Dvi didžiausios Europos ekonomikos šalys - Vokietija ir Prancūzija - susiduria su ekonomikos augimo sąstingiu ir politinėmis bei ekonominėmis problemomis. Abi šalys praranda pagreitį ir grasina iki 2025 m. prarasti euro zonos variklio vaidmenį. Dėl to gali kilti sunkumų visai Europos ekonominei sistemai.
Likus geroms šešioms savaitėms iki rinkimų, naujausio „ARD DeutschlandTrend“ tyrimo duomenimis, vokiečiams svarbūs du klausimai. 37 proc. respondentų teigė, kad imigracija ir pabėgėliai šiuo metu yra vienos iš dviejų svarbiausių politinių problemų Vokietijoje, kurias politikai turi spręsti. Antroje vietoje liko ekonomika - 34 proc. respondentų. Pastarajam reikalai šiemet taip pat nežada nieko gero.
Padėtis vertinama kaip blogesnė nei prieš metus
Metų sandūroje Vokietijos ekonomikos institutas (IW) tradiciškai teiraujasi pramonės asociacijų apie dabartinę padėtį, perspektyvas, planuojamas investicijas ir darbo vietas. Rezultatas: 31 iš 49 pramonės asociacijų dabartinę padėtį apibūdina kaip blogesnę nei prieš metus. Tik keturios asociacijos tikisi, kad šiais metais padėtis pagerės. Pesimizmo priežastys įvairios: didelės išlaidos energijai, darbo jėgai ir medžiagoms bei pernelyg didelė biurokratija yra didelė našta įmonėms ir trukdo joms konkuruoti tarptautiniu mastu. Neaiškios pasaulinės bendrosios sąlygos stabdo eksportą, o politinė sumaištis stabdo investicijas - neturintys aiškių gairių dėl ateinančių metų politinio kurso nesiryžta pirkti naujų mašinų, technologijų ar transporto priemonių.
„Vokietijos ekonomika nepajudės iš vietos ir 2025 m.“, - apklausos rezultatus komentuoja IW direktorius Michaelis Hütheris. „Ypač didelį nerimą kelia didelis problemų, su kuriomis susiduria įmonės, skaičius“. Ankstesnės krizės dažnai turėdavo tiesioginius sukėlėjus, būdavo ne tokios didelės, todėl jas buvo lengviau suvaldyti - dabar situacija neaiški tiek šalies viduje, tiek užsienyje. „Kita federalinė vyriausybė turi vėl sukurti tvarią ekonominę perspektyvą. Tik taip vėl galėsime pasivyti savo konkurentus“, - pabrėžia Hütheris.
Atsižvelgdamas į susidariusią padėtį, Vokietijos ekonomikos institutas gruodžio pradžioje paskelbtoje ekonominėje prognozėje daro prielaidą, kad šiais metais ekonomika toliau stagnuos ir augs tik 0,1 proc. „Tai jau nebe ekonominis negalavimas, o rimta struktūrinė krizė“, - pristatydamas duomenis sakė IW ekonomikos direktorius Michaelis Grömlingas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šiek tiek optimistiškiau vertina 2025 m. ir savo paskelbtose ekonomikos perspektyvose prognozuoja 0,7 proc. augimą. Gegužės mėn. paskelbtoje ekonominėje perspektyvoje EBPO prognozavo 1,1 proc. augimą. Palyginimui, visa euro zona turėtų augti beveik dvigubai sparčiau - 1,3 %, o JAV - daugiau nei tris kartus sparčiau - 2,4 %.
„2025 m. Vokietija atsiliks nuo EBPO šalių“, - sakė EBPO Ekonomikos departamento Šalies studijų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Isabell Koske, apibendrindama savo organizacijos ekonominės perspektyvos rezultatus.
Vokietija ritasi į recesiją
Priešingai, Handelsblatt tyrimų institutas (HRI) savo ekonomikos prognozėje, kuri buvo paskelbta sausio pradžioje, šiems metams neprognozuoja jokio augimo. Vietoj to HRI daro prielaidą, kad ekonomika šiemet susitrauks 0,1 proc. Po 0,3 proc. nuosmukio 2023 m. ir 0,2 proc. nuosmukio praėjusiais metais, šiemet Vokietija patirs trečią nuosmukį iš eilės. Tokio nuosmukio Vokietijos istorijoje dar nėra buvę.
Iki šiol 2002 ir 2003 m. buvo didžiausio ekonominio nuosmukio metai. 2002 m., palyginti su ankstesniais metais, Vokietijos ekonomika realiai smuko 0,2 %, o 2003 m. - dar 0,7 %. Tai buvo pirmas kartas, kai ekonomika mažėjo dvejus metus iš eilės.
„Vokietijos ekonomika išgyvena didžiausią krizę per visą pokario istoriją. Dėl pandemijos, energetikos krizės ir infliacijos vokiečiai vidutiniškai tapo skurdesni“, - komentuoja Handelsblatt vyriausiasis ekonomistas Bertas Riuropas (Bert Rürup) savo instituto duomenis. Augimo potencialui sumažėjus iki kuklių 0,5 proc., pagerėjimo greitai nematyti, „nes ekonomika yra stipraus senėjimo spurto pradžioje“.
Tikimasi, kad kitą trečiadienį Vysbadene įsikūrusi Federalinė statistikos tarnyba paskelbs pirmąjį oficialų ekonomikos augimo įvertį. HRI ekonomistai tikisi, kad iki 2026 m. nedidelis 0,9 proc. augimas vėl nebus pastebimas.
Kad Vokietijos ekonomikos padėtis nėra gera, rodo ir kitas skaičius: gruodžio viduryje Creditreform verslo informacijos duomenų bazė paskelbė įmonių nemokumo vertinimą 2024 m. „Nemokumo spiralė įsibėgėja“, - teigiama Creditreform vertinime. Įmonių nemokumo atvejų skaičius 2024 m. išaugo iki 22 400 atvejų - tai didžiausias skaičius nuo 2015 m. (23 180 atvejų). Palyginti su praėjusiais metais, bylų skaičius padidėjo 24,3 proc.
„Su tam tikru uždelsimu pastarųjų metų krizės dabar daro poveikį įmonėms nemokumo forma. Ekonominės politikos sąstingis ir mažėjantis inovacinis pajėgumas susilpnino Vokietiją kaip verslo vietą“, - sako Patrik-Ludwig Hantzsch, Creditreform ekonominių tyrimų vadovas. Šiais metais ekspertas tikisi tolesnio nemokumo atvejų skaičiaus augimo, kuris, jo nuomone, „priartės prie rekordinio 2009 ir 2010 m. lygio“. Tuomet daugiau kaip 32 000 įmonių turėjo pateikti nemokumo paraišką.
Milžiniška valstybės skola
Vokietijos ekonomika nėra vienintelė, kurios padėtis yra bloga. Jei pažvelgtume į Prancūziją, ši šalis taip pat artėja prie recesijos. „Statista“ duomenimis, prognozuojama, kad 2024 m. realusis bendrasis vidaus produktas išaugs 1,1 proc. Tai leistų Prancūzijai viršyti kitų euro zonos šalių vidurkį. Prancūzijos vyriausybė taip pat prognozuoja 1,1 proc. augimą šiais metais.
Kai spalio mėn. atsistatydinusi vyriausybė pristatė savo biudžeto projektą, tuometinis finansų ir ekonomikos ministras Antuanas Armandas (Antoine Armand) teigė, kad pamatiniai rodikliai yra „tvirti“, kaip tuo metu rašė FAZ (už mokamos sienos). Ne mažiau svarbu ir tai, kad nedarbo lygis buvo žemiausias per 40 metų, o Prancūzijos, kaip verslo vietos, patrauklumas per prezidento Emmanuelio Macrono valdymo metus taip pat gerokai padidėjo.
Tačiau vėliau Armandas perėjo prie apvertimo. „Mūsų valstybės skola yra milžiniška, - sakė finansų ministras. Toliau Armandas pavadino „cinišku ir fatališku“ elgesį, kai „to nematyti, nesakyti ir nepripažinti“. Todėl pagrindinis naujojo biudžeto ir su juo susijusio kurso tikslas - sumažinti deficitą ir pažaboti skolą. Kalbant apie reorganizavimo planus, vyriausybė kalba apie „beprecedentes tokio masto pastangas“.
Prancūzijos skola, viršijanti 3,2 trilijono eurų, viršijo 110 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu ES iš tikrųjų ji gali sudaryti ne daugiau kaip 60 proc. Palyginimui, Vokietijos valstybės skola trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo 2,48 trln. eurų. Skaičiuojant nuo BVP, tai sudaro 63 proc. ūkio produkcijos.
Remiantis „Statista“ prognoze, Prancūzijos valstybės skola, palyginti su BVP, iki 2026 m. išaugs iki 117,1 proc. Praėjusį antradienį savo vyriausybės pareiškime Nacionalinei asamblėjai Prancūzijos ministras pirmininkas François Bayrou tai aiškiai nurodė:
Gruodžio mėn. reitingų agentūra „Moody's“ sumažino antros pagal dydį ES ekonomikos kredito reitingą. Jos nuomone, „labai mažai tikėtina“, kad naujajai vyriausybei pavyks visam laikui sumažinti biudžeto deficitą, kuris 2024 m. išaugo iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).“
Abi šalys šiuo metu turi ir dar vieną bendrą bruožą: nei Prancūzija, nei Vokietija neturi šių metų biudžeto, kuriam būtų tinkamai pritaręs parlamentas. Naujasis finansų ministras Erikas Lombardas šiuo metu rengia 2025 m. biudžeto projektą, o praėjusią savaitę jis paskelbė, kad planuojama sutaupyti 50 mlrd. eurų - dešimčia milijardų eurų mažiau, nei planavo ankstesnė vyriausybė.
Šalis jau išgyvena „lengvą recesiją“
Tačiau, kaip neseniai rašė laikraštis „Handelsblatt“, be politinių problemų yra ir ekonominių. Prancūzija, kadaise buvusi patraukli verslo vieta, pasižymėjusi dideliais augimo rodikliais ir pirmaujanti pagal užsienio investicijas Europoje, artėja prie recesijos. Verslo asociacijos Medef vadovas Patrikas Martinas (Patrick Martin) mano, kad šalis jau išgyvena „lengvą recesiją“. Pagrindinėmis priežastimis jis įvardija politinį nestabilumą ir nepakankamą dėmesį trapiai ekonomikai bei tarptautinei konkurencijai.
Ekspertai, įskaitant Medef ir vadybos konsultantus EY, mano, kad oficialus 1,1 proc. augimo tikslas iki 2025 m. yra nerealus. EY apklausa, kuria remiasi „Handelsblatt“, rodo, kad 50 proc. apklaustų užsienio bendrovių neigiamai įvertino Prancūzijos patrauklumą po 2024 m. birželio mėn. parlamento paleidimo ir mažina savo investicijų planus. Prancūzijos lyginamasis indeksas CAC 40 2024 m. užbaigė 2,2 proc. smukimu, o kitose šalyse buvo užfiksuotas dviženklis augimas.
Prezidento E. Macrono „reindustrializacijos“ tikslas taip pat patiria spaudimą. Nors 2017-2023 m. buvo sukurta apie 130 000 darbo vietų pramonėje, dabar įmonės vis dažniau skelbia apie darbo vietų mažinimą. Apie planuojamą darbo vietų mažinimą prabilo automobilių tiekėjai, chemijos pramonės įmonės ir aviacijos ir kosmoso pramonės įmonės. CGT profesinė sąjunga tikisi, kad gali būti panaikinta 150 000 darbo vietų.
Banko „Oddo BHF“ vyriausiasis ekonomistas Bruno Cavalier prognozuoja, kad 2025 m. ekonomikos augimas bus nulinis. Remiantis ekonominėmis apklausomis, antroje pagal dydį ES ekonomikoje pastebimi aiškūs prasidedančios recesijos požymiai.
Dėl ekonominių sunkumų Vokietijoje ir Prancūzijoje akivaizdu, kad 2025 m. didžiausios Europos ekonomikos neišvystys įprasto augimo tempo. Užuot tapusios Europos varikliu, abi šalys kovoja su ekonomikos sąstingiu, politiniu netikrumu ir struktūrinėmis problemomis. Tai gali turėti toli siekiančių pasekmių visai euro zonai ir rodo, kaip skubiai reikia stabilių ekonominės politikos koncepcijų ir reformų, kad ilgainiui būtų užtikrintas Europos konkurencingumas ir inovacinis pajėgumas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą