Vilniaus elegija

Svetimi žmonės Vilniaus gatvėse,

Prie Neries svetimi paukščiai,

Vaikštau po gimtą miestą, jo neatpažįstu,

Todėl dairausi baukščiai.

 

Svetimos vėliavos Vilniaus gatvėse,

Svetimiems tarnaujančios valdžios,

Einu senamiesčio gatvelėmis,

Ir nerimas į širdį beldžias.

 

Kodėl jie Lietuvą parduoda?

Kodėl jie nekenčia lietuvių?

Kas vakarą jie gula į Prokrusto lovą,

Dėl aukso trupinių dejuoja.

 

Iš Lietuvos jie daro poligoną,

Mamonai melstis nenustoja,

Išvogę mūsų milijardus,

Jie sengires, draustinius šluoja.

 

Šėtonas Lietuvą apsėdo,

Klasta išrinko valdžią mums beprotę,

Jiems ne arais skraidyti lemta,

Bet paskui dolerį šliužais ropoti.

 

Auksiniai unitazai jų svajonė,

Auksiniai šaukštai - idealas.

Sustokim, sesės, broliai.

Jei taip toliau - mums galas!

2026-01-17