Gruodžio 23 d. Vengrijos premjeras savo surengtoje spaudos konferencijoje aptarė 2022 metų įvykius. Reportažą paskelbė vengrų dienraštis "Magyar Nemzet".
Reportažas iš tiesioginės Vengrijos ministro pirmininko metų pabaigos tarptautinės spaudos konferencijos transliacijos.
"Pagal mūsų tradiciją metų pradžioje arba pabaigoje rengiame spaudos konferenciją, o kadangi šiandien po pietų vyks parlamento posėdis, informuosime žmones", - sakė Ministras Pirmininkas, pradėdamas paskutinę 2022 m. spaudos konferenciją.
Jis aptarė, kaip šie metai susiklostė valdymo srityje. Kaip jis sakė, "šie metai Vengrijai buvo sunkiausi nuo pat komunizmo žlugimo".
Tuo pat metu mūsų šalies rezultatai praėjusiais metais buvo itin geri.
Šeši svarbiausi 2022 m. pasiekimai
"Vengrija šiais metais pademonstravo išskirtinį pasirodymą parlamento rinkimuose, kuriuose reikėjo apsaugoti mūsų suverenitetą ir nepriklausomybę," - sakė Viktoras Orbanas, pradėdamas sąrašą. "3 milijardai HUF stojo prieš 3 milijonus rinkėjų, ir pastarieji laimėjo", - teigė jis. Vengrijos rinkėjai pasisakė už stabilią, pajėgią ir patikimą vyriausybę, nes didžiausia vertybė yra vyriausybės gebėjimas veikti. Pagal stabilumą mūsų šalis yra pirmoje vietoje Europoje, nes nuo 1990 m. jiems neteko rengti nė vienų išskirtinai organizuotų rinkimų.
Dar svarbiau yra tai, kad Briuselio liberalusis elitas norėjo kairiosios vyriausybės, ir, kaip sakė premjeras, dėl šios priežasties Vengrijai buvo sulaikytos lėšos.
Antroji sėkmė, kurią įvardijo Viktoras Orbanas, buvo ta, kad mums pavyko neįsivelti į karą.
Nors mūsų kaimynystėje gyvena daug vengrų, mes susiduriame su karu, kuriame iki šiol buvo tik pralaimėjusieji, kurie už tai moka didelę kainą.
- teigė jis. Jis mano, kad 2023 m. svarbiausia bus išvengti ekonominio nuosmukio. Vengrija laikosi pozicijos, kad neturėtume leisti, jog mus įtrauktų į šį karą, tačiau didžioji dalis Europos jau įsitraukė, ypač tie, kurie gabena ginklus ir rengia karius. Premjeras tikisi, kad Europa nebus pernelyg giliai įvelta į šį karą.
Pasak jo, finansuodama vieną iš kariaujančių pusių, ES neatsiejamai įsitraukė į šį konfliktą.
Vengrijai pavyko likti už viso to ribų ir, nepaisant viso tarptautinio spaudimo, ji vis dar tiki, kad vienintelis sprendimas yra neatidėliotinos paliaubos, taikos derybos ir taika.
"Be viso to, mes įvykdėme savo humanitarinę ir krikščionišką pareigą padėti tiems, kurie pateko į bėdą. Padėjome tūkstančiams žmonių keliauti po šalį, o tiems, kurie norėjo pasilikti, suteikėme viską, ką vengras gali gauti Vengrijoje", - sakė Ministras Pirmininkas.
Trečiasis svarbus šių metų pasiekimas buvo tas, kad Vengrija ir toliau laikėsi prieš migraciją.
Tai mums yra didelis iššūkis kiekvienais metais, bet 2022 m. - ypač, nes kartu su migrantų bangomis iš pietų atkeliavo milijonai pabėgėlių iš Ukrainos. Tokiomis sąlygomis buvo sunku apginti pietinę sieną.
"Vengrijos pasienio policija, pasienio medžiotojai ir kariškiai šiais metais sugebėjo sustabdyti daugiau kaip 250 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną - tai įspūdingi skaičiai", - pabrėžė premjeras.
Ketvirtas išskirtinis šių metų pasiekimas: sugebėjome finansuoti padidėjusias energijos sąnaudas ir išlaikyti sumažintas komunalinių paslaugų kainas.
"2021 m. už energijos importą Vengrijoje iš viso sumokėjome septynis milijardus eurų; 2022 m. ši vertė išaugo iki 17 milijardų eurų, todėl susidarė dešimt milijardų eurų (t. y. keturi tūkstančiai milijardų Vengrijos forintų), kuriuos reikia sumokėti. Tačiau tuo pat metu vyriausybė sugebėjo išlaikyti komunalinių paslaugų kainų mažinimo šeimoms esmę. Nežinau nė vienos kitos šalies, kurioje kiekvienai šeimai kas mėnesį būtų skiriama 180 tūkst. forintų vertės parama. Gera žinia ta, kad šį dešimties milijardų finansavimą užtikrinome ir 2022 m., ir net 2023 m.", - sakė premjeras.
Penktasis sąrašo punktas: išsaugoti darbu grindžiamą ekonomiką.
"Dar niekada Vengrijoje nedirbo tiek daug žmonių: 74,6 proc. Dėl to praėjusiais rinkimų metais mums pavyko sumažinti biudžeto deficitą", - aiškino Viktoras Orbanas.
"Ir galiausiai mums taip pat pavyko susitarti su Europos Sąjunga, o tai neįtikėtinas pasiekimas, nes turėjome įveikti visame liberaliajame pasaulyje tvyrančią vengrofobiją. Nepaisant to, turėjome pasiekti susitarimą, kuris, jei viskas bus gerai, turėtų būti fiziškai pasirašytas per artimiausias vieną-dvi dienas", - šeštąjį pasiekimą apibūdino premjeras.
Sprendimas dėl atleidimo nuo mokesčių šiandien
Viktoro Orbano teigimu, svarbu neperžengti ekonominio nuosmukio ribos. Jis norėtų pasiekti vienženklį infliacijos lygį iki kitų metų gruodžio mėn. ir šiandieniniame parlamento posėdyje balsuos dėl atleidimo nuo mokesčių pratęsimo vaikus auginančioms moterims iki 30 metų.
Pirmasis žurnalisto klausimas buvo susijęs su ES korupcijos skandalu. Viktoras Orbanas sakė, kad tokiais momentais žmones gali gundyti mažas velniukas juose, tačiau kadangi Vengrija taip pat yra ES dalis, negalime į šią aferą žiūrėti kaip pašaliniai. "Nors galime turėti ginčų su Europos institucijomis, jei jos praranda patikimumą ir į paviršių iškyla jų veidmainiškumas, tai griauna bendruomenės, kuriai priklausome, tvirtumą", - sakė jis. Kai kurie vengrai nori, kad tokio pavidalo Europos Parlamentas būtų panaikintas; šis korupcijos atvejis atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai parlamentai turi daug griežtesnę kontrolę. "Būtų geriau, jei atstovai į Europos Parlamentą būtų atrenkami iš nacionalinių parlamentų, o ne tiesioginiais rinkimais", - aiškino jis, pakartodamas vieną iš savo ankstesnių pasiūlymų.
Kalbėdamas apie kairiųjų rinkimų kampanijos finansavimo skandalą, premjeras sakė, kad nemato skirtumo tarp kairiųjų partijų ir kairiosios žiniasklaidos, nes jų finansavimas nesiskiria.
"Tvora nėra tobula, bet jei palyginsime dabartinius pažeidėjus su šimtais tūkstančių, kurie 2015 m. žygiavo per mūsų sostinę, pagerėjimas akivaizdus", - sakė jis, atsakydamas į susijusį klausimą. "Yra tokių, kurie prasiveržia, bet šiuo metu kalėjime sėdi 2500 prekeivių žmonėmis ir kontrabandininkų, todėl ši tvora nėra pasenusi. Visų pirma, mes įsteigėme ginkluotą padalinį, užsiimantį tik migracija - pasienio medžiotojus. Taip pat galėjome perkelti pajėgas iš Kroatijos-Vengrijos sienos į Serbijos-Vengrijos sieną. Trečias dalykas, kurį padarėme, tai susitarėme su kroatais ir serbais sukurti pasienio gynybos aljansą; šiuo metu stipriname Šiaurės Makedonijos sienos apsaugą", - išvardijo premjeras.
Kalbėdamas apie skandalą, susijusį su kairiųjų rinkimų kampanijos finansais, Viktoras Orbanas sakė, kad didėjant su korupcija EP susijusių asmenų skaičiui, būtų neteisinga teigti, jog neteisėto pinigų priėmimo už politinį atlygį praktika egzistuoja tik kairiajame spektro gale. "Greičiau kyla klausimas, kadangi visi Briuselyje žino, kad ši afera prasidėjo ne vakar - kodėl neveikė atitinkami kontrolės mechanizmai?
Dabar svarbiausia yra nusausinti pelkę
- sakė jis.
Premjeras toliau pabrėžė, kad kol kas nėra įrodymų, jog tai susiję su Europos Komisija; tai labai rimta prielaida, o neturint aiškių faktų nedera spekuliuoti. "Atsakydamas į klausimą, kiek ši korupcijos byla pakenkė EP reputacijai Vengrijoje: visiškai ne. Jie ir taip turėjo nulinę pagarbą, todėl negali būti dar žemesnė", - pareiškė jis.
Kalbėdamas apie Budapešto grandininio tilto renovaciją ir tai, ar sostinė gaus beveik 15 mln. eurų paramą, jis sakė, kad šias teisines detales turės išsiaiškinti teisininkai. Vis dėlto jis pažymėjo, kad tiltas yra tikras Hungarikum ir "nors jam išleidome milžiniškus pinigus, juo negalima pereiti nei pėsčiomis, nei automobiliais - vienintelė gera žinia yra ta, kad žuvys ir toliau gali laisvai keliauti".
Paklaustas apie karą Ukrainoje, Viktoras Orbanas paskelbė: "Nepriklausoma ir suvereni Ukraina yra Vengrijos nacionalinis interesas, tačiau atskirta Europos ir Rusijos ekonomika - ne".
Jis taip pat pabrėžė, kad Vengrija nenori būti įtraukta į karą, tačiau nori suteikti Ukrainai bet kokią įmanomą pagalbą. Jis sakė, kad jie sutiko padėti Ukrainai finansiškai, tačiau nemano, kad geras sprendimas tai daryti per ES institucijas, o ne tiesiogiai per valstybes.
"Pirmiausia buvo pasiūlyta sukurti skolininkų bendriją, kad galėtume skirti pinigų Ukrainai. Mums pavyko užkirsti tam kelią ir per tą laiką radome tarpinį sprendimą. Tačiau šis sprendimas nėra tobulas: blogiausiu atveju nepanaudotos ES biudžeto lėšos gali būti siunčiamos Ukrainai, o ne valstybėms narėms", - aiškino jis. Jis pridūrė, kad jie visi žino, jog 18 mlrd. neužteks, ukrainiečiai niekada jų negrąžins, ir šios diskusijos pasikartos 2024 m. "Bus labai sunku pasukti atgal nuo šio kelio, kuriuo pradėjome eiti", - sakė jis.
"Egzistuoja lenkų ir vengrų likimo bendruomenė, mes abu buvome prislėgti komunizmo naštos, ir tai suteikia mums stiprią draugystę, turinčią didžiulę vertę", - aiškino premjeras, atsakydamas į klausimą. Nors abi šalys gali turėti visiškai skirtingus įsitikinimus dėl karo, jos sutaria dėl strateginių dalykų. "Klausimas, kaip mes žiūrime į karą. Lenkai mano, kad ukrainiečiai kovoja ir už Lenkijos laisvę; mes nemanome, kad ukrainiečiai kovoja už vengrus. Ukraina nuo nieko negina mūsų šalies.
Mūsų narystė NATO ir Vengrijos gynybos pajėgos užtikrina mūsų saugumą.
Todėl "karo baigtis neturės jokios įtakos Vengrijai", - sakė premjeras.
Jis taip pat buvo paklaustas apie Vengrijos komunalinių paslaugų subsidijas: Premjeras paaiškino, kad 75 proc. vengrų namų ūkių neviršija dujų suvartojimo limitų. Tie 25 procentai, kurie moka komunalinių paslaugų permokas, yra labiau pasiturintys ir gali padėti išlaikyti dabartinę sistemą.
Reaguodamas į neseniai paskelbtą Vengrijos mokslų akademijos pranešimą, premjeras sakė, kad niekada nėra matęs, jog akademija ragintų žmones pažeidinėti įstatymus. Yra teisėtų protesto formų; premjeras paprašė mokytojų, kad jie protestuotų teisėtai, nes jei jie to nedaro, tuomet vyriausybės vadovai turi imtis tam tikrų teisinių atsakomųjų priemonių.
Ministras Pirmininkas yra mokytojų pusėje, nes sutinka, kad jų atlyginimai turi būti didinami, nepaisant nieko.
"Naujų mokytojų pradinė alga yra nepriimtinai maža, tačiau tuo metu tai rekomendavo profsąjungos. Jei ES susitarimas bus aktualizuotas, tuomet Vyriausybė galės 10 proc. pakelti atlyginimus už ES lėšas. Jei turėsime lėšų, per trejus metus galėsime įgyvendinti dar didesnius pakėlimus, o jei ne, tai per šešerius metus", - aiškino premjeras.
"Mes tikime, kad galime išvengti Europos recesijos; planuojame, kad kitų metų biudžetas augs 1,5 proc."
- pareiškė premjeras. Jis taip pat sakė, kad supranta finansų ministro György Matolcsy požiūrį, nes centrinis bankas yra atsakingas už infliaciją, tačiau jo pasirinkta kovos su ja priemonė - didelės palūkanų normos - neleidžia verslininkams imti paskolų. Centrinio banko vadovas atsidūrė sudėtingoje situacijoje, ir premjero nešokiruoja, kad jis bendravo neįprastais būdais.
Viktoras Orbanas pratęstų paramos šeimai subsidijas
Premjeras buvo paklaustas apie paramos šeimai subsidijas.
Dažnai diskutuojama dėl vaiko išlaikymo paskolų, tačiau norinčiųjų jas išsaugoti yra dauguma, ir Viktoras Orbanas pritaria jų nuomonei.
"Parama šeimai veikia tik tuo atveju, jei ji yra ilgalaikė ir patikima; ši galimybė turi būti prieinama jauniems žmonėms, o vėliau analizuosime, kiek žmonių ja pasinaudojo", - aiškino premjeras.
"Pirmiausia mums reikia paliaubų, paskui derybų; turime pažiūrėti, ar tai galima išspręsti derybomis. Nors ne mūsų darbas duoti patarimus, visai Europai būtų geriausia, jei ginklai nešaudytų", - sakė premjeras, atsakydamas į kitą klausimą apie karą.
Kaip paaiškėjo, valstybės sekretorius Péteris Hoppálas (Péter Hoppál) buvo paskirtas Vyriausybės įgaliotiniu, o ministras Jánosas Csákas (János Csák) spręs, ar P. Hoppálas šalia to gali likti valstybės sekretoriumi.
Atsakydamas į klausimą, ar energetika gali tapti nauju svarbiu V4 klausimu, Viktoras Orbanas atsakė: gali būti ir jis tikisi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ji taps svarbia V4 tema. "Problema ta, kad šiandien energetika yra tiesiogiai susijusi su sankcijomis, todėl kadangi nuomonės dėl sankcijų ir karo skiriasi, sunku susitarti energetikos klausimais", - pažymėjo jis.
Taip pat buvo atskleista, kad per pokalbius su Kataro premjeru jie susitarė dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, finansinių klausimų ir tolesnių investicijų, ateinančių į Vengriją.
Paklaustas, kodėl Vengrijos infliacija yra dvigubai didesnė nei ES, Viktoras Orbanas paaiškino, kad Centrinis bankas yra atsakingas už kainų stabilumą; jis rengia tyrimus, kuriems pritaria vyriausybė. "Tačiau kai kalbame apie kainų ribas, man kyla abejonių, kodėl vieno dalyko kainos ribojimas lems kitų dalykų kainų didėjimą", - sakė jis. Premjeras mano, kad tai yra senas bankininkų ir teisininkų nuomonių skirtumas: bankininkai nesupranta, kad kainų įšaldymas skirtas ne bankininkams, o žmonėms.
"Svarbu atsisakyti priklausomybės nuo importuojamų energijos šaltinių, nes tai, iš kur gaunama energija, yra antraeilis klausimas. Reikia atsisakyti importuojamų energijos šaltinių. Prieš dešimt metų nusprendėme statyti Pakso II atominę elektrinę būtent dėl šios priežasties - kad panaikintume savo energetinę priklausomybę", - sakė premjeras. Visi - Vengrijos opozicija, Briuselis - buvo prieš Pakso II projektą, ir mes nežinome, ką galime padaryti, kad įgyvendintume šį projektą, kuris pagal pirminį planą turėjo būti baigtas iki 2023 m. Tikrasis klausimas - ar galime būti nepriklausomi? ", - pakartojo jis. Vienintelis tikras, plataus masto struktūrinis sprendimas būtų Paks II Vengrijai, visa kita būtų tik laikina.
"Kariaujančios pusės ir už jų stovinčios jėgos kol kas neįsipareigojo taikos deryboms; norint tikros taikos, reikia Rusijos ir Amerikos derybų", - sakė Vengrijos premjeras.
Paklaustas, ar "Fidesz" gali grįžti į Europos liaudies partiją, Viktoras Orbanas atsakė, kad ne, dabar esame kažkur kitur.
"Vengrija nėra izoliuota, mes dalyvaujame priimant bendrus sprendimus, nes jokia ES valstybė narė negali būti izoliuota; mes taip pat dalyvaujame priimant sprendimus, kurie lemia mūsų bendruomenės ateitį", - sakė jis, paklaustas BBC. Jis pridūrė, kad Vengrijos istorija taip pat įrodė, jog visada buvome prieš karines ir ekonomines blokadas. "Jei bus blokados, visada pralaimėsime, kaip rodo istorija ir žemėlapis", - pažymėjo jis.
Opozicijoje esu jau 16 metų, nemanau, kad man dar reikia atsistatydinti.
- atsakė premjeras, paklaustas apie savo atsistatydinimą. Jis mato daugybę žmonių, kurie galėtų užimti jo vietą, ir šypsodamasis pažymėjo, kad turi būti "atsargus".
Ministro Pirmininko pranešime teigiama, kad vyriausybė kitų metų biudžetą patvirtins artimiausiomis dienomis ir jis bus priimtas iki 2023 m. sausio mėn.
Žinoma, jie šį biudžetą taip pat nusiųs Nacionalinei asamblėjai, tačiau sausio mėn. šalis negali be jo apsieiti.
Kalbėdamas apie tai, kaip pensijos formuojamos atsižvelgiant į infliaciją, Ministras Pirmininkas sakė, kad jie priėmė sprendimą remdamiesi Centrinio banko prognozėmis. Jei per metus infliacija bus didesnė, pensijos bus pakoreguotos.
Kalbėdamas apie Dunaferr, Viktoras Orbanas pabrėžė, kad niekada gyvenime nėra matęs nešvaresnio atvejo. Patikrinti savininkų - tiek ukrainiečių, tiek rusų - tapatybę yra didelė problema, nes nežinoma, ar jiems taikomos sankcijos, ar ne, o bendrovę slegia maždaug 500 mlrd. forintų skola. Nepaisant to, jie derasi, kad išgelbėtų tai, ką dar galima išgelbėti.
Ministras Pirmininkas sakė: "Siekiame sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų regione, kuriam grėsmę kelia Dunajvaros plieno gamykla.
Paklaustas, ar jie tęs kampaniją prieš sankcijas, Viktoras Orbanas atsakė: "Jie pasisako prieš visas sankcijų formas ir didžiąją dalį sankcijų politikos. "Galiausiai ES sprendžia šiuos klausimus, todėl teisinga išvada yra ta, kad nors mes nevetuojame jokių sankcijų, tačiau nepritariame nė vienai iš jų ir nepritarsime joms ateityje. Ir mes negalime vetuoti visais atvejais, nes tai sugriautų ES bendruomenę", - sakė jis.
Nors "Fidesz" neprisijungs prie EPP, ji rengia naują dešiniosios pakraipos darinį EP, bet ne prieš rinkimus Lenkijoje.
- sakė premjeras "Euronews".
Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Kinija, Viktoras Orbanas sakė, kad pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų šalys buvo pagrindinės investuotojos mūsų šalyje, tačiau pastaruosius ketverius metus Kinija ir Pietų Korėja pakaitomis užėmė dvi pirmąsias vietas.
"Esame atviri investicijų politikai Rytuose; labai svarbu vengti izoliacijos ir turime daryti viską, kad Kinijos ir Vengrijos ekonominiai santykiai būtų kuo geresni. Vengrijos vyriausybė ypač remia ekonominį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis ir norėtume, kad Kinija imtųsi iniciatyvos investuoti Vengrijos kapitalą", - sakė jis.
Kalbėdamas apie Fudano universitetą, ministras pirmininkas sakė, kad šis klausimas vis dar svarstomas darbotvarkėje. Jis nenori, kad Vengrija užsidarytų nuo visko, išskyrus Vakarų pasaulį; viskas, kas ateina iš Rytų, yra labai svarbu mūsų šaliai, įskaitant švietimą.
Atsakydamas į Kroatijos televizijos kanalo klausimą, Viktoras Orbanas paaiškino, kad istoriškai didingos Vengrijos atvaizdas ant jo šaliko per vienas nacionalines futbolo rungtynes buvo todėl, kad tai visiškai normalus, visuotinai priimtas simbolis. "Kalbame apie šalį, kuriai daugiau nei 1000 metų - žinoma, svarbu išskirti istorinę Vengriją, kuri mums yra istorinis simbolis", - aiškino jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą