2023 m. gruodžio 28 d., ketvirtadienis

Lenkų ekonomistas mano, kad Ukraina naudojasi Lenkija


Lietuvos valdžia giriasi, kad mes vieni didžiausių Ukrainos rėmėjų, atsižvelgiant į valstybės ir mūsų ekonomikos dydį. Spalio pabaigoje finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė LNK, kad Lietuva jau yra atsidėjusi kitų metų biudžete 223 mln. eurų Ukrainai remti. Šiandien mūsų geradarė valdžia, kuri iš žmonių renka pinigus lėkštei maltiečių sriubos badaujantiems Lietuvos senoliams, skyrė 4 milijonus eurų nemokamam ukrainiečių studentų mokslui. Priminsiu, kad Ukrainoje ir šiandien už pinigus yra mokomi studentai iš Indijos ir kitų šalių. Apie tai šiais metais rašė Euronews.


Spalio pabaigoje pranešta, kad Lietuva perdavė Ukrainai vieninteles savo turėtas priešlėktuvines ATACMS raketas už 100 milijonų eurų. Likome be oro apsaugos! O kur dar milijardas ar daugiau eurų jau ištratintų Ukrainai! Rezultatų jokių, pralaimėjimas neišvengiamas. Lieka tik praskolinta ir nualinta Lietuva, patikėjusi komiko paistalais apie pergalę prieš dešimteriopai galingesnę branduolinę valstybę.
Apie nerealius Ukrainos planus laimėti karą prieš Rusiją, pažūtingo Lietuvai karo kurstymą, ne kartą kalbėjo generolas Valdas Tutkus



Mūsų kaimynai lenkai vis garsiau kelia klausimą dėl paramos Ukrainai pagrįstumo ir naudos Lenkijai. 

Lenkų portale "Radio Maria" paskelbtas Dr.A.Bartosevičiaus (A.Bartoszewicz) straipsnis "APIE LENKIJOS IR UKRAINOS EKONOMINIUS SANTYKIUS: UKRAINA TURI TIK REIKLŲ POŽIŪRĮ. JI PAPRASČIAUSIAI NORI IŠNAUDOTI LENKIJĄ, BET VISIŠKAI NELAIKO RESPUBLIKOS PARTNERE." 



Ukraina nesiima jokių veiksmų, kad parodytų, jog mūsų lūkesčiai - net ir istoriniai - bus kaip nors patenkinti. Vis dar neužbaigtas Volynės klausimas, nesuteikta galimybė susipažinti su ten nužudytų žmonių kapais. Ukraina ir toliau apsimeta, kad ši tema neegzistuoja. Vienintelis Ukrainos požiūris - tai požiūris, kai ji reikalauja savo vertybių ir savo interesų, neatsižvelgdama į tai, kad jos lūkesčių patenkinimo išlaidas padengia Lenkijos visuomenė, Lenkijos ekonomika. Esant geriems kaimyniniams santykiams, visi ginčytini klausimai turėtų būti sprendžiami, o taip nėra. Tai rodo, kaip Ukraina traktuoja dabartinį žaidimą, t. y. ji paprasčiausiai nori pasinaudoti Lenkija, tačiau visiškai nelaiko Lenkijos Respublikos partnere", - interviu portalo "Radio Maryja" redakcijai sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos ekonomistas daktaras Arturas Bartoševičius (Artur Bartoszewicz).

Lenkai vis labiau nerimauja, kad naujoji vyriausybė sumažins arba panaikins socialines išmokas, kurias įvedė Jungtinė dešiniųjų vyriausybė. Naujoji valdančioji koalicija prieš rinkimus daug žadėjo, bet jau pradėjo atsisakyti savo pažadų. Iš tiesų, Donaldas Tuskas yra sakęs, kad 2024 m. neapmokestinamojo 60 000 zlotų dydžio sumos nebeliks [skaityti daugiau]. (...)

Ilgą laiką protestui pasienyje su Ukraina vadovavo Lenkijos transporto pramonės atstovai (lapkritį prie jų prisijungė ir Lenkijos ūkininkai), kurie savo reikalavimuose, be kita ko, atkreipė dėmesį į patologišką Ukrainos transporto įmonių veiklos Europoje būdą, kuris smogia mūsų šalies įmonėms. Prie Lenkijos sienos su Ukraina blokados taip pat prisijungė Slovakijos ir Vengrijos vežėjai, kurie taip pat reikalavo, kad iš Ukrainos vežėjų būtų atimtas bevizis vežimas ES.

- Žmonės yra bejėgiai. Pirma, vyriausybė nenori įsiklausyti į pramonės poziciją. Antra, valdantieji jau seniai tapo Ukrainos vyriausybės ir Briuselio manipuliacijų objektu. Bijau, kad šiandien šios manipuliacijos bus dar didesnės, nes, viena vertus, matome Ukrainos prezidento spaudimą kalbėtis su ministru pirmininku Donaldu Tusku, kita vertus, matome Briuselio spaudimą nusileisti Ukrainos lūkesčiams. Visa žinia, kurioje mes kaltinami humanitarinės ir ginklų pagalbos nesuteikimu ir blokavimu, rodo naratyvą, pagal kurį reikalaujama, kad Lenkija savo sąskaita vykdytų pagalbos priemones Ukrainai. Visos šalys nori, kad Lenkija padengtų išlaidas. Nuo pat pradžių netinkamai vedėme derybas Ukrainos naudai. Tiesiog pasidavėme manipuliacijoms, kurių išlaidas vis dar patiriame. Bijau, kad Lenkija bus priversta susitaikyti su jai labai nepalankia padėtimi. Asmeniškai manau, kad turėtume labai tvirtai ir nedviprasmiškai demonstruoti savo poziciją, ją ginti ir rodyti charakterį, kuris rūpinasi Respublikos piliečių interesais. Tuo pat metu turėtume teikti humanitarinę pagalbą tokiu mastu, kokį galime sau leisti. Tuo tarpu mes realizavome didžiules pagalbos sumas", - pabrėžė mūsų pašnekovas.

Ukraina daug reikalauja iš Lenkijos, tačiau jai pačiai sunku padaryti kokį nors gerą gestą Lenkijos atžvilgiu. Ukrainoje ir toliau pagerbiami tokie nusikaltėliai kaip Stepanas Bandera ir Romanas Šuchevičius. Tuo tarpu lenkų aukos, žuvusios per Ukrainos civilių gyventojų žudynes, nebuvo ekshumuotos.

- Ukraina nesiima jokių veiksmų, kad parodytų, jog mūsų lūkesčiai - net ir istoriniai - bus kaip nors patenkinti. Vis dar neužbaigtas Volynės klausimas, nesuteikta galimybė susipažinti su ten nužudytų žmonių kapais. Ukraina ir toliau apsimeta, kad ši tema neegzistuoja. Vienintelis Ukrainos požiūris - tai požiūris, kai ji reikalauja savo vertybių ir savo priežasčių, neatsižvelgdama į tai, kad jos lūkesčių patenkinimo išlaidas padengia Lenkijos visuomenė, Lenkijos ekonomika. Esant geriems kaimyniniams santykiams, visi ginčytini klausimai turėtų būti sprendžiami, o taip nėra. Tai rodo, kaip Ukraina traktuoja dabartinį žaidimą, t. y. ji paprasčiausiai nori pasinaudoti Lenkija, tačiau visiškai nelaiko Lenkijos Respublikos partnere", - sakė daktaras Artur Bartoszewicz. (...)











Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Jie žengia Muravjovo koriko pėdomis ir naikina lietuvišką mokyklą

  Vyksta lietuviškos mokyklos naikinimas, prisidengiant mokinių skaičiaus klasėje optimizavimu. Mokykla - bendras gėris, jai negali būti tai...