2023 m. gruodžio 8 d., penktadienis

Kodėl negalima pritarti vienalytės šeimos įteisinimui



KODĖL NEGALIMA PRITARTI VIENALYTĖS ŠEIMOS ĮTEISINIMUI?

Krikščioniškosios kultūros institutas

2022 metai

Vilnius


Turinys

Įvadas _ 4

Meilės niekas nedraudžia _ 5

Svarbiausia – vaikų interesas _ 6

Vienalyčių santykių nepastovumas _ 7

Civilinė sąjunga (partnerystė) reiškia santuoką _ 8

Visuomenės perauklėjimas _ 10

Demografija _ 12

Visuomenės nuomonė _ 14

Teisių kolizija _ 16

Bažnyčios prieštaravimas _ 18

Ką daryti? _ 20

Šaltiniai _ 21


Įvadas


Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Civilinių sąjungų įteisinimo projektas, savo

esme kartojantis anksčiau šios ir kitų Seimo kadencijų svarstytus ir atmestus civi-

linės partnerystės įteisinimo projektus. Naujasis projektas, kaip ir dauguma anks-

tesniųjų, šeimos santykių teisinį statusą suteiktų ne tik vyro ir moters, tačiau ir tos

pačios lyties asmenų poroms. Vardan patogumo visi tai numatantys projektai va-

dintini vienalytės partnerystės projektais, kaip dažniausiai tai įvardijama ir šalies

žiniasklaidoje.

Žiniasklaidoje mažiau akcentuojama tai, kad visi ankstesni ir dabar Seime svarsto-

mas projektas siekia suteikti partnerystei (ar šiuo atveju civilinei sąjungai) šeimos

teisinių santykių statusą, tai yra civilinės sąjungos įteisinimas, koks yra svarstomas

Seime, prilygintų tokias sąjungas šeimai.

Viešojoje erdvėje dažniausiai skamba argumentai „už“ vienalyčių partnerysčių (taigi

šeimų) įteisinimą Lietuvoje. Palaikanti pozicija vyrauja pagrindinėse žiniasklaidos

priemonėse. Tikėtina, kad ji dažniau pasiekia ir Seimo narius. Šia analize norima pri-

statyti argumentus, dėl kurių vienalytės šeimos įteisinimas būtų ne tik neteisingas,

bet ir žalingas Lietuvos visuomenei.


Meilės niekas

nedraudžia


Visi įstatymai riboja (draudžia), leidžia arba skatina konkretų piliečių elgesį. Tą vienaip

ar kitaip daro visi teisės aktai. Net pataisos, kurios tam tikru klausimu išplečia leistino

elgesio ribas, kartu visada tuo pačiu pasako, kas lieka draudžiama (ir atvirkščiai).

Seksualinio gyvenimo klausimu valstybė taip pat gali drausti, leisti arba skatinti tam

tikrą elgesį. Dauguma valstybių draudžia lytinius santykius su vaikais ar gyvūnais,

taip pat kitus santykius, kurie tose visuomenėse yra laikomi visiškai nepriimtinais

(nekrofilija, incestas ir t. t.). Nemaža dalis pasaulio valstybių draudžia lytinius santy-

kius už atlygį (prostituciją), o taip pat homoseksualius lytinius santykius, kaip drau-

dė ir demokratinės Vakarų šalys, panaikinusios šiuos draudimus XX amžiuje (JAV –

tik XXI amžiaus pradžioje).

Didžioji dalis seksualinio elgesio formų yra tiesiog leidžiamos – valstybė už jas nei

baudžia, nei jas skatina. Čia patenka nesantuokiniai lytiniai santykiai, santykiai už

santuokos ribų (neištikimybė), santykiai su daugiau nei vienu partneriu, o taip pat

ir homoseksualūs santykiai demokratinėse šalyse, įskaitant Lietuvą nuo 1993 metų.

Valstybė yra iš esmės neutrali tokių santykių atžvilgiu – nei juos draudžia, nei skatina.

Visos pasaulio valstybės skatina vyro ir moters santykius, kurie būtų stabilūs ir ly-

dimi viešai prisiimto neterminuoto įsipareigojimo. Tokie santykiai sukuriami religi-

niu ar civiliniu santuokos institutu. Lietuva, kaip ir visos pasaulio valstybės, teikia

prioritetą tokiems santykiams, net Konstitucijoje numatydama, jog valstybė saugo

ir globoja santuoką, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu. Įvairūs įsta-

tymai numato skirtingų rūšių privilegijas sutuoktiniams, lyginant su kitomis bendro

gyvenimo formomis. Tai ir finansinė apsauga, patogus turto paveldėjimas, jautrios

informacijos apie sutuoktinį suteikimas, teisė neliudyti prieš sutuoktinį, bendro pa-

skolų išdavimo ir turto įsigijimo sąlygos.

Tokia tvarka, kai valstybė remia ir skatina vyro ir moters šeimą ir leidžia, tačiau ne-

skatina kitokių santykių formų, yra teisinga ir jokia prasme nedraudžia vienalyčių

porų meilės. Kokį šeimos modelį skatinti, valstybė pasirenka ne pagal moralinį ver-

tinimą ar tų santykių „gerumą“, o pagal jų vertę pačios valstybės ir jos socialinės

tvarkos išlikimui.


Svarbiausias –

vaikų interesas


Valstybė saugo tėvystę, motinystę, santuoką ir šeimą ne atsitiktinai ir ne dėl jų išskir-

tinės moralinės vertės. Minimų ryšių moralinė vertė išties didelė, tačiau nėra svarbi

šiuolaikinei sekuliariai valstybei. Valstybė saugo tėvystę, motinystę, santuoką ir šei-

mą todėl, kad šie ryšiai pasižymi unikalia kiekvienai valstybei būtina savybe – jie su-

kuria sąlygas augti naujai gyvybei. Esama daug teisingų ir skatintinų reiškinių, kaip

draugystė, savanorystė, mecenatystė ir kiti. Tačiau nė vienas jų nesulaukia valstybės

konstitucinės apsaugos.

Tėvystė, motinystė, santuoka ir šeima yra valstybės saugojamos ir globojamos todėl,

kad jų dėka tampa įmanomas vis naujos jaunosios kartos parengimas visaverčiam

gyvenimui visuomenėje. Pasak Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų ir Kons-

titucinio Teismo sprendimų, būtent vaikų interesams turi būti teikiama pirmenybė

formuojant šeimos politiką. Vaikai vienodai sėkmingai gimsta be ilgalaikės stabilios

aplinkos (šeimos), tačiau būtent joje sėkmingiausiai auga ir socializuojasi. Nepaisant

dabartinės skyrybų gausos, stabiliausia tėvų bendro gyvenimo forma išlieka santuo-

ka. Kuo šeima stabilesnė, tuo geresni vaikų rezultatai: mažiau psichologinių pro-

blemų, geresni mokymosi rezultatai ir profesinė karjera, finansinė padėtis, kuriami

stabilesni šeimos santykiai. Išsamiausia studija šiuo klausimu JAV atlikta 2012 metais,

tačiau tyrimų yra daug ir įvairių (šaltiniai – analizės pabaigoje).

Dažnas naujos – vienalytės – šeimos sampratos šalininkų argumentas atsakant į tai

teigia, kad vienalytės šeimos įteisinimas kaip tik leistų išplėsti tokių stabilių šeimų

skaičių ir tik pagerintų Lietuvoje augančių vaikų situaciją. Pirma, toks argumentas

išduoda dažnai nutylimą siekį vienalytėms poroms leisti auginti vaikus. Antra, mi-

nėti dėsningumai – geriausi vaikų rezultatai augant santuokinėje šeimoje – stebimi

tik kalbant apie vaikystę augant su savo biologiniais tėvais. Ne bet kokia santuokinė

šeima, o vaiko biologinių tėvų santuokinė šeima yra geriausia aplinka vaikui augti.


Visas tekstas:

https://drive.google.com/file/d/1uhGUtAZzxQeJmCExsWwQOtFlaeEkyr8G/view?pli=1



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Dėkoju už sveikinimus. Padėkos eilės

  Mieli Draugai a š Jums karštai dėkoju, Už dovaną geriausią iš visų, Kad nebalsavote už landsberginį hemorojų, Už gaują parsidavusių va...