Vienas iš tokių narsuolių - FOX NEWS žurnalistas Tucker Carlson.
Marazmolandas turi koloniją prie Baltijos jūros - Landsbergscheisslandą. Šitą naikinamą šalį valdo Marazmolando nupirkti idiotai, kurie vykdo visus užjūrio nurodymus. Dabar jiems liepta legalizuoti narkotikus ir durniais paversti Landsbergscheisslando jaunimą. Koloniją valdantys idiotai yra piktybiniai, todėl per ateinančius dvejus metus jie pasiryžo galutinai sunaikinti šitą Landsbergscheisslandą. Laimei, čia irgi dar likę keli narsuoliai, kurie priešinasi valdantiems idiotams ir parsidavėliams.
Priedas:
Lietuva ties narkotikų pragaro vartais (2020-11-07)
https://lebionka.blogspot.com/2020/11/lietuva-ties-narkotiku-pragaro-vartais.html
Seimo rinkimai buvo sufalsifikuoti. Tai mano nuomonė, kuri pagrįsta spaudoje aprašytais faktais. Tačiau aš vis tiek nesuprantu, kaip lietuviai, turintys šeimas, auginantys vaikus, turintys anūkų, galėjo balsuoti už partiją, kuri kovoja už narkotikų legalizavimą.
Lietuva atsidūrė prie narkotikų pragaro vartų, pro kuriuos lapkričio 3 dieną Sorošo padedama įžengė JAV Oregono valstija. Dabar čia dekriminalizuoti sunkūs narkotikai. O juk viskas prasidėjo nekaltai: narkotikai gydymo tikslais, vėliau-relaksacijai, o dabar … visiškam nukvailinimui ir Deep State nereikalingų žmonių genocidui.
Kodėl lietuviai į Seimą renka parsidavusius Sorošui niekšus, vagis ir idiotus? Juk moraliai ir dvasiškai sveikas žmogus, besirūpinantis savo šeimos, savo valstybės, savo tautos ateitimi, negalėtų taip elgtis. Peršasi išvada, kad per 30 metų globalistams, padedant Sorošo fondams, laisvosios rinkos apologetams, pavyko didelę dalį mūsų tautos paversti bepročiais. Narkotikai komplekse su LGBT ideologija pribaigs greičiausiai pasaulyje išmirštančią lietuvių tautą.
Deep State rankose narkotikai yra efektyvi priemonė mažinti žmonių skaičių mūsų planetoje iki 1 milijardo. Šį tikslą dar septintame dešimtmetyje paskelbė Rokfelerių organizuotas Romos klubas [1].
„Pats vertingiausias rinkos ekonomikos resursas yra… kvailys“, – teigia prof. Valentinas Katasonovas [2]. Jo žodžiais, rinkos ekonomika – tai perskirstymas, o efektyvus perskirstymas mažumos naudai vykdomas dviem būdais – apgaule ir jėga. Jėga naudojama tais atvejais, kada apgaulė neefektyvi, o apgaulė efektyvi tiktai tada, kada žmonės nieko nesupranta, kada jie padaromi kvailiais.
Išrasta daug priemonių gaminti kvailius: MIP, funkcinius beraščius gaminantis švietimas, narkotikai ir taip toliau. Rinkos ekonomikos apologetai kvailių gamybai kūrybiškai pritaikė literatūrą, kiną, meną, muziką ir net sportą. Jie kvailio gamybai stengiasi panaudoti viską, kas supa psichiškai sveiką žmogų.
Narkotikai – pati veiksmingiausia priemonė pasigaminti kvailį, sunaikinti žmoguje žmogų, paversti jį idiotu, todėl postmodernistinė Vakarų anticivilizacija ir naudoja narkotikus visuomenės kvailinimui labai intensyviai. Valstybės narkotizacija, valdžiai nuosekliai remiant, duoda „puikius“ rezultatus: idiotų skaičius Lietuvos visuomenėje sparčiai auga, kas užtikrina rinkos ekonomikos klestėjimą, liberalų ir vagių pergales Seimo ir savivaldybių rinkimuose. Juk sveiko proto žmonės negalėtų rinkti tuos, kurie juos apvaginėja, kurie juos varo iš gimtųjų namų, kurie kursto karą, ardo šeimas, propaguoja lytinius iškrypimus, kurie naikina valstybės suverenitetą, kurie vykdo lietuvių Tautos genocidą.
Istorija
Pirmasis aprašytas alkoholio psichozėmis sergantis herojus – Aleksandras Makedonietis, nuolatos piktnaudžiavęs alkoholiu ir vienos orgijos metus, aiškiai ištiktas psichozės priepuolio, užmušęs savo geriausią draugą [3]. Įtariama, kad ir ankstyva mirtis jį ištiko dėl kepenų cirozės.
Jeigu žąsys išgelbėjo Romą, tai alkoholis buvo pagrindiniu kaltininku, kodėl šis miestas vos nežuvo. Kaip teigia Plutarchas, miesto užgrobimą paskatino noras gerti vyną, kurio, žinia, barbarai galai neturėjo [4].
Barbarai negalėjo turėti vyno, nes vynuogės neaugo jų apgyvendintuose kraštuose. Bet pas juos augo grybai, kuriais šie nuo gilios senovės vaišinosi.
Pas šiauriečius haliucinogeninių grybų valgymas turi gilias tradicijas. Pagrindinis iš jų – Raudonoji musmirė (Amanita muscaria). Keliautojai po Sibirą pasakoja, kad ir mūsų laikais Šiaurės Sibiro gyventojai tuo metu kai ima dygti raudonoji musmirė meta visus darbus ir puola rinkti šiuos grybus.
Vikingai virdavo raudonosios musmirės nuovirus ir jais stimuliuodavo save žygių metu.
Ispanų konkistadorai, nuvykę į Centrinę Ameriką, pas inkus ir actekus atrado ten žynių apeigas, per kurias prisivalgę Psilocybae genties grybų žyniai pasinerdavo į transo būklę. Tiesa, jie nepiktnaudžiavo šiais grybais ir kelias savaites po tokių apeigų valgė chokolotlį (šokoladą), kad atstatyti į normą savo smegenų būklę. Jie net nežinodami žmogaus Centrinės nervų sistemos biochemijos elgėsi labai moksliškai teisingai.
Europoje, reikia pasakyti, irgi apstu haliucinogeninių grybų, savo sudėtyje turinčio narkotiką psilocybiną. Tik jo koncentracija Europoje augančiuose grybuose yra žymiai mažesnė. Be to viduramžiais Europoje šių grybų valgytojai buvo persekiojami bažnyčios tarnų, kaip ir už bet kokį raganavimą jų prisivalgius.
Pasakojama, kad haliucinogeninių grybų valgytojai, o šie grybai auga paprastai greta miško esančiose pievelėse ir laukuose, tam, kad niekas neįtartų juos renkant, net sugalvojo specifinį žaidimą – golfą. Vaikant po grybų augimvietes kamuoliuką buvo patogu tuo pačiu vaišintis ir šiose pievose augančiais grybais. Golfas – tai akronimas, jis iššifruojamas Go Look For (Eik paieškok) – grybus! [5]. Psl.271
Pagrindiniu narkotiku Indijoje ir kaimyninėse valstybėse buvo kanapės. Yra teorija, kuri skelbia, kad Indijos visuomenė degradavo dėl kanapių naudojimo [5]. Psl.229
Didžioji Britanija opiumo pagalba sąmoningai degradavo Kinijos visuomenę, primesdama šį kvaišalą Kinijai ir taip šią unikalios kultūros šalį pasmerkė atsilikimui [6].
Viduramžių Europa kentėjo nuo masinių psichozių kurias sukeldavo skalsės. Nors su jomis aršiai kovojama, skalsės grūdines kultūras puola po šiai dienai.
Iš skalse apkrėstų sėklų buvo išskirta kelios dešimtys alkaloidų, turinčių haliucinogeninį poveikį. Pirmasis šiuos alkaloidus ėmė tyrinėti Šveicarų farmacijos firma „Sandoz“ (priklauso Rotšildams), o čia dirbęs chemikas Hofmanas 1943 metais, modifikuodamas skalsės alkaloidą lyzergo rūgštį, susintetino labai galingą psichotropinį narkotiką lysergo rūgšties metilamidą (LSD), kurio panaudojimas viso pasaulio visuomenės išdurninime buvo milžiniškas.
Kanapės
Kanapės yra aktyvus marihuanos komponentas, tai vienas iš nuodų, sukeliančių psichozes ir šizofreniją [7].
Svarūs įrodymai, kad kanapių naudojimas yra šizofrenijos rizikos faktorius, buvo gauti tiriant švedų šauktinius karius, rūkiusius marihuaną, pakartotinai juos pašaukus į kariuomenę po 15 metų. Vyrai, kurie buvo stiprūs kanapių naudotojai, pakartotino šaukimo metu buvo šešis kartus labiau linkę į šizofrenijos išsivystymą negu nenaudojusieji. Yra identifikuotas kanapių poveikio į smegenis mechanizmas. Šis atradimas galiausiai leido suprasti kaip kanapių naudojimas kartais sukelia psichotinius simptomus. Buvo atrasti specifiniai saitai smegenyse į kuriuos veikia kanapės. Per šiuos saitus kanabioidai prisiriša prie neuronų specifinių receptorių (kanabinoidiniai receptoriai).
Medicinos moksliniame žurnale „The Lancet“ 2019 m. kovą pasirodė fundamentalus straipsnis „The contribution of cannabis use to variation in the incidence of psychotic disorder across Europe (EU-GEI): a multicentre case-control study.“ Tyrimas apėmė 11 Europos miestų, kuriuose kanapės yra lengvai pasiekiamos. Buvo tirta kanapių vartojimo įtaka į psichikos sutrikimų dažnį [8].
Tyrimai parodė koreliaciją tarp pakantumo kanapių vartojimui ir psichozių daugėjimo. Nustatyta, kad psichozės rizika pas kasdienius kanapių vartotojus yra 3-5 kartus (priklausomai nuo THK koncentracijos) didesnė, negu tarp žmonių nenaudojančių kanapių. Vienas iš penkių psichozės atvejų yra surištas su kanapių naudojimu. Beveik 30 procentų žmonių su psichozės diagnoze kanapes naudojo kiekvieną dieną.
Tarp miestų rekordininkais yra Londonas ir Amsterdamas, kur kanapės su aukštu kiekiu psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THK) lengvai pasiekiamos. Pusė naujai diagnozuojamų psichozių Amsterdame ir trečdalis Londone gali būti surištos su kasdieniu kanapių naudojimu.
Vokietijos vaikų ir paauglių narkomanijos centro Hamburge (Eppendorf) vadovas Raineris Tomasius pasakė: „Tyrimas yra dar vienas liudijimas, kad kanapių legalizavimas turi griaunančias pasekmes sveikatos apsaugos srityje“ [9].
Ekspertai jau senai perspėja, kad negalima neįvertinti kanapių naudojimo rizikos. Paaugliai 15-16 metų pradėję rūkyti žolę turi žymiai daugiau šansų susirgti psichozėmis. Priežastis – galvos smegenyse sutrinka metabolizmas. Turintys priklausomybę nuo žolės, nepajėgia susidoroti savo emocijomis, yra konfliktiški. Vienintelis būdas jiems reguliuoti nuotaiką – rūkyti žolę.
Vokietijos kasmetinė vaikų stebėjimo ataskaita rodo, kad beveik 10 procentų 12-17-mečių mažiausiai vieną kartą per gyvenimą naudojo kanapes. Vokiečių specialistų nuomone, tyrimais tikslinga apimti ir į kitas psichikos problemas, nes „tyrimai fokusuojasi į susirgimus psichozėmis“, būtų įdomūs duomenys apie kitas psichikos problemas, kaip nerimas ir depresija. Ekspertų nuomone, kanapės negali būti legalizuotos.
2017 metais JAV Nacionalinė medicinos akademija paskelbė kanapių žalos tyrimo apžvalgą.
Kanapių lobistai teigė, kad žolės rūkymas mažina pykinimą, kurį iššaukia chemoterapija. Ekspertai nurodė, kad šis teiginys neturi patvirtinimo. Taip pat buvo teigiama, kad kanapių vartojimas teigiamai veikia sergančius epilepsija, Turetto sindromu, Šarko liga, Gotingtono sindromu ir Parkinsono sindromu, sudirginto žarnyno sindromu. Mokslininkų duomenys nepatvirtino šių teiginių. Kanapių vartojimas turėjo neigiamą įtaką į demenciją ir glaukomą, nerimą, depresiją, didino kelių-transporto įvykių su mirtina baigtimi tikimybę.
JAV Nacionalinė medicinos akademija padarė vienareikšmę išvadą: Kanapių vartojimas gali padidinti šižofrenijos ir kitų psichozių išsivystymo riziką; kuo aktyvesnis vartojimas, tuo didesnė rizika. Kanapėse esantis tetrahidrokanabinolis pažeidžia nervines ląsteles ir kraujagysles.
Šizofrenijos rizika padidėjo tose išsivysčiusiose šalyse, kuriose imta naudoti kanapes. Suomijos šiaurės rajonuose sergamumas nuo 1993 metų padvigubėjo. Danijoje nuo 2000 metų išaugo 25%.
JAV šizofrenijos padaugėjo 50% nuo 2006 metų. Jeigu čia pridėti atvejus, kuomet šizofrenija nustatoma kaip lydinti diagnozė, hospitalizacijos atvejų skaičius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 1,26 milijono iki 2,1 milijono per metus.
Kliedesiai ir paranoja, kurie dažnai lydi psichozes, kai kada gali sukelti agresyvų elgesį. Marihuanos vartotojai trys kartus labiau linkę į fizinę agresiją, lyginant su tais kurie nieko nenaudoja.
Vašingtono valstija 2014 metais tapo pirmuoju JAV administracijos vienetų, kuris įteisino rekreacinį marihuanos vartojimą. Nuo 2013 iki 2017 metų skaičius žmogžudysčių ir užpuolimų su sunkinančiomis aplinkybėmis valstijoje išaugo 40% — du kartus daugiau, negu augimas žmogžudysčių visoje šalyje.
Marihuana yra narkotikas, kurio naudojimas veda prie tolimesnio naudojimo kitų narkotikų. Marihuana aktyvuoja elgesio ir neurologinius ryšius, kurie provokuoja atsiradimą didesnių priklausomybių.
Haliucinogeniniai narkotikai
Jau jų pavadinimas nusako, kad šie preparatai sukelia haliucinacijas. Dažniausiai naudojami haliucinogenai yra psilocybinas (grybai) ir meskalinas (kaktusas). Minėtas LSD – lysergo rūgšties metilamidas (LSD), bei sintetinis narkotikas MDMA(3-4 methylenedioxymethamphetamine, ekstazi). LSD 1943 metais susintetino Šveicarų „Sandoz“ kompanijos chemikas Albertas Hofmanas. Visą šio preparato istoriją jis nuodugniai aprašė savo knygoje „LSD-mano problematiškas vaikas“ [8].
Ne viskas yra visai taip, kaip savo knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Žinoma, jis buvo tik įrankis Laisvosios rinkos ir globalizmo diegėjų pasaulyje rankose, „Sandoz“ įmonės savininkų Rotšildų rankose. Jis daug ko galėjo ir nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių. Panagrinėkim šį klausimą.
Matomai haliucinogenų istoriją reikėtų pradėti nuo nacistinės Vokietijos. Antrojo Pasaulinio karo metu čia kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino. Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio [9].
Karo metu kareiviams buvo skirta 200 pervitino tablečių. Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be pervitino dar įėjo ir kokainas. Eksperimentai buvo vykdomi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines, prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.
Kilio universiteto chemikai sukūrė dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“, kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“ naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni daliniai.
Po karo visi vokiečių tyrimo rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės valdymui.
Kirilas Miamlinas rašo [10]: „1948 metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Alberto Hofmano (tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su meskalinu, kuris turi panašias savybes).“
LSD gali sukelti paranoją ir nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo šizofrenija atvejai.
Karo metais JAV vykdė eksperimentus su narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana ir meskalinu. Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą laboratoriją, kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis medžiagomis.
Jau 1951 metais CŽV atliko eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968 metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą. Tarp kitko, ir šiomis dienomis vandentiekio vandenyje JAV nepriklausomi tyrėjai atrado antidepresantų…
1968 metais judėjai Fropido-marksistai iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino nuprotėjusiems „revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus „Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rūkykite marihuaną“.
Tada LSD buvo imta platinti bandomuose pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų narkotikų.
„LSD – į mases“, jį visų pirma diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri.
Jo atminimui skirtoje jį pažinojusių žmonių prisiminimų knygoje, šios knygos sudarytojas rašo:
„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psiciatrijos ligoninėje. Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“. Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką, jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašyti knygoje Martin Lee, Bruce Shlain, Acid Dreams“ [11].
Amfetaminai. Amfetaminai sukelia euforiją, susijaudinimą, judrumą, gebėjimą ilgai išbūti be miego. Amfetaminas, kaip vaistas buvo pradėtas naudoti 1935 metais, o jau 1938 metais pastebėta, kad jį naudojant išsivysto psichozės, šizofreniją. Buvo nustatyta, kad amfetaminai ir jiems giminingi narkotikai sukelia neurotransmiterių dopamino ir noradrenalino funkcinį perteklių.
Angelų dulkės ir ekstazi. Fenilciklidinas (angelų dulkės) buvo atrastas kaip bendras anestetikas 1950. Anksčiau, kuomet jis buvo naudojamas, pusė pacientų anestetizuotų su šiuo narkotiku rodė paranoinius simptomus ir haliucinacijas, kurios tęsdavosi mažiausiai 72 valandas po narkozės. Panašūs efektai būdavo gaunami su mažomis dozėmis, kurios nebuvo pakankamos, kad sumažinti sąmonės lygį. Buvo stebimi suvokimo pokyčiai, pablogėjęs gebėjimas spręstis kylančias problemas. Šis narkotikas buvo išimtas iš klinikinio naudojimo. 1965, o 1960 ir 1970 buvo pastebėtas piktnaudžiavimas juo. Žemos šio narkotiko dozės sukeldavo susijaudinimą, haliucinacijas, manijas, paranoją, minčių padrikumą, ir kai kuriuos katatonijos (šizofrenijos forma) bruožus.
Ketaminas. Taip pat yra tiesioginis ryšys šizofrenijos su ketaminu. Jis buvo atrastas 1960 metais ir nors nebuvo naudotas medicinoje, jis iki šiol naudojamas veterinarijos praktikoje. Pas žmogų jis sukelia euforiją, išėjimo iš kūno išgyvenimus ir prie didelių dozių psichotinius požymius, įskaitant haliucinacijas ir manijas. Jis yra NMDA receptorių antagonistas. Tai yra seratonino ir dopamino agonistas ir sukelia padidintą empatiją ir emocinį ekspresyvumą, o esant didelėms dozėms ir haliucinacijas.
Nuorodos:
[1]http://lebionka.blogspot.com/2020/08/romos-klubas-trisale-komisija-europos.html
[3] Plutarchas. Rinktinės biografijos. „Vyturys“, 1996.
[4] Plutarchas. Biografijos. „Baltosios lankos“, 1998.
[5] http://royallib.com/book/forte_robert/timoti_liri_iskushenie_budushchim.html
[6] http://azijoszinynas.vdu.lt/kinija-taivanas/opiumo-karai/
[7] Chtistopher Frith & Eve Johnstone. Schizophrenia:A very short introduction. Oxford university press. 2003
[8] https://www.thelancet.com/pdfs/journals/lanpsy/PIIS2215-0366(19)30048-3.pdf
[9] http://lebionka.blogspot.com/2019/03/the-lancet-rasoma-kanapes-sukelia.html
[10] http://www.maps.org/images/pdf/books/lsdmyproblemchild.pdf
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą