Santariškėse dar sovietmečiu pastatyta ligoninė buvo pavadinta "Santaros" vardu. Gal čia dažnai besigydančio Prezidento V.Adamkaus garbei? Labai jau primena savo pavadinimu pono Adamkaus kūdikį - amerikonų liberalų organizaciją "Santarą-Šviesą". "Santaros" ligoninėje mėgsta lankytis ne tik minėtas CŽV kalėjimo steigėjas ir tapkių Šiauliuose savininkas.
Kalėjimą ir tapkes paminėjau irgi ne be reikalo, nes su šiais įvykiais siejamas grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Tos pačios mūsų vargšės Konstitucijos, kurią po Adamkaus įprato pažeidinėti "Konservatoriai" ir jų "švonderiai". Tos Konstitucijos, kuri mums garantuoja nemokamą gydymą, teises į gyvybę, orumą. 21 straipsnyje sakoma: "Draudžiama žmogų kankinti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis..."
O kaip su žmogaus orumu, kai ligonis, esantis priešinfarktinėje būsenoje, guldomas ant geležinės lovos ir čiužinio, kuris užtikrina, kad geležinis tinklas po tuo 30 ar 40 metų tarnavusiu čiužiniu per naktį rėžtų štai tam ligoniui šonus, nugarą, o po galva jam būtų padėta kelių centimetrų storio gal 50 metų tarnavusi ir senai savo funkcijos neatliekanti "pagalvė". Dar reikia paminėti kiaulėms gamintą ėdalą, kuris per klaidą vežamas šerti ligonius. Sakau kiaulių, nes šunys tikrai neėstų šio ėdalo!
Spalio mėn. 6 d., po kokių 4 metų pertraukos ir pasibaigus Koronės "pandemijai", aš aplankiau Antakalnio poliklinikoje dirbančią šeimos daktarę AISTĘ STAPULIONYTĘ. Neperdėsiu pasakydamas, kad jos, o po to ir jos kolegės kardiologės dėka, aš šiandien matau dienos šviesą, o mano vizitas pas šv.Petrą kuriam laikui atidėtas. Ačiū šioms nuostabioms profesionalėms.
Priešinfarktinėje būsenoje greitosios pagalbos aš buvau nutransportuotas į "Santaros" 1 kardiologijos skyrių, 441 palatą. Sekančią dieną man buvo atliktas vainikinių arterijų tyrimas. Dvi arterijas nutarta gydyti, o viena - stentuota. Savo geradarės ir jos pagalbininkių pavardes aš būtinai sužinosiu. Pamenu dideles ir gražias chirurgės akis (dievaž, kaip turkiškuose ar indiškuose filmuose, tik mėlynas), jos užduodamus klausimus, ar pritariu jos atliekamos operacijos eigai. Net monitoriuje nežiūrėjau, į širdį kaišomus zondus, vien į tas nuostabias chirurgės akis!
Dievulis man pasiuntė visą būrį puikių gydytojų. Apima pasididžiavimas, kad mūsų "gerovės valstybėje", nepaisant bukapročių ministrų ir žlugdančios valstybės politikos, vis dar turime aukščiausio lygio gydytojus-profesionalus. Tik geru žodžiu galiu paminėti ir likusį "Santaroje" dirbantį personalą.
Suprantama, kad ligonines, o ir visą sveikatos sistemą naikina tie, kas vykdo Tautos genocido užsakymą, kurie iš medicinos padarė verslą, nešantį milžinišką pelną mūsų visų sveikatos sąskaita. Visi šie sveikatos sistemos parazitai deda titaniškas pastangas, kad gydytojus išvaryti dirbti į užsienį, o pacientus, visą gyvenimą mokėjusius įmokas parazitinei ligonių kasai, guldyti, it jogus, ant geležų ir maitinti juos kiaulių ėdalu.
Tai štai kokią "Santarą" dabar turime. Vienokią JAV pensininkui Valdui Adamkui, kuris giriasi apie pliuškenimąsi tenai baseinuose, visai kitą dr.Algimantui Lebionkai, Lietuvos valstybės pensininkui, gimusiam po laiminga žvaigžde ir nelaukusiam pas kardiologą 4 mėnesių eilėje. Štai į Lebionką "gerovės valstybė" žvelgia visai kitaip. Šita valstybė pilietį laiko kažkuo žemesniu net už gyvūną, kažkokiu gyviu, kuris neturi jokio orumo ir jokių teisių.
P.S. Labai įdomu, kokį atlyginimą sau pasiskyrė "Santaros" direktorius? Manau, jis didelį, daug didesnis negu kainuoja keli šimtai lovos matracų ir pagalvių!
Bet kaip tas direktorius myli Valdą Adamkų, kitus prie valdžios lovio kriuksinčius pacientus? Jis, todėl, ir nusipelnė gyventi geriau. O moralė, žinia, ne jų pasaulio dimensija!
P.P.S. Nesulaukęs budinčios gydytojos, šeštadienį aptarnavusios 4 skyrius, nutariau toliau gydytis ambulatoriškai namuose, nežaloti savo sveikatos tenykščiu "maistu" ir ligonių kankinimams skirta lova.
