Italijos spauda kelia aliarmą. Beveik 0,7 milijono migrantų pasirengę išvykti iš Afrikos. Apie šį migrantų antplūdį perspėjo FRONTEX tarnyba.
Libija ir Tunisas yra ypač srebimos pakrantės valstybės, nes iš šių šalių plūsta didžiuliai srautai. Alžyras ir Turkija taip pat stebimi. Kaip rašoma "Corriere della sera" dienraštyje, vien Libijoje yra beveik 700 000 migrantų, pasirengusių išplaukti į jūrą ir pasiekti Italiją. O bendras skaičius į Italiją galinčių nelegalių imigrantų skaičius gali viršyti 0,9 milijono žmonių.
Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad tik 5-10 proc. jų turi teisę į tarptautinę apsaugą ir todėl jiems gali būti taikomi Europos susitarimai. Likusieji yra neteisėti imigrantai, kuriuos reikėtų numatyti grąžinti į tėvynę, nes jie neatitinka reikalavimų.
Italijos vyriausybė jau pradėjo naujas derybas su pagrindinėmis išvykimo šalimis, visų pirma Libija ir Tunisu, siekdama apriboti išvykimą, ir sustiprino išvykimo miestų kontrolę. Tačiau esant tokiam dideliam skaičiui, vien šis sprendimas rizikuoja būti nepakankamai veiksmingas, todėl vyriausybė dirba ties humanitarinių koridorių įgyvendinimu, kad sukurtų teisėtą alternatyvą tiems, kurie nusipelnė atvykti į Italiją, sugriežtindama priemones, taikomas tiems, kurie nusprendžia į šalį atvykti nelegaliai.
FRONTEX duomenys sutampa su Italijos žvalgybos tarnybos duomenimis. Centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, palyginti su ankstesniais tyrimais, srautai padidėjo daugiau nei 115 %, ypač išvykstančiųjų iš Libijos ir Tuniso. Dėl Tuniso politikos, kuria siekiama susidoroti su neteisėtais imigrantais iš Užsachario šalių savo teritorijoje, nepaprastai padaugėjo išvykimų Lampedūzos kryptimi. Tačiau taip pat daugėja išvykstančiųjų iš rytinės Viduržemio jūros pusės, kaip rodo išsilaipinimo Kalabrijoje atvejai. Kad ir kaip Italija stengtųsi suvaldyti padėtį, ji negali to padaryti viena. Reikia Europos ir visų jos valstybių narių įsikišimo, kad būtų paremtos labiausiai pažeidžiamos šalys ir sumažintas neteisėtai atvykstančiųjų srautas, rašoma Il Giornale.
"Corriere della sera" rašoma, kad vos per 24 valandas Lampedūzoje išsilaipino 998 migrantai - tokio skaičiaus seniai nebuvo. Ir 1300 žmonių, išgelbėtų iš trijų baržų Jonijos jūroje po Cutro tragedijos. Tačiau tikroji problema yra ta, kad ši migrantų banga, nors ir didelė bei dramatiška, gali būti tik priešistorė, įspėjimas apie tai, kas gali nutikti artimiausiomis dienomis.
Norint suprasti Italijoje tvyrantį nerimo mastą, pakanka prisiminti, kad per visus 2022 m. buvo "tik" 104 000 atvykėlių. Tiesa, praėjusiais metais, ypač pirmaisiais mėnesiais, srautus vis dar stabdė pandemija. Tačiau išlieka faktas, kad vien galimų atvykėlių iš Libijos skaičius yra beveik septynis kartus didesnis.
Prekeivių žmonėmis rizika
Akivaizdu, kad dauguma šių žmonių galiausiai atiduotų savo likimą į prekeivių žmonėmis organizacijų, taigi ir kontrabandininkų, rankas. Per pastaruosius dvišalius susitikimus Italijos vyriausybė kartu su Libijos vyriausybe bandė sulaikyti srautus imdamasi ryžtingesnių teritorijos kontrolės veiksmų. Apie tai, ar bent jau apie tai, buvo kalbama ir sausio pabaigoje vykusioje Ministro Pirmininko Giorgia Meloni kartu su užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrais Antonio Tajani ir Matteo Piantedosi misijoje į Tripolį. Arba prieš dvidešimt dienų Romoje įvykusiame paties Piantedosi ir Libijos vidaus reikalų ministro Imad Mustafa Trabelsi susitikime. Tačiau atrodo sunku tikėtis, kad esant tokiam nerimą keliančiam skaičiui vien teritorijos kontrolė gali duoti veiksmingų rezultatų. Todėl ir kilo idėja stiprinti humanitarinius koridorius, ypač pažeidžiamų žmonių perkėlimo į Italiją programas. Šią temą Prezidentė Meloni iškėlė savo laiške, kurį pastarosiomis dienomis išsiuntė Europos Komisijos pirmininkui. Su pačios Ursulos von der Leyen atsakymu, kuri paskelbė skirianti pusę milijardo eurų 50 tūkst. migrantų "perkėlimui" į Europą būtent per koridorius. Sakoma, kad tai teigiamas signalas, kurio vis dėlto negali pakakti.
Augimas 2023 m.
Be to, ne tik atskiri epizodai rodo, kad srautai tampa intensyvesni. Štai ką byloja Vidaus reikalų ministerijos lentelės: nuo metų pradžios prie Italijos krantų išsilaipino 17 592 migrantai. Beveik tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai jų buvo 5976. Taip pat ir 2021 m. - 5 995. Vienintelis tendenciją iškreipiantis skaičius yra nelydimų nepilnamečių skaičius: nuo metų pradžios jų buvo 1 965. Iš tikrųjų tiesioginis palyginimas su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu neįmanomas, nes turimi tik dvylikos mėnesių biudžetai. Tačiau tendencija, kad jų šiek tiek sumažėjo arba bent jau nepadidėjo, yra įskaitoma, atsižvelgiant į tai, kad per visus 2022 m. buvo 14 044.
110 tūkst.laukiamąjame
Dar vienas opus klausimas - Italijos teritorijoje esančių pabėgėlių priėmimo įstaigų atsparumas, nes jos gali susidurti su sunkumais prasidėjus naujai masinei bangai. Šiuo metu jose gyvena 109 294 žmonės. Tik nedidelė dalis, 1 113, - centruose prie ES išorės sienų, beveik visi jie yra Sicilijoje. Dar 33 244 - Sai centruose, kuriuos valdo vietos valdžios institucijos ir trečiasis sektorius. Didžioji dalis, 74 937, yra tikruosiuose priėmimo centruose, kuriuos valdo Viminale. Daugiausia migrantų priimta Lombardijos regione - 12 399 žmonės, toliau seka Emilija-Romanija (10 600), Pjemontas (9 687) ir Lacijus (9 540). Jų pajėgumai yra lankstūs, tačiau ne tokio dydžio, kaip galimų atvykėlių iš Libijos. Todėl praėjusį ketvirtadienį patvirtintame dekrete-įstatyme taip pat numatytos taisyklės dėl "valstybinių priėmimo centrų valdymo pavedimo" ir "bet kokiu atveju dėl jų veiklos tęstinumo užtikrinimo". Tai būdas pasirengti blogiausiam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą