Septynis dešimtmečius važiuoju prie Baltijos jūros. Kai švietė saulė – džiaugėmės saulės voniomis, žaidėme su kamuoliu, vaikštinėdavome pajūriu, statėme smėlio pilis, kai pusdavo stiprus vėjas ir kildavo didelės bangos, šokinėdavome per bangas, džiaugėmės vandens masažu. Niekas nieko negaudė, nebaudė, nebent įspėdavo būti atsargiems.
Pastaruoju metu prie jūros stebima tikra šizofrenija: vieniems piliečiams galima džiaugtis bangomis, jūra, šokinėti per bangas, o kiti į jūrą neįleidžiami.
Vakar Lietuvos spauda net šėlo dėl dingusio banglentininko, vyko jo paieškos, kuriose dalyvavo sraigtasparnis ir kt. gelbėjimo pajėgos. Gal už visa šį šabašą susimokės banglentininkas?
Mano nuomone, jeigu vieniems piliečiams leidžiama nardyti bangose su aitvarais, banglentėmis, tai kodėl to negali daryti visi kiti?
Esu geras plaukikas, vaikystėje tris metus lankiau plaukimo treniruotes, vėliau lankiau kursus ir gavau akvalangisto pažymėjimą, turėjau savo akvalangą. Tai kodėl esu diskriminuojamas ir man dabar neleidžiama šokinėti per bangas, nors tai dariau mažiausiai 60 metų?
Visus šiuos beprotiškus draudimus aš skaitau šizofrenija ir paranoja. Prie ežerų ir upių paskęsta žymiai daugiau žmonių, negu jūroje. Žeidžia tai, kad vyksta akivaizdi poilsiautojų diskriminacija: vieniems, turintiems aitvarus ir lentas galima, o jų neturintiems – ne. Juk tai labai labai kvaila ir neteisinga.
Baltijos kurortų savivaldybės turėtų pagalvoti, kad jų organizuotas terorizmas ir diskriminacija prie jūros yra ne rūpestis žmonių sveikata, o marazmas. Nereikia tuomet aimanuoti, kad Lietuvos pajūrio kurortus vis daugiau lietuvių aplenkia.
P.S. Noriu patarti vėjo jėgaines Baltijos jūroje ties Palanga statyti ne su trimis, o su keturiais sparnais. Taip jos primins kapines, simbolizuos krachą kažkada buvusio gero kurorto su švariu vandeniu, kvarciniu smėliu, tinkamu smėlio pilių statybai, šokinėjimu per bangas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą