Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su Ukrinos prezidentu Vladimiru Zelenskiu vakar Kijeve vos nepametė Gitano Nausėdos. Jau Prezidentūros tarpduryje, laimei, prisiminė mūsų „aukštą gražuolį“, stabtelėjo, apsidairė, ir šiam prišokus, Zelenskis ėmė jam spausti ranką. O gal geriau būtų pametę „gražuolį“ kur Kijeve, pakariutų jis ten už „demokratiją“, „europines vertybes“, mums būtų ramiau. Iš jo mums vis tiek, kaip iš ožio pieno.
Šiandien buvo daug kalbančių galvų, kvailų, ar iškvailintų, kas dabar supras.
Buvo ir Rolando Paulausko pasisakymas „Respublikoje“. Jis pasakė: „Kalbant apie Lietuvą, tai ypatinga blogybė yra ta, kad mes, būdami Europos Sąjungos nariai, pasirinkome būti ne su ES, o su anglosaksais“.
Paulausko nuomone, JAV stengiasi kariauti kitų rankomis - šiuo atveju Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos ir Europos Sąjungos. Jis pažymėjo: „Per 4-5 valandas Ukrainos karinės infrastruktūros neliko - nei karo aviacijos, nei laivyno, nei iš esmės sausumos pajėgų ginkluotės, kuri liko susprogdintuose sandėliuose... Aš visada sakiau: mes ginklais negalime nieko laimėti. O tikėtis, kad mus rems tas tolimas mūsų „draugas", apkritai yra nesąmonė. Ką pasakė šitas „draugas" šią naktį Ukrainai? Pasakė, kad nė vieno Amerikos kario Ukrainoje nebus. Tas pats būtų ir mūsų atžvilgiu. Aš niekaip nesuprantu, iš kur mūsų žmonėse yra tiek daug to kvailo tikėjimo, kad mus kažkas gins? Kas vyksta tų žmonių galvose? Man pirmiausia rūpi išlaikyti Lietuvos valstybingumą, nes jam jau iškilo grėsmė, kaip ir Ukrainos valstybingumui. Jeigu mes eisime tuo pačiu keliu, kaip iki šiol, tai baigsime liūdnai.“
Protingų Lietuvoje niekas neklauso, o šiandien mano girdėti valdančiųjų pasisakymai nesuteikia optimizmo. Melodija ta pati: „Marš! Marš! Tra-ta-ta!"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą