Europoje labiausiai skriaudžiami krikščionys

 

Pateikiu Prancūzijos žurnalistės Elenos Kondratjevos-Salguero straipsnio „Kas iš tikrųjų yra skriaudžiamas Europoje?” vertimą.

Pateikiu žemiau santrauką prieš kelias dienas laikraštyje Le Figaro paskelbto "atviro laiško", arba savotiško manifesto, kurį parašė grupė žymių žmonių, tarp jų universitetų profesoriai, teisininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai - iš viso apie dvidešimt žmonių. Faktai grindžiami Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos ir ESBO informacija. Plačiajai visuomenei šių faktų nereikia patvirtinti ministerijos pareigūnų nuliūdusiais kikenimais ar užjaučiančiais saugumo ir bendradarbiavimo organizatorių atodūsiais. Plačioji visuomenė jau seniai viską žino. Ir net ne visada rūškanai tyli. Todėl, ir kada pasipiktinusi šaukia – rezultato nėra.

"Krikščionybė išlieka pirmuoju ir pagrindiniu antireliginių veiksmų Prancūzijoje ir Europoje taikiniu. ... Nusikalstami veiksmai prieš krikščioniškus simbolius ir bendruomenes tampa vis žiauresni ir negali būti ignoruojami. ... Vandalizmas, kryžių naikinimas, bandymai padegti bažnyčias... aiškiai atspindi nuolat didėjančią agresiją prieš krikščionybę visoje Europoje. ...Nebegalima ilgiau tenkintis pusinėmis priemonėmis, nuolatiniais tuščiais pažadais ir pasiteisinimais. ...Su neapykantos ir atviro smurto prieš krikščionis proveržiu reikia ryžtingai ir veiksmingai kovoti, kitaip iškils pavojus pamatiniams visos mūsų civilizacijos principams, kuriuose sąžinės laisvė yra pirmoje vietoje.

Apie staigų ir nuolatinį antikrikščioniškos agresijos didėjimą Europoje kalbama jau daugelį metų ir apie tai pradėta kalbėti gerokai anksčiau, nei 2014 m. buvo paskelbti patys reikšmingiausi, atvirai stulbinantys skaičiai ir duomenys. "Le Livre noir de la condition des chrétiens dans le monde", XO Editions, Paris, 2014) surinko daugiau kaip 70 žinomų šios nepatogios problemos ekspertų - žurnalistų, sociologų, politikos analitikų ir religinių veikėjų - liudijimus ir pranešimus. Šiame įspūdingame leidinyje (daugiau kaip 800 puslapių) paskelbta labai aiški ir konkreti informacija sukėlė siaubą tai geranoriškai nusiteikusiai pasaulio daliai, kuri atkreipė dėmesį į šią situaciją, ir buvo greitai pamiršta kitų karštų (arba sąmoningai kaitinamų) faktų ir įvykių virtinėje.

Nei knyga, nei tema nebuvo itin reklamuojamos, o televizijos debatai apsiribojo apibendrinimais ir visų problemų suvedimu į bendrą vardiklį: krikščionys sudaro maždaug trečdalį pasaulio gyventojų, todėl statistiškai pagrįsta, kad jie tampa skaitlingiausiomis antireliginių veiksmų aukomis. Taigi nereikia dramatizuoti - kitus irgi skriaudžia.

Tuo tarpu paskubomis paminėta ir dar greičiau iš informacinės erdvės pašalinta tendencija ne tik toliau patologiškai sparčiai augo, bet ir tapo neišvengiama kone kasdienių naujienų pranešimų sudedamąja dalimi. Nutylėti faktus ar bandyti brėžti paraleles su panašiu kitų religijų atstovų "persekiojimu", kurie "taip pat įžeidinėjami tokiu pat mastu kaip ir krikščionys", jau daugelį metų neįmanoma dėl vienos įtikinamos ir nenugalimos priežasties - nėra ko slėpti. Kiekvienam naujam dešimtukui antikrikščioniškų veiksmų Europoje paprasčiausiai nepakanka atvejų, kai "įžeidinėjami kiti". Nėra mečečių išniekinimo, sinagogų griovimo, Budos statulų naikinimo maldos vietose.

Tačiau sausi ir labai konkretūs duomenys apie prieš krikščionis nukreiptus antireliginius veiksmus jau seniai, aiškiai ir rimtai lenkia visą kitą antikrikščionišką diskriminaciją.

Ir vis dėlto, be daugybės stebinančių oficialių paskyrimų, Europos Komisija turi vadinamuosius "koordinatorius" prieš musulmonų neapykantą, rasizmą, homofobiją ir net "socialinę ir ekonominę Afrikos, Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos ir Azijos kilmės moterų diskriminaciją" (tikroji formuluotė...!) - tačiau Europos Komisija kategoriškai atsisakė paskirti koordinatorių prieš neapykantą ir agresiją, nukreiptą prieš krikščionis. Jūs nežinojote? Dabar jau žinote.

Ji atsisakė viešai, oficialiame atsakyme į prašymą paskirti tokį koordinatorių daugiau nei prieš metus, 2022 m. lapkričio 11 d.

Kodėl? - Dar dvidešimt asmenybių, pasipiktinusių nesiliaujančių euroatstovų akivaizdžiu neveiklumu ir menkai slepiamu priešiškumu krikščionybei dėl visų kitų svarbiausiomis paskelbtų diskriminacijų, savo atvirame kreipimesi į Europos Sąjungos valdančiuosius klausia

Nuo 2018 iki 2023 m. Prancūzijoje visiškai ir tyčia sudegintos 29 krikščionių bažnyčios. Nuo 2023 m. sausio pradžios ir vien Paryžiuje padegimai, vandalizmas, šventųjų statulų ir kulto objektų naikinimas užfiksuoti keturiose didžiausiose bažnyčiose - Saint Laurent (X rajonas), Fatimos Dievo Motinos bažnyčioje (XIX rajonas), Saint-Martin-de-Chan (III rajonas) ir garsiojoje Saint-Estache bažnyčioje pirmajame rajone.

Pastarojoje šventovėje, garsiausioje ir gausiai lankomoje turistų, "nežinomas asmuo" įvykdė "nesąmoningą vandalizmo aktą" per patį vidudienį vykusias Mišias, apstulbusių liudininkų akivaizdoje. "Nežinomas asmuo" griebė gesintuvą, gesintuvu išdaužė apsauginį altoriaus relikvijų stiklą, apstulbusių žiūrovų akivaizdoje sudaužė, ką galėjo, ir pasišalino iš įvykio vietos, nepalikdamas jokių pėdsakų ar paaiškinimų. Išsekusiame naujienų reportaže apie įvykį apsiribota tradicine formuluote "kaltininko ieškoma, jo ketinimai lieka nežinomi".

Tokie pat "nežinomi" yra ir ES pareigūnų ketinimai, kurie atkakliai atsisako reaguoti į vis žiauresnius ir vis smurtingesnius visų "nežinomųjų" išpuolius, kuriais kėsinamasi į krikščionių religijos, o kartu ir istorijos bei kultūros simbolius.

Neketinu jūsų nuobodžiai vardyti skaičių, biuletenių ir policijos pranešimų apie visus tuos "nežinomuosius", kurie reguliariai, be perstojo ir, svarbiausia, nebaudžiamai puola krikščionių maldos vietas ir jų šventoves. Pasakysiu tik tiek, kad jei laikraštis "Le Figaro" priverstas paskelbti atvirai nepageidaujamą "manifestą" ir atkreipti visuomenės dėmesį į tokią aštrią ir nemalonią temą, vadinasi, nebeįmanoma tylėti perkeliant kaltę į tai, kad "nukenčia ir kiti".

Taip pat negalime paneigti neginčijamos vadinamojo "politinio islamizmo" įtakos Europos politikams, kurie sąmoningai skatina nekontroliuojamą migraciją į Europos Sąjungą, kartu intensyviai naikindami Europos istoriją, kultūrą ir krikščioniškąsias tradicijas, atviru neveiklumu ir tyliu nesipriešinimu visiems bet kokio pobūdžio antikrikščioniškiems išpuoliams, pradedant islamistais ir baigiant satanistais (kurių pasekėjai sėkmingai prisijungia prie "nežinomųjų" kohortos), kol krikščionybė išlieka naikinimo taikiniu.

Tokį griežtą ir skandalingą verdiktą, tiesa, iš retų ir pasipiktinusių leidinių analitikų, po dvidešimties naujųjų "pasipriešinimo dalyvių" atviro laiško, kurį anądien paskelbė laikraštis "Le Figaro", tiesiog užtvindytas "manifestą" palaikančių skaitytojų komentarų.

Skaitytojai laikinai atitraukė dėmesį nuo iki pykinimo primetamai ukro-darbotvarkei, šlovinant ir padedant "nekaltai užpultiems rusų", ir puolė į paramos audrą visai kitokiai ideologijai, nei ta, kurią šiandien skelbia per siūles nuo vidinės įtampos plyštanti Europos Sąjunga.

Skaitytojų antplūdis savaime taip aiškiai parodė, kaip gerai vienam ir kitam Europoje žinoma išpuolių ir atakų prieš krikščionybę situacija, kad, nepaisant akivaizdaus spaudos isteblišmento nenoro, yra vilties sparčiai tęsti šią temą.

Oficialaus atsakymo iš Eurokomisijos taikos ir tvarkos koordinatorių kol kas nesulaukta.

Tačiau net jei, atsižvelgusi į raginimus ar siekdama išvengti garsesnio skandalo, Europos Komisija vis dėlto paskirtų koordinatorių kovai su antikrikščioniška diskriminacija, ar manote, kad nuoseklų krikščionybės naikinimą Europoje, padedant "ES koordinatoriams", galima pakeisti?

Kai "sąžinės laisvę" paskiriami saugoti laisvi nuo sąžinės, mėlyna liepsna degti gali ir pati aukščiausia varpinė.

Elena Kondratjeva-Salguero, žurnalistė

https://actualcomment.ru/kogo-na-samom-dele-obizhayut-v-evrope-2303071616.html

https://youtu.be/vZT4vOx3br4