Baltieji rūmai nuolat tvirtina, kad tiesiogiai neįtrauks amerikiečių karių į karą Ukrainoje, tačiau vis tiek imasi veiksmų, kurie neišvengiamai prives prie plataus masto atviro JAV kovinio vaidmens prieš Rusiją. Tarp naujausių žingsnių, kuriais siekiama didinti spaudimą Kremliui, J. Bidenas birželio 29 d. Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime atskleidė, kad JAV Lenkijoje įkurs nuolatinę Penktojo armijos korpuso vadavietę, išlaikys papildomą tūkstantinę rotacinę brigadą Rumunijoje ir sustiprins kitus dislokavimus Baltijos šalyse. Be to, bus padidintas JAV karių skaičius Europoje, kuris šiuo metu artėja prie 100 000. J. Bidenas taip pat pasidžiaugė, kad Turkija buvo įtikinta atsisakyti prieštaravimo Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO.
Pakeliui į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą lėktuvu Air Force One Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas patarė, kad "iki aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigos pamatysite tvirtesnę, veiksmingesnę, patikimesnę, pajėgesnę ir ryžtingesnę karinių pajėgų laikyseną, kad būtų atsižvelgta į aštresnę ir padidėjusią Rusijos grėsmę". Tikėtina, kad Sullivanas skaitė pagal parengtą scenarijų, tačiau neabejotinai atrodė, kad jo tikslas - didinti įtampą su Maskva, o ne bandyti ją sumažinti ir pasiekti kokį nors diplomatinį susitarimą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat atliko savo darbą. Nuostabiai demonstruodamas sėdmenų bučiavimą, jis atsakė, kad nauji JAV įsipareigojimai dėl pajėgų išdėstymo rodo tvirtą J. Bideno vadovavimą. J. Stoltenbergas nepaminėjo, kad J. Bidenas kurį laiką melavo apie JAV karinio personalo buvimą Ukrainoje. Jis išleido katę iš maišo dar kovo mėnesį, kai 82-ajai oro desanto divizijai Lenkijoje priklausantiems kariams pasakė, kad jie netrukus vyks į Ukrainą, pastebėdamas, kad "pamatysite, kai būsite ten, o kai kurie iš jūsų ten buvo, pamatysite -". Tai buvo pripažinimas, kad JAV pajėgos jau yra Ukrainos teritorijoje, nors Baltieji rūmai greitai ėmėsi žalos kontrolės, tvirtindami, kad prezidentas ir toliau nepritaria tiesioginiam amerikiečių karių dalyvavimui kovose. J. Bidenas taip pat teigė, kad JAV stengiasi "neleisti, kad žudynės [ukrainiečių] tęstųsi". Vėlgi, vargu ar ši kalba buvo skirta tam, kad būtų galima susitarti su Rusija dėl kovos nutraukimo.
O dabar pasirodė "New York Times" pranešimas "Komandos tinklas koordinuoja ginklų srautus Ukrainoje, teigia pareigūnai: slapta operacija, kurioje dalyvauja JAV specialiųjų operacijų pajėgos, rodo, kokio masto pastangomis stengiamasi padėti Ukrainos kariuomenei, kuri vis dar yra apginkluota".
Straipsnyje aprašomas aktyvesnis JAV vaidmuo Ukrainoje, nei J. Bideno administracija buvo linkusi viešai pripažinti. Pranešama, kad vasario mėn., prieš įsikišdamos į Ukrainą, JAV atšaukė 150 savo karinių instruktorių, iš kurių daugelis mokė Ukrainos karius naudotis naujai įsigytais amerikiečių gamybos ginklais. Tačiau kai kurie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sukarintų pajėgų agentai ir specialiųjų operacijų kariai ir toliau slapta tarnavo šalyje, vadovaudami didžiajai daliai žvalgybos duomenų, kuriais JAV dalijasi su Ukrainos pajėgomis. Be to, Vašingtono sąjungininkų NATO specialiųjų operacijų kariai valdė ginklų ir įrangos judėjimą į Ukrainą ir rengė tam tikrus specializuotus mokymus. Taip pat pranešta, kad britų SAS komandosai iš tikrųjų saugo prezidentą Volodymyrą Zelenskį. NYT, remdamasis amerikiečių ir kitų Vakarų šalių pareigūnais, patikslina, kad šie kariai ir CŽV pareigūnai šiuo metu nėra fronto linijoje su Ukrainos kariais. Be to, pasak "Times", nors JAV ir NATO valstybės narės nepripažino, kad jų sukarintų pajėgų kariai atlieka operatyvinius vaidmenis Ukrainoje, Rusija ir kitos pasaulio žvalgybos tarnybos apie tai žino.
Atrodo, kad "New York Times" pranešimas iš esmės yra teisingas, nors jame praleista keletas detalių, apie kai kurias iš jų girdėjau iš buvusių kolegų žvalgybos tarnybose. Vokietijos kariuomenės Grafenvoero bazėje ir JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje buvo surengta nemažai atvirų mokymų, kad ukrainiečiai būtų supažindinti su naujais atvykstančiais ginklais. Mokymuose dalyvauja ir kitos NATO šalys. Tuo tarpu specialiųjų operacijų kariai ir žvalgybos darbuotojai, veikiantys daugiausia Vakarų Ukrainoje, neturi uniformų ir daugelis jų dirba po įvairiais išgalvotais slaptavietės pavadinimais, įskaitant kartais laisvus ryšius su užsienio ambasadomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat veikia įprastinė CŽV stotis, Nacionalinio saugumo agentūros grupė ir karinio atašė biuras neseniai atnaujintoje JAV ambasadoje Kijeve.
Visa tai reiškia, kad J. Bidenas ir kiti Vakarų lyderiai disimuliavo dėl savo aktyvaus dalyvavimo Rusijos ir Ukrainos konflikte. Neskaitant galimo jo gaublio, J. Bidenas nepripažįsta, kad amerikiečių batai jau yra vietoje, tačiau jie ten yra ir atlieka svarbų vaidmenį tiek logistikos, tiek dalijimosi žvalgybos informacija srityje. Potencialus prezidento minusas gali kilti tada, kai kai kurie iš šių kareivių muftijų bus nužudyti arba, dar blogiau, suimti ir pradės kalbėti apie savo vaidmenį.
Į atsargą išėjusi JAV karinių oro pajėgų pulkininkė leitenantė Karen Kwiatkowski, buvusi JAV gynybos departamento analitikė, pastebi*,kad tikėtinai paneigiamo neuniformuoto personalo dislokavimas "yra visiškai būdingas pradiniams JAV remiamo ilgo karo etapams ir ilgalaikiam politiniam manipuliavimui šalimi taikiniu. Tokią ateitį Ukrainai įsivaizduoja Vašingtono neokonservatyvieji "strategai" ir jų sąjungininkai britai bei europiečiai. Užuot užbaigusi karą derybų keliu ir nustačiusi naują Ukrainos, kaip neutralios ir produktyvios šalies, nepriklausomos nuo Rusijos ir JAV politinės įtakos, vaidmenį, JAV vyriausybė ir CŽV mato Ukrainą kaip nereikalingą, bet naudingą satrapą varžybose su Rusijos Federacija."
Buvęs CŽV analitikas Larry Johnsonas (Laris Džonsonas) šią veiklą vertina griežtai, kartu pažymėdamas, kad per keturiasdešimt metų CŽV nelaimėjo pusiau slapto sukilėlių karo. Jis pastebi, kad "Ukraina yra proksi**; Vakarai bando sunaikinti Rusiją, viskas taip paprasta. Viena būtų, jei Rusija būtų pats blogiausias, despotiškiausias, autoritarinis režimas pasaulyje. Ji net arti to nėra. Nors Vakarai nuolat bando Rusiją tokia vaizduoti. Tiesa ta, kad Vakarai nori išteklių, kuriuos turi Rusija, ir nori kontroliuoti Rusiją. [Tačiau] Rusija nesiruošia būti kontroliuojama."
Kitaip tariant, Vašingtonas gali siekti nesibaigiančio karo, supančiojančio Rusiją ir ribojančio jo galimybes pasauliniu mastu. Bideno administracija savo reputaciją ir galimą politinę ateitį pastatė ant kortos dėl to, kad Ukraina galėtų išlikti nepasiduodama Rusijos teritoriniams reikalavimams. Tai rizikinga ir net pavojinga politika tiek praktiniu, tiek politiniu požiūriu. Atkaklus ukrainiečių gynimasis didžiąja dalimi yra JAV ir Vakarų Europos garantijų, kad jos padarys viską, kas būtina, kad paremtų V. Zelenskį ir jo režimą, kuris jau dabar siekia gauti 750 mlrd. dolerių pagalbą "atstatymui", rezultatas. Jei Vakarų karinės aukos ims didėti, politinė parama karui Ukrainoje Vašingtone ir kitur ims mažėti, o tai turės pasekmių per artėjančius lapkričio mėnesio vidurio kadencijos JAV rinkimus.
Paskutinis komentaras apie "Times" straipsnį yra atsakymas į klausimą, kodėl jis apskritai pasirodė šiuo metu. Pagrindinė žiniasklaida buvo agresyvios JAV paramos Ukrainai ir V. Zelenskiui šalininkė, tačiau dabar ji, kaip ir "Washington Post" bei kitos žiniasklaidos priemonės, pradeda trauktis iš šios pozicijos. Galbūt jie įsitikina, kad Vašingtono ir jo sąjungininkų Europoje propaguojamas žaidimo planas vargu ar bus sėkmingas, o tai labai brangiai kainuos atitinkamų šalių ekonomikoms. Larry Johnsonas (Laris Džonsonas) sako štai ką: "Manau, kad šio dabar pasirodžiusio straipsnio tikslas yra tik padėti pagrindą, kodėl mes negalime arba neturėtume įsileisti daugiau JAV karinio personalo ar net CŽV personalo į Ukrainą, nes tolesnis JAV personalo siuntimas... į Ukrainą mokyti tampa pernelyg rizikingas dėl Rusijos sėkmės mūšio lauke". Taip pat galima pridurti, kad tai itin pavojinga. Bet kurios pusės klaidingas žingsnis ar net sąmoninga melaginga vėliava gali lengvai sukelti branduolinį karą.
Philip M. Giraldi, Ph.D., is Executive Director of the Council for the National Interest, a 501(c)3 tax deductible educational foundation (Federal ID Number #52-1739023) that seeks a more interests-based U.S. foreign policy in the Middle East. Website is councilforthenationalinterest.org, address is P.O. Box 2157, Purcellville VA 20134 and its email is inform@cnionline.org.
Šaltinis: https://www.unz.com/pgiraldi/joe-bidens-secret-war-in-ukraine/
Lietuvoje blokuojamos nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą