Per pirmąjį šių metų pusmetį padaugėjo užsienio piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, toliau augo ir įstaigos darbuotojams tenkantis krūvis, rodo Migracijos departamento turimi duomenys.
Šių metų sausį – liepą užsieniečiams iš viso išduoti 86 372 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 71 901 leidimas išduotas, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, dar 14 471 toks dokumentas buvo pakeistas. Palyginus su 2022 metų antru pusmečiu, leidimų gyventi išduota 25% daugiau.
Šiemet daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduota Ukrainos piliečiams – 51 126. Didžioji dalis tokių asmenų, daugiau kaip 42 tūkst., yra karo pabėgėliai ir naudojasi Europos Sąjungos įvestu laikinosios apsaugos mechanizmu.
Baltarusijos piliečiams per praėjusį pusmetį iš viso išduoti 19 477 leidimai laikinai gyventi, Rusijos – 2 384.
Neskaitant minėto laikinosios apsaugos mechanizmo, ir toliau daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduodama darbo pagrindu – 34 417 per pirmąjį šių metų pusmetį. Iš jų 1145 leidimai išduoti aukštos kvalifikacijos specialistams. Šeimos susijungimo pagrindu išduota 2 615 leidimų laikinai gyventi.
„Jeigu tendencija nesikeis, šių metų spalį būsime išdavę tiek leidimų gyventi darbo pagrindu, kiek pernai buvome išdavę per visus metus. Tai rodo, kad darbdaviai vis dažniau darbo jėgos ieškosi užsienyje. Be to, užsieniečių atvykimą palengvina nuo sausio atsiradusi galimybė leidimą gyventi gauti dar būnant užsienyje“, – situaciją apžvelgia Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė.
Šių metų sausį – liepą Migracijos departamento specialistai taip pat priėmė 10 638 sprendimus dėl užsieniečių prašymų leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Prieš pusmetį tokių sprendimų buvo priimta 5 814.
Pasak Migracijos departamento vadovės, augantis išduodamų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius didina ir taip milžinišką įstaigos darbuotojams tenkantį darbo krūvį.
„Prašymų priėmimas ir dokumentų išdavimas yra tik viena iš mūsų veiklos sričių. Krūviai ženkliai auga ne tik salėse klientus aptarnaujantiems darbuotojams, bet ir sprendimų projektus rengiantiems, prieglobsčio bei pilietybės prašymus nagrinėjantiems specialistams, – sako E. Gudzinskaitė. – Metų pradžioje didžioji dalis mūsų žmogiškųjų resursų buvo skirta pakeisti Ukrainos karo pabėgėlių leidimus gyventi, o artėjant vasarai tradiciškai padaugėjo ir dirbti atvykstančių užsieniečių, ir asmens dokumentus keičiančių Lietuvos piliečių“.
Migracijos departamento duomenimis, 2019-ųjų rudenį įstaigos darbuotojas per mėnesį vidutiniškai parengdavo apie 70 sprendimų, 2020 m. spalį – 109 sprendimus, 2021 m. – 131 sprendimą, 2022 m. – 206 sprendimus; o 2023 m. birželį – jau 241 sprendimą.
LRT nuotrauka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą