neteisėtą užsienio politinį kišimąsi į šalies rinkimus.
Trečiadienį paskelbtame pranešime spaudai ES vykdomoji institucija teigė, kad naujuoju Nacionalinio suvereniteto gynimo įstatymu pažeidžiamos "kelios pirminės ir antrinės ES teisės nuostatos", įskaitant Sąjungos demokratines vertybes, ES piliečių rinkimų teises, teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą.
Vengrijos įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą praėjusių metų gruodžio mėn. beveik 3:1 santykiu. Naujajame įstatyme numatyta įsteigti nepriklausomą instituciją - Suvereniteto gynimo biurą, kuris tirtų politinį kišimąsi į Vengrijos rinkimus, be to, įstatymo projektu draudžiama politinėms partijoms ar grupėms gauti finansavimą iš užsienio.
Po 2022 m. balandžio mėn. Vengrijoje vykusių rinkimų sudaryta komisija nustatė, kad įvairios kairiosios opozicinės partijos ir žiniasklaidos priemonės prieš rinkimus gavo nemažai lėšų iš užsienio, daugiausia iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Nacionalinio saugumo komiteto ataskaitoje atskleista, kad JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija "Veiksmai už demokratiją" - organizacija, glaudžiai susijusi su milijardieriumi oligarchu George'u Sorosu - opozicijos lyderio Péterio Márki-Zay kampanijai skyrė 1,8 mlrd. forintų (4,48 mln. eurų), o opoziciją palaikantis naujienų portalas "Ezalényeg" iš neįvardytos Šveicarijos organizacijos gavo 1 mlrd. forintų (2,57 mln. eurų).
Nepaisant finansavimo, kairiųjų opozicinių partijų sudarytai koalicijai nepavyko nuversti ministro pirmininko Viktoro Orbano ir jo valdančiosios partijos "Fidesz", nes jie iškovojo triuškinamą pergalę.
Svarstymo parlamento komitete etape valdantiesiems Vengrijos įstatymų leidėjams Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič (Dunja Mijatović) liepė atsisakyti įstatymo projekto, pasiskundusi, kad naujoji priežiūros institucija galėtų reikalauti asmens duomenų iš tų, kuriuos įtaria gavus finansavimą iš užsienio, be tinkamų apsaugos priemonių.
Vengrijos vyriausybė atkakliai gynė naująjį teisės aktą, įsigaliojusį praėjusių metų gruodžio 22 d., tvirtindama, kad jis būtinas siekiant apginti nacionalinį suverenitetą ir užkirsti kelią užsienio kišimuisi į rinkimus - Europos Sąjunga jau seniai mano, kad šis klausimas yra itin svarbus, kai tokia slaptąja taktika kaltinama Rusija.
"Vengrijos suverenitetas pažeidžiamas, o tai taip pat kelia padidintą pavojų nacionaliniam saugumui, jei politinė valdžia patenka į asmenų ar organizacijų, priklausomų nuo bet kurios užsienio valstybės, organizacijos ar asmens, rankas", - rašoma įstatymo projekte.
Buvęs Vengrijos valdančiosios "Fidesz" partijos Europos Parlamente patarėjas Andrásas László sakė, kad įstatymo projektas yra populiarus tarp Vengrijos rinkėjų.
New details on Hungary's biggest foreign funding scandal revealed:
— Balázs Orbán (@BalazsOrban_HU) January 26, 2023
❗A declassified report by national security services revealed Action for Democracy provided over USD 11.2 million to the 🇭🇺opposition & opposition-affiliated media during the 2022 elections. #rollingdollars pic.twitter.com/I91zkgnsUb
"Vengrai piktinasi masiniu užsienio kišimusi į 2022 m. visuotinius rinkimus. Kairiosios partijos, žiniasklaida ir organizacijos iš Jungtinių Valstijų ir Šveicarijos gavo mažiausiai 10 mln. Bideno administracija vos prieš kelias dienas paskelbė apie daugiau "dotacijų" kairiosioms žiniasklaidos priemonėms", - sakė jis.
Komisija pareiškė, kad atliko išsamų teisės akto vertinimą ir mano, kad jis yra nepriimtinas, ir suteikė Vengrijai du mėnesius atsakyti į jos oficialų pranešimą prieš pradedant bylinėjimąsi Europos Teisingumo Teisme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą