2022 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienis

2021 m. Xi Jinpingui pirmą kartą pavyko pakeisti tylų Kinijos ekonomikos privatizavimą. Prof.V.Katasonovas

 

Pradžia

Privačiojo sektoriaus augimas Kinijoje įvyko oficialiai nepaskelbus apie valstybinių įmonių privatizavimą. Privatusis sektorius įsitvirtino dinamiškiau nei valstybiniai milžinai. Kai kurie Kinijos valstybės ir partijos vadovai ėmė manyti, kad privatus verslas yra konkurencingesnis už valstybines įmones. Dalis Kinijos partijos ir valstybės vadovų vis labiau palaikė "rinkos socializmo" ideologiją. Palaipsniui privatus kapitalas perėmė didesnę Kinijos ekonomikos dalį.

Kai kurie Kinijos pareigūnai ir partijos atstovai mano, kad jaudulys dėl to, jog valstybė praranda svarbiausius ekonominius postus, yra nepagrįstas. Jie sako, kad Kinijos komunistai kontroliuoja ekonomiką padedami didelių ir stambių valstybinių įmonių. Tačiau Petersono tarptautinės ekonomikos instituto (JAV) atlikti skaičiavimai verčia abejoti tokiu vaizdu. Kai 2012 m. Xi Jinpingas atėjo į valdžią, privačių bendrovių skaičius tarp 100 didžiausių Kinijos bendrovių pagal rinkos kapitalizaciją buvo 17, t. y. beveik tris kartus mažesnis nei 2021 m. pabaigoje (49).

Tiesa, 2021 m. buvo nutrauktas didžiausių Kinijos įmonių pozicijų stiprinimo procesas. Privačių bendrovių, patenkančių į didžiausių bendrovių šimtuką (vertinant pagal rinkos kapitalizaciją), skaičius sumažėjo nuo 53 2020 m. pabaigoje iki 49 praėjusių metų pabaigoje. Kai kurių ekspertų nuomone, praėjusiais metais Xi Jinpingui pirmą kartą per daugelį metų pavyko pakeisti tylų Kinijos ekonomikos privatizavimą.


2019 m. Rusijos žiniasklaidoje pasirodė sensacinga informacija. Jie teigia, kad nuo 2012 m., kai Xi Jinpingas atėjo į valdžią, Kinijoje pradėtas masinis korumpuotų pareigūnų ir tų, kurie pavogė valstybės turtą, valymas. Teigiama, kad po teismo procesų iš 4082 akcininkų, įskaitant 1039 užsienio piliečius, buvo atimta nuosavybė ir jie buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos darbo stovyklose, 590 iš jų - už akių. Panašios bausmės skirtos daugiau nei 6000 pareigūnų, kurie organizavo valstybės turto pardavimą. Dar iki 15 000 žmonių visoje Kinijoje buvo nuteisti įvairiais nuosprendžiais už padėjimą privatizuoti. Teigiama, kad per kelerius metus Kinija atgavo gamyklas, fabrikus ir įmones, kurių bendra vertė siekia 122 trilijonus juanių (apie 19 trilijonų JAV dolerių). Buvusių akcininkų šeimoms grasinant būti sušaudytoms, jiems taip pat pavyko atgauti 45 trilijonus juanių (apie 7 trilijonus JAV dolerių), kurie buvo pervesti į užsienį. Tačiau plika akimi matyti, kad tai žiniasklaidos antis.

Tačiau nėra dūmų be ugnies. Xi Jinpingas iš tiesų ėmėsi veiksmų, kad pažabotų valstybės pinigų ir valstybės turto, kurie įvairiais kanalais pateko į privatųjį sektorių, iššvaistymą. Labiau patikrinta ši informacija. 2017 m. spalį KKP Centrinė drausmės kontrolės komisija pranešė, kad nuo Xi Jinpingo atėjimo į valdžią iš viso už korupciją buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn 1,34 mln. pareigūnų.

Xi Jinpingo inicijuota operacija "Sky Net" buvo pradėta siekiant grąžinti pabėgusius pareigūnus į jų kilmės šalis. 2014-2016 m. vykdant šią operaciją į Kiniją buvo grąžinti 2566 nesąžiningi valstybės tarnautojai, pabėgę į maždaug 90 šalių, pranešė "Xinhua". Taip pat buvo grąžintas pavogtas turtas - 8,6 mlrd. juanių (1,25 mlrd. JAV dolerių). Neįmanoma patikrinti, ar per operaciją suimtiems korumpuotiems pareigūnams buvo įvykdyta mirties bausmė, nes Kinija neatskleidžia statistinių duomenų apie mirties bausmę.

Nėra apibendrintų pastarųjų metų kovos su korupcija ir valstybės turto vagystėmis rezultatų vertinimų. Tačiau pranešimų šia tema iš Kinijos gaunama beveik kiekvieną savaitę. Pavyzdžiui, laikraštis "The Global Times" praėjusių metų sausį pranešė apie valstybei priklausančios bendrovės "China Huarong Asset Management Co." buvusio direktorių valdybos pirmininko turto konfiskavimą ir egzekuciją. Lai Xiaoming. Kaltinamasis tiesiogiai arba per tarpininkus neteisėtai įgijo apie 1,79 mlrd. juanių (277 mln. JAV dolerių) vertės pinigų ir turto. Teismo teigimu, didžioji dalis pavogtų pinigų buvo grąžinta į valstybės iždą.

Kitas būdas kovoti su pavojingu privataus sektoriaus stiprėjimu - griežtinti valstybės ekonomikos kontrolę. 2020 m. rugsėjo 15 d. CPK centrinis komitetas išleido direktyvas, kuriomis siekiama sustiprinti jo įtaką privačiajam ekonomikos sektoriui. Partija paragino Vieningąjį frontą (Kinijos liaudies patriotinį jungtinį frontą, KLR politinį susivienijimą, kuriam vadovauja Komunistų partija) didinti vyriausybės vadovaujamąjį vaidmenį privačiajame sektoriuje. Tokiu būdu Honkongo ir Makao įmonių, investuojančių į žemyninės Kinijos projektus, investuotojai, aukščiausi vadovai ir steigėjai patenka į Pekino kontrolę.

Xi Jinpingo kalbose nuolat minima būtinybė stiprinti viešąjį ekonomikos sektorių. Pavyzdžiui, 2017 m. pabaigoje priešpaskutiniame (devynioliktajame) partijos suvažiavime pasakytoje kalboje Kinijos vadovas pabrėžė pagrindinį viešojo (valstybinio) ekonomikos sektoriaus vaidmenį: "Pagrindinė mūsų socializmo ekonominė sistema ir paskirstymo sistema turi būti išsaugota ir tobulinama, o viešasis ekonomikos sektorius turi būti stiprinamas ir plėtojamas be jokių dvejonių".

Kitaip nei jo pirmtakai, dabartinis LKP CK pirmininkas, atrodo, yra gerai susipažinęs su marksistine-leninistine politine ekonomija.  Kalbėdamas 2015 m. lapkričio 23 d. vykusioje 18-ojo LKP CK Politbiuro 28-ojoje darbo sesijoje, jis priminė pagrindinę nuostatą dėl esminio gamybos priemonių nuosavybės vaidmens formuojant ekonominius santykius: "Pagal marksistinę politinę ekonomiją gamybos priemonių nuosavybė yra gamybinių santykių pagrindas, o tai lemia esminį visuomenės pobūdį ir jos raidos kryptį. Po reformų ir atsivėrimo mūsų partija išanalizavo tiek teigiamą, tiek neigiamą patirtį ir sukūrė pagrindinę ekonominę sistemą pradiniam socializmo etapui. Pabrėžėme, kad šioje sistemoje svarbu ir toliau išlaikyti valstybinę nuosavybę kaip pagrindą, kartu sudarant sąlygas lygiagrečiai vystytis kitoms nuosavybės formoms".

2020 m. rugpjūčio 16 d. žurnale "Qiushi" pasirodė Xi Jinpingo straipsnis apie marksistinės-lenininės politinės ekonomikos dabartį ir ateitį Kinijoje. Išskirsiu vieną jo fragmentą, susijusį su valstybiniu ekonomikos sektoriumi: "Neįmanoma atsikratyti valstybinės nuosavybės dominavimo ir neįmanoma atsikratyti vadovaujančio valstybinės ekonomikos vaidmens.

Pastaraisiais metais Kinijos žiniasklaidoje ėmė rastis piliečių kreipimųsi ir atvirų laiškų, kuriuose išreiškiamas nuogąstavimas dėl itin vakarietiško ekonominio švietimo Kinijoje. Pavyzdžiui, 2020 m. pabaigoje didelio atgarsio sulaukė kelių Nankino finansų ir ekonomikos universiteto profesorių atviras laiškas Kinijos švietimo ministrui. "Pagrindiniame pagrindiniame kurse 6 akademinės valandos per savaitę skiriamos Vakarų ekonomikai ir tik 2-3 valandos marksistinei ekonomikai. Kai kurios aukštosios mokyklos nebesiūlo specialaus marksistinės politinės ekonomijos kurso, kuris būtų įtrauktas į pagrindinius ekonomikos dalykus", - rašoma laiške. Vienas iš šio laiško autorių He Ganqiang anksčiau (2020 m. gegužės 31 d.) paskelbė straipsnį skambiu pavadinimu: "Ekonomikos vesternizacija yra svarbi SSRS partijos ir šalies žlugimo priežastis". Straipsnyje kalbama apie didžiulį pavojų, kurį kelia rinkos ekonomikos modelio taikymas Kinijoje ir Vakarų ekonomikos teorijų taikymas švietime. Visa tai gali sukelti tas pačias žalingas pasekmes - KKP ir KLR žlugimą.

Suprantama, kad nei Xi Jinpingas, nei kiti Kinijos vadovai neleidžia sau pripažinti, kad "socializmas su kiniškais bruožais" iš tikrųjų yra beveik visiškas kapitalizmas. Tačiau tie, kurie gyvena ir dirba ne Kinijoje, gali sau leisti tokias išvadas. 2012 m. amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Ronaldas Coase'as ir jo bendraautorė kinė Ning Wang, dėstanti Čikagos universitete, parašė knygą "Kaip Kinija tapo kapitaliste". Vėliau ji buvo išleista rusų kalba (Maskva: Novoye Izdatelstvo, 2016).


Kai kurie Kinijos mokslininkai mano, kad praėjusiais metais Vidurio Karalystėje įvyko tokio masto pokyčiai, kurie prilygsta Mao kultūrinės revoliucijos pokyčiams. 2021 m. rugpjūčio pabaigoje daugelyje Kinijos žiniasklaidos priemonių buvo paskelbtas provincijos žurnalisto Li Guangmano straipsnis: "Kiekvienas gali pajusti, kad vyksta gilios permainos" - apie naują Xi Jinpingo kursą. Pagal kinų standartus, daugiau nei drąsus. Štai ištrauka iš tos publikacijos: "Jei ir toliau turėsime pasikliauti stambiaisiais kapitalistais kaip pagrindine jėga prieš imperializmą ir hegemonizmą arba jei ir toliau bendradarbiausime su Amerikos "masinių pramogų" pramone, mūsų jaunimas praras savo stiprią ir drąsią energiją, ir mus ištiks toks pat žlugimas kaip Sovietų Sąjungą, net prieš tai, kai būsime realiai užpulti."

Straipsnyje išvardijama daugybė priemonių, kurias 2021 m. inicijavo Kinijos valdžios institucijos, siekdamos kovoti su korupcija, diegti Vakarų popkultūrą, priartėti prie Vakarų, vesternizuoti švietimą, gauti neuždirbtų pajamų ir t. t. Straipsnio autorius pritaria šiai naujai kultūrinei revoliucijai ir išreiškia viltį: "Kapitalo rinka nebebus rojus kapitalistams, kurie gali praturtėti per vieną naktį. Kultūrinių renginių rinka nebebus rojus gentainių įžymybėms, o žinios ir viešoji nuomonė nebegarbins Vakarų kultūros. <...> Turime... kurti gyvybingą, sveiką, drąsią, stiprią ir į žmones orientuotą kultūrą.

Praėjus maždaug metams po šio straipsnio pasirodymo, situacija aplink Taivaną ėmė smarkiai aštrėti. Žemyninei Kinijai iškilo rimta karo grėsmė. Kol kas karo nėra, tačiau Kinijos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis labai pablogėjo. Tačiau ši situacija turi didelį privalumą: ji tapo galingu veiksniu, vienijančiu kinų tautą išorės grėsmių akivaizdoje.

Xi Jinpingas geriau nei daugelis Kinijoje supranta, kaip stipriai Kinijos visuomenėje nutrūko ryšys tarp ekonominio pagrindo ir politinės antstato. Ir jei politinėje struktūroje XX LKP CK suvažiavime jam pavyko įgyvendinti pokyčius savo ir socializmo naudai (personalo sprendimai), jam dar reikia nueiti didžiulį ir ilgą kelią atkuriant socialistinį pagrindą.

Šaltinis: https://www.fondsk.ru/news/2022/12/14/o-kitajskoj-ideologii-57951.html


Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

„Oboronlogistika": laivo ‚Ursa Major‘ sudužimą sukėlė teroristinis išpuolis

  Rusijos laivo „Ursa Major“ sudužimo akimirka. Liudininkų vaizdo įrašo kadras MASKVA, gruodžio 25 d. - RIA Novosti . Rusijos sausakrūvio la...