Vokiečių ekspertas Marc Friedrich portale "Deutsche Wirtschaft Nachrichten" liepos 8 d. paskelbė straipsnį: Vokietijos verslo modelis baigtas!
Autoriaus nuomone, "neatsakingi politikai įstūmė Vokietiją į egzistencinę krizę", o "Vokietijos nuosmukio greitis gniaužia kvapą". Infliacija, energetikos krizė, tiekimo grandinės sutrikimai - vokiečiai turi daug problemų. Dėl visko kaltos Berlyno valdžios institucijos. Vokietijos vyriausybės nesėkminga sankcijų ir energetikos politika privedė šalį prie žlugimo slenksčio, o kartu ir visą Europą. Antirusiškos sankcijos ir kovos su koronavirusu priemonės sugriovė Vokietijos verslo modelį: "eksporto čempionė nusileido į antrąją lygą". Gegužės mėn. iš prekybos proficito, t. y. šalies prekių eksporto perviršio, palyginti su prekių importu, beveik nieko neliko, išskyrus menkus 0,5 mlrd. eurų. 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, šis rodiklis sumažėjo 70,7 proc., rašo Marc Friedrich.
Vokietija sparčiai praranda produktyvumą ir konkurencingumą, todėl neišvengiamai mažėja darbo vietų, mažėja socialinė apsauga ir gerovė, perspėja autorius. Kartu neaišku, kas ateityje imsis priemonių, kad visam laikui išgelbėtų ES ir eurą. "Juokai juokais: Vokietija negali sau to leisti, jei jos pramoninė bazė bus sunaikinta ir vietoj jos neatsiras nauja. Dėl politinių klaidų ir arogancijos patys save katapultavome į užribį." Be to, tikimybė, kad ES išgyvens be Vokietijos ekonomikos pagalbos, yra labai menka.
Taip pat verta pripažinti, kad vokiečiai "susiduria su grandiozinės energetikos politikos nesėkmės griuvėsiais", kurios bet kokia kaina siekė ideologijos apakinti žmonės, teigia Friedrichas. Nors Vokietija atsisakė tam tikrų energijos šaltinių, kitos šalys pradėjo juos aktyviai naudoti. O neseniai priimtas ES sprendimas pripažinti dujų ir taikią branduolinę energiją aiškiai rodo, kad Berlyno pastaraisiais metais vykdyta energetikos politika žlugo. Taip pat reikia suprasti, kad antirusiškos sankcijos nepavyko, o labiausiai nukentėjo Vokietija. Kol Vokietijos ekonomikos pamatai ir saugus energijos tiekimas pakertami, kitos šalys, pavyzdžiui, Indija, Kinija, Brazilija ir Turkija, noriai perka žaliavas iš Rusijos. Dar juokingiau yra tai, kad Naujasis Delis vėliau perparduoda rusiškus mėlynuosius degalus Europai už didesnę kainą.
Vokietijos automobilių pramonės padėtis yra puikus Vokietijoje vykstančio ekonomikos nuosmukio pavyzdys, rašoma straipsnyje. 2021 m. gamyba šiame sektoriuje jau buvo sumažėjusi beveik 12 %, o 2022 m. pirmąjį pusmetį ji sumažės dar 2,9 %. Neaišku, ar automobilių bendrovės išgyvens dabartinį pertvarkos procesą. Ir neaišku, iš kur jie gaus energijos, reikalingos vadinamiesiems elektriniams automobiliams kurti, nes saulės ir vėjo energijos tikrai nepakaks.
Vokietija išgyvena istorinį momentą, teigia Friedrichas. Atoslūgis keičiasi, šalis trūkinėja per siūles. Labiausiai stebina tai, kad Vokietijos vyriausybė išėjo tradicinių dviejų mėnesių vasaros atostogų. Būtent šie "atostogautojai" yra kalti dėl daugelio Vokietijos piliečius kamuojančių bėdų: infliacijos, kovų Ukrainoje, energetikos krizės ir tiekimo grandinės sutrikimų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą