2023 m. kovo 6 d., pirmadienis

Krabų lazdeles gaminti Rusijoje mums draudžiama, o pinigus - galima. Rusijos bankams ir toliau vadovauja užsieniečiai

 


Jeigu Rusijoje lietuvis gamina krabų lazdeles, jis - nusikaltėlis. O jeigu lietuvis gamintų Rusijos banke pinigus? Pasirodo, kad vakariečiai sėkmingai iki šiol gamina pinigus Rusijos bankuose ir jokios sankcijos, nei Vakarų, nei Rusijos, jų neliečia! Apie tokį nesusipratimą pasakoja prof. Valentinas Katasonovas straipsnyje "Rusijos bankams ir toliau vadovauja užsieniečiai".

Autorius rašo:

Teisiniu požiūriu visi mūsų šalyje veikiantys bankai yra rusiški. Jie yra įregistruoti Rusijos jurisdikcijoje, o jų veiklą reglamentuoja Rusijos Federacijos įstatymai ir kiti teisės aktai.  Kai sakoma, kad Rusijoje veikiantis bankas yra užsienio, turima omenyje, kad visas jo kapitalas ar jo dalis priklauso nerezidentams - užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims. Dauguma šių Rusijoje veikiančių užsienio bankų yra tarptautiniu mastu pripažintų bankų patronuojamosios įmonės.


Rusijos banko duomenimis, 2007 m. pradžioje Rusijos bankų sistemoje buvo 153 kredito įstaigos, kurių kapitale dalyvavo nerezidentai. Didžiausias tokių organizacijų skaičius užfiksuotas 2014 m. pradžioje - 251. 2021 m. pradžioje jų skaičius sumažėjo iki 124. Užsieniečių dalis bendrame kredito organizacijų įstatiniame kapitale 2007 m. pradžioje buvo 15,90 %. Didžiausias šis rodiklis buvo 2014 m. pradžioje - 26,42 %. 2021 m. pradžioje jis sudarė 14,37 %. Iš 124 kredito įstaigų, kuriose 2021 m. pradžioje dalyvavo nerezidentai, 72 kredito įstaigose nerezidentų dalis įstatiniame kapitale viršijo 50 %.

Šalies bankai, kurie yra rusiški ne tik pagal jurisdikciją, bet ir pagal kapitalą, iki 2022 m. vasario 24 d. turėjo užsienio įstaigų tinklą, tačiau jų skaičius buvo nepalyginamai mažesnis už užsienio bankų įstaigų Rusijoje skaičių. Tik Sberbank ir VTB turėjo patronuojamųjų įmonių užsienyje.

Jau pirmuosiuose kolektyvinių Vakarų sankcijų paketuose buvo numatyti griežti apribojimai pagrindiniams Rusijos bankams: blokuoti operacijas per SWIFT sistemą, uždaryti korespondentines sąskaitas Vakarų bankuose, uždrausti kredito operacijas su Rusijos bankais ir įšaldyti užsienio turtą. Pastaroji priemonė ypač paveikė "Sberbank" ir VTB. Rusijos bankų antrinių įmonių, filialų ir atstovybių užsienyje likimą praėjusią vasarą paaiškino VTB generalinis direktorius Andrejus Kostinas, remdamasis vienos iš savo antrinių įmonių Vokietijoje pavyzdžiu: "Paaiškinsiu žemišku lygmeniu. Turėjome Vokietijoje banką, puikiai veikiantį banką, kuris galėjo padengti visus savo įsipareigojimus ir grąžinti visą turtą. Mus nušalino nuo valdymo, paskyrė savo vadovą ir pasakė: 'Na, dabar bankas sumokės visas skolas, o tada galėsite net parduoti savo banką, bet pinigų vis tiek neatgausite: jie tiesiog įšaldys juos jūsų sąskaitose'. Apie galimybę teisme panaikinti sankcijas dėl Rusijos bankų užsienio turto įšaldymo Kostinas kalbėjo užtikrintai: "...ši idėja yra visiškai utopinė".

Tačiau vietoj "tit-for-tat" principo mes vis dar matome Maskvos žaidimą. Ne, žinoma, užsienio bankams Rusijoje taikomi tam tikri apribojimai, tačiau gerokai atsiliekama nuo to, ką daro Vakarai Rusijos bankų atžvilgiu. Rusijoje vis dar veikia daugiau kaip penkiasdešimt bankų, kurie visiškai arba iš dalies priklauso nerezidentams. Bankai, turėję atstovybes mūsų šalyje, pirmieji atsisveikina su Rusija. Čia pasitraukimo išlaidos yra minimalios.

Kalbant apie patronuojamąsias įmones, kai kurios pačios "įšaldė" savo veiklą Rusijoje.  Kiti tebevykdo veiklą, ir labai aktyviai. Kai kurios lieka, nes nenori prarasti gero verslo. O dauguma norėtų išvykti, bet negali.  Prieš metus Vokietijos bankai "Commerzbank" ir "Deutsche Bank", taip pat Amerikos bankai "JP Morgan Chase" ir "Goldman Sachs Group" garsiai paskelbė, kad nutraukia savo veiklą Rusijoje. Kiti užsienio bankai pradėjo tyliai ruoštis evakuacijai, ieškodami pirkėjų savo verslui Rusijoje. 

Tada paaiškėjo, kad jie negali parduoti savo verslo Rusijoje. Prezidentas patvirtino 45 Rusijos bankų, kuriuose negalima sudaryti sandorių su nedraugiškų šalių užsieniečių akcijomis, sąrašą. Tokiems sandoriams sudaryti reikia "specialaus vyriausybės sprendimo". Į sąrašą įtraukti sisteminės svarbos bankai "Raiffeisenbank" ir "UniCredit", Austrijos "Raiffeisen Bank International" (RBI) ir Italijos "UniCredit" antrinės įmonės, ir "Citibank" - 30 didžiausių bankų, priklausančių amerikiečių "Citigroup". Viena finansų grupė, kuriai pavyko parduoti savo patronuojamąją įmonę iki prezidento dekreto, buvo Prancūzijos Societe Generale. Tačiau ne visiems bankams taip pasisekė: 2022 m. liepos pabaigoje HSBC sutiko parduoti savo banką vietos "Expobank", tačiau sandoris nebuvo užbaigtas - šalys negavo Vyriausybinės užsienio investicijų Rusijoje kontrolės komisijos pakomitečio pritarimo (ši institucija prezidento dekretu įgaliota duoti leidimą parduoti užsienio banką ar jo dalį). Kovo pradžioje HSBC dar nebuvo gavusi numatyto patvirtinimo.



Tačiau Austrijos "Raiffeisen Bank International" (RBI) dar nepateikė prašymo leisti išvykti iš Rusijos. Nes Austrijos banko dukterinei įmonei mūsų šalyje puikiai sekasi. Ir jam netgi labai naudinga situacija, kai beveik visiems Rusijos sisteminės svarbos bankams taikomos sankcijos. Kaip šių metų vasarį pranešė "Raiffeisen", jo Rusijos patronuojamajai įmonei tenka 40-50 % Rusijos mokėjimų su kitomis šalimis. Per pastaruosius metus jos indėlių portfelis išaugo trečdaliu.

Praėjusiais metais "Raiffeisen" Rusijos patronuojamoji įmonė gavo rekordinį pelną. Nemanau, kad ji pasitrauks iki metų pabaigos. Rusijai reikia, kad Raiffeisen Bank gautų rekordinį pelną, Rusijai reikia, kad Raiffeisen Bank išvengtų Vakarų sankcijų (pirmiausia tarptautinių mokėjimų srityje).

O ką galima pasakyti apie kitus 44 prezidento dekrete nurodytus bankus? Juos reikia griežtai kontroliuoti. Per juos gali būti vykdomos operacijos, kurios, švelniai tariant, nesutampa su Rusijos Federacijos interesais. Arba net kelia grėsmę šalies saugumui. Ir pirmas dalykas, kurį reikia padaryti: įvesti išorinę bankų nerezidentų dukterinių įmonių kontrolę. Lygiai taip pat, kaip prieš metus įvedėme išorinį VTB dukterinės įmonės Vokietijoje valdymą (kaip sakė A. Kostinas). Deja, tai vis dar nepadaryta.   

Rusijos Federacijos jurisdikcijoje veikiančiuose Rusijos ir užsienio kapitalo bankuose Vakarų akcininkai ir aukščiausio lygio vadovai toliau dalyvauja valdyme. Beje, 2023 m. sausį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį Rusijos inžinerijos, energetikos ir prekybos sektorių įmonės turės teisę priimti korporatyvinius sprendimus nedalyvaujant "nedraugiškų" šalių bendrasavininkams diskusijose.  

Tokios taisyklės bankams dar neįvestos. Ir tai nestebina.  Rusijos bankas gina nerezidentų iš nedraugiškų šalių interesus. Praėjusių metų liepą keli Rusijos pareigūnai, taip pat ir VTB vadovas Andrejus Kostinas, pasiūlė įvesti išorės valdymą nedraugiškų šalių bankų Rusijos filialuose. Tačiau Centrinis bankas tam griežtai pasipriešino. Jo vadovė Nabiullina pareiškė, kad nesikiš į užsienio bankų valdymą. Ir tai daroma atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu Europoje jau buvo įvestas išorinis valdymas Rusijos įmonių "dukterinėms įmonėms".

Šių metų kovo 2 d. Rusijos bankų asociacijos surengtame susitikime su bankininkais centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina sakė: "Jei mes kokiu nors būdu be pagrindo, neskaidriais būdais atimsime nepageidaujamus akcininkus, tai, manau, sukels... neigiamų sisteminių pasekmių". Toks Vakarų bankų interesų gynimas sukėlė pagrįstą neigiamą rusų reakciją socialiniuose tinkluose. Žinomas tinklaraštininkas Sergejus Aksenovas paskelbė straipsnį, susijusį su M. Nabiullinos "atviravimais", įsimintinu pavadinimu: "Jei valstybės vadovybė nesutramdys Rusijos banko, Rusijos bankas "sutramdys" Rusiją. Pacituosiu baigiamąją straipsnio dalį: "Apie reguliatoriaus išsisukinėjimus rašėme daug. Tačiau tai gerokai peržengia visas ribas. Bankai yra bet kurios valstybės gyvybinė jėga. Kur jie nukreipia arba blokuoja pinigų srautus, ten jie ir patenka arba nepatenka. Atspėkite tris kartus, kokius korporatyvinius sprendimus priims mums priešiškų šalių atstovai, įsitvirtinę mūsų bankuose? Manau, atsakymas aiškus. Kaip pilietis, turiu paprastą klausimą FSB vadovybei, Saugumo tarybai: ar manote, kad tai, ką daro Centrinio banko vadovybė, yra normalu? Ar tai sutampa su jūsų tikslais ir uždaviniais saugoti mūsų šalies valstybinį saugumą?"




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

"Berliner Zeitung" apie teroristinį išpuolį Magdeburge + A.Orlausko komentaras (video)

  "Berliner Zeitung" pateikia teroro akto aprašymą chronologine tvarka. Čia pateikiami svarbesni akcentai. https://www.berliner-ze...