Daugelis valstybių narių piliečių labai palankiai vertintų, jei korumpuota ES kuo greičiau būtų panaikinta dabartine forma ir pertvarkyta į laisvosios prekybos zoną su laisvu asmenų judėjimu.
Tyrimai prieš ES įgaliotinius, pareigūnus, institucijas, organizacijas ir parazitines NVO per vos penkerius metus: to turbūt nepavyktų pranokti jokiai, kokios bebūtų, nusikalstamai grupuotei. Nė viena iš pasauliniu mastu veikiančių organizuoto nusikalstamumo organizacijų to neišgyventų nesugadinta. Bet ne „Europos Sąjunga“ (ES)! Tik giluminė problema yra ta, kad kontroliuojama žiniasklaida apie ES organizuotą nusikalstamumą beveik nieko nepraneša. „Omerta“, organizuotas tylėjimas, yra pažeidžiamas tik labai retai.
Išimtis yra būtent kitu atveju kairiųjų liberalų internetinis portalas „Euractiv“, kuris antradienį paskelbė kritišką straipsnį, kuriame aptariama katastrofiška išeinančios nepriklausomos „Europos prokuratūros“ (European Public Prosecutor’s Office, IPPO) vyriausiosios prokurorės Lauros Kövesi išvada.
„Euractiv“ paprastai nėra žinomas dėl ES kritiškų reportažų. Rumunijos teisininkės Lauros Kövesi, kuri nuo IPPO įkūrimo 2021 m. vadovauja jai kaip generalinė prokurorė, kadencija baigiasi po penkerių metų, metų pabaigoje. Dėl to ji dabar davė vieną iš retų interviu, kuriame pabrėžė, kad didžiausiu iššūkiu savo darbe laiko ne sukčiavimo ir korupcijos nusikaltimus, o dabartinę Europos politiką, kuri visais įmanomais būdais gina nusikaltėlius ir taip apsunkina bei trukdo jos darbui.
Ursula von der Leyen – ES korupcijos centre
Tyčinis personalo mažinimas, nepakankama valstybių narių parama ir kontraproduktyvi ES Audito Rūmų veikla, kuri, remdamasi tariamu imunitetu, bando priešintis baudžiamajai kontrolei, trukdo pradėti baudžiamąsias bylas arba jas tyčia vilkina. „Euractiv“ cituoja K. Kövesi šiuo klausimu taip:
„Ši nepakankama valstybių narių parama gali turėti įtakos tyrimų trukmei“, – sakė ji, turėdama omenyje ilgai trunkančias bylas, kurios dar nėra baigtos, įskaitant Belgijoje vykdomą tyrimą dėl iki šiol didžiausios ES vakcinų pirkimo sutarties, susijusios su pačios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vaidmeniu.
ES Komisija čia pasirodo esanti ta žuvis, kuri pūna nuo galvos. Dezinformacijos kampanijos ir asmeniniai išpuoliai prieš prokurorus bei ją pačią, kurie vis dažniau seka po aukšto lygio tyrimų, esą yra kasdienybė. Vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas jai esą pasakė, kad ji turėtų sušvelninti savo viešus pareiškimus apie jos biuro atskleistų korupcijos ir sukčiavimo atvejų mastą. Ji esą atsilošė ir pasakė: „Kaip tu drįsti man tai sakyti? Mes esame nepriklausomi. Ir jei yra byla, mūsų pareiga ją tirti.“
Tai nebūtų toks žiaurus kaip mirtinas bauginimas, kurį ji kadaise patyrė savo gimtojoje Rumunijoje, kur 1980-aisiais buvo žudomi teisėjai, sako ji. Tai būtų neapibrėžtesnis ir šiuolaikiškesnis reiškinys, apimantis koordinuotas pastangas viešai diskredituoti prokurorus, tuo tarpu jiems tebėra privaloma laikytis konfidencialumo, ypač socialinėje žiniasklaidoje.
Kövesi biografija leidžia daryti išvadą, kad ji turi storą odą ir, atrodo, yra viena iš nedaugelio veikėjų ES aplinkoje, kuri atrodo esanti atspari kyšininkavimo bandymams ir grasinimams.
Net kairiųjų pažiūrų „Wikipedia“ rašo apie valstybės kontroliuojamą persekiojimą, kurį ji turėjo patirti:
„2013 m. gegužę I. Kövesi perėmė Rumunijos kovos su korupcija tarnybos vadovavimą. Eidama tarnybos vadovės pareigas, ji patraukė į teismą tūkstančius savo šalies pareigūnų ir politikų, tarp jų – parlamento narius, ministrus ir du buvusius ministrus pirmininkus, o daugelį iš jų – įkalino. Dėl to jai buvo pradėta apkaltos procedūra, pareikšti kaltinimai dėl tariamos korupcijos ir priekaištai, kad ji kenkia šalies reputacijai. Ji buvo išteisinta. Vis dėlto 2018 m. liepos 9 d. teisingumo ministro Tudorel Toader įsakymu, nepaisant prezidento Klaus Johannis pradinio pasipriešinimo, ji buvo atleista iš pareigų.“
Todėl stebina, kad K. Kövesi apskritai sugebėjo užimti generalinės prokurorės pareigas tokioje korupcijai linkusioje struktūroje, nepaisant savo pačios vyriausybės pasipriešinimo. Dvi prieš ją iškeltos drausminės bylos 2019 m. kovo 25 d. buvo atmestos galutinėje instancijoje – šalies Aukščiausiajame Teisme. Dėl sufabrikuoto įtarimo korupcija 2019 m. kovo 28 d. K. Kövesi buvo pareikšti kaltinimai ir jai buvo uždrausta išvykti iš šalies. „Procesas buvo laikomas politiškai motyvuotu ir Rumunijos vyriausybės inicijuotu siekiant užkirsti kelią K. Kövesi paskyrimui ES generaline prokurore. Kövesi kreipusis į teismą dėl jai taikomų kelionės ir laisvės apribojimų, 2019 m. balandžio 3 d. šalies Aukščiausiasis Teismas juos panaikino.“
„Jei jie slepia nešvarumus po kilimu, tai nesuteikia jiems daugiau patikimumo“, – sakė ji. „Kuo aukštesnė jų pareiga ES, tuo aukštesni turėtų būti standartai.“ Atrodo, kad yra atvirkščiai.
Dabar baigiasi Kovesio kadencija, ir ją greičiausiai pakeis vienas iš jos buvusių pavaduotojų – vokiečių teisininkas Andrés Ritter. Jis tapo žinomas dėl savo indėlio tiriant 2022 m. Europos Parlamente kilusį korupcijos skandalą, kurio centre buvo ir tuometinė Europos Parlamento socialdemokratų frakcijos pirmininko pavaduotoja Eva Kaili.
Tariama, kad pati Kaili ir kiti asmenys buvo papirkti, be kita ko, Kataro. Buvo konfiskuotos dėžės su grynaisiais pinigais, o keli Parlamento nariai – suimti. Dauguma baudžiamųjų bylų Belgijos teismuose tęsiasi jau daugiau nei trejus metus, tačiau galutiniai nuosprendžiai dar nepaskelbti. Pažiūrėsime, ar jos įpėdinis Ritteris paseks savo pirmtakės pavyzdžiu ir iš tiesų toliau kovos su korupcija bei barstys smėlį į sutepamą ES mechanizmą. Pirmiausia jis turės pranokti 3600 ikiteisminių tyrimų per penkerius metus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą