Su Kovo 11

Lietuva sunkiai serga ir sparčiai juda susinaikinimo linkme. Diagnozė aiški, aiškūs naikintojai, bet praėję rinkimai parodė, kad labai daug piliečių nesupranta pavojaus ir toliau renka konservatnikus, jų susikopromitavusius pagalbininkus.

Sunku buvo net įsivaizduoti, kad po trijų dešimtmečių "nepriklausomybės" už meilę Tėvynei patriotai bus teisiami, kišami į psichiatrinę ligoninę, kaip poetė Astra Astrauskaitė, kad bus įvesta griežta spaudos cenzūra, kovojama su kitaminčiais sovietiniais metodais. Sunku buvo įsivaizduoti, kad vietoj mūsų Trispalvės prie mūsų pilių ir pastatų plevens svetimos valstybės vėliava.

Gal konservatinė apdraba suėdė mūsų smegenis, kaip kokia sieros rūgštis, gal tas kuprotas senelis, su masonų neužmirštuole atlape, nuo balkonėlio visus užbūrė?

Serga mūsų Motina Tėvynė, bet mes privalome ją gydyti, nes ji mums vienintelė.

Žemiau aš įkėliau ankstesnių metų Kovo 11 publikacijas, kuriuos, kaip ir šimtai kitų mano publikacijų, šiuo metu yra blokuojamos cenzūros.

2022

Kovo 11 pasitinkant: apie valdžios nemeilę Lietuvai, lietuviams, lietuvių kalbai

Tai, kad Lietuva per amžius tik traukėsi, kaip Balzako Šagrenės oda, vieni kaltino nepalankią mūsų valstybės geografinę padėtį, kiti kaimynus. Tik ar veidrodis kaltas, kad snukis kreivas (N.Gogolis, „Revizorius“: Nereikia veidrodžio kaltinti, jei snukis kreivas). Manau, kalta lietuvių genetika, smegenų sandara, lemianti, kad lietuviai neteisingai Šventą raštą supranta ir svetimą labiau myli už savo artimą, priešingai šiems Kristaus žodžiams: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 31), artimiems žodinei Torai (Talmudui).

Štai ir dabar lietuviai iš proto kraustosi dėl ukrainiečių, bet ne dėl lietuvių gerovės. Tūlas televizijų ponas E.Jakilaitis, pavyzdžiui, Vileišio g. Nr.18 reziduojantis, kur jo ir sėbrų, LRT kišenės tuštintojų kontora įsikūrusi, dėl Ukrainos ir ukrainiečių iš kailio neriasi, „mylimiausiais broliais“ juos vadina, Ukrainos vėliava ten jau savaitė plazda. Net Lietuvos vėlavą iš meilės Ukrainai jie pamiršo iškabinti Kovo 11 proga. Tik, antai, už 50 metrų nuo šitų labdarių ofiso, ant Neries kranto lietuvis gyvena, jau treti metai, prie upės, palapinėje-šiukšlių krūvą primenančioje, baisiau už bet kokį nuo karo kenčiantį ukrainietį, ir nieko, nei vienam jakelaičiui širdis neskauda, nemačiau juos labdarą tam vargetai prie upės nešant!

Kovo 11 10val. 20min. prie jakilaičių būstinės Vilniuje. Nei vienos valstybinės vėliavos prie šio namo!

Lygiai tas pats vaizdas ir 2023 metais Vasario 16 ir Kovo 11 išvakarėse

Tokių pavyzdžių tūkstančiai, tūkstančiai benamių skurstančių lietuvių šeimų, senelių, invalidų, o šita nelaboji tolerastų valdžia, su jų samdomais jakilaičiais, šimtais milijonų švaistosi ir Lietuvą prie bankroto artina! O gal to ir siekia, kas galėtų paneigti?

Sveiko proto žmogus taip savo meilę pasauliui paskirsto: labiausiai myli savo vaikus, sutuoktinius, tėvus, savo tautiečius, savo valstybėje gyvenančius, o tuomet jau visus europiečius ir visą žmoniją. Pas lietuvius viskas priešingai, iš antro galo. Gal todėl ir Seimas dabar toks, kad tik antru galu ir ukrainiečiais rūpinasi, o ne Lietuvos piliečiais ir Lietuva? Net po 100 eurų šitam keistam, švelniai kalbant, Seimui bėdžiams vakar pagailo!

Anądien, toje P.Vileišio gatvėje, kalbininką dr.Dainių Razauską sutikau. Nepažinojau jo anksčiau, bet sustabdžiau, ranką paspaudžiau ir už jo straipsnį padėkojau. Trumpas tas jo straipsnis, bet labai labai drūtas. Pasakiau, kad lygiai taip pat galvoju.

Gerb. Razauskas parašė apie lietuvių kalbos naikinimą, o aš jo mintį kiek čia išplečiu, nes, mano nuomone, naikinimas kompleksiškai vykdomas, todėl kalbu apie lietuvių suicidinį sindromą, siekį žūt būt susinaikinti, ir kuo greičiau, naudojant bet kokias naikinimo priemones: narkotikus, diegiant lytinius iškrypimus, beprotiškais tempais švaistant valstybės lėšas ir didinant valstybės skolą, kišantis į slavų ir stačiatikių tarpusavio karinį konfliktą.

Lietuvos naikintojai žino, kad padarytus nusikaltimus jiems teks atsakyti, todėl visaip stengiasi prailginti šitos bankrutavusios valdžios agoniją. Jie labai bijo piliečių, todėl vis ilgina ir ilgina nepaprastosios padėties terminus.

Dr. Dainius Rozauskas straipsnyje „Didžiausia Lietuvos nelaimė“ rašo:

Lietuvos premjerė, prieš kelias dienas žurnalistės paklausta, ar nesikerta su lietuvių kalbos priežiūra „rusų karinio laivo“ viešas pasiuntimas Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos pirmininko lūpomis, pasinaudojo proga ir – neprašyta, visai ne laiku ir ne vietoje, užtat su būdinga pranašumo priegaide – eilinį sykį pareiškė, jog kalba esanti tik žmonių susikalbėjimo priemonė, todėl jos nė prižiūrėti nereikėtų ir t. t.

O tai, švelniai tariant, netiesa. Ir net labai švelniai tariant.

Kalba nėra tik žmonių susikalbėjimo priemonė! Tai žinoma seniai ir visuotinai – išskyrus, žinoma, Lietuvos valdžią.

Kai tik išgirstu viešai be paliovos skleidžiamą šitą beviltišką kliedesį, po širdimi prasideda vėmimo traukuliai.

Kalba yra pirmaeilės reikšmės geopolitinis veiksnys, gal net svarbesnis už ekonomiką ir kariuomenę kartu sudėtas. Visa Lietuvos istorija – pirštu prikišamas to pavyzdys.

Jei Lietuvos valdovai kitados būtų supratę kalbos reikšmę, Lietuva dabar būtų didelė galinga valstybė, apimanti šiuolaikinę Baltarusiją, dalį Lenkijos, Rusijos ir dar plačiau ir galėtų pati, neprašydama niekieno pagalbos, užtikrinti demokratiją, europietiškas vertybes, tarptautinį saugumą ir kelti sąlygas.

O menkinti lietuvių kalbos reikšmę valstybei reiškia valstybę lemtingai silpninti, iš esmės – žlugdyti ir žudyti Lietuvą.

Tą patį reiškia ir lietuviško rašto menkinimas bei laipsniškas jo išstūmimas iš vartojimo – kaip atsisakymas įmonėms duoti lietuviškus vardus ir lietuviškai juos rašyti iškabose, atsisakymas lietuviškais rašmenimis rašyti asmenvardžius, ypač Lietuvos piliečių asmenvardžius valstybiniuose dokumentuose, ir t. t.

Vieni tai gal daro tyčia, suprasdami, ką daro, – jie yra niekšai ir pikti Lietuvos priešai. Bet dauguma veikiausiai nesupranta, ką daro, nenori ar nepajėgia suprasti, todėl jie yra kvailiai. Apgailėtini, nedovanotini, užsispyrę bukagalviai kvailiai – didžiausia Lietuvos nelaimė.

 

P.S. Aš labai tikiu, kad tokių teisingų žmonių, kaip dr.D.Rozauskas, gretos didės, augs kritika ir pasipriešinimas šitai piktybinių idiotų valdžiai, jų globalistinei propagandai, ardančiai lietuvių psichiką, skaldančiai lietuvių tautą, vejančiai ją iš Lietuvos, o į jų vietą importuojančiai svetimtaučius. Aš tikiu, kad lietuvių tauta numes kolonijinį jungą, o Kovo 11 sutiks įgyvendinusi Kristaus duotą priesaką: „Mylėk savo artimą, kaip save patį (Mk 12, 31)“. Būtent taip elgiasi išmintingi žydai žydų atžvilgiu. Talmudas, pavyzdžiui, draudžia žydams skolinti pinigus už procentus ir juos imti. O kaip elgiasi lietuvis su lietuviu? 

2021

Kovo 11 buvo vienintelė diena, kai mes buvome laisvi

Šiandien gerbiamas kunigas, buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausias karo kapelionas, majoras Alfonsas Bulotas, man, pasveikinusiam jį su Nepriklausomybės atkūrimo diena, pasakė: „Kovo 11 buvo vienintelė diena, kai mes buvome laisvi“.

Gryna tiesa, o šiandien mes atsidūrėme ant Tėvynės galutinio sunaikinimo slenksčio. Lietuvai šiandien duobę kasa apgaulės ir klastojimų būdu, už Sorošų ir kitų nusikaltėlių fondų pinigus, į valdžią atvestos juodosios jėgos.

Ar gali būti didesnis pasityčiojimas iš Tautos, kaip Seimo pirmininke padaryta KGB-isto duktė, ar lytinis iškrypėlis žmogaus teisių gynimo komiteto pirmininku, viešai pasisakęs, kad gins tik LGBT interesus?

Ne mažiau baisiu žingsniu reikia skaityti ir kariuomenės naudojimą susidorojimui su piliečių nepasitenkinimu, pasipriešinimu vykdomam COVID-19:Great reset suokalbiui prieš Tautą.

https://youtu.be/j82LYX3UEmM

Pritariu Erikos Masytės žingsniui uždrausti kariuomenei, išdavusiai lietuvių Tautą, išdavusiai Lietuvą, ginančiai tarptautinio bankinio kapitalo interesus, naudoti jos dainą.

Trečiasis Niutono dėsnis skelbia: jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga: F1= -F2.

Iškrypėlių ujama Tauta suspausta, kaip spyruoklė, bet vieną dieną, aš tikiu, ji pajudės, išsilaisvins ir nušluos Tautą naikinantį purvą.

2020

Gerbiamas kunige Alfonsai, krikščionims reikia Šventinto vandens, o buvusiems KGB-istams ir komunistams – dezinfekuojančio skysčio

Kovo 11 į lietuvių Tautos šventovę - Katedrą ir vėl sugužės banda buvusių KGB-istų ir komunistų. Štai šitiems išverstakailiams, 30-metų naikinusiems lietuvių tautą, išvogusiems jos turtą, praskolinusiems šalį, iškirtusiems gražuolius miškus, pardavusiems lietuvių žemę užsieniečiams, išvariusiems milijoną lietuvių iš Tėvynės, badu marinantiems senelius ir vaikelius, diegiantiems sodomijos ir genderizmo ideologijas, propaguojantiems „globalios Lietuvos marą“, tiems, kurie apsimeta esą krikščionys, nes yra šetono tarnai, jiems ir reikia dezinfekavimo skysčio bažnyčioje, o ne Šventinto vandens. Jei tik jie galėtų, jie ir Kristų bažnyčioje pakeistų velniu, jei tik galėtų, jei jau būtų duotas signalas iš mūsų dienų Maskvos-Briuselio.

Vaistų nuo koronaviruso Covid-19 nėra, su juo susitvarko žmogaus imuninė sistema. Tikėjimas – yra imuninę sistemą stimuliuojantis faktorius, tai patvirtins bet kuris protaujantis mokslininkas, todėl ir pasveiksta tikintys, todėl ir neužsikrečia tikintys bažnyčioje.

Jeigu į bažnyčią ateina netikintys, turistai, ar „krikščionys“- apsimetėliai, kaip bus Kovo 11 Katedroje, štai šitai publikai dezinfekuojantis skystis yra tiesiog būtinas. Jiems ir Komuniją reikia sterilinti autoklave ir dalinti su steriliomis pirštinėmis, ir kunigą reikia apvilkti steriliu kombinezonu, kauke, uždėti antveidį. Nepamaišytų ir Katedrą bakteriacidinėmis lempomis per naktį pašvytinti.

Kristus buvo ryžtingas, jam pakako drąsos išvaryti šekelių keitėjus iš Šventyklos. Lietuvos vyskupams nepakanka ryžto išvaikyti „krikščionis“ - apsimetėlius iš Katedros. Štai todėl ir vyksta šitas cirkas su Šventintu vandeniu, primenantis „Narsiojo kareivio Šveiko nuotykius“, kai šis vyskupo šventinto aliejaus, paskutiniam patepimui, ėjo pirkti į vaistinę, o po to į aliejaus parduotuvę.

Gerbiamas kunige Alfonsai, štai todėl krikščionims reikia Šventinto vandens, o buvusiems KGB-istams ir komunistams – dezinfekuojančio skysčio. Kiekvienam savo.

Ir babaigai:

Kun. Roberto Grigo laiškas, paskelbtas FB

Robertas Grigas yra šioje vietoje: Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika.

Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime.

Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą

"Žinia" - už talką Lietuvos laisvės siekiams.

Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas,

parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui

tokį laišką:

"Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių

dėl man skirto apdovanojimo "Žinia" priėmimo

Seime.

Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška

, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau

renginyje nedalyvauti.

Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas,

kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui

brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu. Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra, tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų

žmones.

Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio

Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi

galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus,

jei tokie būtų skiriami.

Su gerais linkėjimais -

kun. Robertas Grigas

Kaunas

2023 03 07