Pawel Chmielewski portale Pch24 paskelbė straipsnį "Žemės drebėjimas. Vyskupai atmeta "Fiducia supplicans". Bažnyčioje dar niekada nebuvo tokio mūšio".
Žemiau - šio straipsnio vertimas:
Bažnyčioje homoseksualių porų palaiminimas sukėlė milžinišką audrą. Šventojo Sosto sprendimą atmetė didelė grupė vyskupų, ypač Afrikoje. Kritiškai nusiteikę ir Lenkijos vyskupai. Šio aršaus ginčo pasekmės gali būti pražūtingos Bažnyčios vienybei. Įdomu, kad lygiai tas pats vyksta su anglikonais. Vadinamoji Anglijos Bažnyčia įvedė LGBT porų palaiminimą... dviem dienomis anksčiau nei kardinolas Fernández. Tai sukėlė anglikonų skilimą ir atsiskyrimą nuo Afrikos. Šie veiksmai atrodo kaip koordinuotas bandymas "išstumti" Dievo įstatymą gerbiančius krikščionis ir sukurti tam tikrą dekadentišką "vakarietišką" krikščionybės versiją, pagrįstą sodomijos nuodėmės priėmimu.
Anglikonai ir Vatikanas kartu skatina palaiminti homoseksualius santykius
2023 m. vasarį vadinamosios Anglikonų bažnyčios generalinis sinodas nusprendė įvesti homoseksualų palaiminimą. Gruodžio 17 d. įsigaliojo sprendimas palaiminti homoseksualias sąjungas. Pareiškime, kuris lydėjo šių palaiminimų įgyvendinimą, buvo pabrėžta, kad jų įvedimo faktas jokiu būdu nekeičia santuokos unikalumo ir tai nėra visiško pritarimo tos pačios lyties asmenų sąjungoms klausimas, bet viso to, kas tokiuose ilgalaikiuose ir stabiliuose santykiuose yra "gera", pripažinimas.
Po dviejų dienų, gruodžio 19 d., kardinolo Victoro Manuelio Fernándezo Tikėjimo doktrinos dikasterija, gavusi popiežiaus Pranciškaus pritarimą, paskelbė doktrininę deklaraciją Fiducia supplicans. Jos turinys labai panašus į anglikonų sprendimą: pabrėžiama santuokos svarba ir siūloma patvirtinti tai, kas "gera" tos pačios lyties asmenų santykiuose; tačiau kartu įvedamas "pastoracinis" homoseksualių porų palaiminimas. Žinoma, yra ir tam tikrų skirtumų: anglikonai taip pat laimins tos pačios lyties poras bažnyčiose, o Katalikų Bažnyčioje tai bus daroma ribotai. Tačiau iš esmės šie dokumentai yra labai panašūs; be to, jie buvo paskelbti beveik tuo pačiu metu, o tai rodo, kad dėl visos operacijos buvo susitarta iš anksto. Turint omenyje turinio ir laiko paraleles bei glaudžius Pranciškaus Romos Kurijos ir vadinamosios Anglikonų Bažnyčios anglikonų ryšius, sutapimas šiuo atveju yra labai mažai tikėtinas.
Kyla akivaizdus klausimas: ar abi šalys susitarė dėl savo sprendimų turinio ir jų galimų pasekmių? Juk ant kortos pastatytas gilus susiskaldymas tarp krikščionių, įskaitant susiskaldymą pačioje Katalikų Bažnyčioje.
Kai anglikonai iš vadinamosios Anglikonų bažnyčios vasario mėnesį nusprendė dėl planų įvesti homoseksualų palaiminimus, tikintieji iš Afrikos ir kitų pasaulio pietų regionų protestavo. Po kelias savaites trukusių vidinių diskusijų buvo priimtas sudėtingas sprendimas. Pasaulio pietų anglikonų bažnyčių draugija (GSFA), atstovaujanti " ortodoksiškiems" anglikonams, paskelbė, kad atsiriboja nuo vadinamosios Anglikonų bažnyčios. Šiuo atveju sunku kalbėti apie skilimą, nes anglikonų bendruomenės struktūra yra laisva, tačiau GSFA aiškiai įvertino anglikonų sprendimą kaip prieštaraujantį Šventajam Raštui ir Dievo valiai, todėl nusprendė "aiškiai atsiriboti nuo tų [anglikonų] bendruomenės narių, kurie nukrypo nuo istorinio tikėjimo". Taigi de facto įvyko skilimas.
Ar situacija, kurią sukėlė Fiducia supplicans, bus panaši ir Katalikų Bažnyčioje? Tam tikra prasme neabejotinai bus, nes deklaracija vos per kelias dienas nuo jos paskelbimo išprovokavo daugybę labai aštrių ir nedviprasmiškų reakcijų. Dalis Katalikų Bažnyčios ją paprasčiausiai atmeta, manydami, kad joje yra tiesiogiai ar netiesiogiai apreikštajam tikėjimui prieštaraujančio turinio. Tokio pasipriešinimo simbolis yra Kazachstano Astanos vyskupų reakcija. Arkivyskupas Thomas Peta ir vyskupas Athanasius Schneideris nusprendė, kad dėl Fiducia supplicans Katalikų Bažnyčia "tampa - jei ne teoriškai, tai praktiškai - globalistinės ir bedieviškos genderizmo darbotvarkės propagandiste", ir griežtai uždraudė teikti ir priimti tokius palaiminimus. Malavio, Afrikos šalies, kurioje gyvena keli milijonai katalikų, vyskupai netrukus paskelbė pareiškimą su panašia išvada. Jie pareiškė, kad Fiducia supplicans jų šalyje negalioja.
Vėliau dar daugiau episkopatų paskelbė deklaracijas, kuriose atmetė leidimą laiminti homoseksualias poras ir taip de facto atmetė Vatikano dokumentą. Sunku juos visus suskaičiuoti, nes pasipriešinimas nuolat auga ir atsiranda vis naujų dokumentų. Be Kazachstano ir Malavio, neigiamus pareiškimus paskelbė Zambijos, Kenijos, Nigerijos, Kamerūno, Ganos, Ruandos, Ukrainos - ir Lenkijos - vyskupai.
Lenkijos vyskupų konferencijos reakcija
Gruodžio 21 d. Lenkijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai kn. Leszekas Gęsiakas SJ paskelbė "Pareiškimą" dėl "Fiducia supplicans" deklaracijos. Kaip jis paaiškino, jį parengė "pasitaręs su Lenkijos vyskupų konferencijos Nuolatinės tarybos nariais". Nuolatinei tarybai iš viso priklauso keliolika Lenkijos vyskupų, tarp jų Lenkijos primas ir Gniezno metropolitas Wojciechas Polakas, EPK pirmininkas ir Poznanės metropolitas arkivyskupas Stanisławas Gądeckis, Krokuvos metropolitas arkivyskupas Marekas Jędraszewskis, Varšuvos metropolitas kardinolas Kazimierzas Nyczas, Lodzės metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryśas.
Kunigas Leszekas Gęsiakas SJ pareiškė, kad Fiducia supplicans "nekeičia Bažnyčios mokymo". Dėl to savo "Pareiškime" vietoj Fiducia supplicans jis pirmiausia rėmėsi Tikėjimo mokslo kongregacijos 2021 m. "Resposnum ad dubium", kuriame visiškai ir nedviprasmiškai atmetamas homoseksualių sąjungų palaiminimas. Resposnum autorius priminė, kad lytiniai santykiai už santuokos ribų yra nuodėmė, todėl tie, kurie yra sudarę sąjungas už santuokos ribų, "negali gauti palaiminimo". Pasak "Pareiškimo", palaiminimą galima suteikti tik vienišiems žmonėms, gyvenantiems tokiose sąjungose, - niekada poroms, - bet tik tuo atveju, jei jie nori atsiversti.
"Pareiškimas", kurį paskelbė kn. Leszekas Gęsiakas SJ, yra prieštaringas, nes de facto apeina Fiducia supplicans pretenzijas. Fiducia supplicans aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad būtų galima laiminti ne pavienius asmenis, bet poras. Atrodo, kad episkopatas remiasi tokia prielaida: Fiducia supplicans mokymas prieštarauja ankstesniam mokymui, todėl jis negalioja ir yra tam tikra prasme niekinis. Vadinasi, kn. Leszekas Gęsiakas SJ paprasčiausiai pateikė autentišką Bažnyčios poziciją dėl homoseksualių sąjungų palaiminimo.
Tai neabejotinai atitinka Bažnyčios mokymą, tačiau nesuderinama su objektyviai klaidingais Fiducia supplicans teiginiais. Šia prasme KEP pareiškimas ne taip atvirai kritikuoja Fiducia supplicans kaip, pavyzdžiui, Astanos ar Malavio pareiškimai, tačiau galiausiai juo atmetamas homoseksualių sąjungų palaiminimas. Lenkijos vyskupų sprendimas kitose šalyse buvo interpretuojamas kaip nedviprasmiškas esminės Fiducia supplicans idėjos atmetimas: taip, be kita ko, vertino vokiečiai ir austrai, t. y. katalikai, labiausiai suinteresuoti pokyčiais, kuriuos Tikėjimo doktrinos dikasterijos pareiškimu bandoma įvesti.
Nors Lenkijos vyskupų konferencijos pozicija kol kas artima afrikiečių pozicijai, Lenkijoje jau susiformavo didelė bendruomenė, tvirtai remianti homoseksualių sąjungų palaiminimą. Portaluose "Więź.pl", "Deon.pl" ar "Gość.pl" pasirodė tekstai, pritariantys Fiducia supplicans. Tiesa, tai įvyko dar prieš paskelbiant kn. Leszeko Gęsiako SJ "Pareiškimą", tad galbūt įvyks tam tikri apmąstymai ir skubotas pritarimas dokumentui, kuris akivaizdžiai nesuderinamas su sveiku protu, bus atšauktas.
Afrikos opozicija?
Kas bus toliau? Atrodo, kad Katalikų Bažnyčia įžengia į sunkiausią laikotarpį nuo popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžios. Netrukus didelė Bažnyčios dalis - o jei žiūrėsime skaitine išraiška, galbūt net jos dauguma - gali pasisakyti prieš Fiducia supplicans. Reakciją į homoseksualių sąjungų palaiminimą paskelbė Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumas. Šios organizacijos vadovas kardinolas Fridolinas Ambongo paskelbė, kad planuojama parengti visos Afrikos deklaraciją, kuri išaiškintų šią painiavą. Kyla klausimas, ar tai nėra operacija, skirta Afrikos pasipriešinimui "nukreipti". Kardinolas Ambongo yra Pranciškaus paskirtas asmuo ir priklauso elitinei Kardinolų tarybai, kuri pataria popiežiui. Mažai tikėtina, kad jis veiktų nepasitaręs su kardinolu Fernándezu. Gali būti, kad jis iškėlė idėją parengti bendrą Afrikos deklaraciją pasikonsultavęs su Romos kurija, atsižvelgdamas į įvairių Afrikos episkopatų sprendimus. Taigi dabar būtų sumanyta paskelbti naują visai Afrikai skirtą dokumentą, kuriame, nors ir nebūtų įvestas LGBT porų palaiminimas, šis klausimas būtų pristatytas taip, kad būtų "išsklaidyta" įtampa.
Žinoma, tokia operacija nebūtinai bus sėkminga, nes pasipriešinimas didžiojoje Afrikos dalyje yra labai aršus. Popiežius Pranciškus ir kardinolas Victoras Manuelis Fernándezas turėjo žinoti, kad "Fiducia supplicans" sukels neįtikėtiną pasipriešinimo ir kritikos bangą, ypač Afrikoje. Šių metų pradžioje popiežius Pranciškus lankėsi Juodajame žemyne. Prieš kelionę jis pasisakė už homoseksualumo dekriminalizavimą - Afrikos vyskupai ir politikai iš anksto paskelbė, kad jei popiežius atvyksta į Afriką, skatindamas LGBT, jis gali tai padaryti. Taigi Pranciškus žino nuotaikas; be to, jis matė, kas nutiko anglikonų bendruomenėje. Nepaisant to, popiežius, kuris ex definitionie turėtų būti vienybės sergėtojas, nusprendė paskelbti šį dokumentą.
Kol kas Tikėjimo doktrinos dikasterija bando įtikinti viso pasaulio katalikus priimti Fiducia supplicans remdamasi popiežiaus autoritetu. Gruodžio 22 d. kardinolas Victoras Manuelis Fernándezas paskelbė popiežiaus Pranciškaus ranka rašyto parašo, patvirtinančio dokumento turinį, nuotrauką. Problema ta, kad tiems, kurie atmeta deklaraciją dėl homoseksualų palaiminimo, nekyla jokių abejonių dėl Pranciškaus paramos šiam tekstui: šis klausimas visiems akivaizdus, nes popiežius jau spalio pradžioje, atsakydamas į penkių kardinolų dubia, pritarė tos pačios lyties porų palaiminimui. Taigi žaidimas autoriteto argumentu mažai ką pakeis.
Katalikybė ar "Vakarų krikščionybė"?
Kaip baigsis ši milžiniška audra? Atrodo, kad Katalikų bažnyčios ir vadinamosios Anglikonų bažnyčios koordinuoti veiksmai gali lemti faktinį (nors nebūtinai formalų) "naują krikščionybės padalijimą". Liberalūs katalikai ir anglikonai Vakaruose palaimins homoseksualų sąjungas, o tradiciniai katalikai ir anglikonai pasaulio Pietuose to nedarys, laikydami tuos, kurie gyvena Vakaruose, iškrypėliais. Vis dėlto situacija yra beprecedentė, nes dar niekada Bažnyčios istorijoje nėra buvę, kad daug vyskupų taip vienareikšmiškai atmestų Šventojo Sosto sprendimą. Tam tikrą analogiją galima daryti su 1968 m. Humanae vitae; tačiau tuomet į popiežiaus dokumentą kritiškai reagavo kur kas mažiau vyskupų, be to, kai kurie iš jų karštai rekomendavo laikytis popiežiaus rekomendacijų, tik užsimindami, kad galbūt leistinas ir kitas kelias. Fiducia supplicans atveju susiduriame su vienareikšmišku dokumento atmetimu arba tiesiog visišku jo turinio ignoravimu.
Kyla klausimas, kur visame tame bus Lenkija: šalis, priklausanti Europos Sąjungos struktūroms, turinti didelę grupę katalikų, kurių širdys atsidavusios revoliucijai, bet kartu turinti daug vyskupų ir didžiulę tikinčiųjų masę, kurie homoseksualių porų palaiminimą atmeta kaip akivaizdžią nedorybę. Manau, kad daug kas priklauso nuo mūsų ryžtingo atsako. Jei ginsime Dievo įstatymą ir sodomijos skatinimui nekintamai sakysime tvirtą "ne", išgelbėsime katalikų tikėjimą. O juk galiausiai to ir norime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą