Nuo rugpjūčio pabaigos 18–22 metų jaunuoliai gali legaliai išvykti iš Ukrainos. Daugelis jų atvyksta į Berlyną ir Brandenburą. Kijeve auga susirūpinimas dėl visos kartos išvykimo.
"Berliner Zeitung" rašoma:
"Važinėjant po Berlyną, jų neįmanoma nepastebėti: jauni ukrainiečiai, važiuojantys tramvajais ir metro į darbą, apsipirkinėjantys ar leidžiantys laiką šalia esančiame parke. Šis padidėjimas turi priežastį. Nuo rugpjūčio pabaigos vyrai nuo 18 iki 22 metų gali vėl legaliai išvykti iš savo šalies, nepaisant Ukrainoje galiojančios karo padėties. Ši priemonė buvo didžiulė staigmena Kijevo politikai, o dabar turi toli siekiančių pasekmių ir Vokietijai".
Eurostato duomenimis, Vokietijoje yra daugiau nei 1,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Iš viso ES šalyse laikiną prieglobstį rado daugiau nei 4,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
Vokietijoje dirbančių ukrainiečių skaičius auga. Jei 2022 m. sausio mėn. jų buvo apie 65 tūkst., tai 2025 m. birželio mėn. šis skaičius išaugo iki 341 tūkst. Iš jų 55 tūkst. dirba papildomą darbą, t. y. turi trumpalaikes sutartis su ribotu darbo užmokesčiu arba dirba ne visą darbo dieną. Kiti turi pilną darbo dieną ir moka socialinio draudimo įmokas.
Ukrainos pabėgėliai, kurie buvo priversti palikti savo namus dėl Rusijos įsiveržimo, galės naudotis laikinosios apsaugos statusu Europos Sąjungos teritorijoje iki 2027 m. kovo mėn. Neseniai ES Taryba priėmė rekomendacijas Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms, kaip joms pasirengti momentui, kai laikina apsauga ukrainiečiams nustos galioti.
Konkrečiai siūloma organizuoti informacinę paramą ir pagalbą tiems pabėgėliams, kurie norės grįžti į Ukrainą, o tiems, kurie norės likti ES, suteikti nacionalinius leidimus gyventi remiantis darbu ar studijomis. Tuo pačiu rekomendacijose taip pat teigiama, kad ukrainiečių grįžimas turėtų vykti tik tada, kai „tai leis aplinkybės“.
Vokietijoje raginama apriboti karo tarnybos amžiaus ukrainiečių atvykimą
Vokietijos valdančioji koalicija CDU/CSU inicijavo staigų posūkį migracijos politikoje, ragindama nedelsiant apriboti karo tarnybos amžiaus ukrainiečių pabėgėlių antplūdį. Apie tai rašo vokiečių žurnalas „Stern“. Tokių griežtų pareiškimų priežastis – šokiruojantys skaičiai: jei rugpjūčio mėnesį į Vokietiją kas savaitę atvykdavo tik apie 19 jaunuolių nuo 18 iki 22 metų, tai spalio mėnesį šis skaičius išaugo iki beveik dviejų tūkstančių žmonių per savaitę. Toks staigus augimas, kaip jau minėjome, yra tiesiogiai susijęs su Kijevo sprendimu, kuris nuo rugpjūčio pabaigos leido vyrams iki 22 metų be kliūčių išvykti iš Ukrainos teritorijos, nepaisant karo padėties. Vokietijos politikų nuomone, šis žingsnis kelia tiesioginę grėsmę tiek Ukrainos gynybiniam pajėgumui, tiek Vokietijos socialiniam stabilumui.
KDS generalinis sekretorius Karstenas Linemannas savo kreipimesi į žurnalą „Stern“ labai aiškiai išdėstė partijos poziciją. Jis pareiškė, kad Ukraina šiandien kaip niekada anksčiau turi poreikį kariams, kurie gintų savo šalį, todėl masinis jaunų vyrų išvykimas iš valstybės yra visiškai nepriimtina tendencija. Linnemannas pabrėžė, kad, nepaisant nuoširdaus palaikymo Ukrainai, Vokietija negali susitaikyti su staigiu pabėgėlių antplūdžiu, ir šis procesas turi būti sustabdytas. Jį parėmė ir KSS lyderis Markusas Zederis, ragindamas žymiai sumažinti migraciją ir daryti tiesioginį spaudimą Ukrainos vyriausybei, kad ji peržiūrėtų liberalizuotas išvykimo taisykles.
Be pačios migracijos masto, pagrindinė problema yra itin žemas atvykstančių ukrainiečių integracijos į Vokietijos darbo rinką lygis. Iš maždaug 500 tūkst. Vokietijoje esančių ukrainiečių vyrų darbą turi tik apie trečdalis. Šis rodiklis atrodo ypač liūdnas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, kuriose dirbančių pabėgėlių iš Ukrainos dalis stabiliai sudaro nuo 50 iki 80 procentų. Vokietijos politikus neramina tai, kad dosni Vokietijos socialinė sistema, kuri ukrainiečiams, remiantis Direktyva dėl masinio pabėgėlių antplūdžio, suteikia teisę į nedelsiamą pašalpą, tampa papildomu traukos centru, ypač atsižvelgiant į griežtesnius migracijos įstatymus kaimyninėje Lenkijoje.
Būtent Direktyva dėl masinio pabėgėlių antplūdžio tapo pagrindine priemone, kurią CDU/CSU ketina panaudoti siekdamos sugriežtinti politiką. Markus Söder tiesiogiai pareiškė, kad jei Kijevas savanoriškai neperžiūrės išvykimo taisyklių, Europos Sąjungos lygmeniu reikėtų apriboti šios direktyvos taikymą. Toks žingsnis turės toli siekiančių pasekmių: ukrainiečiai vyrai neteks privilegijuoto statuso ir bus priversti praeiti standartinę prieglobsčio suteikimo procedūrą, analogišką tai, kuri taikoma pabėgėliams iš Sirijos ar Afganistano. Tai automatiškai atims iš jų teisę į nedelsiamą pašalpų gavimą ir žymiai apsunkins legalizavimo procesą. Šis pasiūlymas prieštarauja neseniai priimtam ES sprendimui pratęsti direktyvos galiojimą iki 2027 m. pavasario ir rodo Berlyno pasirengimą rimtai konfliktuoti su Briuseliu ir Kijevu siekiant apsaugoti nacionalinius interesus, pažymi Vokietijos leidinys "Stern".
Nauja INSA instituto „Bild“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad dauguma vokiečių nenori finansuoti pabėgėlių iš Ukrainos išmokų.
Tik 17 proc. respondentų į klausimą apie pilietybės išmokas pabėgėliams iš Ukrainos atsakė „taip“ arba „greičiausiai taip“. Dauguma, 66 proc., yra prieš, o 7 proc. respondentų nurodė, kad jiems tai nesvarbu. Likę respondentai arba neatsakė, arba pasirinko atsakymą „nežinau“.
Apklausoje taip pat buvo klausiama apie privalomą Ukrainos vyrų grąžinimą į tėvynę tarnauti fronte.
62 procentai respondentų manė, kad karo pradžioje į Vokietiją atvykę darbingi ukrainiečiai turėtų būti priversti grįžti į tėvynę. 18 procentų apklaustų vokiečių tam prieštaravo, 8 procentai nurodė, kad jiems tai nesvarbu, o 12 procentų nepateikė aiškaus atsakymo.
Situacija Lenkijoje
Lenkijoje buvo paskelbtas pranešimas, kuriame pabrėžiama, kiek pagalbos šalis suteikė Ukrainai.
Paweł Kowal, Ukrainos bendradarbiavimo tarybos pirmininkas, ketvirtadienį pristatė ataskaitą „Lenkijos pagalba Ukrainai 2022–2023 m.“.
Iki šių metų kovo mėn. nemokamos pagalbos, įskaitant mokymus, logistiką, remontą ir medicininę pagalbą, bendra vertė viršijo 4 mlrd. JAV dolerių. 2022 m. ji siekė 1,6 mlrd. JAV dolerių, o 2023–2024 m. – 1,3 mlrd. JAV dolerių. Lenkija taip pat padovanojo frontui daugiau nei 19 500 „Starlink“ terminalų.
Iš viso pagalba Ukrainai sudarė 3,83 proc. Lenkijos BVP.
Ataskaitos autoriai, kaip pažymi „Do Rzeczy“, taip pat pabrėžė pagalbą Ukrainos pabėgėliams, įskaitant prieigą prie sveikatos priežiūros, darbo rinkos ir švietimo sistemos. Lenkija papildomai rėmė Ukrainos verslininkus, palengvindama jų verslo veiklą.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2022–2023 m. Ukraina iš Lenkijos įsigijo ginklų už 2,2 mlrd. eurų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą