Apie Vilniaus Petro Vileišio gatvės rekonstrukcijos idiotizmus esu rašęs: apie želdinių juostą, pasibaigiančią pačiame kelyje, apie šaligatvį, pasibaigiantį žolėje, apie berželių alėją, greta prie upės augančių medžių, apie mįslingas tvoreles, kur nėra jokio pavojingo šlaito ir t.t.
Kiekvieną dieną eidavome ir stebėdavomės: "Kokia aukštoji mokykla ruošia tokius bepročius architektus, tokius šiknarankius kelių inžinierius"? Vieną rytą šitie šiknarankiai, rimtais veidais, oriai vedžiojo tuo pornografiniu taku studentus ir aiškino, matyt, statybų meno slėpinius, kurių regėti nelemta Vilniaus gyventojui, visą aktyvų gyvenimą mokėjusiam mokesčius, kad kažkas prigamintų štai tokius atgrubtnagius kelininkus.
Prieš savaitę, visą čia matytų ir aprašytų idiotizmų galeriją papildė nauji eksponatai. Tai suoliukai, pastatyti priešais niekam nereikalingas grotuotas tvoreles (žiūr. nuotrauką). 170 cm. žmogus, čia atsisėdęs, mato ne upę, tekantį vandenį (Panta rei...), o grotas. Jeigu kas štai už tokių grotų pasodintų nuteistos liberalų partijos narius, būtų suprantama mintis: "Nevok"! O pensininkui, ar vaikeliui, ką gali transliuoti šitas grotuotas peizažas?
Priminsiu, šitos grotos yra pastatytos be jokio tikslo! Niekada niekas čia nebuvo nugriuvęs. Net žvejai, kurie žūklės pabaigoje turi progos įsitikinti - "O vis dėl to ji sukasi!". Net jie niekada čia nieko nėra nusilaužę, nors patarlė ir sako, kad "dėl kvailumo galima ir penį nusilaužti". Nežinau, gal statybininkai čia buvo nusilaužę penius, gal meras, ar koks kitas ponas, nes kitaip sveiku protu neįmanoma paaiškinti tokios durnystės, kokią aš šiandien įamžinau prie Neries.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą