Pirmuosius laikraščių puslapius užpildo pranešimai apie bankrotus. Tai patvirtina ir naujausi Federalinės statistikos tarnybos duomenys: 2026 m. pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Vokietijoje sumažėjo 486 000 žmonių, arba 1,1 proc., iki vos 45,6 mln. žmonių. Palyginti su praėjusiais metais, dirbančiųjų skaičius taip pat toliau mažėjo. Tuo tarpu visoje ES užimtumas vidutiniškai išaugo: Vokietijos deindustrializacijos politika vėl pasirodė esanti visai ne pavyzdinė.
Net ir atsižvelgiant į sezoninius svyravimus – paprastai užimtumas metų pradžioje, žiemos mėnesiais, mažėja – tai reiškia realų maždaug 61 000 darbo vietų sumažėjimą. Palyginti su praėjusiais metais, dirbančiųjų skaičius taip pat toliau mažėjo. Tuo tarpu visoje ES užimtumas padidėjo 0,6 procento – taigi Vokietijos rodikliai yra gerokai prastesni už Europos vidurkį.
Ypač skaudu tai, kad užimtumo mažėjimas labiausiai palietė pramonę ir gamybos sektorių. Fabrikuose ir pramonės įmonėse prarasta 171 000 darbo vietų, o nuolatinėje krizėje įstrigęs statybų sektorius neteko dar 27 000 darbo vietų.
Šiuose skaičiuose atsispindinti deindustrializacija turi pasekmių kitoms pramonės šakoms: prekybos, transporto ir viešojo maitinimo sektoriuose buvo panaikinta 81 000 darbo vietų, verslo paslaugų sektoriuje – 72 000. Net IT ir ryšių sektoriai traukiasi ir registruoja mažesnį užimtumą.
Naujos darbo vietos beveik vien tik kuriamos valstybiniame sektoriuje. Viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos srityse statistikai užregistravo 181 000 naujų darbo vietų. Kitaip tariant: produktyvūs darbo vietos, kurios kuria gerovę ir didina nacionalines pajamas, nyksta ir iš dalies keičiamos viešosiomis darbo vietomis, finansuojamomis iš mokesčių ir skolų.
Max Otte: Vokietijos nuosmukis ir Vakarų civilizacijos krizė
https://www.youtube.com/watch?v=S8mKkknjjtE
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą