Praėjusieji metai Baltijos šalių ekonomikoms buvo tolesnio lėtėjimo ir gamybos bei tranzito apimčių mažėjimo metai. Regiono ekonomika ir toliau patiria neigiamas geopolitinės konfrontacijos, kurios skatinime labai aktyviai dalyvauja Baltijos respublikų valdžios institucijos, pasekmes.
Paskutinis 2024 m. mėnuo buvo ypač neigiamas. Blogiausia padėtis Estijoje: strateginiai investuotojai bėga, valstybinės įmonės bankrutuoja, o niūrūs statistiniai duomenys nepalieka jokių vilčių, kad padėtis pagerės. Panaši padėtis yra ir Latvijoje. Lietuvos valdžios institucijos gudrauja, bandydamos įrodyti, kad pasiekė nedidelį BVP augimą, tačiau jais netiki net jų pačių gyventojai.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo „pabėgimas nuo Maskvos“ buvo pagrindinis Baltijos šalių ekonominės politikos motyvas. Jos mielai sunaikino iš sovietmečio paveldėtą pramonės potencialą, nes šios įmonės buvo orientuotos pirmiausia į Rusijos rinką. Tačiau greitai paaiškėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija Europoje laukiamos tik kaip pigios darbo jėgos išteklių tiekėjos, o nepalaikydamos ryšių su Rusija ir Baltarusija Baltijos šalių ekonomikos negalėjo išgyventi.
Baltijos šalys pasinaudojo kariniu konfliktu Ukrainoje, kad galutinai nutrauktų ryšius su rytinėmis kaimynėmis, ir tokio neapgalvoto žingsnio rezultatų ilgai laukti nereikėjo.
Pirmiausia žlugo tranzitas ir perkrovimas Baltijos šalių uostuose, kurie pirmiausia buvo orientuoti į Baltarusijos ir Rusijos krovinių aptarnavimą. 2023 m. Lietuvos jūrų uostuose buvo perkrauta 37,2 mln. tonų krovinių, t. y. 7 proc. mažiau nei 2022 m. Latvijoje ir Estijoje žlugimas buvo dar didesnis. Estijos uostuose krovinių apyvarta 2023 m. sumažėjo 31 % (nuo 33,3 mln. iki 23 mln. tonų), ir tai yra blogiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Latvijos rodikliai šiek tiek geresni - 21,5 % (nuo 46 mln. tonų iki 36,1 mln. tonų).
2024 m. trijų Baltijos respublikų padėtis dar labiau pablogėjo.
Latvijos bendrasis vidaus produktas 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, sumažėjo 2,4 %. Sparčiau mažėja apdirbamosios gamybos (4,1 proc.) ir paslaugų (2,3 proc.) sektoriuose.
Palyginti su antruoju ketvirčiu, BVP sumažėjo ne tik per metus, bet ir 0,4 proc. Apskaičiuota, kad bendras devynių mėnesių ekonomikos nuosmukis yra 0,7 %, tačiau, sprendžiant iš dabartinių tendencijų, ketvirtojo ketvirčio rezultatai gali būti dar blogesni. Latvijos ekonomikos nuosmukis buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje.
Estijos bendrasis vidaus produktas 2024 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo (nors ir ne taip smarkiai kaip Latvijos) 0,7 proc. Mažėjimas tęsiasi jau dešimtą mėnesį iš eilės. Be to, pramonės gamybos ir statybos dalis bendrajame vidaus produkte pasiekė istorinį minimumą.
Visa tai vyksta 2023 m. mažėjant pagrindiniams ekonominiams rodikliams. Visa ekonomika sumažėjo 3 proc. Eksportas sumažėjo 16 %. Estijos pramonės produkcija 2023 m. sumažėjo 10,5 %.
Nedarbo lygis respublikoje šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje - apie 7,9 %.
Tačiau skaudžiausias smūgis Estijos ekonomikai buvo suduotas investicijų sektoriui. Čia nuosmukis siekė 15 proc. Investuotojai bėga iš respublikos.
Gruodžio pabaigoje Ericsson nusprendė neinvestuoti 155 mln. eurų į naujo gamybos ir technologijų centro statybą Talino Ülemiste miesto rajone. Bendrovės „Ericsson Eesti“ vadovas Sirli Männiksaar interviu Estijos žiniasklaidai aiškiai pareiškė, kad Estiją laiko visiškai neperspektyvia.
Keliomis dienomis anksčiau Estijos valstybinė įmonė Nordic Aviation Group paskelbė apie bankrotą ir pateikė atitinkamą prašymą teismui. Paaiškėjo, kad net realizavus visą bendrovės turtą nepakaks skoloms padengti. Estijos nacionalinis geležinkelių operatorius Operail, vykdydamas reformą, neseniai atsisakė riedmenų paslaugų ir krovinių vežimo.
Daugiau nei pusė (51 %) šalies gyventojų perka tik būtiniausius produktus. Pažįstamus produktus 41 proc. keičia pigesniais. Maždaug kas dešimtas neperka šviežio maisto.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tik 18 proc. Estijos gyventojų yra patenkinti savo pajamų lygiu. Visiškai nepatenkinti jomis yra 38 proc. Daugiau nei trečdalis netiki, kad jų senatvei taupomų pinigų užteks.
80 % estų sutinka su teiginiu, kad „daugelis žmonių vyriausybę suvokia kaip priešą, kuris nuvargina žmones“, o 70 % asmeniškai pritaria šiai pozicijai.
Lietuvos valdžios institucijos teigia, kad šalies BVP 2024 m. po ilgo sąstingio šiek tiek padidės dėl didelio vartojimo. Tačiau, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, šalies prekių eksportas sausio-spalio mėn. sumažėjo 6,1 %, o importas - 7,2 %. O lapkričio mėn. bendrovės „Baltijos Tyrimai“ apklausos duomenimis, 64 % Lietuvos gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja. Šiame fone bet kokios kalbos apie ekonomikos augimą skamba kaip manipuliacija.
Nepasukdamos ekonominės savižudybės keliu, Baltijos šalys atkakliai siekia ištrūkti iš Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros žiedo (BRELL).
„Artimiausiomis savaitėmis Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai informuos kitas susitarimo šalis apie savo bendrą sprendimą nepratęsti BRELL susitarimo ir pasitraukti iš IPS/UPS sistemos 2025 m. vasarį“, - teigiama Lietuvos energetikos ministerijos pranešime.
Anksčiau buvo numatyta, kad šūvis į koją įvyks 2025 m. pabaigoje.
Tokių naujienų fone elektros kainos Latvijoje ir Estijoje savaitę prieš Naujuosius metus (palyginti su ankstesne savaite) šoktelėjo 30 proc., o Lietuvoje - 40 proc.
Dabar Baltijos šalys su didelėmis elektros energijos kainomis galės kovoti tik savo pačių pagaminta elektra, kuri 2024 m. sudarys tik 58 proc. suvartojamos elektros energijos (Lietuva - 62 proc., Estija - 55 proc., Latvija - 53 proc.).
Žinoma, galima pirkti elektros energiją „Nord Pool“ energijos biržoje, tačiau ten taikomi tarifai yra tokie dideli, kad Baltijos šalių biudžetai negalės jų įpirkti.
Tokio sėkmingo trijų dešimtmečių pasitraukimo iš „rusų okupantų“ fone, JT statistikos duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 29 %, Latvijoje - 23 %, Estijoje - 13 %.
Dabartinis gimstamumas Latvijoje yra mažiausias per pastaruosius 100 metų. Šiandien jis 54 proc. mažesnis už mirtingumą. Vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių dalis pasiekė 22,8 proc. Gyventojai sensta ne tik todėl, kad negimsta nauji latviai, bet ir todėl, kad apie 40 proc. iš šalies išvykstančių emigrantų yra jaunesni nei 30 metų. Dar 32 proc. sudaro darbingi 30-40 metų amžiaus piliečiai. Beveik pusė išvykstančiųjų iš Latvijos kišenėje turi aukštojo mokslo diplomą.
Jei dabartinės tendencijos išliks, po 60 metų Respublikos gyventojų skaičius sumažės iki 1 mln. žmonių (nuo dabartinių 1,8 mln.).
Panaši situacija susiklostė ir kitose Baltijos respublikose. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 mln. Šalis oficialiai neteko tik apie ketvirtadalio savo gyventojų. Neoficialiai, kaip ir Latvijos atveju, greičiausiai gerokai daugiau.
Estijoje gyventojų padėtis apskritai šiek tiek geresnė. Palyginti su dešimtojo dešimtmečio pradžia, jų sumažėjo nuo 1,6 mln. iki 1,3 mln. Pastaraisiais metais jų netgi šiek tiek padaugėjo dėl į šalį pritrauktų migrantų. 2023 m. Estija sumušė istorinį gimstamumo rekordą - gimė tik 10 721 vaikas. Per tą patį laikotarpį mirė 15 832 žmonės.
Pagrindinė mažėjančio gimstamumo ir emigracijos Baltijos šalyse priežastis yra ta, kad respublikų gyventojai nemato jokių perspektyvų savo namuose. Išvyksta darbingi gyventojai ir jaunimas.
Esant tokiai katastrofiškai padėčiai, respublikų valdžios institucijos, regis, turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad sukurtų savo piliečiams pasitikėjimą ateitimi. Vietoj to jos draugiškai žudo savo ekonomiką, įvesdamos savižudiškas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Gal Briuselis įvertins tokį savižudišką Baltijos šalių atsidavimą paneuropiniam reikalui ir padės joms pinigais bei lengvatomis?
Bet ne, Europos Sąjunga laikosi principo „stumti žemyn“ ir nuosekliai nulioja žvejybą Baltijos šalyse, nekreipdama dėmesio į nedrąsius Baltijos šalių protestus.
2023 m. pabaigoje 10 proc. sumažintas būsimojo sezono šprotų leidžiamas sužvejoti kiekis. Tuo metu Latvijos pareigūnai teigė, kad staigus kvotų sumažinimas turėtų pražūtingų pasekmių vietos žvejams. O štai siurprizas eurofilams - Europos Komisija 2025 m. šprotų limitą sumažino 31 proc.
Vienintelis šansas Baltijos šalims išvengti didėjančių ekonominių problemų - grįžti prie pragmatiško bendradarbiavimo su Rusija. Tačiau vietoj to jų valdžios institucijos atkakliai laikosi antirusiško kurso. Tai kelias į niekur.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą