Vasario 17 d., pirmadienį, Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo didžiausią Kaspijos naftotiekių konsorciumo naftos perpumpavimo stotį Rusijoje - Kropotkino naftos perpumpavimo stotį, esančią Krasnodaro krašto Kavkazsko rajone, maždaug už 230 km nuo Novorosijsko uosto.
Apie šios atakos reikšmę šiandien pasakoja Michael Maier vokiečių dienraštyje "Berliner Zeitung".
Prieš pirmąjį JAV ir Rusijos susitikimą Ukraina užpuolė „Chevron“ ir „Exxon Mobil“ svarbų Rusijos dujotiekį.
Prasidėjus JAV ir Rusijos deryboms dėl santykių normalizavimo, bepiločio lėktuvo ataka prieš Rusijos naftotiekio siurblinę sukėlė sumaištį. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Ukraina, o tai taip pat buvo interpretuojama kaip signalas JAV, sakė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, rašo Oilprice.com. Ukrainos bepiločio lėktuvo ataka prieš Rusijos pietuose esančio naftotiekio, kuriuo transportuojama nafta iš didelių Kazachstano naftos telkinių, siurblinę - tai smūgis JAV bendrovėms, naftos rinkai ir JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump).
Pirmadienį Kaspijos naftotiekio konsorciumas (KNK), valdantis naftotiekį nuo Kaspijos jūros pakrantės šiaurės vakarų Kazachstane iki Novorosijsko uosto Rusijos Juodosios jūros pakrantėje ir transportuojantis didžiąją dalį Kazachstano eksportuojamos žalios naftos, paskelbė, kad vieną iš jo siurblinių užpuolė dronai. Po išpuolio Kropotkinskaja siurblinė buvo sustabdyta. Anot CPC, nafta transportuojama Tengizo-Novorosijsko vamzdynų sistema sumažintu srautu, aplenkiant užpultą siurblinę. Pasak RBC, Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad žala yra didelė ir kad remontas gali užtrukti tris mėnesius.
Antradienį naftos kainos kilo: „Neseniai įvykdytas išpuolis prieš Kaspijos jūros naftotiekio siurblinę sutrikdė naftos tiekimą iš Kazachstano ir sukėlė susirūpinimą dėl galimo jos trūkumo“, - sakė „FXempire“ analitikas Muhammadas Umairas (Muhammad Umair), praneša „TradingView“. Bepiločio lėktuvo išpuolis smarkiai paveikė prekių srautą iš Kazachstano į pasaulio rinkas. Šis sutrikimas ypač paveikė Vakarų energetikos bendroves, tokias kaip „Chevron“ ir „Exxon Mobil“, kurių transportavimas priklauso nuo CPC, teigė „TradingView“.
Paklaustas, ar šis išpuolis yra įspėjimas D. Trumpui, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje sakė, kad abi šalys turėtų susitarti dėl moratoriumo, kuris neapimtų išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, Rusija puola tik tuos energetikos taškus, kurie reikalingi kariniam tiekimui. Kita vertus, Vakarai kaltina Rusiją, kad ji tikslinėmis atakomis terorizuoja civilius gyventojus Ukrainoje.
Per susitikimą Saudo Arabijoje JAV ir Rusijos delegacijos susitarė derėtis dėl nesutarimų išsprendimo ir greito karo Ukrainoje užbaigimo. Po antradienį Rijade vykusių keturias su puse valandos trukusių derybų JAV valstybės departamentas pareiškė, kad abi šalys nori paskirti grupes, kurios derėtųsi dėl greito karo Ukrainoje užbaigimo. Rusijos delegacija gyrė tai, kad derybos vyko „rimtai“. Tačiau buvo „sunku pasakyti“, ar įvyko abiejų šalių pozicijų suartėjimas.
Susitikime dalyvavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Artimųjų Rytų klausimais Steve'as Witkoffas. Maskvai atstovavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) generalinis direktorius Kirilas Dmitrijevas. K. Dmitrijevas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė: „Manau, kad dar anksti kalbėti apie kompromisus. Galima sakyti, kad šalys pradėjo bendrauti, išklausyti viena kitą ir pradėjo dialogą“. Pirmajam kanalui jis sakė: „Skirtingai nei valdant J. Bideno administracijai, kai nebuvo bandoma išklausyti Rusijos pozicijos, dabar buvo labai aiškiai bandoma pradėti dialogą, suprasti Rusijos poziciją, aptarti, kur sutinkame, o kur nesutariame. Taigi, žinoma, tai buvo labai konstruktyvus dialogas. Mūsų laukia labai ilgas ir rimtas kelias, tačiau tai labai teigiama pradžia siekiant pradėti prasmingą dialogą. Yra bendrų interesų sričių. Visi supranta, kad yra pozityvių ekonominių projektų, kurie gali mus dar labiau sujungti.“
Pasak JAV valstybės departamento atstovės Tammy Bruce, M. Rubio ir S. Lavrovas susitarė „padėti pamatus būsimam bendradarbiavimui bendrų geopolitinių interesų klausimais ir istorinėms ekonominėms bei investicinėms galimybėms, kurios atsiras sėkmingai užbaigus konfliktą Ukrainoje“. Abu užsienio reikalų ministrai nusprendė paskirti aukšto lygio grupes, kurios „kuo greičiau pradėtų darbą siekiant išspręsti konfliktą Ukrainoje“.
Rusijos prezidento patarėjas V. Ušakovas Rusijos televizijai sakė, kad konfliktas Ukrainoje bus aptartas „tinkamu laiku“. „Mes aptarėme ir išsiaiškinome savo pagrindines pozicijas ir sutarėme, kad atskiros derybų grupės tinkamu laiku palaikys ryšį šiuo klausimu“, - sakė V. Ušakovas dėl Ukrainos.
Apie Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo aukščiausiojo lygio susitikimo datą kalbėti per anksti, sakė Ušakovas.
Maskvoje prieš pat susitikimą Kremlius išdėstė karo Ukrainoje sureguliavimo sąlygas. „Ilgalaikis ir ilgalaikis sprendimas“ Ukrainoje būtų neįmanomas be ‚visapusiško žemyno saugumo klausimų apsvarstymo‘, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kalbėdamas apie galimą Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą, Kremliaus atstovas sakė, kad tai yra „suvereni kiekvienos šalies teisė“. „Niekas neturi teisės diktuoti savo elgesio kitos šalies atžvilgiu“. Tačiau kalbant apie karinius aljansus, tokius kaip Nato, Kremliaus nuomonė buvo „kitokia ir gerai žinoma“.
Pekine Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakun antradienį pasveikino „pastangas pasiekti taiką“ Ukrainoje. Kinija tikisi, kad derybose galės dalyvauti „visos šalys ir suinteresuotos grupės“.
Pasak AFP, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį perspėjo „nepervertinti derybų“ Rijade. Europiečiai turi „išlaikyti labai šaltą protą“, sakė ji per ZDF televiziją.
JAV prezidentas D. Trumpas ragina greitai išspręsti konfliktą Ukrainoje.
Antradienį ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje priėmė JAV specialųjį pasiuntinį Kelloggą. Komisijos teigimu, ji patikino jį, kad ES yra „visiškai įsipareigojusi teikti karinę pagalbą Ukrainai ir yra pasirengusi padaryti dar daugiau“.
Atakuojamas naftotiekis: Vladimiras Putinas papasakojo, kas sumokės už energetikos objekto atstatymą (video)
https://youtu.be/Rjb9xOvRyPY?si=-bOi8D0OJLhpXY_A
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą