Rimas Tuminas, kokį kažkada pažinojau

 

Apsidairau aplink ir pašiurpstu: tiek daug niekšų, parsidavėlių, vagių ir idiotų! Petro Cvirkos, vieno iš geriausių Lietuvos rašytojų, paminklą jie nuvertė, Salomėjos Neries, vienos geriausių Lietuvos poečių, atminimą jie trina, Rimas Tuminas, vienas iš geriausių Lietuvos teatro režisierių, jų išvarytas iš Tėvynės.

Rimas Tuminas buvo vienintelis dar likęs Lietuvos režisierius, kuris gerbė autorius, nedarkė jų kūrinių, jų nejaukė, neperdirbinėjo, kad iš jų teliktų vien tik autentiškas pavadinimas. Lakmuso popierėliu buvo A.Čechovo pjesės. Manau, kad autorius neužpyktų ant Rimo už jo pastatymus.

Apie šitos imbiciliškos valdžios niekšybes Rimui Tuminui išsamiai aprašyta "Respublikoje", vieninteliame likusiame lietuviškame dienraštyje. 

Aš tik šiek tiek tepažinojau gerb. Režisierių Rimą Tuminą, tačiau šiandien, atsisveikinant su Dydžiu menininku, aš noriu į didžiulį jo portreto vitražą pridėti ir kelis savo spalvotus prisiminimų krislus. 

Tai buvo maždaug 1976 ar 1977 metais. Gyvenau N.Gogolio (vėliau pervadintoje į A.Smetonos) gatvėje Nr.6, pačiame Vilniaus centre. Ši gatvė yra paralelinė Gedimino prospektui. Dirbau mokslinį darbą MA Biochemijos institute. Tėvai tuo metu mane pratino prie savistovaus gyvenimo ir jiems tai puikiai sekėsi. Tąkąrt paskambino Dramos teatro aktorius Vladas Radvilavičius ir paklausė, ar negalėtų pas mane apsilankyti su keliais savo kolegomis. Pasakiau, kad nedelsiant vykstu į Centrinį gastronomą (kuris nuo mano namų buvo už gerų 5 minučių kelio). Nusipirkęs, kas priklauso, skubu namo ir nustembu. Pas mane aplink stalą jau sėdi minėtas aktorius Vladas Radvilavičius, režisierius Rimas Tuminas ir kompozitorius Faustas Latėnas. Pasirodo, kad Vladas į mano butą, esantį pirmame aukšte, įlipo pro langą ir iš vidaus atidarė namų duris. 

Vėliau esu gerb. Tuminui ir Latėnui, mono kaimynės (A.A.) doc.D.Rachlevičienės žentui, pajuokavęs apie tą lipimą pro lamgą. Beje, gyvenau greta Generalinės prokuratūros, todėl šis pokštas galėjo sukelti ir keblumų.

Gerb. Tuminą ne kartą buvau sutikęs, nes jo kuriamas "Mažasis Teatras" buvo labai netoli mano namų, daugsyk girdėjau apie jo rūpesčius įrenginėjant savo teatrą. 

Jau nepriklausomybės laikais gerb. Rimą Tuminą sutikau Lakūnų gatvėje esančioje automobilių dažų parduotuvėje. Jis man pasakė, kad jam reikia kiek paremontuoti savo automobilį.

 "Žinai, viskas, ką turiu, buvo naudota: ir automobilis, ir butas... ir žmona," - pajuokavo Rimas.

Ilsėkis ramybėje, gerb. Rimai.