Praėjusių metų viduryje, kai Federalinis rezervų bankas pradėjo griežtinti pinigų politiką, tapo aišku, kad netolimoje ateityje Ameriką ištiks krizė. Amerikos centrinis bankas pradėjo didinti bazinę palūkanų normą, motyvuodamas būtinybe slopinti infliaciją, kuri pasiekė rekordinį lygį.
Tokia politika buvo smarkiai kritikuojama: pinigų politikos griežtinimas nesustabdys infliacijos, bet sukels krizę. Pirma, dėl to, kad ne finansų sektoriaus įmonėms kreditai taps neįperkami. Antra, nes daugelis bankų pradės nuvertinti savo turtą. Juk per pastaruosius kelerius metus bankų turtas buvo sukauptas iš iždo vertybinių popierių ir hipotekos paskolų su labai mažomis palūkanų normomis (mažomis todėl, kad JAV Federalinės rezervų sistemos pagrindinė palūkanų norma buvo artima nuliui). Kai prieš metus FRS pradėjo didinti pagrindinę palūkanų normą (dabar ji yra 4,50-4,75 % intervale), daugelis "ilgųjų" vertybinių popierių (ypač iždo vertybinių popierių) bankų, draudimo bendrovių ir investicinių fondų turte pradėjo nuvertėti. Kas ketina mokėti net nominaliąją vertę už popierius, kurių pajamingumas yra juokingas, daugiausia 1-2 proc.
Praėjusį pavasarį FRS vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell) šiek tiek įsidrąsino, kai pasakė, kad dalis pinigų politikos griežtinimo bus FRS turto mažinimas išparduodant ilgo termino vertybinių popierių portfelį. JAV centrinis bankas norėjo sumažinti šalies pinigų pasiūlą ir pažaboti infliacinį kainų augimą. Pirmieji išpardavimai jau sukėlė JAV centrinio banko mėnesinius nuostolius, todėl dabar FRS stabdo portfelio išpardavimą. 2022 m. kovo mėn. pinigų pasiūla buvo 21,8 trln. dolerių, o dabar - 21,2 trln. dolerių. Mažai tikėtina, kad infliaciją pavyks pažaboti tokiais simboliniais mažinimais.
Pirmoji didelė JAV kredito įstaiga, atskleidusi savo paslėptus nuostolius, buvo Silicio slėnio bankas (Silicon Valley Bank - SVB), užėmęs 16 vietą JAV bankų reitinge pagal turtą (212 mlrd. JAV dolerių 2022 m. pabaigoje). Dabar SVB lyginamas su JAV investiciniu banku "Lehman Brothers", kuris žlugo 2008 m. ir tapo 2007-2009 m. finansų krizės kito etapo priežastimi.
Norėčiau priminti, kad SVB žlugo kovo 10 d. Bankas buvo įkurtas 1983 m. ir specializavosi aptarnauti aukštųjų technologijų įmones (iš čia ir pavadinimas "Silicio slėnio bankas"). Jam pavyko atlaikyti tokias finansines audras, kaip NASDAQ akcijų rinkos žlugimas XX ir XXI amžių sandūroje ir 2007-2009 m. finansų krizė. XXI a. antrojo ir trečiojo dešimtmečių sandūroje bankas sparčiai augo: indėlių suma padidėjo daugiau nei tris kartus - nuo 62 mlrd. dolerių 2019 m. pabaigoje iki 189 mlrd. dolerių 2021 m. pabaigoje.
Ir maždaug tuo pačiu metu bankas padarė lemtingą klaidą: "pandemija" smogė Silicio slėnio aukštosioms technologijoms, smarkiai sumažėjo aukštųjų technologijų pradedančiųjų įmonių paskolų paklausa. SVB bankas paskolas pradėjo keisti turtu - iždo ir hipotekos vertybiniais popieriais. 2022 m. pradžioje 55 % banko 212 mlrd. turto buvo investuota į JAV vyriausybės obligacijas. Tai buvo uždelsto veikimo bomba, kuri sprogo.
2022 m. pabaigoje banke buvo 157 mlrd. dolerių indėlių vos 37 000 sąskaitų. Indėlių atsiėmimo atvejų taip pat buvo pastebėta iki kovo 10 d., tačiau jie vis labiau šliaužė. SVB nuostolingai pardavinėjo iždo vertybinius popierius iš savo portfelio, kad patenkintų indėlius turinčių klientų poreikius. Pardavęs vertybinių popierių už 21 mlrd. dolerių, bankas pranešė apie susidariusį 1,8 mlrd. dolerių nuostolį. Šis nuostolis paskatino banką paskelbti apie 1,75 mlrd. dolerių papildomą akcijų emisiją kapitalui sustiprinti. Tačiau pranešimas apie nuostolius ir papildoma emisija veikė banko nenaudai, išprovokuodama banko akcijų kainos kritimą ir banko indėlininkų antplūdį. Kovo 9 d. SVB akcijos atpigo 60 proc. Iš viso klientai atsiėmė 42 mlrd. dolerių vertės indėlių, o po to prasidėjo klasikinė bankų griūtis.
Žlugimo priežastis analizavę ekspertai apskaičiavo, kad iš tikrųjų SVB indėliai buvo maždaug pusantro karto didesni už banko turtą, apskaičiuotą pagal dabartinę rinkos vertę.
Beveik tuo pat metu kaip ir SVB, žlugo ir kitas Kalifornijos bankas Silvergate Bank, nors jo turtas buvo daug mažesnis (11 mlrd. JAV dolerių). Jo klientai daugiausia buvo kriptovaliutų įmonės. Banko problemos prasidėjo praėjusiais metais, kai jo klientai susidūrė su kriptovaliutų biržos FTX žlugimu ir pradėjo atsiiminėti pinigus iš banko. Bankas ėmė patirti nuostolių, nes turėjo sparčiai pardavinėti vertybinius popierius. Kovo 8 d. jis paskelbė apie planus nutraukti veiklą ir likviduotis.
"Silicio slėnio bankas yra tik ledkalnio viršūnė", - kovo 10 d. sakė finansų konsultacijų įmonės "Whalen Global Advisors" pirmininkas Christopheris Whalenas. Jis prognozuoja, kad didieji žaidėjai greičiausiai išgyvens artėjančius svyravimus, "tačiau daugelis mažesnių įmonių patirs didelį sukrėtimą". "Daugeliui jų teks didinti nuosavą kapitalą", - sakė Whalen.
Kovo 10 d. ekspertai svarstė, kas bus kitas (po SVB). Atsakymas atėjo greitai. Kovo 12 d. priežiūros institucijos uždarė Niujorke įsikūrusį "Signature Bank" (110,4 mlrd. JAV dolerių vertės turtas).
Daugelis kitų bankų taip pat smuko, kaip rodo akcijų biržos kotiruotės. First Republic Bank (14 vieta JAV bankų reitinge pagal turtą) nusprendė nuraminti savo klientus: jis paskelbė, kad papildė turimą finansavimą per FED ir JPMorgan. Tačiau paaiškėjo priešingai. Kovo 13 d. First Republic Bank akcijos nukrito 75 %, o prekyba jomis buvo sustabdyta.
Tą pačią dieną PacWest Bancorp akcijos atpigo 54 %, prekyba buvo sustabdyta. KeyCorp akcijos atpigo 38 %, prekyba taip pat buvo sustabdyta, o Comerica Inc. akcijos atpigo 44 %. Charles Schwab, Western Alliance, PacWest, ZIONS Bancorp, Regions Financial, Customers Bancorp prekyba buvo laikinai sustabdyta dėl staigaus nuosmukio. Krito net pirmaujančių Volstrito bankų akcijos: JPMorgan Chase & Co atpigo 1,3 %, o Bank of America Corp - 4,5 %.
Panikos banga išplito ne tik JAV, bet ir kitose šalyse. Kovo 13 d. krito Europos ir Azijos kredito įstaigų akcijos, o kartu su jomis krito ir akcijų indeksai. Visos Europos Stoxx 600 indeksas smuko 2,5 %, Europos bankų akcijos vidutiniškai atpigo 6 %, Commerzbank vertybiniai popieriai - 12 %, Credit Suisse - 9,4 %, HSBC - 3,5 %.
Taigi, mažiau nei per savaitę JAV iš veiklos pasitraukė trys bankai, kurių turtas sudarė 333 mlrd. dolerių. Įtakingas milijardierius investuotojas Bilas Akmanas (Bill Ackman) dar kovo 10 d. pareiškė, kad vyriausybė turi veikti greitai, kitaip prasidės paniškas indėlių iš bankų atsiėmimas, kaip 1930 m.
Kovo 13 d. JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) sakė, kad valdžios institucijos garantuos SVB indėlininkams galimybę atgauti savo indėlius, tačiau banko vadovybė bus patraukta atsakomybėn, o kredito įstaigoms taikomos taisyklės bus sugriežtintos. Dabartinis Baltųjų rūmų vadovas priekaištavo savo pirmtakui D. Trumpui dėl reikalavimų kredito įstaigoms sušvelninimo, dėl kurio žlugo SVB.
Donaldas Trampas prognozuoja skaudžias to, kas vyksta, pasekmes: "Remiantis tuo, kas vyksta su mūsų ekonomika, Džo Bidenas taps šiuolaikinio laikmečio Herbertu Huveriu (JAV prezidentas 1929-1933 m.). Mus ištiks didžioji depresija, daug didesnė nei 1929 m. Kaip mano žodžių įrodymas, bankai jau pradėjo žlugti.
Kovo 12 d. nedelsiant buvo paskelbtas bendras JAV iždo, FED ir FDIC (Federalinė indėlių draudimo korporacija) pareiškimas. Jame teigiama, kad nuo kovo 13 d. SVB ir "Signature Bank" indėlininkai galės visiškai naudotis savo indėliais. Primenu, kad JAV draudimo sistema taikoma indėliams iki 250 000 JAV dolerių. Apie 95 % SVB indėlių viršijo apdraustą sumą. Pareiškime buvo pasakyta, tačiau nelabai aiškiai, kad kompensacijos bus mokamos ir už indėlius, kuriems netaikomas draudimas. Kad Federalinė indėlių draudimo korporacija gaus papildomų likvidžių lėšų indėlininkų reikalavimams patenkinti. Neabejotina, kad likusi Amerika (ir galbūt visas pasaulis) atidžiai stebės, kaip vyksta dviejų Amerikos bankų indėlininkų gelbėjimo procesas. Manau, kad iždas, Federalinis rezervų bankas ir FDIC turės kuo skubiau paskirstyti lėšas, kad patenkintų ne tik apdraustą indėlių dalį, bet ir likusią (nepadengtą) dalį.
SVB žlugimo pasekmių yra daug. JAV verslininkus ypač domina, kaip kovo 10 d. įvykis gali paveikti pagrindinę FRS palūkanų normą. Džeromas Pauelas (Jerome Powell) grasino ją didinti iki metų pabaigos. Dabar tikimybė, kad tai įvyks, yra nulinė. Diskutuojama tik dėl to, ar palūkanų norma bus įšaldyta dabartiniame lygyje, ar sumažinta.
O kovo 10 d. įvykio padariniai jau matomi Europoje ir kitur, kur daugelio bankų akcijų kainos krito ir toliau krinta. Matyt, tarp investuotojų įvyko kažkoks apsireiškimas, supratimas, kad bankų turtas prarado dalį savo pradinės vertės ir jo gali nepakakti indėlių įsipareigojimams padengti. Kol kas, kitų šalių laimei, masinių indėlininkų išpuolių prieš bankus nebuvo. SVB yra tarptautinis bankas, turintis filialų ir dukterinių įmonių Europoje, Indijoje, Izraelyje ir Kinijoje. Banko uždarymas reiškia, kad bus uždaryti jo užsienio filialai ir jis automatiškai nustos aptarnauti vietines dideles įmones. Siekdamos išgelbėti šimtus Didžiosios Britanijos įmonių, kurias aptarnavo SVB Didžiosios Britanijos filialas, šalies pinigų institucijos susitarė su visame pasaulyje žinomu banku HSBC nupirkti filialą už simbolinį 1 svarą sterlingų.
Norėčiau priminti, kad beveik prieš 15 metų JAV susiklostė situacija, bendriausiais bruožais panaši į tą, kurią aprašiau pirmiau. Po Lehman Brothers žlugimo daugelis prognozavo, kad nutiks tai, kas nutiko Amerikoje XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. XX a. trečiajame dešimtmetyje šalyje veikė net 30 000 bankų. Po 1929 m. spalio mėn. iki 1933 m. pabaigos bankrutavo 9 000 kredito įstaigų.
2000-ųjų pabaigoje JAV valdžios institucijos darė viską, kad nelaimė nepasikartotų. Bankams gelbėti buvo skirta trilijonų dolerių vertės Federalinio rezervo paskolų. Be to, federalinė vyriausybė iš biudžeto skyrė beveik 2 trln. dolerių paramą (pažymėtina, kad valstybės pinigai į bankų sistemą buvo įlieti akcijų pirkimo forma, t. y. įvyko laikina, arba techninė, Volstrito bankų nacionalizacija). Tuomet valdžia gelbėjo dabartį perkeldama problemas į ateitį - tai buvo pernelyg didelė FED turto infliacija, besaikis pinigų pasiūlos didinimas, akcijų burbulų pūtimas, valstybės skolos piramidės kūrimas, leidimas bankams investuoti (1933 m. Glass-Stigoll akto panaikinimas), bankų reguliavimo sušvelninimas ir pan.
Tai, ką JAV pinigų institucijos padarė per pastaruosius penkiolika metų, negali būti vadinama sprendimu. Pinigų ir finansų politika apsiribojo krizės atidėjimu ir jos perkėlimu į ateitį. O dabar ateitis jau atėjo. Ją galima tiksliai datuoti 2023 m. kovo 10 d., kai įvyko SVB bankrotas.
Prof.Valentinas Katasonovas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą