Kenkimas Lietuvai

Prieš kelias dienas FB pasirodė signataro ir diplomato Albino Januškos straipsnis "Kas yra Litwin — lietuvis ar baltarusis? Ir kas yra T. Kosciuška?" Aš šį straipsnį paskelbiau savo portaluose lebionka.blogspot.com ir viesulas22.blogspot.com . Turėjau garbės kartu su Albinu Januška dirbti akad.A.Janulaičio vadovaujamoje "Genetinės inžinierijos" laboratorijoje (MGS "Fermentas"), todėl apsidžiaugiau, kad buvęs kolega sureagavo į lenkų ir baltarusių akibrokštą, Lietuvos istorijos vogimą, lietuvių Tautos niekinimo faktą.

Signataras Albinas Januška rašė:

 

Vasario 4 d. Lenkijoje, T. Kosciuškos gimimo dieną, Lenkijos ES pirmininkavimo metu buvo įkurtas forumas apie Baltarusiją, pavadintas T. Kosciuškos vardu. Labai simboliška. Šiame forume dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras kartu su Švedijos, Ukrainos ir kitų šalių diplomatais bei Baltarusijos emigracija.

T. Kosciuška tame forume pristatomas kaip trijų tautų didvyris: Lenkijos, Baltarusijos ir JAV (citata iš forumo oficialaus pristatymo: Data gdańskiego spotkania jest nieprzypadkowa. Czwarty lutego to dzień urodzin Tadeusza Kościuszki, bohatera narodowego trzech narodów – Polski i Białorusi i Stanów Zjednoczonych.) (T. Kosciuška buvo svarbus JAV nepriklausomybės kovų dalyvis).

Lietuvos nėra, o forumo pavadinimas pateiktas tik trimis kalbomis — lenkų, baltarusių ir anglų.

Atidarydamas forumą, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pabrėždamas Baltarusijos svarbą, pareiškė, kad „LDK Statutas buvo parašytas baltarusiškai“.

Šiuolaikinis mokslo konsensusas teigia, kad Statutas buvo parašytas rusėnų (rutėnų) kalba, iš kurios vėliau susiformavo tiek ukrainiečių, tiek baltarusių kalbos. Todėl Lenkijos ministro pasisakymas akivaizdžiai turi politinį atspalvį, nukreiptą į vieną pusę. Tiek pat „teisinga“ būtų sakyti, kad Statutas parašytas ukrainietiškai.

Bet grįžkime prie T.Kosciuškos.

1790 metų vasario 7 d. generolas T. Kosciuška laiške Lietuvos kariuomenės generolui rašė: „Leiskite man grįžti į Lietuvą, nebent manęs atsisakote ar manote, kad aš jums tarnauti netinkamas. Kuo gi aš esu? Argi ne lietuvis, jūsų tautietis?.. Pyktis mane ima — aš iš Lietuvos, o Karūnoje turiu tarnauti!“ (Chciejcie mnie powrócić do Litwy; chyba się wyrzekacie mnie i niezdolnym widzicie do służenia wam? Ktoż jestem? Azali nie Litwin, współrodak wasz, od was wybrany? Bo złość mnie bierze: z Litwy abym w Koronie służył.)

Jei Lenkijos užsienio reikalų ministerija mano, kad dabartinė Lietuva neturi nieko bendro su T. Kosciuška ir tai atvirai deklaruoja forume, kyla klausimas: kaip iš šiuolaikinių Lenkijos pozicijų interpretuoti T. Kosciuškos laišką, kuriame jis save laiko lietuviu (Litwin)? Pagal dabartinės Lenkijos URM forumo interpretaciją Litwin šiuo atveju reikštų baltarusių tautos atstovą, nes jei būtų kitaip, dabartinė Lietuva vienokiu ar kitokiu būdu būtų paminėta bent forumo pavadinime lietuvių kalba.

Tenka apgailestauti, bet tokiu būdu per politinį forumą, nepažymint Lietuvos vardo tarp trijų minimų tautų, Litwin tampa tik baltarusiu. Na ir lenku, žinoma.

Nebereikia tęsti šios logikos, kad suvoktume, jog jau esame tipiško litvinizmo pinklėse, tik dabar, suvokiant ar ne, formaliai remiamo ir Lenkijos URM (nebent Lenkijos URM nėra informuota, kad T. Kosciuška vadino save lietuviu).

Kai baltarusiai sąmoningai painioja dabartį su praeitimi, pagal gimimą (nes T. Kosciuška gimė dabartinės Baltarusijos teritorijoje) laiko T. Kosciušką baltarusiu, o jis save vadino Litwin, tai pagal juos apibendrinant reiškia, kad baltarusiai yra Litwin'ai, o etniniai lietuviai — tik "lietuvisai" ar "žmudzinai".

Būtų įdomu, jei kas nors R. Sikorskio ar baltarusių demokratinių jėgų lyderės paklaustų, kaip T. Kosciuška gali būti baltarusis, jei jis vadino save Litwin, lietuviu.

Normalu, kad T. Kosciušką savu laiko kelios tautos, tame tarpe ir baltarusiai. Tačiau jei pagal baltarusius ir lenkus jis nepripažįstamas dabartinei Lietuvai kaip jos istorijos dalis, tai LDK iš šios perspektyvos vis labiau suvokiama kaip baltarusiška.

Galbūt Lietuvos užsienio reikalų ministras ir neturėjo žinoti visų Abiejų Tautų Respublikos — lenkų ir lietuvių valstybės — istorijos ar T. Kosciuškos biografijos niuansų. Tačiau Lietuvos diplomatinė tarnyba ir delegacija, kuri dalyvavo šiame forume, turėjo žinoti. Ministrui būtų buvę visai patogu, kalbant pačiame forume, pažymėti, kad T. Kosciuška yra ir Lietuvos didvyris, tad galėtų būti ir užrašas lietuviškai, jei jau yra baltarusiškai.

Galima kiek pataikauti baltarusių opozicijai, bet ne Lietuvos sąskaita.

Nesunku suvokti, kokį geopolitinį svorį šiandien turi JAV ir kokia žinia siunčiama į JAV forumu, kai Lietuva šiuo atveju yra pašalinama ne tik iš LDK istorijos, bet ir iš bendros istorijos su JAV, paskelbiant T. Kosciušką tik baltarusiu ir lenku.

Jei Lenkija ir Baltarusija interpretuoja T. Kosciušką tik kaip „savo“ didvyrį, Lietuva, likdama nuošalyje, praranda galimybę formuoti istorinę atmintį, kuri svarbi ir dabartiniams santykiams su JAV.

Šis tekstas nėra siūlymas gintis ar pulti ministrus ar Lenkiją. Dabar reikėtų atkreipti forumo rengėjų dėmesį į šią problemą bei pasistengti, kad kitais metais forume T. Kosciuška būtų pripažįstamas kaip keturių tautų didvyris.

Tai nėra neverta dėmesio problema, o aiškus parodymas, kad Lietuva nesitaikstys su istorinės atminties klastojimu, grąžintų T. Kosciuškai LDK piliečio statusą.

Kodėl šį herojų, vadinusį save lietuviu, savanoriškai atiduoti kitiems? Kaip matome, T. Kosciuška ir jo vardas šiandien tampa simboliu ne tik istorijos atminties klausimais, bet ir geopolitikoje.

O dabar apie norimus, bet sunkiai įmanomus, daugiau retorinius klausimus.

Kodėl Lietuva vis dar pasyvi istorijos paveldėjimo diskurse, kai kalbama apie LDK asmenybes? Ar Lietuva kaip valstybė dar nėra tam pakankamai subrendusi? Gal Lietuvos diplomatinė tarnyba galėtų čia tapti aktyvesnė?

Ateityje Lietuvos istorikai galėtų labiau atkreipti dėmesį į T. Kosciušką, tame tarpe ir platesnį jo atminimo įamžinimą, o politikai bei intelektualai, atsižvelgdami į santykių su JAV svarbą Lietuvai, galėtų, pavyzdžiui, sukurti Lietuvos ir JAV T. Kosciuškos vardo diskusijų forumą.

https://www.facebook.com/profile.php?id=100019054236926

Ši publikacija sulaukė eilės politikų ir visuomenininkų komentarų:

Iškalbinga forumo galerija, paskelbta S.Tichanovkajos portale:

Kuriama baltarusių litvinistų valstybė su sostine Vilniuje ir prezidente Tichanocvskaja?

Labai netoli nuo tikrovės galėtų būti toks Lietuvos nūdienos paveikslas:

Vilniuje įkurta baltarusių litvinistų valstybė, kuri turi savo pasus, herbą, himną, vėliavą, kariuomenę, Lietuvos seimo pripažintą prezidentę, savo istoriją, didvyrius, o kažkokie žmudzinai tik tarnauja Tichanovskajos dvarui. Kol kas, kol bus į Lietuvą atvežta dar keli šimtai tūkstančių okupantų iš Baltarusijos ir žmudzinai išvyti lauk iš Vilniaus?

O kas galėtų paneigti, kad toks ir buvo A.Lukašenkos planas, kuomet jis prie mūsų pasienio išlaipino Svetlaną Tichanovskają?

P.S. Šiandien baltarusių opozicijos dienraštyje "Naša niva" rašoma:

Kartu su „Radio Svaboda“ darbuotoju Andrejumi Kuznečyku, aktyviste Olena Movshuk ir JAV piliečiu, kurio pavardė nebuvo atskleista, buvo paleisti.

„Esu labai dėkinga prezidentui D. Trumpui, sekretoriui M. Rubio ir JAV valstybės departamentui už bendras pastangas, kurios leido tai padaryti“, - pažymėjo Tihanovska.

Visi trys asmenys jau yra Lietuvoje.

Nei žodžio padėkos Lietuvai už pastangas išlaisvinant opozicionierius! Nei žodžio padėkos, kad Lietuva juos priėmė pas save! 

Ar ne laikas Svetlaną ir jos litvinistus išprašyti atgalios, ir išlaipinti Baltarusijos pasienyje?

Liaudies išmintis sako: Leisk kiaulę į bažnyčią, ant altoriaus užlips!

Dievaži, užlipo!