https://www.apar.tv/alt-news/le-prix-nobel-luc-montagnier-est-mort-paix-a-son-ame/
Galbūt priežastis yra ta, kad Montanjė buvo masinio skiepijimo nuo kovido priešininkas? Štai kodėl didžioji žiniasklaida iki šiol tylėjo. Be to, socialiniame tinkle "Twitter" buvo pranešta, kad profesorius Montagnier mirė savo vaikų akivaizdoje. 2008 m. Montanjė kartu su Fransuaze Barė-Sinoussi (Françoise Barré-Sinoussi) ir Haraldu zur Hausenu (Harald zur Hausen) gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją už 1983 m. atrastą žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), sukeliantį įgytą imunodeficito sindromą (AIDS). Montanjė buvo vienas įtakingiausių masinio skiepijimo nuo koronaviruso priešininkų. Viename 2021 m. interviu Montagnier taip pasakė:
"Aš norėčiau sumažinti entuziazmą dėl šios vakcinos. Vakcinos sukūrimas yra ilgalaikis projektas, tačiau prie jo dirbusių žmonių buvo paprašyta nedelsiant pateikti šią vakciną. Jei valdžios institucijos leis tam įvykti, tai bus klaida, nes gali kilti visiškai nenumatytų pasekmių. Pavyzdžiui, vėžys. Piktybinės ląstelės gali pradėti daugintis. Tai neapgalvotas žaidimas.
M. Montagnier teigė, kad, be kovido vakcinų, yra nebrangių alternatyvių gydymo būdų ir vaistų nuo koronaviruso. Pavyzdžiui, azitromicinas, hidroksichlorochinas, įvairios vaistažolės, vartojamos nuo maliarijos, ir kt. Mokslininkas priminė: mes vis dar nežinome, kas iš tikrųjų vyko Vuchano (Kinija) laboratorijoje ir kai kuriose JAV laboratorijose per kelis mėnesius iki epidemijos. Be Laskerio premijos (prestižinio Alberto ir Marijos Laskerių fondo amerikietiškojo apdovanojimo), Montagnier yra pelnęs daugybę prestižinių profesinių apdovanojimų.
Luc Montagnier gimė 1932 m. rugpjūčio 18 d. Prancūzijos Šabri savivaldybėje, buvo vienintelis buhalterio vaikas. Tėvo dėka jis nuo mažens domėjosi mokslu ir atliko eksperimentus šeimos namų rūsyje esančioje laboratorijoje.
1953 m. Poitiers universitete jis baigė gamtos mokslų studijas, o po dvejų metų Paryžiaus universitete įgijo magistro laipsnį. Jis dėstė fiziologiją Sorbonos universitete, kur 1960 m. gavo daktaro laipsnį.
Tais pačiais metais jis išvyko į Angliją ir trejus su puse metų dirbo su virusų RNR Medicinos tyrimų taryboje Karšaltone. Ten jis kartu su Sandersu atrado dvigubos grandininės RNR virusą, kuris davė didelį postūmį virusologijai.
1963-1965 m. Montanjė dirbo Škotijoje, Glazgo virusologijos institute. 1964 m. kartu su Ianu Macphersonu jis padarė išvadą, kad agaras (į drebučius panašus raudonųjų dumblių ekstraktas) yra puiki terpė vėžinėms ląstelėms auginti. Šis metodas tapo plačiai paplitęs tiriant onkogenus.
1965 m. Montanjė grįžo į Prancūziją. Iki 1972 m. jis buvo Radžio instituto (dabar - Curie institutas) Orsė laboratorijos direktorius, o 1972 m. įkūrė ir vadovavo virusinės onkologijos skyriui Pasteuro institute. Mokslininkas tyrinėjo retrovirusus kaip galimą vėžio priežastį. Bendradarbiaudamas su Edvardu De Mejeriu ir Žaklina De Mejer, Montanjė išskyrė interferono informacinę RNR - pirmąją ląstelės apsaugą nuo viruso. Šis atradimas leido klonuoti interferono genus.
1983 m. Montanjė ir jo kolegos aprašė naują virusą, kuris vėliau buvo pavadintas ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu). Kai virusas buvo išskirtas, buvo galima sukurti antikūnų prieš jį testą. 2008 m. Montanjė kartu su Françoise Barré-Sinoussi ir Haraldu zur Hausenu gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją už žmogaus imunodeficito viruso atradimą.
2000-ųjų pabaigoje Montanjė išėjo į pensiją, tačiau nenutraukė savo tyrimų. Jis dirbo su alternatyviais AIDS gydymo būdais ir tyrinėjo hipotezę apie elektromagnetinį DNR spinduliavimą. 2021 m. Montanjė tapo Afrikos AIDS centro Kamerūne vadovu. Kai kurios jo idėjos buvo tokios drąsios, kad sukėlė mokslo bendruomenės skepticizmą.
Nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios Montagnier, kaip garsus virusologas, negalėjo nedalyvauti mokslinėse diskusijose apie SARS-CoV-2. Visų pirma jis teigė, kad virusas yra dirbtinės kilmės. Mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad koronaviruso genome esančios ŽIV homologinės nukleino sekos yra labai arti viena kitos, o tai negali būti atsitiktinumas.
Montagnier buvo griežtai kritikuojamas dėl hipotezės apie dirbtinę SARS-CoV-2 kilmę, tačiau mokslininkas išdrįso argumentuotai apginti savo poziciją. Vėliau apie galimą laboratorinę naujojo koronaviruso kilmę plačiai diskutavo kiti mokslininkai ir ši versija nebebuvo laikoma marginalia.
M. Montagnier taip pat nepritarė masiniam skiepijimui nuo COVID-19. Dėl to jis nepelnytai buvo pavadintas "antivakseriu". Tačiau pats M. Montanjė ne kartą yra pareiškęs, kad jis nėra "prieš vaksimizmą nusiteikęs".
Mokslininkas neprieštaravo skiepijimui apskritai, o ypač skiepijimui nuo koronaviruso. Jis tik atkreipė dėmesį į tai, kad COVID-19 vakcinos dar nėra pakankamai išbandytos ir kad jų masinis naudojimas gali sukelti nenuspėjamų pasekmių (pvz., vėžio atvejų padidėjimą).
Nobelio premijos laureatas taip pat perspėjo, kad masinis skiepijimas nuo COVID-19 gali sukelti vadinamąjį nuo antikūnų priklausomą infekcijos sustiprėjimą, kai antikūnai pradeda teikti pirmenybę tam tikrai infekcijai.
M. Montagnier paragino atsisakyti laikyti skiepus pagrindiniu išsigelbėjimu nuo koronaviruso. Jis patarė kurti COVID-19 gydymo būdus ir tirti viruso kilmę.
Daugelis neigiamai reagavo į Montagnier poziciją, vadindami jį ne tik "antivakseriu", bet netgi "bepročiu". Laikas parodė, kad skiepijimas iš tiesų nebuvo panacėja nuo koronaviruso. Dar kartą įrodyta, kad mokslininkas buvo teisus.
Anksčiau mano skelbti straipsniai apie Nobelio premijos laureato prof. Luc Montagnier darbus:
https://lebionka.blogspot.com/2020/06/covid-19-pandemijos-falsifikatoriams.html
https://lebionka.blogspot.com/2021/05/nobelio-premijos-laureatas-ispeja.html
https://lebionka.blogspot.com/2021/07/nobelio-premijos-laureatas-vakcinacija.html
https://lebionka.blogspot.com/2021/08/pasaulio-medicinos-autoritetai-ir.html
https://lebionka.blogspot.com/2021/10/gydytoju-byla-ekondratjeva-salgero.html
https://lebionka.blogspot.com/2022/02/luc-montagnier-liuksemburgo-parlamente.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą