Apeinant Vengriją ir naudojant teisinius triukus Ukrainos stojimo į ES procesas nebus pradėtas, trečiadienį Kopenhagoje atsakydamas į žurnalistų klausimus prieš neoficialų ES viršūnių susitikimą sakė ministras pirmininkas Viktoras Orbánas.
2025 m. spalio 1 d. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (dešinėje, nugara į kamerą) sveikina Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbáną Christiansborgo rūmuose Kopenhagoje.
Nuotrauka: AFP/Ritzau Scanpix/Mads Claus Rasmussen
„Nemanau, kad teisiniai triukai bus veiksmingi; mačiau pareiškimus šia tema. Iki šiol visi plėtros procesai vyko pagal tą pačią teisinę sistemą. Visos valstybės narės turėjo sutikti su kiekvieno skyriaus atidarymu ir uždarymu, ir to negalima pakeisti“, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas.
Jis pridūrė, kad šioje situacijoje jis turi tylių sąjungininkų, bet tik nedaugelis iš jų drįsta kalbėti. Kalbėdamas apie Ukrainos stojimą į ES, jis tęsė, kad Vengrijoje buvo surengtas referendumas, kurio metu vengrai nusprendė jo neremti. Vengrija, skirtingai nuo daugelio kitų šalių, yra demokratinė šalis, „kur svarbiais klausimais sprendžia tauta“.
Vengrijos pozicija yra ta, kad su Ukraina reikia sudaryti strateginį susitarimą, o ne priimti ją į ES, nes jos stojimas reikštų, kad ES būtų įtraukta į Rusijos ir Ukrainos karą, o to negali būti. Kita vertus, didelė dalis ES lėšų atitektų Ukrainai. Ukraina yra herojiškai kovojanti šalis, todėl nekyla abejonių, kad ją reikia remti, pridūrė jis.
Pasak jo, susitikime bus aptariami trys rimti klausimai, kuriuos reikia išspręsti. Pirmasis – jie nori priimti politinius sprendimus, kad Europos Sąjunga, įskaitant Vengriją, pripažintų Ukrainos ir Rusijos karą savo karu.
Tai inicijavo Lenkijos ministras pirmininkas, tačiau komiteto pirmininkas taip pat pritaria šiai idėjai. Antra, atitinkamai ES turėtų skirti dar daugiau lėšų Ukrainai, o trečia, reikėtų paspartinti Ukrainos narystės procesą. Dėl to, ketvirta, „neturėtume pirkti naftos ir dujų iš Rusijos“, – išvardijo jis.
„Visa tai prieštarauja Vengrijos interesams, todėl turiu pasakyti „ne“. Tai, ką čia vadina „kovos narve“. Be to, dabar esu puolamas iš visų pusių, nes kai kurie mano kolegos nesutinka su manimi, taip pat komiteto pareigūnai ir opozicija mano šalyje. Taigi tai bus sunki, sudėtinga diena, bet mes ją įveiksime“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos norą Ukrainos ir Moldovos stojimo procesus nagrinėti kartu, Viktoras Orbánas sakė, kad tai yra dvi atskiros šalys. Be to, Ukraina nėra suvereni šalis, nes nežinome, kur yra jos rytinė siena, nežinome, kiek ten gyvena žmonių, ir ji negali stovėti ant savo kojų, pridūrė jis.
„Taigi, jei rytoj ryte arba šią popietę nuspręstume, kad Ukraina nebegaus daugiau pinigų, Ukraina nustotų egzistuoti kaip valstybė. Todėl Ukrainos klausimo negalima painioti su niekuo kitu.“ Europos Sąjunga finansuoja viską Ukrainoje: kariuomenę, viešąjį administravimą, pensijas ir tai yra finansinis faktas, pabrėžė jis.
Jis taip pat pasveikino Moldovos rinkimų nugalėtoją, pridūrė jis. Paklaustas apie „Družba“ naftotiekio veikimą, ministras pirmininkas atsakė, kad jie tikisi, jog jis ir toliau veiks kaip iki šiol. Kartais, kai ukrainiečiai bombarduoja Rusijos pusėje esančias atkarpas, jis sustabdomas, bet kol kas jis vis dar veikia.
Jis pažymėjo, kad prieš išvykdamas į Kopenhagą konsultavosi su „Mol“ vadovais, todėl yra susipažinęs su „Mol“ pozicija šiais klausimais ir stengiasi ją atstovauti. Beje, Vengrija yra suvereni šalis ir savarankiškai sprendžia, kur pirkti energijos išteklius.
Be to, pagrindinis naftotiekis į Vengriją eina iš Rusijos. Nors yra naftotiekis iš Kroatijos, per kurį šalis gali įsigyti tam tikrą kiekį naftos, jo nepakanka. Dėl savo geografinės padėties Vengrija neturi kitos galimybės, nes tai yra vidinė šalis be pakrantės, paaiškino jis.
Atsakydamas į klausimą, jis pabrėžė: „Dabartinė situacija yra tokia, kad net viena klaida gali sukelti pasaulinį karą. Taigi tai nėra pavojus, kurį galima įvertinti procentais remiantis racionaliais skaičiavimais, bet greičiau įtempta, konfliktų kupina situacija, kurioje, jei kas nors, didelis žaidėjas, didesnė šalis nei Vengrija, padarys klaidą, gali nutikti bet kas, net pasaulinis karas. Tai yra problema.“
Jis pakomentavo planuojamą ES dronų sieną, sakydamas, kad jie remia visą karinį bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Priešingu atveju, „jei kažkas įskris į Vengriją ir nepriklausys mums, mes jį numušime. Nesvarbu, ar bus dronų siena, ar ne.“
Jis taip pat sakė, kad jo ginčas su Švedijos ministru pirmininku kyla iš to, kad Švedijos ministras pirmininkas Švedijos vyriausybės vardu įsikišo į keturias ar penkias bylas prieš Vengriją Europos Teisingumo Teisme. Jis pridūrė, kad tai yra problema, bet „mes mylime švedus“.
https://www.magyarhirlap.hu/europai-unio/20251001-orban-viktor-nem-lehet-megkerulni-magyarorszagot
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą