Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ - mylimas premjerės Igridos Šimonytės (PIŠ) kūrinys, kurį ji dažnai cituoja ir, matyt, iš jo semiasi „išminties“.
PIŠ piliečių genocido su C-19 eksperimentiniais preparatais idėjos, manau, atkeliavo būtent iš „Šveiko nuotykių“.
Priminsiu ir pacituosiu:
„Paskui puskarininkis išdėstė naują teoriją apie tai, kad karas (COVID-19) – didelė visos žmonijos gerovė, nes drauge su dorais žmonėmis žūva daug niekšų ir sukčių. - Ir taip pasaulyje per daug žmonių, - tarė jisai susimąstęs. - Visiems pasidarė ankšta, žmonių priviso per velnią!“
J.Hašekas “Narsiojo kareivio Šveiko nuotykiai.“ Vilnius, “Mintis”, 1987, psl.241.
Žudydama vakcinomis visokius blogus sportininkus, mokslininkus (ne „duomenų mokslininkus“, žinoma), įvairų ofisų ir fabrikų planktoną, PIŠ valdžia kai kada nužudo ir labai gerus piliečius.
Pateiksiu du pasakojimus apie PIŠ nugalabytus gerus žmones, net labai gerus, kurie, manau, buvo valdžios nužudyti tik dėl to Šveiko principo, kaip atsvara blogiesiems.
Pirmasis, PIŠ nužudytas, labai mylėjo Dievą, buvo geras kunigas, o antrasis – buvo geras meilužis ir teisingai mylėjo dviejų vaikų mamą.
Kunigo pasakojimas apie nesenai išėjusį kolegą:
„Mes kunigai gavome žinią, kad staiga mirė jaunas Šiaulių kunigas. Gauname tokiais atvejais ir nekrologus nuo ko kunigas mirė. Šiuo atžvilgiu nekrologas trumpas ir kad staigiai mirė 58 metų kunigas. Nuo ko mirė? Šiandieną man vienas iš Šiaulių kunigas ir sakė, kad kun. penktadienį pasiskiepijo, sekmadienį buvo vaišėse prie stalo ir numirė. Miršta ne tik sportininkai ar vaikai paskiepyti staigiai. Dievo pirštas paliečia ir kunigus, kurie apgauna tikinčiuosius, ragindami skiepytis nuodais.“
Dviejų vaikų tėvo pasakojimas apie iš gyvenimo nuo skiepo pasitraukusį buvusios žmonos gerą meilužį:
„Mane ištiko nelaimė, numirė buvusios žmonos meilužis, po busterio. Jam buvo 43 metai. Geras buvo, ateidavo pas buvusią žmoną kas antrą savaitę, kai vaikai pas mane gyvendavo. Prieš jį buvo velniava, vaikai nuo tų jos chakalių kentėdavo. O šitas buvo geras, gaila žmogaus. Po busterio buvo praėję kelios dienos, o jis gimtadienį šventė...“
Na, matai, gerb. Šveikai, praėjo 100 metų, bet niekas nepasikeitė. Vyko karas ir tu Putimo miestelyje, pakeliui į Budejovicus, sutikai durną žandarą ir jo durnus puskarininkius, o mes gyvename valstybėje-žandarmerijoje, kurią valdo durna PIŠ ir dar durnesni jos ministrai.
Feljetono autorius -Viesulas 22
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą