Redaguota Džefrio Sachso kalbos Europos Parlamente 2025 m. vasario 19 d. stenograma.
https://braveneweurope.com/jeffrey-sachs-the-geopolitics-of-peace-speech-to-the-european-parliament
Džefris D. Sachsas yra Kolumbijos universiteto profesorius ir Tvaraus vystymosi centro direktorius, 2002-2016 m. vadovavo Žemės institutui. Jis taip pat yra JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklo prezidentas ir JT Plačiajuostės plėtros komisijos komisaras. Jis buvo trijų Jungtinių Tautų generalinių sekretorių patarėjas, o šiuo metu eina generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso tvaraus vystymosi tikslų patarėjo pareigas.
Įvadas
Maiklai, labai ačiū tau ir visiems jums už galimybę būti kartu ir kartu mąstyti. Tai iš tiesų sudėtingas, greitai besikeičiantis ir labai pavojingas metas. Taigi mums tikrai reikia aiškumo. Mane ypač domina mūsų pokalbis, todėl pasistengsiu būti kuo glaustesnis ir aiškesnis. Pastaruosius 36 metus labai atidžiai stebėjau įvykius Rytų Europoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Buvau Lenkijos vyriausybės patarėjas 1989 m., prezidento M. Gorbačiovo ekonomikos komandos patarėjas 1990 ir 1991 m., prezidento B. Jelcino ekonomikos komandos patarėjas 1991-1993 m. ir prezidento L. Kučmos ekonomikos komandos patarėjas 1993-1994 m. Ukrainoje. Padėjau įvesti Estijos valiutą. Padėjau kelioms buvusios Jugoslavijos šalims, ypač Slovėnijai. Po Maidano naujoji vyriausybė paprašė manęs atvykti į Kijevą, mane apvedžiojo po Maidaną ir daug ką sužinojau iš pirmų lūpų. Su Rusijos vadovais bendrauju jau daugiau nei 30 metų. Taip pat iš arti pažįstu Amerikos politinę vadovybę. Ankstesnė mūsų iždo sekretorė Janet Yellen prieš 52 metus buvo mano puiki makroekonomikos mokytoja. Mes draugaujame jau pusę amžiaus. Pažįstu šiuos žmones. Sakau tai, nes tai, ką noriu paaiškinti savo požiūriu, nėra iš antrų rankų. Tai nėra ideologija. Tai tai, ką mačiau savo akimis ir patyriau per šį laikotarpį. Noriu pasidalyti su jumis savo supratimu apie įvykius, kurie ištiko Europą įvairiomis aplinkybėmis, ir čia įtrauksiu ne tik Ukrainos krizę, bet ir 1999 m. Serbiją, karus Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Iraką, Siriją, karus Afrikoje, įskaitant Sudaną, Somalį, Libiją. Tai labai didele dalimi yra labai klaidingos JAV politikos rezultatas. Tai, ką pasakysiu, gali jus nustebinti, bet aš kalbu remdamasis patirtimi ir žiniomis apie šiuos įvykius.
Taikos geopolitika
i. JAV užsienio politika
Tai karai, kuriems vadovavo ir kuriuos sukėlė Jungtinės Valstijos. Ir tai tęsiasi jau daugiau kaip 30 metų. Jungtinės Valstijos, ypač 1990-1991 m., o paskui ir po Sovietų Sąjungos žlugimo, pradėjo manyti, kad dabar JAV valdo pasaulį ir kad JAV neprivalo atsižvelgti į niekieno nuomonę, raudonąsias linijas, nuogąstavimus, saugumo požiūrius, tarptautinius įsipareigojimus ar kokią nors JT sistemą. Apgailestauju, kad taip tiesiai šviesiai pasakiau, bet noriu, kad suprastumėte.
1991 m. labai stengiausi gauti finansinę pagalbą M. Gorbačiovui,(*2) kuris, mano manymu, buvo didžiausias šių laikų valstybininkas. Neseniai perskaičiau archyvinį 1991 m. birželio 3 d. Nacionalinio saugumo tarybos memorandumą, kuriame pirmą kartą perskaičiau, kaip Baltieji rūmai visiškai jį atmetė ir iš esmės nušlavė nuo stalo mano prašymą, kad JAV padėtų Sovietų Sąjungai finansiškai stabilizuoti padėtį ir finansiškai paremti jos reformas. Atmintinėje užfiksuota, kad JAV vyriausybė nutarė padaryti minimumą, kad būtų išvengta katastrofos, bet tik minimumą(*3). jie nusprendė, kad ne JAV darbas padėti. Atvirkščiai.(*4)
Kai 1991 m. Sovietų Sąjunga baigė egzistuoti, šis požiūris tapo dar labiau perdėtas. Galiu išvardyti skyrius ir eilutes, bet vyravo nuomonė, kad mes (JAV) valdome šou. Cheney, Wolfowitzas ir daugelis kitų pavardžių, kurias jūs pažįstate, tiesiogine prasme tikėjo, kad dabar tai yra JAV pasaulis, ir mes darysime, ką norime. Mes išvalysime buvusią Sovietų Sąjungą. Mes pašalinsime visus likusius sovietinių laikų sąjungininkus. Tokios šalys kaip Irakas, Sirija ir pan. Ir šią užsienio politiką iš esmės jau 33 metus patiriame. Europa už tai sumokėjo didelę kainą, nes per šį laikotarpį Europa neturėjo jokios užsienio politikos, kurią galėčiau suprasti. Jokio balso, jokios vienybės, jokio aiškumo, jokių Europos interesų, tik Amerikos lojalumas.
Buvo akimirkų, kai nesutarimų buvo ir, manau, labai puikių nesutarimų. Paskutinis svarbus atvejis buvo 2003 m. rengiantis Irako karui, kai Prancūzija ir Vokietija pasakė, kad nepritariame, jog Jungtinės Valstijos apeitų JT Saugumo Tarybą dėl šio karo. Tą karą tiesiogiai sugalvojo Netanyahu ir jo kolegos JAV Pentagone (*5) Nesakau, kad tai buvo ryšys ar abipusiškumas. Sakau, kad tai buvo Izraelio naudai vykdomas karas. Tai buvo karas, kurį Polas Volfovicas (Paul Wolfowitz) ir Daglas Feitas (Douglas Feith) koordinavo su Netanjahu. Ir tai buvo paskutinis kartas, kai Europa turėjo balsą. Tuomet kalbėjausi su Europos vadovais, ir jie buvo labai aiškūs, ir buvo nuostabu girdėti jų nepritarimą nepriimtinam karui. Po to Europa visiškai prarado savo balsą, o ypač 2008 m. Po 1991 m. įvyko tai, kad Jungtinės Valstijos nusprendė, jog vienpoliškumas reiškia, kad NATO žingsnis po žingsnio plėsis nuo Briuselio iki Vladivostoko.
(*2) Which became part of a project led by Prof. Graham Allison at the Harvard Kennedy School of Government with Gorbachev economic advisor Grigory Yavlinsky and published in the book Window of Opportunity: The Grand Bargain for Democracy in the Soviet Union, Pantheon Books, 1991.
(*3) Richard Darman, at the OMB, put it this way. “In defining the U.S. interest, we need to be somewhat Machiavellian. What is the minimum amount necessary to mollify a regime with which we wish to work on other ma]ers? In other words, what is the bare minimum to keep things moving. I don’t believe we need to worry about the USSR’s decomposi^on. If this is our internal understanding, then we can go ahead publicly.” Later, Darman adds, “I want to seem serious while not fooling ourselves. We have enough ingredients already for a good PR package.” (Emphasis in original)
(*4) See also my paper “How the Neocons Chose Hegemony Over Peace in the Early 1990s,” available here: h]ps://www.jeffsachs.org/newspaper-ar^cles/bfsmbpe4plx7cc6lgxhf37lx249r22?rq=how%20the%20neocons
(*5) See Dennis Fritz, Deadly Betrayal: The Truth about why the United States Invaded Iraq, OR Books, 2024. Link here: h]ps://orbooks.com/catalog/deadly-betrayal/
ii. NATO plėtra
NATO plėtra į rytus nesibaigtų. Tai būtų JAV vienpolis pasaulis. Jei vaikystėje, kaip ir aš, žaidėte žaidimą „Rizika“, tai yra JAV idėja: turėti figūrėlę kiekvienoje lentos dalyje. Bet kuri vieta, kurioje nėra JAV karinės bazės, iš esmės yra priešas. Neutralumas JAV politinėje leksikoje yra nešvarus žodis.
Neutralumas, ko gero, yra pats nešvariausias žodis pagal JAV mąstyseną. Jei esi priešas, mes žinome, kad esi priešas. Jei esi neutralus, esi diversantas, nes iš tikrųjų esi prieš mus, tik mums to nesakai. Jūs tik apsimetate esąs neutralus. Taigi, iš tiesų taip buvo mąstoma, o sprendimas buvo oficialiai priimtas 1994 m., kai prezidentas Klintonas pasirašė NATO plėtrą į rytus.
Prisimenate, kad 1990 m. vasario 7 d. Hansas-Dietrichas Genscheris ir Jamesas Bakeris III kalbėjosi su M. Gorbačiovu. Po to Genscheris surengė spaudos konferenciją, kurioje paaiškino, kad NATO nepajudės į rytus.(*6) Vokietija ir JAV nepasinaudos Varšuvos pakto paleidimu. Supraskite, prašau, kad šis įsipareigojimas buvo prisiimtas teisiniame ir diplomatiniame, o ne atsitiktiniame kontekste. Šie įsipareigojimai buvo derybų dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos, atvėrusių kelią Vokietijos suvienijimui, pagrindas.
Buvo pasiektas susitarimas, kad NATO nepajudės nė per centimetrą į rytus.(*7) Tai buvo aiškiai išreikšta, ir tai nurodyta daugybėje dokumentų. Ir tereikia surasti Džordžo Vašingtono universiteto Nacionalinio saugumo archyvą, ir rasite dešimtis dokumentų (*8) Tai interneto svetainė, pavadinta „Ką Gorbačiovas girdėjo apie NATO“. Pasižiūrėkite, prašau, nes viskas, ką jums sako JAV apie šį pažadą, yra melas, o archyvuose viskas visiškai aišku.
Taigi 1994 m. Klintonas priėmė sprendimą išplėsti NATO iki pat Ukrainos. Tai ilgalaikis JAV projektas. Tai nėra vienos ar kitos administracijos nuopelnas. Tai JAV vyriausybės projektas, pradėtas daugiau nei prieš 30 metų. 1997 m. Zbigniewas Brzezinskis parašė knygą „Didžioji šachmatų lenta“, kurioje aprašė NATO plėtrą į rytus.
Ši knyga - tai ne tik P. Bžezinskio pamąstymai. Tai jo visuomenei pateikti Jungtinių Valstijų vyriausybės jau priimti sprendimai, o būtent taip veikia tokia knyga. Knygoje Europos ir NATO plėtra į rytus aprašoma kaip vienu metu vykstantys ir tarpusavyje susiję įvykiai. Knygoje yra geras skyrius, kuriame klausiama, ką Rusija darys, kai Europa ir NATO plėsis į rytus?
Zbigą Bžezinskį pažinojau asmeniškai. Jis man buvo labai malonus. Aš konsultavau Lenkiją, ir jis man labai padėjo. Jis taip pat buvo protingas žmogus, tačiau 1997 m. viską suprato neteisingai. 1997 m. jis išsamiai rašė, kodėl Rusija negali nieko kito daryti, kaip tik pritarti NATO ir Europos plėtrai į rytus (*9) Iš tikrųjų jis sako, kad Europos plėtra į rytus, ir ne tik Europos, bet ir NATO. Tai buvo JAV planas, projektas. O Bžezinskis aiškina, kaip Rusija niekada nesusilygins su Kinija. Neįsivaizduojama. Rusija niekada nesusivienys su Iranu.
Pasak Bžezinskio, Rusija neturi kito pašaukimo, išskyrus Europos pašaukimą. Taigi, Europai judant į Rytus, Rusija nieko negali padaryti. Taip sako dar vienas amerikiečių strategas. Ar kyla klausimų, kodėl mes nuolat kariaujame? Nes Amerika turi vieną savybę - mes visada „žinome“, ką mūsų partneriai ketina daryti, ir visada klystame! Ir viena iš priežasčių, kodėl mes visada klystame, yra ta, kad pagal amerikiečių strategų žaidžiamą nebendradarbiavimo žaidimų teoriją iš tikrųjų su kita puse nesikalbama. Jūs tiesiog žinote, kokia yra kitos pusės strategija. Tai nuostabu. Tai sutaupo tiek daug laiko. Tiesiog nereikia jokios diplomatijos.
(*6) https://www.youtube.com/watch?v=ogM0EjYbPRk
(*7) It was an agreement, albeit verbal, as Gorbachev emphasized to the US and Germany the importance of the US- German pledge not to expand NATO eastward.
(*8) Many of the key documents are here https://nsarchive.gwu.edu/briefing-book/russia-programs/2017-12-12/nato-expansion-what-gorbachev-heard-western-leaders-early and here https://nsarchive.gwu.edu/briefing-book/russia-programs/2018-03-16/nato-expansion-what-yeltsin-heard
(*9) Here is what Brzezinski writes: “Russia’s only real geostrategic op^on—the op^on that could give Russia a realis^c interna^onal role and also maximize the opportunity of transforming and socially modernizing itself—is Europe. And not just any Europe, but the transatlan^c Europe of the enlarging EU and NATO. Such a Europe is taking shape, as we have seen in chapter 3, and it is also likely to remain linked closely to America. That is the Europe to which Russia will have to relate, if it is to avoid dangerous geopoli^cal isola^on.” Brzezinski, Zbigniew. The Grand Chessboard: American Primacy and Its Geostrategic ImperaEves (p. 118). Basic Books. 1997.
iii. Juodosios jūros strategija
Taigi, šis projektas rimtai prasidėjo 1994 m., ir mes turėjome vyriausybės politikos tęstinumą trisdešimt metų, galbūt iki vakar (*10) Trisdešimties metų projektas. Ukraina ir Gruzija buvo šio projekto raktai. Kodėl? Nes Amerika visko, ką žino, išmoko iš britų.
Mes esame norinti tapti britų imperija. O tai, ką Britų imperija suprato 1853 m. su ponu Palmerstonu, atsiprašau, lordu Palmerstonu [kartu su Napoleonu III], yra tai, kad jūs apsupsite Rusiją Juodojoje jūroje ir neleisite Rusijai patekti į rytinę Viduržemio jūros dalį. Tai, ką stebite, yra Amerikos projektas, kuriuo siekiama to paties XXI amžiuje. JAV sumanė, kad Ukraina, Rumunija, Bulgarija, Turkija ir Gruzija, priklausančios NATO, atims iš Rusijos bet kokį tarptautinį statusą, blokuodamos Juodąją jūrą ir iš esmės neutralizuodamos Rusiją kaip vos ne vietinę jėgą. Brzezinskis aiškiai pasakoja apie šią geografiją.
Po Palmerstono ir prieš Bžezinskį, žinoma, 1904 m. buvo Halfordas Makinderis (Halford Mackinder): „Kas valdo Rytų Europą, tas valdo širdį; kas valdo širdį, tas valdo pasaulio salą; kas valdo pasaulio salą, tas valdo pasaulį“ (*11).
Pažįstu prezidentus ir (arba) jų komandas. Nuo Klintono, Bušo jaunesniojo, Obamos, Trampo ir Baideno niekas labai nepasikeitė. Galbūt jie žingsnis po žingsnio darėsi blogesni. Baidenas, mano nuomone, buvo blogiausias. Galbūt taip yra ir dėl to, kad pastaruosius porą metų jis nebuvo compos mentis. Sakau tai rimtai, o ne kaip kandžią pastabą. Amerikos politinė sistema yra įvaizdžio sistema. Tai kasdienių žiniasklaidos manipuliacijų sistema. Tai ryšių su visuomene sistema. Galite turėti prezidentą, kuris iš esmės nefunkcionuoja, ir tas asmuo dvejus metus būna valdžioje ir kandidatuoja perrinkimo rinkimuose. Vienintelis dalykas - jis turėjo 90 minučių stovėti scenoje vienas, ir tuo viskas baigėsi. Jei ne tas nesklandumas, jis būtų toliau kandidatavęs, nesvarbu, ar būtų miegojęs po 16 val. vakaro, ar ne. Taigi, tokia yra realybė. Visi su tuo susitaiko. Nemandagu sakyti tai, ką sakau, nes dabar šiame pasaulyje beveik apie nieką nekalbame tiesos.
Taigi, šis projektas tęsėsi nuo 1990-ųjų. Belgrado bombardavimas 78 dienas iš eilės 1999 m. buvo šio projekto dalis. Tos šalies suskaldymas, kai sienos yra „šventos“, ar ne? Išskyrus Kosovą. Sienos yra neliečiamos, išskyrus tuos atvejus, kai Amerika jas keičia. Sudano suskaldymas buvo kitas susijęs JAV projektas. Prisiminkime Pietų Sudano sukilimą. Ar tai įvyko tik todėl, kad sukilo Pietų Sudano gyventojai? O gal man pateikti jums CŽV vadovėlį?
Kaip suaugusieji supraskime, apie ką kalbama. Karinės kampanijos kainuoja brangiai. Joms reikia įrangos, mokymų, bazinių stovyklų, žvalgybos, finansų. Šią paramą teikia didžiosios valstybės. Ji neateina iš vietinių sukilimų. Pietų Sudanas neįveikė Sudano genčių mūšyje. Sudano sutriuškinimas buvo JAV projektas. Dažnai vykdavau į Nairobį ir susidurdavau su JAV kariškiais, senatoriais ar kitais asmenimis, „giliai besidominčiais“ Sudano vidaus politika. Tas karas buvo JAV vienpoliškumo žaidimo dalis.
(*10) I refer to the Trump-Pu^n phone call of February 12, 2025 and the statements that followed in quick succession.
(*11) Mackinder wrote in 1919 the book DemocraEc Ideals and Reality, building upon his earlier work The Geographical Pivot of History from 1904.
iv. JAV užsienio politika ir NATO plėtra
Kaip žinote, NATO plėtra prasidėjo 1999 m. su Vengrija, Lenkija ir Čekija. Rusija dėl to buvo labai nepatenkinta, tačiau tai buvo šalys, kurios vis dar buvo toli nuo Rusijos sienų. Rusija protestavo, bet, žinoma, nesėkmingai. Tada į valdžią atėjo Džordžas Bušas jaunesnysis. Kai įvyko rugsėjo 11-oji, prezidentas Putinas pažadėjo visokeriopą paramą JAV. Ir tada, apie 2001 m. rugsėjo 20 d., JAV nusprendė, kad per penkerius metus pradės septynis karus!
Galite pasiklausyti, kaip apie tai vaizdo įraše kalba generolas Wesley Clarkas (*12). 1999 m. jis buvo NATO vyriausiasis vadas. Apie 2001 m. rugsėjo 20 d. jis nuvyko į Pentagoną. Jam įteikė popieriaus lapą, kuriame buvo paaiškinta septynių JAV pasirinktų karų perspektyva. Iš tikrųjų tai buvo Netanjahu karai.
JAV vyriausybės planas buvo iš dalies išvalyti [pašalinti] senus sovietų sąjungininkus, o iš dalies pašalinti „Hamas“ ir „Hezbollah“ šalininkus. Netanyahu idėja buvo ir yra ta, kad visoje iki 1948 m. buvusioje Palestinoje bus viena valstybė, ačiū jums. Taip, tik viena valstybė. Tai bus Izraelis. Izraelis kontroliuos visą teritoriją nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros. Ir jei kas nors prieštaraus, mes juos nuversime. Na, tiksliai ne Izraelis, o mūsų draugas, Jungtinės Amerikos Valstijos. Tokia buvo JAV politika iki šio ryto. Nežinome, ar ji pasikeis. Dabar vienintelė klaidelė yra ta, kad galbūt JAV „valdys Gazą“ [anot prezidento D. Trumpo], o ne Izraelis valdys Gazą.
B. Netanyahu idėja gyvuoja jau mažiausiai 25 metus. Ji siekia dokumentą, pavadintą „Clean Break“, kurį Netanyahu ir jo amerikiečių politinė komanda parengė 1996 m., siekdami užbaigti dviejų valstybių sprendimo idėją. Tą dokumentą taip pat galite rasti internete (*13).
Taigi, tai yra ilgalaikiai JAV projektai. Neteisinga klausti: „Ar tai Klintonas? Ar tai Bushas? Ar tai Obama?“ Tai nuobodus būdas žvelgti į Amerikos politiką kaip į kasdienį ar kasmetinį žaidimą. Tačiau Amerikos politika yra ne tokia.
Po 1999 m. kitas NATO plėtros etapas įvyko 2004 m., kai į NATO įstojo dar septynios šalys: trys Baltijos šalys, Rumunija, Bulgarija, Slovėnija ir Slovakija. Tuo metu Rusija buvo gerokai nusivylusi. Ši antroji NATO plėtros banga visiškai pažeidė pokario tvarką, dėl kurios buvo susitarta Vokietijos susivienijimo metu. Iš esmės tai buvo esminis JAV triukas, arba nukrypimas nuo bendradarbiavimo su Rusija susitarimo.
Kaip visi prisimena, nes praėjusią savaitę kaip tik vyko Miuncheno saugumo konferencija, 2007 m. Prezidentas Putinas nuvyko į MSC ir pasakė: „Stop, užteks“. Žinoma, JAV nepaklausė (*14).
2008 m. Jungtinės Valstijos užspaudė Europai gerklę savo ilgalaikiu projektu išplėsti NATO į Ukrainą ir Gruziją. Tai ilgalaikis projektas. 2008 m. pavasarį Niujorke klausiausi M. Saakašvilio, kai jis kalbėjo Užsienio santykių taryboje. Jis mums sakė, kad Gruzija yra Europos širdyje ir todėl įstos į NATO. Išėjau, paskambinau žmonai ir pasakiau: „Šis žmogus pamišęs, jis ketina susprogdinti savo šalį“. Po mėnesio tarp Rusijos ir Gruzijos kilo karas, kuriame Gruzija pralaimėjo. Pastarieji įvykiai Tbilisyje vėlgi nėra naudingi Gruzijai, o jūsų EP nariai vyksta ten kurstyti protestų. Tai Gruzijos neišgelbės; dėl to Gruzija bus sunaikinta, visiškai sunaikinta.
Kaip visi žino, 2008 m. mūsų buvęs CŽV direktorius Williamas Burnsas, kuris tuo metu ėjo JAV ambasadoriaus Rusijoje pareigas, nusiuntė ilgą diplomatinę telegramą valstybės sekretorei Condoleezzai Rice, kuri garsiai pavadinta „Nyet reiškia Nyet.“ (*15) Burnso žinia buvo ta, kad NATO plėtrai priešinasi visa Rusijos politinė klasė, ne tik prezidentas Putinas.
Apie šį telegramą žinome tik iš Džuliano Asandžo (Julian Assange). Patikėkite manimi, mūsų vyriausybė ar mūsų pagrindiniai laikraščiai šiomis dienomis Amerikos žmonėms apie tai nepasakė nė žodžio. Taigi už šią atmintinę, kurią galime išsamiai perskaityti, turime dėkoti Julianui Assange'ui.
Kaip žinote, 2010 m. Viktoras Janukovyčius buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, pasisakydamas už Ukrainos neutralumą. Rusija neturėjo jokių teritorinių interesų ar planų Ukrainoje. Aš žinau. Tais metais ten buvau su pertraukomis. 2010 m. Rusija derėjosi dėl Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazės nuomos 25 metams iki 2042 m. Štai ir viskas. Nebuvo jokių Rusijos reikalavimų dėl Krymo ar Donbaso. Nieko panašaus. Mintis, kad Putinas atkuria Rusijos imperiją, yra vaikiška propaganda. Atsiprašau.
Jei kas nors žino dienos ir metų istoriją, tai yra vaikiški dalykai. Tačiau vaikiški dalykai, regis, veikia geriau nei suaugusiųjų. Taigi, iki 2014 m. perversmo apskritai nebuvo jokių teritorinių reikalavimų. Tačiau Jungtinės Valstijos nusprendė, kad V. Janukovyčių reikia nuversti, nes jis pasisakė už neutralumą ir priešinosi NATO plėtrai. Tai vadinama režimo keitimo operacija.
Nuo 1947 m. JAV įvykdė apie šimtą režimo keitimo operacijų, daug jų buvo jūsų šalyse [kalbama su Europos Parlamento nariais] ir daug visame pasaulyje (*16). Prašome tai žinoti. Tai labai neįprasta užsienio politikos rūšis. Amerikos vyriausybėje, jei jums nepatinka kita pusė, jūs su ja nesiderate, o bandote ją nuversti, pageidautina, slapta. Jei tai nepavyksta slapta, darote tai atvirai. Visada sakote, kad tai ne mūsų kaltė. Jie yra agresoriai. Jie yra kita pusė.
Jie yra „Hitleris“. Tai pasitaiko kas dvejus ar trejus metus. Nesvarbu, ar tai Sadamas Huseinas, ar Asadas, ar Putinas, tai labai patogu. Tai vienintelis užsienio politikos paaiškinimas, kurį Amerikos žmonės kada nors gauna. Na, o mes susiduriame su 1938 m. Miunchenu. Negalime kalbėtis su kita puse. Jie yra blogi ir nesutaikomi priešai. Tai vienintelis užsienio politikos modelis, kurį kada nors girdime iš mūsų vyriausybės ir žiniasklaidos. Žiniasklaida jį visiškai kartoja, nes yra visiškai subordinuota JAV vyriausybės.
(*12) See the interview of Former NATO Supreme Commander General Wesley Clark, in 2011 with Democracy, where he was told by Pentagon official “we’re going to a]ack and destroy the governments in 7 countries in five years— we’re going to start with Iraq, and then we’re going to move to Syria, Lebanon, Libya, Somalia, Sudan and Iran.”
(*13) In 1996, Netanyahu and his American advisors issued the document “Clean Break: A New Strategy for Securing the Realm” with the Ins^tute for Advanced Strategic and Poli^cal Studies. This new “clean break” strategy called upon Israel to reject the framework of “land for peace”. This effec^vely advocated that Israel would not withdraw from the Pales^nian occupied lands of 1967 in exchange for regional peace. Instead, Israel would con^nue with its policy of occupa^on un^l securing “peace for peace”, by reshaping the Middle East to its liking. Redrawing the map of the region consisted of toppling governments that were opposed to Israel’s dominance. Link here: https://www.dougfeith.com/docs/Clean_Break.pdf
(*14) On February 10, 2007, Russian President Vladimir Pu^n delivered a speech at the 43rd Munich Security Conference. The speech can be found here http://en.kremlin.ru/events/president/transcripts/24034
(*15) Ambassador William Burns’ memo Nyet Means Nyet: Russia’s NATO Enlargement Redlines. The memo can be found here https://wikileaks.org/plusd/cables/08MOSCOW265_a.html
(*16) Political scientist Lindsey O’Rourke documented 64 U.S. covert regime-change operations between 1947 and 1989, and concluded that “Regime change operations, especially those conducted covertly, have osen led to prolonged instability, civil wars, and humanitarian crises in the affected regions.” O’Rourke, Covert Regime Change: America’s Secret Cold War, 2018. Aser 1989, there is ample evidence of the CIA involved in Syria, Libya, Ukraine, Venezuela, and many other countries.
v. Maidano revoliucija ir jos padariniai
2014 m. JAV aktyviai dirbo, kad nuverstų V. Janukovyčių. Visi žino mano kolegės iš Kolumbijos universiteto Viktorijos Nuland ir JAV ambasadoriaus Peterio Pyatto perimtą telefono pokalbį. Geresnių įrodymų negausite. Rusai perėmė jos skambutį ir patalpino jį internete. Pasiklausykite.(*17)
Įspūdinga. Tai padarę jie visi buvo paaukštinti Bideno administracijoje. Toks jau tas darbas. Kai įvyko Maidanas, man netrukus paskambino. „Profesoriau Sachsai, naujasis Ukrainos ministras pirmininkas norėtų su jumis susitikti ir pasikalbėti apie ekonomikos krizę“. Taigi, nuskridau į Kijevą, ir mane pavedžiojo po Maidaną. Ir man papasakojo, kaip JAV mokėjo pinigus už visus žmones aplink Maidaną, už „spontanišką“ orumo revoliuciją.
Ponios ir ponai, prašau, kaip Maidano metu staiga atsirado visos tos Ukrainos žiniasklaidos priemonės? Iš kur atsirado visa ši organizacija? Iš kur atsirado visi tie autobusai? Iš kur atsirado visi tie žmonės? Ar jūs juokaujate? Tai organizuotos pastangos. Ir tai nėra paslaptis, išskyrus galbūt Europos ir Jungtinių Valstijų piliečius. Visi kiti tai supranta gana aiškiai. Po perversmo sekė Minsko susitarimai, ypač Minsko II susitarimas, kuris, beje, buvo parengtas pagal Pietų Tirolio autonomijos, skirtos etniniams vokiečiams Italijoje, pavyzdį. Belgai taip pat gali labai gerai susieti Minską II, nes jame buvo reikalaujama Rytų Ukrainos rusakalbių autonomijos ir kalbos teisių. Minską II vienbalsiai palaikė JT Saugumo Taryba (*18), tačiau Jungtinės Valstijos ir Ukraina nusprendė, kad jis nebus vykdomas. Vokietija ir Prancūzija, Normandijos proceso garantai, taip pat leido jo nepaisyti. Šis Minsko II susitarimo atmetimas buvo dar vienas tiesioginis Amerikos vienpolis veiksmas, o Europa, kaip įprasta, atliko visiškai nenaudingą pagalbinį vaidmenį, nors buvo susitarimo garantas.
D. Trumpas laimėjo 2016 m. rinkimus ir tada išplėtė ginklų tiekimą Ukrainai. Per Ukrainos vykdomą Donbaso apšaudymą žuvo daug tūkstančių žmonių. Nebuvo įgyvendintas Minsko II susitarimas. Tada 2021 m. į valdžią atėjo J. Bidenas. Tikėjausi, kad bus geriau, bet vėl giliai nusivyliau. Kažkada buvau Demokratų partijos narys. Dabar nesu jokios partijos narys, nes abi vis tiek yra vienodos. Laikui bėgant demokratai tapo visiškais karo kurstytojais, o partijoje nebuvo nė vieno balso, raginančio siekti taikos. Lygiai taip pat, kaip ir daugumos jūsų parlamentarų atveju.
2021 m. pabaigoje V. Putinas padėjo ant stalo paskutines pastangas pasiekti modus operandi su JAV - du saugumo susitarimo projektus, vieną su Europa, kitą su Jungtinėmis Valstijomis. Rusijos ir JAV susitarimo projektą jis padėjo ant stalo 2021 m. gruodžio 15 d.
Po to Baltuosiuose rūmuose turėjau valandą trukusį pokalbį su [nacionalinio saugumo patarėju] Jake'u Sullivanu ir maldavau: „Jake'ai, venk karo. Tu gali išvengti karo. Viskas, ką JAV turi padaryti, tai pasakyti: „NATO nesiplės į Ukrainą“. Jis man atsakė: „O, NATO nesiruošia plėstis į Ukrainą. Nesijaudink dėl to.“
Pasakiau: „Džeikai, pasakyk tai viešai“. „Ne. Ne. Ne. Ne. Negalime to pasakyti viešai.“ Paklausiau: „Džeikai, jūs ketinate pradėti karą dėl to, ko net nebus?“ Jis atsakė: „Nesijaudink, Džefai. Jokio karo nebus.“ Tai nėra labai protingi žmonės. Sakau jums, jei galiu pasakyti savo nuoširdžią nuomonę, jie nėra labai protingi žmonės. Jie kalba patys su savimi. Jie nekalba su niekuo kitu. Jie žaidžia žaidimų teoriją. Pagal nebendradarbiaujančių žaidimų teoriją su kita puse nesikalbama. Jūs tiesiog kuriate savo strategiją. Tokia yra nebendradarbiavimo žaidimų teorijos esmė. Tai nėra derybų teorija. Tai ne taikos sudarymo teorija. Tai vienašališka nebendradarbiavimo teorija, jei išmanote formaliąją žaidimų teoriją.
Štai ką jie žaidžia. Tokia žaidimų teorija pradėta [taikyti] RAND korporacijoje. Jie vis dar ją žaidžia. 2019 m. pasirodė RAND dokumentas „Rusijos išplėtimas: (*19) Neįtikėtina, bet viešai prieinamame dokumente klausiama, kaip JAV turėtų erzinti, supriešinti ir silpninti Rusiją. Tai tiesiogine to žodžio prasme yra strategija. Mes stengiamės išprovokuoti Rusiją, stengiamės, kad Rusija suskiltų, galbūt pasikeistų režimas, galbūt kiltų neramumai, galbūt ekonominė krizė.
Jūs Europoje taip vadinate savo sąjungininką. Taigi, štai ir aš, nusivylęs telefono skambučiu su Sullivanu, stovėjau lauke šaltyje. Atsitiko taip, kad bandžiau praleisti slidinėjimo dieną. „O, karo nebus, Džefai“. Žinome, kas nutiko toliau: Bideno administracija atsisakė derėtis dėl NATO plėtros. Kvailiausia NATO idėja yra vadinamoji atvirų durų politika, grindžiama 1949 m. NATO sutarties dešimtuoju straipsniu. NATO pasilieka teisę eiti, kur nori, jei tik sutinka priimančios šalies vyriausybė, ir nė vienas kaimynas, pavyzdžiui, Rusija, neturi jokio balso teisės.
Na, o meksikiečiams ir kanadiečiams sakau: „Nebandykite“. Žinote, Trumpas gali norėti užimti Kanadą. Taigi Kanados vyriausybė galėtų pasakyti Kinijai: „Kodėl nestatote karinės bazės Ontarijuje?“. Aš to nepatarčiau. JAV nesakytų: „Na, tai atviros durys. Tai Kanados ir Kinijos, o ne mūsų reikalas“. JAV įsiveržtų į Kanadą.
Tačiau suaugusieji, taip pat ir Europoje, šiame Parlamente, NATO, Europos Komisijoje, kartoja absurdišką mantrą, kad Rusija neturi jokios įtakos NATO plėtrai. Tai nesąmonė. Tai net ne kūdikių geopolitika. Tai yra tiesiog nemąstymas. Taigi, karas Ukrainoje paaštrėjo 2022 m. vasario mėnesį, kai J. Bideno administracija atsisakė bet kokių rimtų derybų.
(*17) Link to the transcript of the leaked phone call between Assistant Secretary of State Victoria Nuland and the US Ambassador to Ukraine, Geoffrey Pyatt https://www.bbc.com/news/world-europe-26079957
(*18) The Minsk II agreement was endorsed by the United Nations Security Council through Resolution 2202, which was adopted unanimously on February 17, 2015. https://press.un.org/en/2015/sc11785.doc.htm
(*19) Link to RAND paper: https://www.rand.org/pubs/research_reports/RR3063.html
vi. Karas Ukrainoje ir branduolinių ginklų kontrolė
Kokių ketinimų siekė V. Putinas per šį karą? Galiu pasakyti, koks buvo jo ketinimas. Jis buvo priversti Zelenskį derėtis dėl neutralumo. Tai įvyko per kelias dienas nuo invazijos pradžios. Turėtumėte suprasti šį pagrindinį dalyką, o ne propagandą, kuri rašoma apie invaziją, teigiančią, kad Rusijos tikslas buvo užkariauti Ukrainą su keliomis dešimtimis tūkstančių karių.
Nagi, ponios ir ponai. Prašom suprasti kai ką esminio. Rusijos invazijos idėja buvo neleisti NATO patekti į Ukrainą. O kas iš tikrųjų yra NATO? Tai JAV kariuomenė su savo raketomis, CŽV dislokavimu ir visa kita. Rusijos tikslas buvo neleisti JAV priartėti prie jos sienos. Kodėl Rusija tuo taip suinteresuota? Pagalvokite, jei Kinija ar Rusija nuspręstų turėti karinę bazę Rio Grandės upėje ar Kanados pasienyje, Jungtinės Valstijos ne tik išprotėtų, bet ir per dešimt minučių kiltų karas. Kai 1962 m. Sovietų Sąjunga pabandė tai padaryti Kuboje, pasaulis vos nesibaigė branduoliniu Armagedonu.
Visa tai labai sustiprėjo, nes 2002 m. Jungtinės Valstijos vienašališkai nutraukė Antibalistinių raketų sutartį ir nutraukė santykinai stabilią branduolinės ginkluotės kontrolės sistemą. Tai labai svarbu suprasti. Branduolinės ginkluotės kontrolės sistema didele dalimi grindžiama siekiu atgrasyti nuo pirmojo [dekapitacijos] smūgio. ABM sutartis buvo labai svarbi šio stabilumo sudedamoji dalis. 2002 m. JAV vienašališkai pasitraukė iš ABM sutarties. Tai išmušė Rusiją iš vėžių. Taigi, viskas, ką aprašiau apie NATO plėtrą, įvyko JAV sunaikinus branduolinę sistemą. Nuo 2010 m. Lenkijoje, o vėliau ir Rumunijoje JAV pradėjo diegti priešraketines sistemas „Aegis“. Rusijai tai nepatinka.
Vienas iš gruodžio ir sausio mėnesiais, 2021 m. gruodį ir 2022 m. sausį, svarstomų klausimų buvo tai, ar Jungtinės Valstijos reikalauja teisės įrengti raketų sistemas Ukrainoje. Pasak buvusio CŽV analitiko Ray McGovern, 2022 m. sausį Blinkenas pasakė Lavrovui, kad Jungtinės Valstijos pasilieka teisę dislokuoti raketų sistemas Ukrainoje.
Tai, mano brangūs draugai, yra jūsų numanomas sąjungininkas. O dabar JAV nori įrengti vidutinio nuotolio raketų sistemas Vokietijoje. Nepamirškite, kad 2019 m. Jungtinės Valstijos pasitraukė iš INF sutarties. Šiuo metu nėra jokios branduolinės ginkluotės sistemos (*20) Iš esmės jos nėra.
Kai praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi neutralumui, taikos susitarimas buvo pasiektas. Žinau šio susitarimo detales, nes išsamiai kalbėjausi su pagrindiniais derybininkais ir tarpininkais ir daug sužinojau iš viešų kitų asmenų pasisakymų. Netrukus po derybų pradžios 2022 m. kovo mėn. šalys apsikeitė dokumentu, kuriam pritarė prezidentas V. Putinas ir kurį pristatė S. Lavrovas. Tam vadovavo Turkijos tarpininkai. 2022 m. pavasarį skridau į Ankarą, kad iš pirmų lūpų ir išsamiai išgirsčiau, kas vyko tarpininkaujant. Esmė yra tokia: Ukraina vienašališkai pasitraukė iš beveik pasiekto susitarimo.
(*20) The United States formally withdrew from the Intermediate-Range Nuclear Forces (INF) Treaty on August 2, 2019, following a six-month suspension period that began on February 2, 2019
vii. Ukrainos karo pabaiga
Kodėl Ukraina pasitraukė iš derybų? Todėl, kad taip liepė Jungtinės Valstijos, ir todėl, kad Jungtinė Karalystė pridėjo vyšnaitę ant torto, nes balandžio pradžioje BoJo [Borisas Džonsonas] nuvyko į Kijevą pas Ukrainą, kad pareikštų tą patį. Keiras Starmeris, pasirodo, yra dar blogesnis, dar didesnis karo kurstytojas. Tai neįsivaizduojama, bet tai tiesa. Borisas Džonsonas paaiškino, ir tai galite rasti internete, kad ant kortos čia pastatyta ne kas kita, o Vakarų hegemonija! Ne Ukraina, o Vakarų hegemonija. 2022 m. pavasarį su Michaeliu von der Schulenbergu ir grupe ekspertų susitikome Vatikane ir parašėme dokumentą, kuriame paaiškinome, kad iš besitęsiančio karo nieko gero nebus. 2022 m. pavasarį mūsų grupė atkakliai, bet nesėkmingai įrodinėjo, kad Ukraina turėtų nedelsiant pradėti derybas, nes delsimas reikštų didžiules aukas, branduolinės eskalacijos riziką ir galbūt visišką karo pralaimėjimą.
Nenorėčiau pakeisti nė žodžio iš to, ką tada parašėme. Tame dokumente nebuvo nieko blogo. Nuo tada, kai JAV atkalbėjo Ukrainą nuo derybų, žuvo arba buvo sunkiai sužeistas gal milijonas ukrainiečių. O Amerikos senatoriai, kurie yra tokie bjaurūs ir ciniški, kokius tik galima įsivaizduoti, sako, kad tai nuostabus JAV pinigų panaudojimas, nes jokie amerikiečiai nemiršta. Tai grynas tarpinis karas. Vienas iš mūsų senatorių netoli Niujorko valstijos, Ričardas Blumentalis (Richard Blumenthal) iš Konektikuto, tai pasakė garsiai. Mittas Romney tai pasakė garsiai. Tai geriausi pinigai, kuriuos Amerika gali išleisti. Jokie amerikiečiai nemiršta. Tai nerealu.
Dabar, kad grįžtume prie vakarykštės dienos, pasakysiu, kad JAV Ukrainos projektas žlugo. Pagrindinė projekto idėja visą laiką buvo ta, kad Rusija nuleis rankas. Pagrindinė idėja visą laiką buvo ta, kad Rusija negali pasipriešinti, kaip 1997 m. teigė Zbignievas Bžezinskis. Amerikiečiai manė, kad JAV tikrai turi pranašumą.
JAV laimės, nes mes juos blefuosime. Rusai tikrai nesiruošia kovoti. Rusai iš tikrųjų ketina mobilizuotis. Mes panaudosime ekonominį „branduolinį variantą“ - išbrauksime Rusiją iš SWIFT sistemos. Tai sužlugdys ekonomiką. Mūsų sankcijos privers Rusiją atsiklaupti. HIMARS juos pribaigs. ATACMS, F-16 lėktuvai juos pribaigs. Tiesą sakant, tokių kalbų klausiausi daugiau nei 50 metų. Mūsų nacionalinio saugumo vadovai dešimtmečius kalbėjo nesąmones.
Prašiau ukrainiečių: išlikite neutralūs. Neklausykite amerikiečių. Pakartojau jiems garsųjį Henry Kissingerio posakį, kad būti Jungtinių Valstijų priešu yra pavojinga, bet būti draugu - pražūtinga. Leiskite man tai pakartoti Europai: Būti Jungtinių Valstijų priešu yra pavojinga, bet būti draugu - pražūtinga.
(*21) The meeting at the Vatican was the Fraternal Economy Session on Jubilee 2025: Hope in the Signs of the Times. Link here: https://www.pass.va/content/dam/casinapioiv/pass/pdf-booklet/2024_booklet_fraternal_economy.pdf
viii. Trumpo administracija
Baigdamas norėčiau tarti keletą žodžių apie Prezidentą Donaldą Trumpą. D. Trumpas nenori Bideno pralaimėjusios rankos. Štai kodėl D. Trumpas ir V. Putinas greičiausiai susitars nutraukti karą. Net jei Europa ir toliau tęs karo kurstymą, tai nebus svarbu. Karas baigiasi. Taigi, prašau, išmeskite jį iš galvos. Prašom pasakyti savo kolegoms. „Jis baigėsi.“ Baigėsi, nes Trumpas nenori laikyti pralaimėtojo. Tas, kurį išgelbės dabar vykstančios derybos, yra Ukraina. Antroji yra Europa.
Jūsų akcijų rinka pastarosiomis dienomis kyla dėl „siaubingų naujienų“ apie derybas ir galimą taiką. Žinau, kad ši derybų dėl taikos perspektyva šiuose rūmuose buvo sutikta su visišku siaubu, tačiau tai geriausia žinia, kokią tik galite gauti. Bandžiau susisiekti su kai kuriais Europos lyderiais. Sakiau, kad nevažiuokite į Kijevą, važiuokite į Maskvą. Derėkitės su savo kolegomis. Jūs esate Europos Sąjunga. Jūs turite 450 milijonų žmonių ir 20 trilijonų JAV dolerių ekonomiką. Elkitės taip, kaip elgiatės.
Europos Sąjunga turėtų būti pagrindinė Rusijos prekybos partnerė. Europos ir Rusijos ekonomika papildo viena kitą. Tinkamumas abipusiai naudingai prekybai yra labai didelis. Beje, jei kas nors norėtų aptarti, kaip JAV susprogdino „Nord Stream“, mielai pakalbėsiu ir apie tai. D. Trumpo administracija yra imperialistinė iš esmės. D. Trumpas akivaizdžiai tiki, kad didžiosios galios dominuoja pasaulyje. JAV bus negailestingos ir ciniškos, taip, ir Europos atžvilgiu. Nevažiuokite maldauti į Vašingtoną. Tai nepadės. Tikriausiai tai paskatins negailestingumą. Vietoj to vykdykite tikrą Europos užsienio politiką.
Taigi, nesakau, kad mes pasiekėme naują taikos amžių, tačiau šiuo metu vykdome visai kitokią politiką - grįžtame prie didžiųjų galių politikos. Europai reikia savos užsienio politikos, o ne tik rusofobijos užsienio politikos. Europai reikia tokios užsienio politikos, kuri būtų realistiška, suprastų Rusijos padėtį, suprastų Europos padėtį, suprastų, kas yra Amerika ir ką ji reiškia, ir stengtųsi, kad Jungtinės Valstijos neužpultų Europos. Tikrai nėra neįmanoma, kad Trumpo Amerika išlaipins karius Grenlandijoje. Aš nejuokauju ir nemanau, kad Trumpas juokauja. Europai reikia užsienio politikos, tikros užsienio politikos. Europai reikia kažko kito nei „Taip, mes derėsimės su D. Trumpu ir susitiksime su juo pusiaukelėje“. Ar žinote, kas tai bus? Paskambinkite man po to.
Prašome vykdyti Europos užsienio politiką. Ilgai gyvensite su Rusija, todėl prašome derėtis su ja. Tiek Europai, tiek Rusijai kyla realių saugumo klausimų, tačiau pasipūtimas ir rusofobija visiškai nepasitarnauja jūsų saugumui. Tai visiškai netarnauja Ukrainos saugumui. Šis Amerikos nuotykis, kurį jūs pasirašėte ir kuriam dabar esate pagrindinis palaikytojas, prisidėjo prie maždaug 1 mln. ukrainiečių aukų.
ix. Apie Artimuosius Rytus ir Kiniją
Beje, kalbant apie Artimuosius Rytus, JAV prieš 30 metų visiškai perdavė užsienio politiką Netanyahu. Izraelio lobistai dominuoja Amerikos politikoje. Prašom tuo neabejoti. Galėčiau valandų valandas aiškinti, kaip tai veikia. Tai labai pavojinga. Tikiuosi, kad D. Trumpas nesunaikins savo administracijos ir, dar blogiau, Palestinos žmonių dėl Netanyahu, kurį laikau karo nusikaltėliu, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas tinkamai pateikė kaltinimus (*22).
Vienintelis būdas Europai turėti taiką prie savo sienų su Artimaisiais Rytais yra dviejų valstybių sprendimas. Tam yra tik viena kliūtis - Jungtinių Valstijų veto JT Saugumo Taryboje, kurį įsako Izraelio lobistai. Taigi, jei norite, kad ES turėtų tam tikrą įtaką, pasakykite Jungtinėms Valstijoms, kad jos atsisakytų veto. Tokiu būdu Europos Sąjunga būtų kartu su maždaug 160 kitų pasaulio šalių. Palestinos valstybei iš esmės priešinasi tik Jungtinės Valstijos, Izraelis, Mikronezija, Nauru, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Argentina ir Paragvajus (*23).
Artimieji Rytai yra vieta, kur Europos Sąjunga galėtų daryti didelę geopolitinę įtaką. Tačiau Europa tylėjo dėl JCPOA ir Irano, o maždaug pusė Europos tylėjo dėl Izraelio karo nusikaltimų ir dviejų valstybių sprendimo blokavimo.
Didžiausia Netanyahu gyvenimo svajonė yra Jungtinių Valstijų ir Irano karas. Ir jis neatsisako. Neatmestina, kad JAV ir Irano karas taip pat įvyks. Vis dėlto Europa galėtų jį sustabdyti - jei turės savo užsienio politiką. Tikiuosi, kad D. Trumpas nutrauks Netanyahu įtaką Amerikos politikai. Net jei ne, ES gali bendradarbiauti su likusiu pasauliu, kad Artimuosiuose Rytuose įsivyrautų taika.
Galiausiai, kalbant apie Kiniją, norėčiau pasakyti, kad Kinija nėra priešas. Kinija yra tik didelė sėkmės istorija. Štai kodėl Jungtinės Valstijos į ją žiūri kaip į priešą, nes Kinijos ekonomika yra didesnė nei Jungtinių Valstijų (vertinant tarptautinėmis kainomis). JAV priešinasi tikrovei. Europa neturėtų to daryti. Pasikartosiu: Kinija nėra priešas ir nekelia grėsmės. Ji yra natūrali Europos partnerė prekyboje ir gelbstint pasaulio aplinką.
Štai ir viskas. Labai dėkoju.
(*22) “Benjamin NETANYAHU, the Prime Minister of Israel, and Yoav GALLANT, the Minister of Defence of Israel, bear criminal responsibility for the following war crimes and crimes against humanity committed on the territory of the State of Palestine.” Link to ICC: https://www.icc-cpi.int/news/statement-icc-prosecutor-karim-aa-khan-kc-applications-arrest-warrants-situation-state
(*23) The United Nations can end the Middle East conflict by welcoming Palestine as a member. Link to my article here: https://www.aljazeera.com/opinions/2025/1/10/the-un-can-end-the-middle-east-conflict-by-welcoming-palestine-as-a-member
Klausytojų klausimas: Ar Europa turėtų didinti savo karines išlaidas?
Profesorius Jeffrey Sachsas Atsakymas:
Aš neprieštaraučiau, kad Europa išleistų 2-3 proc. BVP vieningai Europos saugumo struktūrai ir investuotų į Europą bei Europos technologijas, o ne į tai, kad Jungtinės Valstijos diktuotų, kaip naudoti Europos technologijas. Nyderlandai gamina vieninteles pažangių puslaidininkių mašinas, naudojančias ekstremalią ultravioletinę litografiją. Ši bendrovė, žinoma, yra ASML. Tačiau Amerika lemia kiekvieną ASML politiką. Jei būčiau jūsų vietoje, neperduočiau viso saugumo ir technologijų Jungtinėms Valstijoms.
Siūlyčiau turėti savo saugumo sistemą, kad galėtumėte turėti ir savo užsienio politikos sistemą. Europa pasisako už daugelį dalykų, už kuriuos Jungtinės Valstijos nepasisako. Europa pasisako už veiksmus klimato srityje. Mūsų prezidentas šiuo klausimu yra visiškai pamišęs. Europa pasisako už padorumą, socialinę demokratiją kaip etosą. Europa pasisako už daugiašališkumą. Europa pasisako už JT chartiją. JAV nepalaiko nė vieno iš šių dalykų. Mūsų valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai atšaukė kelionę į Pietų Afriką, nes darbotvarkėje buvo numatyta lygybė ir tvarumas. Tai ryškus, nors ir niūrus anglosaksiškojo libertarizmo atspindys. Egalitarizmas nėra amerikiečių leksikono žodis. Taip pat ir tvarumas.
Galbūt žinote, kad iš 193 JT valstybių narių 191 iš jų JT aukšto lygio politiniame forume (HLPF) pristatė darnaus vystymosi tikslų (DVT) planus. Tik trys šalys to nepadarė: Haitis, Mianmaras ir Jungtinės Amerikos Valstijos. J. Bideno iždui net nebuvo leista vartoti frazės „darnaus vystymosi tikslai“. Visa tai miniu todėl, kad jums reikia savo užsienio politikos.
Kasmet išleidžiu dvi ataskaitas. Viena iš jų - Pasaulio laimės ataskaita. 2024 m. ataskaitoje 8 iš 10 pirmaujančių šalių yra Europos šalys. Europa pasižymi aukščiausia gyvenimo kokybe visame pasaulyje. JAV užima 23 vietą. Kita metinė ataskaita yra Tvaraus vystymosi ataskaita. 2024 m. ataskaitoje 19 iš 20 tvaraus vystymosi požiūriu pirmaujančių šalių yra Europoje. JAV užėmė 46 vietą. Jums reikia savo užsienio politikos, kad apsaugotumėte šią gyvenimo kokybę! Buvau ir tebesu didelis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) gerbėjas ir tebemanau, kad ESBO yra tinkama Europos saugumo sistema. Ji tikrai galėtų veikti.
Klausytojų klausimas: Kaip Europa turėtų diplomatiškai bendradarbiauti su Rusija? Profesorius Jeffrey Sachsas Atsakymas:
Sachsas: Manau, kad Europai yra nepaprastai svarbių klausimų, dėl kurių ji turėtų tiesiogiai derėtis su Rusija. Todėl raginčiau Prezidentą Kosta ir Europos vadovus pradėti tiesiogines diskusijas su Prezidentu Putinu, nes kalbama apie Europos saugumą. Aš gana gerai pažįstu Rusijos vadovus, daugelį iš jų. Jie yra geri derybininkai, ir jūs turėtumėte su jais derėtis, ir turėtumėte derėtis gerai. Rusijos kolegoms norėčiau užduoti keletą klausimų. Norėčiau jų paklausti, kokios saugumo garantijos gali būti veiksmingos, kad šis karas baigtųsi visam laikui? Kokios yra Baltijos šalių saugumo garantijos? Dalis derybų proceso yra paklausti kitos pusės apie savo problemas. Užsienio reikalų ministrą Lavrovą pažįstu 30 metų. Laikau jį puikiu užsienio reikalų ministru. Pasikalbėkite su juo. Derėkitės su juo. Išgirskite jo idėjas. Pateikite jam savo idėjas. Svarbiausia - nustoti rėkti, nustoti kurstyti karą ir diskutuoti su kolegomis iš Rusijos. Ir neprašykite, kad sėstumėte prie stalo su Jungtinėmis Valstijomis. Jums nereikia būti kambaryje su Jungtinėmis Valstijomis. Jūs esate Europa. Turėtumėte būti kambaryje su Europa ir Rusija. Neperduokite savo užsienio politikos niekam - nei Jungtinėms Valstijoms, nei Ukrainai, nei Izraeliui. Laikykitės europietiškos užsienio politikos. Tokia yra pagrindinė idėja.
Klausytojų klausimas: Šalys, įskaitant Lenkiją, Vengriją ir Čekiją, norėjo prisijungti prie NATO. Ukraina taip pat. Kodėl joms neturėtų būti leista tai padaryti?
Profesorius Džefris Sachsas Atsakymas:
Tai nėra Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ar Ukrainos pasirinkimas. NATO yra JAV vadovaujamas karinis aljansas. Klausimas, su kuriuo Europa susidūrė 1991 m. ir šiandien, - kaip užtikrinti taiką. Jei aš būčiau priiminėjęs sprendimus 1991 m., būčiau visiškai nutraukęs NATO veiklą, kai buvo paleistas Varšuvos paktas ir, žinoma, kai baigėsi pati Sovietų Sąjunga. Kai šalys prašė narystės NATO, būčiau joms paaiškinęs, ką dešimtajame dešimtmetyje sakė mūsų gynybos sekretorius Viljamas Peris (William Perry), pagrindinis valstybės veikėjas Džordžas Kenanas (George Kennan), paskutinis JAV ambasadorius Sovietų Sąjungoje Džekas Matlokas (Jack Matlock). Jie visi iš esmės sakė: „Mes suprantame jūsų jausmus, bet NATO plėtra nėra gera idėja, nes tai gali lengvai išprovokuoti naują Šaltąjį karą su Rusija.“ Harvardo universiteto leidykla išleido labai gerą naują Džonatano Haslamo (Jonathan Haslam) knygą „Hubris. Joje pateikiama išsami NATO plėtros istorinė dokumentacija. Joje aiškinama, kaip JAV buvo pernelyg arogantiškos, kad diskutuotų, derėtųsi ir paisytų Rusijos raudonųjų linijų, net pažadėjusios, kad NATO nesiplės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą