Kolonija Lietuva: pirmuosius valstybės asmenis Londone, Izraelyje ir Vokietijoje instruktuoja šeimininkai

Kas valdo Lietuvą? Apie tai mus informuoja pirmųjų asmenų kelionių maršrutai. Ingrida Šimonytė nuvyko pasiimti instrukcijų iš Didžiosios Britanijos premjero, KGB-isto Čmil duktė, einanti Seimo pirmininkės pareigas – į Izraelį, pasaulio įtakos centrą Nr.1, o anūkas-ledinukas, paskandinęs Lietuvą į ekonomikos kolapso būseną, o perspektyvoje neišbrendamas skolas, laksto po Pietryčių Azijos regiono šalis, kur 2021 m. rugsėjo 15 d. Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Australija sudarė gynybos aljansą AUKUS, nukreiptą prieš Kiniją.

Lietuva, nepamirškime, pernai atidarė Taivanio atstovybę ir tapo kovotojų su Kinija pasauline lydere.

Kiek išsamiau apie vizitus

Buvo pranešta, kad Lietuvos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen vasario 6-10 dienomis viešės Izraelyje, kur susitiks su Izraelio Kneseto pirmininku Mickey Levy, prezidentu Isaacu Herzogu.

Lietuvos premjerė I.Šimonytė antradienį susitiko su britų premjeru Borisu Johnsonu ir gynybos sekretoriumi Benu Walesu. Pokalbių turinys slepiamas. „Kalbėjome apie įvairius dalykus, įskaitant Jungtinės Karalystės praktinį pasirengimą padėti stiprinti Baltijos šalių gynybą“, – BNS telefonu iš Londono sakė I.Šimonytė.

I.Šimonytė BNS sakė su B.Johnsonu aptarusi Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teikiamą paramą Ukrainai. „Junginė Karalystė irgi yra priėmusi įvairių sprendimų dėl pagalbos Ukrainai, tai kaip šalys bendramintės turėjome apie ką pasikalbėti“, – teigė ministrė pirmininkė. „Sutarėme koordinuoti savo iniciatyvas. Aišku, šalių galimybės teikti paramą priklauso nuo aplinkybių, (...) bet bendras požiūris yra, jog turime padėti Ukrainai stiprinti savo atsparumą“, – sakė ji. Britanijos Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, jog abiejų šalių premjerai sutarė, kad Rusijos invazija į Ukrainą būtų „pražūtinga klaida“, o praktinė ekonominė ir gynybai skirta parama Ukrainai turi būti tęsiama. I.Šimonytė taip pat tvirtino su Britanijos kolega aptarusi pirmadienį vykusį Prancūzijos ir Rusijos prezidentų Emmanuelio Macrono ir Vladimiro Putino susitikimą, po kurio pastarasis pripažino kompromiso galimybę.

URM pranešė, kad vasario 6-10 dienomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su darbo vizitu lankosi Singapūre ir Australijoje – Melburne ir Kanberoje. Nurodoma, kad Vizito Singapūre metu ministras G. Landsbergis susitiks su Singapūro užsienio reikalų ministru Vivianu Balakrishnanu, Singapūro verslo federacijos, Ekonominės plėtros valdybos kosmoso technologijų ir pramonės biuro bei Nanyang technologijų universiteto vadovais. Kanberoje ministras susitiks su Australijos užsienio reikalų ministre Marise Payne, gynybos ministru Peteriu Duttonu, Australijos senatoriais, dalyvaus Lietuvos ambasados atidarymo renginyje bei diskusijose Australijos strateginės politikos institute ir Nacionaliniame spaudos klube.

O ką gi veikia mūsų Prezidentas? Prezidentūra informavo, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vasario 9–10 d. vyks darbo vizito į Vokietiją, kur susitiks su Vokietijos Prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu ir Kancleriu Olafu Scholzu.

Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos vadovais su Vokietijos Kancleriu aptars saugumo situaciją regione, Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijos teritorijoje bei poreikį stiprinti NATO atgrasymo ir gynybinius pajėgumus rytiniame NATO flange.  

Su Vokietijos Prezidentu šalies vadovas aptars Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo, gynybos, ekonomikos ir mokslo srityse.

Vasario 8 dieną Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenės vadu generolu Eberhardu Zornu, aptarė regiono saugumo ir gynybos klausimus, dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Vasario 6 dieną Nausėda telefonu kalbėjosi su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Macronu. Pokalbis vyko Prancūzijos vadovo iniciatyva prieš jam išvykstant vizito į Maskvą. Pranešta, kad

Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptarė saugumo įtampas prie rytinio Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) flango, Rusijos kariuomenės telkimą prie sienos su Ukraina bei Baltarusijos teritorijoje. Prezidentas akcentavo, kad ypatingą nerimą kelia Baltarusijoje telkiamos Rusijos karinės pajėgos ir pabrėžė, kad NATO sajungininkų vienybė ir pasiryžimas veikti yra itin svarbus Rusijos atgrasymo faktorius.

Pasiruošimai karui

Pandemijos afera išsemta, karalius nuogas, reikia karo. Jam ruošiamasi. Nesbaigia JAV keliama karo isterija, kuri iš proto varo ukrainiečius, žlugdo jų silpną ekonomiką, iš šalies varo gyventojus.

Vakar pranešta, kad Jungtinė Karalystė tieks Ukrainos kariuomenei raketas kovai su Rusijos laivynu. Tai viešai pareiškė Ukrainos ambasadorius Londone Vadimas Prystayko. Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos "pagaliau" galės pasipriešinti Rusijos pajėgoms Juodojoje ir Azovo jūrose. Ukrainos ambasadorius priminė, kad Kijevas ir Londonas pasirašė susitarimą, pagal kurį Nepriklausomybė gaus 1,7 mlrd. svarų sterlingų paskolą. Paskola bus skirta dešimties metų laikotarpiui aštuoniems raketiniams kateriams statyti, ginkluotei į esamus laivus pristatyti ir sumontuoti, dviem minininkams iš Didžiosios Britanijos įsigyti ir dviem karinėms jūrų bazėms Azovo ir Juodojoje jūrose įkurti. Anksčiau buvo pranešta, kad Lenkija ketina siųsti Ukrainai neatlygintiną karinę pagalbą. Perduodamo turto sąrašas nebuvo atskleistas.

Vasario 8 d. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad dėl įtampos aplink Ukrainą svarsto galimybę siųsti naikintuvus ir laivus į Pietryčių Europą.

Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Ukrainos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės aljansą, kuriuo siekiama "sustiprinti regiono saugumą". Kai kurios Vakarų šalys mano, kad Rusija telkia karius prie Ukrainos sienos, kad galėtų surengti karinę invaziją. Maskva šią informaciją neigia.

Londonas yra finansinis pasaulio centras, kur reziduoja Rotšildai, o Jeruzalė - pasaulio karaliaus Mošiacho sostinė. Lietuvos, tapusios kolonija, pirmųjų asmenų kelionių maršrutai gerai nusako iš kur valstybė valdoma ir kokia jos paskirtis: tapti malkomis kurstant karinio konflikto laužą Ukrainoje. Ne veltui galimai buvęs KGB agentas dabar ruošiasi mobilizuoti į kariuomenę net Lietuvos moteris. Jas gi reikia pirmiausia sunaikinti, kad lietuviai nebegimtų. Kvailas buvo Hitleris, šitie tautų naikintojai žymiai protingesni.