https://rumble.com/embed/v3z0ydx/?pub=4
https://www.bitchute.com/video/y1otINUO4CJO/
Dr.Kevin Barrett straipsnio UNZ portale vertimas:
https://www.unz.com/kbarrett/lets-extinguish-the-fires-of-jewish-supremacy/
Valstybės departamento demaskuotojas J. Michaelas Springmannas ir aš šios savaitės "False Flag Weekly News" pradėjome nuo muzikaliai užfiksuoto vaizdo įrašo, kuriame Lenkijos parlamento narys Grzegorzas Braunas gesintuvu gesina Menoros žvakidę. Kaip rašo Markas Dankofas: "Ar jo veiksmai juokingi, įkvepiantys, ar pasibaisėtini, Braunas Vakaruose pataikė į jautrų nervą po gresiančio Zelenskio cirko uždarymo Kijeve ir genocidinių skaičių, sukauptų Izraelio kare prieš palestiniečius Gazoje."
Braunas pataikė į žiaurų nervą, sukeldamas dialektinę įtampą tarp tų, kuriems jo poelgis atrodo linksmas ir (arba) įkvepiantis, ir tų, kuriems jis kelia siaubą. Tiems iš mūsų, kuriems tai juokinga, dar juokingiau dėl to, kad žydų viršenybės hegemonai, įnirtingai reikalaujantys, kad mes būtinai nesijuoktume, yra pasibaisėję mūsų linksmybėmis.
Žinoma, Lenkijos žydai pirmieji pasmerkė Brauną ir jo gerbėjus:
2023 m. gruodžio 12 d. per debatus dėl naujos Lenkijos vyriausybės sudarymo partijos "Konfederacja" parlamento narys Grzegorzas Braunas atakavo Chanukos menorą, džiugios žydų šventės simbolį. Šis gėdingas išpuolis - ne pirmas incidentas, susijęs su šiuo politiku, kuris neslepia savo antisemitinių pažiūrų.
(Taip jis tęsia kelias pastraipas).
Žydų dominuojamoje Vakarų žiniasklaidoje natūraliai sutariama, kad Braunas yra fanatikas, o jo veiksmai buvo gėdingi ir nepateisinami. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie yra teisūs. Net Brauno gynėjai neabejotinai pripažintų, kad jei jis būtų ėjęs ir daužęs privačių namų ar sinagogų duris, įsiveržęs į maldos namus ar gyvenamuosius kambarius ir gesintuvu užgesinęs Menoros žvakes, jis būtų padaręs bjaurų ir nejuokingą nusikaltimą.
Tačiau Braunas, užgesindamas oficialią Menora žvakidę Lenkijos parlamento rūmuose formuojant naują vyriausybę, pats savaime nepuolė žydų religijos. Vietoj to jis simboliškai užgesino neapykantos ugnį, degančią naujosios Vakarų hegemoninės religijos širdyje: Žydų viršenybę.
Braunui pavyko iškelti milijono dolerių vertės klausimą: Kodėl Lenkijos parlamento pastate apskritai buvo uždegta Menora? Tarp 38 milijonų Lenkijos gyventojų yra tik apie 4500 žydų. Tai sudaro 0,012 proc. gyventojų.
Daugiau nei 90 proc. lenkų yra katalikai. Akivaizdu, kad dauguma jų nėra talmudinio judaizmo gerbėjai, kuris Jėzų vadina išsigimėliu, o jo motiną Mariją - kekše ir tvirtina, kad pirmasis amžinai virs ekskrementuose.
Tad kaip, po galais, menka Lenkijos žydų bendruomenė sugebėjo primesti tą menorą Lenkijos parlamentui? Atsakymas dviem žodžiais: Žydų valdžia. Pasaulinis žydų milijardierių ir milijonierių nepotizmo tinklas, remiamas ne tik Izraelio valstybės, bet ir jos vasalo Vašingtone, gali pasitelkti morkas ir lazdas, kad Lenkijos asilai būtų varomi ten, kur jie nori.
Žydų valdžia remia naująją Vakarų kvazioficialią valstybinę religiją: Žydų viršenybė. Pagrindinė jos idėja yra ta, kad žydų kančios yra svarbesnės už kitų žmonių kančias, nes (kaip moko Talmudas) žydų gyvybė yra vertingesnė už nežydų gyvybę.
Archetipinė šventa žydų viršenybės religijos istorija, žinoma, yra Holokaustas (TM). Joje tariamų šešių milijonų žydų aukų kančios netiesiogiai iškeliamos aukščiau už kitų 60 milijonų žmonių, nužudytų per Antrąjį pasaulinį karą, kančias.
Žodis "mitas" reiškia "šventą pasakojimą, kuris vienija grupę ir suteikia gyvenimui prasmę". Akivaizdu, kad Holokaustas (TM) yra mitas. Tačiau, kaip rodo "The Economist" cituojama apklausa, tik vienas iš penkių jaunų amerikiečių supranta, kad tai mitas.
Krikščionybė pasakoja gyvą istoriją apie kančią (Jėzus ant kryžiaus), kuri suteikia gyvenimui prasmę (jis buvo dieviškas, mirė už mūsų nuodėmes ir prisikėlė, todėl turėtume ieškoti išganymo jame). Holokaustas - žydų viršenybės religijos pakraipa - pakeičia Jėzų žydų tauta, kryžių - dujų kameromis, o prisikėlusį Kristų - Izraelio valstybe kaip vieninteliu tikru keliu į išganymą.
Mintis, kad dauguma žydų šiandien garbina "žydų tautą" (t. y. save), o ne Dievą, nėra marginali antisemitinė išmonė, o blaivi žydų studijų profesorių, tokių kaip tie, su kuriais bendradarbiavau savo redaguojamoje knygoje 9/11 and American Empire v.2, išvada. Jų teigimu, Holokaustas padarė tikėjimą Dievu neįmanomą. Užuot kreipęsi į Dievą dėl apsaugos ir išgelbėjimo, žydai turi kreiptis į žydų valdžią apskritai ir ypač į Izraelio valstybę.
Šiandien ši šventa Izraelio valstybė demonstruoja, kad žydai garbina žydų gyvybę ir niekina nežydų gyvybę, beatodairiškai žudydami dešimtis tūkstančių Gazos ruožo moterų ir vaikų. Šios vykstančios žudynės normalaus žmogaus požiūriu yra dar baisesnės, nors galbūt dar gardesnės iš holokausto skatinamos žydų valdžios perspektyvos, nes nukryžiuoti palestiniečiai iš tikrųjų yra Jėzaus tauta.
Nors dauguma žmonių, išskyrus tokius sąmokslininkus kaip Danas Brownas, sutinka, kad Jėzus nepaliko palikuonių, akivaizdu, kad jis buvo palestinietis. Tai reiškia, kad dabartiniai palestiniečiai, kurie per amžius priėmė krikščionybę ir islamą, yra Jėzaus giminaičių palikuonys. Taigi tik pusiau juokais nuskambėjusi Saros Silverman pastaba "Tikiuosi, kad žydai tikrai nužudė Jėzų, aš tai padaryčiau dar kartą per sekundę!" yra pernelyg tinkama. Jie tai daro vėl, Gazoje, praktiškai kiekvieną sekundę. Kiekvienas palestiniečių vaikas, kuris lėtai miršta agonijoje po griuvėsiais to, kas buvo jo namai, yra dar vienas kūdikis Jėzus, mirštantis ant žydų viršenybės kryžiaus. Žydų viršenybės šalininkai tai žino ir mėgaujasi šio kūdikio skausmu.
Ši žydų viršenybės neapykanta nežydų kūdikiams ir jų motinoms, ypač tiems kūdikiams ir motinoms, kurie yra Jėzaus tautos palikuonys, skatina žydų sekuliarizmo šalininkų pastangas uždrausti prakartėles krikščioniškose šalyse. Tačiau kažkodėl atrodo, kad tie patys sekuliaristai niekada neprieštarauja Baltuosiuose rūmuose esančiai Nacionalinei menorai, kuri nuo 1979 m. vis didėjo ir dabar yra 30 pėdų aukščio. Šis paminklas žydų viršenybės religijai, tikrajai oficialiai okupuotų JAV religijai, atsirado dėl įnirtingo viršenybės rabino Menachemo Šneersono (Menachem Schneerson) kampanijos, kuria buvo siekiama viešose erdvėse primesti žydų simbolius. Verta paminėti, kad Šneersonas, nors ir ortodoksas, sutiko su ateistais "liberalais" žydais, kad vienintelis teisėtas garbinimo objektas yra žydų tauta: "Dievas ir žydų tauta yra viena".
Priversdami pasaulį juos garbinti ir kritiką paversdami šventvagyste, žydų viršenybės šalininkai ėmė dominuoti Amerikos žiniasklaidoje, finansuose, politikoje ir, žinoma, užsienio politikoje. Jie vykdo biblinio masto genocidą prieš "Amaleko palikuonis" (t. y. nežydus) Ukrainoje - kuri nuo dabartinio karo pradžios neteko daugiau kaip 14 mln. žmonių, beveik visų slavų krikščionių, kuriuos žydai laiko savo tradiciniais priešais. Abiejose pusėse žuvo pusė milijono slavų krikščionių.
JAV užsienio politikai vadovaujantys žydų viršenybės šalininkai-neokonai ir jų kraujo broliai Tel Avive, naikina Palestinoje "Amalek" dar žiauriau nei Ukrainoje. Iki šiol nužudyta daugiau kaip 20 000 palestiniečių, daugiausia moterų ir vaikų. Nutrauktas maisto, vandens ir elektros tiekimas, sunaikinti nuotekų valymo įrenginiai, susprogdintos ligoninės, o didžioji dauguma likusių 2,2 mln. žmonių Gazos ruože tapo benamiais, jų namai ir butai susprogdinti prieš šaltą žiemą.
Kaip galime atsilaikyti? Pripažinę, kad žydų viršenybė veikia kaip religija, galime ją pulti piktžodžiaudami prieš jos šventus simbolius. Mitas (šventa istorija) išlaiko savo sakralumą tik tada, kai visi yra priversti jį priimti. Kai iš jo pakankamai tyčiojamasi ir šaipomasi, o jo stabai sudaužomi, jis praranda savo galią.
Ironiška, kad ikonoklazmas, kurį Douglasas Rushkoffas laiko didžiausiu žydų indėliu žmonijai, dabar turi būti nukreiptas prieš šiuolaikinius žydus ir jų groteskišką, narcizišką, stabmeldišką, genocidinę netikrą žydų viršenybės religiją. Ši klaidinga religija degina pasaulį. Liepsnos plinta nuo Ukrainos iki Palestinos ir bet kurią akimirką gali sukelti pasaulinį gaisrą. Ar šiuolaikiniai jaunesni žmonės, įskaitant vis daugiau žydų nesuprematistų, sugebės susidoroti su šia užduotimi? Naujausi apklausų duomenys teikia vilčių: Du trečdaliai 18-24 metų amžiaus jaunuolių, dalyvavusių Harvardo-Harriso apklausoje, teigė sutinkantys, kad "žydai, kaip klasė, yra engėjai ir su jais turėtų būti elgiamasi kaip su engėjais".
Kaip Abraomas griebė kirvį ir sudaužė savo tėvų stabus, taip ir šiandienos jaunimas turi paimti gesintuvą ir užgesinti žydų suprematizmo liepsnas, kol jos nesudegino pasaulio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą