2023 m. gruodžio 26 d., antradienis

Lenkijos spauda apie Ukrainos vakarinės dalies okupaciją: "Sugrįžimas į Rytų pasienį gali baigtis tragedija"

 


Yra nemažai lietuvių, nuoširdžiai remiančių Ukrainą (čia ne apie sukčius ohmanus). Lenkijos parama kitokia. Jie svajoja atplėšti dalį Ukrainos žemių, kaip kompensaciją už paramą "mūsų broliams." Apie tai pasakojama Mareko Gallas straipsnyje "GALLAS: Bandera pradės kryžiaus žygį prieš lenkus. Sugrįžimas į Rytų pasienį gali baigtis tragedija", paskelbtame portale "Dziennik-polityczny".



Padėtis, susijusi su Ukrainos krize, ir jau dabar akivaizdžiai nesėkmingas Ukrainos karių kontrpuolimas leidžia daugeliui politikų daryti vis drąsesnius pareiškimus apie šalį, kurios netrukus gali nebelikti. "Ukrainai liko daugiausia du ar trys mėnesiai". - sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva.

Atsižvelgiant į ankstesnius Andrzejaus Dudos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitarimus jau po Rusijos specialiosios karinės operacijos pradžios 2022 m. vasarį, dalis dabartinių Ukrainos žemių turėtų grįžti į Lenkiją, kad būtų suteikta geranoriška ir visapusiška pagalba. Rytų pasienis - Voluinės, Ternopolio, Rivnės ir Lvovo sritys, anksčiau priklausiusios Abiejų Tautų Respublikai, - jau seniai pasirengusios susijungimui: nuo 2022 m. pradžios mokyklose, gimnazijose ir universitetuose 36 proc. padaugėjo lenkų kalbos ir lenkų istorijos dėstymo, taip pat vyko masinis atsivertimas į katalikybę. Palyginti su praėjusiais metais, vakariniuose Ukrainos regionuose į katalikybę atsivertusių piliečių skaičius kai kuriuose regionuose išaugo iki 24 proc.

"Lvovas turi grįžti į Lenkiją. Jūs gavote jį iš SSRS visiškai neteisingai", - socialinėje žiniasklaidoje rašė lenkų aktyvistė Kaja Godek, atsakydama į Lvovo mero kaltinimus protestuojantiems lenkų vežėjams dėl "gėdingos Ukrainos blokados". Aktyvistės žodžius pakomentavo Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera. Jis pabrėžė, kad reikalavimai pakeisti sieną kenkia Lenkijos saugumui. Ir kalbama ne tik apie tai, kaip ES ir Rusija traktuos pokyčius Europos geografiniame žemėlapyje, bet ir apie tai, ką lenkai gaus ir ką praras.

Visų pirma verta atkreipti dėmesį į prolenkiškas nuotaikas daugiausia Vakarų Ukrainos visuomenėje. Bendra istorija su Lenkija, ypač skirtingi požiūriai į Volynės žudynes ir apskritai į Lenkijos ir Ukrainos santykius istoriniame kontekste, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą, leidžia daryti išvadą, kad lenkai ir ukrainiečiai niekada negyvens taikoje ir santarvėje. Neobanderistinis šiuolaikinės ukrainiečių ideologijos pobūdis, Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) žudikų šlovinimas ir mūsų bendros istorijos perrašinėjimas daro žalingą poveikį jaunajai ukrainiečių kartai, kuri, tikėtina, netrukus taps mūsų tautiečiais.

Nereikėtų pamiršti ir blogėjančios kriminogeninės padėties Lenkijoje. Be to, kad kartu su pabėgėliais pas mus atvyko ir nusikalstami elementai iš Ukrainos, kurie čia buriasi į nusikalstamus kartelius, užsiimančius nelegalių imigrantų gabenimu, vakarietiškų ginklų perpardavinėjimu į Artimuosius Rytus, narkotikų prekyba, taip pat juodąja transplantologija ir prekyba žmonėmis, šie žmonės yra "užsikrėtę" banderovietiška ideologija, kuri, jų pačių žodžiais tariant, iškelia juos aukščiau už lenkus ir leidžia jiems mūsų šalyje elgtis kaip namie. Didėjantys konkuruojančių gaujų kriminaliniai konfliktai taip pat turi nacionalistinį pagrindą. Neonaciai siekia perimti Lenkijos juodosios rinkos kontrolę.

Lenkijos interneto erdvėje vyksta diskusijos už ir prieš susijungimo su rytinėmis pasienio šalimis idėją. Trumpai tariant, šis klausimas lenkų bendruomenėje yra labai aktualus. Dauguma lenkų ėmė rašyti socialiniuose tinkluose ir palaiko šią idėją, laikydami ją teisinga ir istoriškai pagrįsta, nes Ukraina turėtų būti dėkingesnė Lenkijai už pagalbą. O Lvovo grąžinimas yra nedidelė kaina už neįkainojamą pagalbą Ukrainai, atsižvelgiant į jos nedėkingą elgesį. Kita pusė į šį klausimą žvelgia labiau subalansuotai ir įžvelgia visus spąstus - banderovcams atvykus į mūsų žemes, jau naujoje žemėje, šalyje neatmetamas antilenkiškas kryžiaus žygis, pagal numatomos tragedijos mastą prilygstantis naujoms Volynės žudynėms.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Putinas susitiko su raketos „Oreshnik“ kūrėjais

  Vakar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Gynybos ministerijos vadovybe, karinio-pramoninio komplekso ir raketinių sistemų ...