Nuo 2019 m. iš JT statistikos išnyksta pasauliniai mirtingumo rodikliai.
Prieš metus demografų sąrašo viršuje buvo statistinis rodiklis, vadinamas "pertekliniu mirtingumu". Prieš tai jis beveik nebuvo naudojamas, o pats mirtingumo perteklius daugelyje pasaulio šalių neegzistavo.
Mirtingumo perteklius - tai faktinio mirčių skaičiaus per ataskaitinį laikotarpį (metus, mėnesį, savaitę) viršijimas, palyginti su numatomu mirtingumo rodikliu. O tikėtinas lygis yra toks mirtingumo lygis, koks buvo anksčiau. Numatomas mirtingumo rodiklis yra ne praėjusių metų, o kelerių metų vidurkis. Pavyzdžiui, 2020 m. mirtingumo perviršis gali būti apibrėžiamas kaip tais metais mirusiųjų skaičius, viršijantis ankstesnio penkerių metų laikotarpio (2015-2019 m.) mirtingumo vidurkį.
Perteklinio mirtingumo rodiklis nebuvo aktualus iki 2020 m., o visame pasaulyje ir daugumoje šalių jis ilgą laiką mažėjo. PSO, JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas (UNDESA) ir kai kurie kiti JT biurai buvo atsakingi už pasaulinę mirtingumo statistiką. Ir štai staigmena: naujausi JT apskaičiuoti absoliutaus pasaulinio mirtingumo duomenys yra 2018 m. PSO duomenimis, 2018 m. pasaulyje dėl įvairių priežasčių (išskyrus žmogžudystes ir netektis ginkluotuose konfliktuose bei karuose) mirė 39 574 000 žmonių. O 2010 m., PSO duomenimis, šis skaičius siekė 42 120 tūkst. Absoliučiais skaičiais mirčių sumažėjo daugiau kaip 2,5 mln., santykiniais - daugiau kaip 6 proc. Tuomet JT statistikoje mirtingumo skaičiai išnyksta. Galima daryti prielaidą, kad 2019 m. pasaulinio mirtingumo mažėjimo tendencija nutrūko ir mirtingumas pradėjo didėti.
Nuoseklių JT duomenų apie mirtingumą trūkumą kompensuoja keletas ekspertų vertinimų. Ypač norėtume atkreipti dėmesį į interneto svetainę "Mūsų pasaulis duomenyse" (angl. Our World in Data, OWD), kurioje pateikiami duomenys apie visus pasaulio gyvenimo aspektus, įskaitant demografiją, mediciną ir sveikatos priežiūrą. Iki 2021 m. rugsėjo 20 d. OWD ekspertai kaip atskaitos tašką naudojo 2015-2019 m. mirčių skaičiaus vidurkį. Po šios datos perviršinio mirtingumo skaičiavimų pagrindas yra duomenys, gauti pagal prognozavimo modelį.
Kitas šaltinis - "The Economist Intelligence Unit" duomenų bazė, kurioje, naudojant kompiuterinį modelį, apskaičiuojami 223 šalių pirminiai duomenys.
Kitas dėmesio vertas projektas - Žmogaus mirtingumo duomenų bazė (angl. The Human Mortality Database, HMD), kurį vykdo Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) ir Makso Planko gyventojų tyrimų instituto Rostoke (Vokietija) mokslininkų grupė. Nuo 2020 m. gegužės mėn. HMD kas savaitę skelbia atnaujintą informaciją apie mirtingumą dėl visų priežasčių 38 šalyse.
Visų trijų ekspertų grupių duomenys yra gana artimi ar net vienodi, tačiau patogiau naudotis OWD duomenų baze: joje pateikiami ne tik 2021 m., bet ir dvejų metų "pandemijos" laikotarpio mirtingumo ir mirtingumo viršijimo įverčiai. Pažvelkime į šiuos skaičius.
Taigi, 2020-2021 m. pabaigoje pasaulinis mirtingumo perviršis bus 20,62 mln. Nustatyta, kad per šį laikotarpį mirė 5,67 mln. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas COVID-19. Palyginus šiuos du skaičius, iš karto paneigiama nuomonė, kad didėjantį mirtingumą pasaulyje lemia "pandemija": tik 27,5 proc. mirčių pertekliaus galima priskirti COVID. Žiniasklaidoje labai mažai kalbama apie kitus perteklinius mirties atvejus (72,5 %) - tikriausiai siekiant išvengti bet kokių spekuliacijų, kad žmones žudo "nežinomos jėgos". OWD apskaičiavo, kad "nežinomos jėgos" per dvejus metus sunaikino apie 15 mln. žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą (1939-1945 m.) mūšių laukuose, nelaisvėje ir koncentracijos stovyklose žuvo 27 milijonai žmonių. Kasmet "pandemija" vadinamas karas nusineša daugiau žmonių aukų nei patys baisiausi pasaulio karai.
Ekspertai nurodo kelias 15 milijonų žmonių išžudymo priežastis.
Pirmoji priežastis. Visos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos buvo sutelktos į pacientų, kuriems buvo diagnozuota kova, gydymą. Likusieji pacientai buvo gydomi likutiniu pagrindu arba iš viso nebuvo gydomi. Todėl smarkiai padaugėjo žmonių, kuriems buvo nustatytos įprastos diagnozės (vėžys, infarktas, insultas, plaučių uždegimas, cukrinis diabetas ir t. t.), mirčių.
Antroji priežastis. Mirtinų atvejų padaugėjo, nes valdžios institucijos ir žiniasklaida sukūrė visuotinės psichozės atmosferą. Izoliacijos ir "saviizoliacijos" priemonės atėmė iš žmonių gryną orą, saulės šviesą ir judėjimą. Visa tai kartu slopina imunitetą, todėl žmonės tampa labiau pažeidžiami įvairių ligų sukėlėjų. Be to, padidėjo žmonių polinkis nusižudyti.
Trečioji priežastis. Dėl ekonominio nuosmukio, kurį sukėlė blokados, sumažėjo žmonių pajamos ir kai kurie žmonės tapo skurdžiai gyvenančiais. Skurdo didėjimas taip pat prisidėjo prie per didelio mirtingumo (nors šis veiksnys daugiausia veikė 2020 m., ekonomikos atsigavimas prasidėjo 2021 m. pradžioje).
Ketvirtoji priežastis. Neigiamas kovido vakcinacijos poveikis.
Iš visų OWD sąrašuose esančių šalių 2020-2021 m. didžiausias perteklinis mirtingumas yra Indijoje - 5,58 mln., po jos eina Rusijos Federacija - 1,08 mln. Po to seka (tūkstančiais. ): JAV - 914,6; Pakistanas - 846,1; Indonezija - 835,5; Kinija - 820,4; Brazilija - 692,4; Bangladešas - 627,5; Meksika - 596,6; Turkija - 391,8; Egiptas - 352,0; Filipinai, 283,3; Iranas, 270,9; Nigerija, 256,2; Pietų Afrika, 251,5; Irakas, 249,1; Etiopija, 247,7; Peru, 218,1; Vietnamas, 203,0; Kolumbija, 201,9; Italija, 199,2.
Dvimetį kai kuriose šalyse mirčių skaičius šiek tiek sumažėjo. Pavyzdžiui, Australijoje jų buvo 4 500, o Naujojoje Zelandijoje - 2 300. Tačiau šie skaičiai neviršija statistinės paklaidos ribų.
Kai kuriose šalyse, remiantis OWD duomenimis, mirčių, kurioms diagnozuotos kovidų sukeltos ligos, per didelio mirtingumo dalis buvo didelė, o kitos per didelio mirtingumo priežastys sudarė gana kuklią procentinę dalį. Pavyzdžiui, per dvejus metus JAV mirė 914 600 žmonių, iš kurių 867 100, t. y. beveik 95 proc., sudarė kovicidų sukeltos mirtys. Brazilijoje kovidų sukelta daugiau kaip 90 % perteklinių mirčių. Vokietijoje šis rodiklis siekė 99 %.
Pavyzdžiui, Bangladeše 28 200 arba 4,5 % perteklinių mirčių teko 627 500 kovidų. Kovidų mirčių dalis bendrame Kinijos mirtingumo pertekliuje atrodo mikroskopinė. OWD duomenų bazėje nurodoma, kad Dangaus imperijoje mirė tik 4,6 tūkst. kovidų, t. y. 0,6 % (tačiau daugelis ekspertų mano, kad šie oficialūs Kinijos duomenys yra labai nuvertinti).
Apskritai, ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų šalyse didžioji dalis mirčių nuo kovido yra perteklinės. Tačiau besivystančiose šalyse jis yra nežymus ir bet kuriuo atveju mažesnis nei pusė. Tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, Brazilijoje, kuri priklauso besivystančių šalių grupei, kovido sukeltos mirtys sudaro labai didelę per didelio mirtingumo dalį. Rusijoje, kuri yra antra pagal mirtingumo perviršio rodiklį po Indijos, nuo kovido mirė 302 000 žmonių, t. y. mažiau nei 30 % visų mirčių perviršio atvejų.
Ekspertai numato, kad artimiausiu metu mirčių perteklius sparčiau didės tose šalyse, kuriose kovido vakcinacija buvo aktyviausia. Tarp jų yra daug besivystančių šalių ir beveik visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Daugėja įrodymų, kad asmenys, paskiepyti "Pfizer/BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson" ir kitomis panašiomis vakcinomis, suserga ir miršta nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, trombozės, insulto ir kt. JAV karo medicinos ekspertų teigimu, per šešis skiepijimo mėnesius karių ir karinių pensininkų naujų vėžio atvejų skaičius išaugo 300 proc.
Vasario 2 d. britų konservatyvi naujienų agentūra THE EXPOSÉ paskelbė Ethano Huffo straipsnį "Perteklinių mirčių skaičius auga visose šalyse, kuriose vartojama daug kovido "vakcinos": duomenys". Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama sausio mėn. interviu su daktaru Michaeliu Yeadonu, garsiu anglų gydytoju ir farmakologu, buvusiu "Pfizer" viceprezidentu. Jis atkreipė dėmesį, kad šalyse, kuriose skiepijimo apimtys yra didelės, pavyzdžiui, Vokietijoje, Izraelyje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, pastaraisiais mėnesiais ėmė mažėti mirčių nuo perdozavimo, diagnozuotų nuo kovido, procentas. Atsiranda ir kita padidėjusio mirtingumo priežastis. Michaelas Yeadonas teigia, kad tokios priežastys yra mirtinas skiepų poveikis. Atsakydamas į žurnalisto klausimą "Kur yra įrodymai?", anglų gydytojas sako, kad šiuo metu žinoma nepakankamai, tačiau netolimoje ateityje mirtingumo perteklius šoktels į viršų, kovido mirčių dalis mirtingumo pertekliuje sumažės, o žinomos ligos taps pirmaujančiomis. Komentuodamas Michaelo Yeadono duomenis apie didėjantį mirtingumo perteklių labiausiai skiepytose šalyse, autorius rašo: "Svarbu pabrėžti, kad tai nėra "kovido" mirtys. Pirmiausia tai širdies priepuoliai, insultai, kraujo krešuliai, kraujotakos sistemos ligos ir neurologiniai sutrikimai - visos vakcinų sukeltos ligos, apie kurias gydytojai ir mokslininkai perspėjo nuo pat vakcinų įvedimo."
https://www.fondsk.ru/news/2022/02/06/dva-goda-pandemii-predvaritelnye-itogi-55491.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą